Biržų rajono savivaldybės garbės piliečiai

BalčiauskasBalčiauskas Donatas

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas, Vilniaus biržiečių klubo „Krivulė“ narys.
Gimė 1943 m. rugsėjo 25 dieną, Biržuose. Mokėsi Biržų 2-oje vidurinėje mokykloje. Donatas Balčiauskas yra Vilniaus biržiečių klubo Krivulė aktyvus narys, visuomenininkas, bendradarbiaudamas su įvairiomis organizacijomis bei institucijomis rūpinasi atmintinų Biržų krašto vietų paženklinimu, reikšmingiausių Biržų istorijai datų paminėjimu, įžymių žmonių atminimo įamžinimu. Donato rūpesčiu pastatyti paminklai pirmosioms mokykloms Biržų krašto – Biržuose prie Saulės gimnazijos, N. Radviliškyje, Papilyje bei Salamiestyje.
Garbės piliečio vardas suteiktas 2018 metais rugpjūčio 23 dieną.

 

 

 

Baublys3Baublys Algimantas

Pedagogas, istorikas, muziejininkas, vertėjas, visuomenės veikėjas.
Gimė 1933 m. gegužės 7 d. Maskauskos kaime (Varėnos r.). 1940–1951 m. mokėsi Varėnos I-ojoje vidurinėje mokykloje, 1951 – 1956 m. studijavo  Vilniaus universiteto Gamtos fakultete, 1964–1967 m. – Vilniaus universiteto aspirantūroje (neakivaizdiniame sk.).
Darbinę veiklą Algimantas Baublys pradėjo 1956 m. dirbdamas mokytoju Biržų J. Janonio vidurinėje mokykloje, 1958 m. išrinktas šios mokyklos direktoriumi. 1961–1962 m. dirbo Vandens ūkio projektavimo instituto Biržų skyriaus inžinieriumi. 1964 – 1969 m. – Biržų vakarinės vidurinės mokyklos direktorius, 1969 – 1980 m. geografijos mokytojas Biržų II vidurinėje mokykloje (dabar „Aušra“). 1980 – 1999 m. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorius, 1999 m. – muziejininkas.
Eidamas muziejaus direktoriaus pareigas rūpinosi atstatomos Biržų tvirtovės rūmų pritaikymu muziejaus reikmėms, muziejininkų išsilavinimu, formavo muziejaus veiklos kryptis. Jo vadovavimo metais muziejus tapo II grupės muziejumi.
Biržuose kuriantis Sąjūdžiui Algimantas Baublys buvo vienas aktyvistų, organizatorių ir rėmėjų. 1989 m. buvo sudaryta iniciatyvinė grupė, pradėjusios rūpintis karsto regiono gamtosaugos reikalais ir parengusi pirminę medžiagą dėl dabartinio Biržų regioninio parko įsteigimo, Algimantas Baublys buvo vienas iš šios grupė steigimo iniciatorių ir aktyvus jos dalyvis. 1991 m. Biržų muziejaus darbuotojams Algimantui ir Arūnui Baubliams pirmiesiems kilo mintis steigti Lietuvos reformacijos ir kultūros istorijos draugiją.
Muziejuje dirbo mokslinį tiriamąjį darbą. Pagrindinės veiklos kryptys: muziejaus XVII – XIX a. dokumentikos fondo, Pabiržės ir Biržų katalikų parapijų archyvų tyrinėjimas, kiti Biržų krašto istorijos klausimai. 1998 m. iš lenkų kalbos išvertė ir išleido E. Tiškevičiaus  knygą „Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majorato praeitį“. 2006 m. bendradarbiavo rengiant knygą „Biržų istorijos apybraižos“.
Algimanto Baublio straipsniai Biržų istorijos tematika publikuoti kultūros spaudoje: „Vorutoje“, „Žiemgaloje“, taip pat vietinėje spaudoje bei įvairiuose kitokio pobūdžio leidiniuose.
Muziejaus direktorius Algimantas Baublys biržiečių buvo išrinktas 1993-ųjų metų Biržų rajono metų žmogumi.
Mirė 2016 m. kovo 23 d.
Garbės piliečio vardas suteiktas 2014 metais rugsėjo 25 dieną.

