Su pagarba praeičiai ir viltimi ateičiai

2015 m. spalio 30 d. Viešojoje bibliotekoje vyko seminaras Su pagarba praeičiai ir viltimi ateičiai, skirtas Lietuvos etnografinių regionų metams. Seminare dalyvavo Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, Biržų krašto muziejaus Sėla darbuotojai, Viešosios bibliotekos, padalinių bei rajono mokyklų bibliotekininkai. Biržų PMMMC seminaro dalyviams išdavė kvalifikacinius pažymėjimus.     
Pradėdama seminarą, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, akcentavo būtinybę skirti dėmesį etnokultūrai ir šią veiklą įvardijo  kaip dar neišnaudotą nišą bibliotekų darbe. Kokiomis priemonėmis galėtų bibliotekos prisidėti prie regiono etnokultūros išsaugojimo, kalbėjo visi seminaro lektoriai. Garbės kraštotyrininkė, Mikelio prizo (Šiaulių kraštotyrininkų draugijos apdovanojimas, įvertinantis Lietuvos kraštotyrininkų darbą), respublikinių parodų laureatė Irena Rudzinskienė supažindino su Genealoginių medžių ir šeimų istorijų rengimo teorija bei praktika. Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkas, edukatorius Almantas Šlivinskas pristatė kraštotyrinį darbą Pirmųjų Lietuvos vietovaizdinių atvirukų genezė. Informacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė Nijolė Taujanskienė perskaitė pranešimą Kraštotyros darbai viešojoje bibliotekoje. Šio skyriaus vedėja Laima Ramutėnienė pateikė informaciją iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusios mokslinės konferencijos Privačioji raštija ir egodokumentinis paveldas: nuo silva rerum iki šiuolaikinių socialinių tinklų. Itin daug profesinių žinių suteikė Lietuvos Etninės kultūros globos vyriausios specialistės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentės dr. Dalios Urbanavičienės pranešimas Etnokultūrinio ugdymo svarba, problemos ir galimybės. Lektorė detalizavo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (1996 m. gruodžio 19 d. Nr. VIII-49), įtvirtinusį būtinybę ugdyti tautinę savimonę, užtikrinantį lietuvių tautos etninės kultūros, jos savitumo ir papročių išsaugojimą. Docentė pastebėjo, kad kultūros įstaigos etninę kultūrą galėtų plėtoti per neformalųjį ugdymą, edukacines programas. Dalia Urbanavičienė pateikė rekomendacijas kaip ugdyti etninę kultūrą: kokios ugdymo formos, tinkama aplinka, regioninis savitumas, sąveika su tėvais ir vietos bendruomene. Seminaro dalyviams buvo pateikti šaltiniai kur galima rasti metodinę medžiagą šia tema. Diskutuota apie etnokultūros padėtį ir jos kaitą.