 

bogdanas1Bogdanas Konstantinas

Skulptorius. Gimė 1926 m. vasario 4 d. Žeimiuose. Mokėsi Paežerių ir Biržų pradinėse mokyklose, Biržų gimnazijoje, Panevėžio mokytojų seminarijoje, Kauno dekoratyvinės dailės institute, Leningrado dailės akademijos Repino dailės institute.
Nuo 1947 m. iki 1951 m. Kauno 6-osios ir 7-osios gimnazijų, Kauno mokytojų seminarijos mokytojas, nuo 1951 m. iki 1993 m. (su 1953–1956 m. pertrauka) Vilniaus dailės instituto dėstytojas, 1961–1988 m. VDI Skulptūros katedros vedėjas, 1962–1969 m. instituto prorektorius mokslo ir mokymo reikalams. 1956 m. apgynė kandidato disertaciją, menotyros kandidatas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Nuo 1982 m. iki 1987 m. Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. 1983 m. TSRS dailės akademijos narys korespondentas. 1985–1989 m. LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Sukūrė kelis šimtus monumentaliosios, daugiafigūrinės ir portretinės skulptūros darbų. 1976 metais Biržuose pastatytas Konstantino Bogdano sukurtas Juliaus Janonio paminklas. Nuo 1951 m. Konstantinas Bogdanas aktyvus dailės parodų dalyvis. Individualios parodos surengtos 1976–1986 m. ir 1996 m. (Vilnius), 1987 m. (Maskva) ir 1997 m. (Biržai). Konstantino Bogdano kūryba įvertinta daugeliu svarbių apdovanojimų. 1963 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1976 m. LTRS liaudies dailininko vardas, 1977 m. LTSR valstybinė premija už K. Donelaičio skulptūrą, 1986 m. Tautų draugystės ordinas, 2000 m. rugpjūčio 4 d. suteiktas Jonavos rajono garbės piliečio vardas.
Mirė Vilniuje 2011 m. rugsėjo 26 d.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Konstantinui Bogdanui suteiktas 2011 m. liepos 28 d.

 

ButkevičiusButkevičius Algirdas Vladislovas

Pedagogas, žurnalistas, kraštotyrininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
Gimė 1939 m. vasario 16 d. Dainiūnų kaime (Biržų r.). 1947 – 1958 m. mokėsi Pabiržės vidurinėje mokykloje, 1968 m. baigė Vilniaus universitetą.
Dešimt metų mokytojavo Pasvalio rajono Krinčino, Rimkūnų, Deglėnų mokyklose. Nuo 1971 m. dirbo Biržų rajono laikraščio „Biržiečių žodis“ redakcijoje, 1989 – 2002 metais – šio laikraščio redaktorius, UAB „Biržiečių žodis“ valdybos pirmininkas.
Parengė ir išleido informacinius leidinius „Biržų kalendorius“ (1991–1993), „Biržų kraštas. Etnomuzika“ (1991). Yra eilėraščių ir drožinių knygos „Metų laiptai“ (1999), kelių šimtų straipsnių krašto istorijos, literatūros, kultūros klausimais autorius. Bendradarbiavo rengiant knygas „XX amžiaus Vabalninkas“ (2007), „Biržų istorijos apybraižos“ (2006). Aktyvus Biržų krašto literatų klubo „Versmė“ narys. Švietimo žymūnas, Lietuvos žurnalistų sąjungos Aukštaitijos zonos geriausios apybraižos konkurso laureatas ir prizininkas. Kraštotyros draugijos respublikinių parodų dalyvis. Biržų rajono tarybos pirmininko pavaduotojas (1990 – 1995).
Pomėgis – drožyba. 1967 metais priimtas į Liaudies meno draugiją. Algirdo Butkevičiaus drožiniai buvo eksponuoti respublikinėse, užsienio parodose. Rajono medžio drožėjų konkursų prizininkas. Svarbesni darbai: paminklas Sibiro tremtyje nukankintiems mokytojams Užušiliuose (1989), paminklas kanklininkui Petrui Lapienei (1990), paminklas tremtiniams Biržų geležinkelio stotyje (1991), stogastulpis 1863 m. Biržų girios sukilėliams (1993), „Žiežula“ ir „Sigutė“ Raganų kalne (Juodkrantė), paminklas mokslininkui T. Grotusui Likėnuose (1994)  ir kt. Kai kurie darbai iškeliavo į JAV, Vokietiją, Italiją, Šveicariją, Kanadą, kitas šalis, jų yra Biržų „Sėlos“, Rokiškio, Vabalninko ir kituose muziejuose.
2012 m. „Šiaurės rytų“ skelbtame konkurse už reikšmingus darbus Biržų kraštui apdovanotas Biržų Garbės nominacija. 2014 m. už žurnalistikos darbus, skatinančius pasididžiavimą nacionaline kalba, ir indėlį į nacionalinę kultūrą, A. Butkevičiui paskirta Antano Macijausko premija. 
Garbės piliečio vardas suteiktas 2014 rugsėjo 25 d.

 

calkauskaite1Čalkauskaitė Monika

Gimė 1922 m. vasario 19 d. Bobėnų kaime. Mokėsi Biržų gimnazijoje, vėliau Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1944 m. pradėjo dirbti Nemunėlio Radviliškio progimnazijoje. Metus laiko dirbo Biržų gimnazijoje, o nuo 1949 m. — Medeikių vidurinėje (dabar pagrindinė) mokykloje piešimo mokytoja. Jos moksleivių kūryba aukštai įvertinta ne tik Lietuvoje. Laureatų vardus, medalius ir diplomus mokytojos auklėtiniai yra pelnę Australijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Japonijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Afrikos šalyse vykusiose parodose. Už nuoširdų darbą Monikai Čalkauskaitei 1975 m. suteiktas Nusipelniusios mokytojos garbės vardas, o 1994 m. — mokytojos ekspertės kvalifikacija.
Mirė 2012 m. birželio 7 d.
Garbės piliečio vardas Monikai Čalkauskaitei suteiktas 2003 m. vasario 25 d.

 

Dagys ValentinasDagys Valentinas

Melioratorius, literatas, kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas.
Gimė 1936 m. gegužės 4 d. Pasvalyje, 1940 metais persikėlė į Papilį, mokėsi vidurinėje mokykloje, vėliau baigė Panevėžio Hidromelioracijos technikumą, lankė Juozo Miltinio dramos studiją. Grįžęs iš Panevėžio kurį laiką dirbo Papilio gimnazijos ūkvedžiu. Po karinės tarnybos dirbo Papilio kultūros namuose meno vadovu, rodė kino filmus Papilyje, Kraštuose ir Smaliečiuose, papildomai dirbo darbų mokytojų Smaliečių mokykloje. Vėliau įsidarbino melioracijoje. Nuo 1979 metų lapkričio Valentinas dirbo Pasvalio rajono laikraščio „Darbas“ redakcijoje žurnalistu. Kasdien iš Biržų važinėti į Pasvalį nepatogu, todėl 1980 metais jis tapo pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos radijo laidų organizatoriumi ir redaktoriumi Biržų rajone. 1992 metais, nutraukus radijo laidų transliavimą Valentinas Dagys iki pat pensijos dirbo matininku.
Valentinas Dagys biržiečiams žinomas kaip kraštotyrininkas, literatas, istorijos ir kultūros puoselėtojas, visuomenės veikėjas. Nuolat rašė straipsnius bei apybraižas rajono spaudoje, fotografijos parodų, mėgėjiškų kino filmų istorine tematika kūrėjas bei peržiūrų organizatorius, aktyvus Biržų literatų klubo „Versmė“ valdybos narys, šio klubo almanachų sudarytojas, knygelių apie anapilin iškeliavusius žymesnius kraštiečius autorius, istorinių romanų „Prabėgę metai“, „Sakmė apie Jonušą“ autorius.
Mirė 2017 m. birželio 30 d. Biržuose.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Valentinui Dagiui suteiktas 2017 m. balandžio 27 d.

 

dauguvietisDauguvietis Antanas

Gimė 1936 m. birželio 11 d. Juodelių kaime. Mokėsi Biržų „Aušros“ vidurinėje mokykloje, Kauno medicinos institute. Nuo 1962 m. dirbo Biržų ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Sumanus, energingas chirurgas pelnė pacientų pagarbą ir dėkingumą, kolegų gydytojų pasitikėjimą. Būdamas ligoninės vadovu, rūpinosi, kad laiku ir gerai būtų pastatyti nauji poliklinikos ir ligoninės pastatai (1975 m.), sutvarkyta aplinka, pasodintas parkas. Jo dėka ir pastangomis ligoninė buvo aprūpinta nauja medicinine įranga, gydymo ir diagnostikos aparatūra.
Antanas Dauguvietis daugelį metų vadovavo Biržų rajono medžiotojams.
Mirė 1995 m. lapkričio 25 d.
Garbės piliečio vardas Antanui Dauguviečiui (po mirties) suteiktas 2003 m. vasario 25 d. 

 

 

 

Garastas5Garastas Vladas

Gimė 1932 m. vasario 8 d. Linkuvoje. Mokėsi Biržų gimnazijoje, Kauno kūno kultūros institute. 1959 m. pradėjo dirbti Sporto komiteto pirmininku Biržuose. Nuo 1971 iki 1978 m. buvo Biržų vaikų ir jaunimo sporto mokyklos direktorius. Vladas Garastas išugdė daug plačiai žinomų krepšinio meistrų, sėkmingai gynusių Lietuvos sporto garbę Europoje ir pasaulyje. 1979 m. Vladas Garastas buvo pakviestas treniruoti Kauno „Žalgirį“, 1989-1991 m. treniravo TSRS rinktinę, vėliau — Čekoslovakijos, Kauno, Alytaus krepšinio komandas.Nuo 2000 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės konsultantas, 1995-2003 m. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas. Dirbdamas svetur, jis domisi Biržų krepšinio gyvenimu, prisideda prie kasmet organizuojamų tradicinių jo vardu pavadintų krepšinio turnyrų.
Už nuopelnus sportui Vladas Garastas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir III laipsnio ordinais.
Garbės piliečio vardas Vladui Garastui suteiktas 2003 m. vasario 25 d. 

 

 

 

GarbauskasGarbauskas Algirdas

Vabalninko krašto istorijos tyrinėtojas, krašto istorijos metraštininkas, Vabalninko krašto muziejaus kūrėjas, Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo narys
Algirdas Garbauskas 1995 m. su grupe entuziastų įkūrė nevyriausybinę organizaciją Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondas bei Vabalninko krašto muziejų, išleido knygas „XX amžiaus Vabalninkas. Datos, įvykiai, žmones“, „Vabalninko žiedas“, „Kur gimėm, kur augom“, „Natiškiai“. „Vabalninko krašto įvykiai ir žmonės“ sudarytojas ir autorius. A. P. Garbauskas nuolat bendradarbiauja žiniasklaidoje, pats rūpinasi laikraščio „Vabalninko kraštas“ leidyba, maketavimu. 2010 m. A. P. Garbauskas apdovanotas Vabalninko krašto garbingiausiu apdovanojimu „Lino žiedo“ žymeniu. A. P. Garbauskas yra fotografas, aktyvus meno mėgėjas, Neįgaliųjų draugijos narys, kolekcininkas. A. P. Garbauskas nuo 1965 m. iki 2007 m. dirbo Vabalninko žemės ūkio technikume, turėjo profesijos mokytojo eksperto kvalifikaciją.
Garbės piliečio vardas suteiktas 2020 metais sausio 30 dieną.

 

 

 

Januševičius BorisasJanuševičius Borisas

Biržų krašto istorijos tyrinėtojas ir žinovas, publikacijų apie šio krašto istoriją, tarpukario Biržus autorius.
Boriso Januševičiaus tekstai spausdinami rajono spaudoje bei muziejaus „Sėla“ išleistuose leidiniuose „Biržų istorijos apybraižos“, „Praeities miestas. Biržai – Petro Ločerio fotografijose“. 2014 m. Borisui Januševičiui skirta „Metų kraštiečio“ nominacija.
Gimė 1928 m. gegužės 13 d. Biržuose.
Garbės piliečio vardas suteiktas 2018 m. birželio 5 dieną.

 

 

 

 

Januševičius GytisJanuševičius Gytis

Gydytojas chirurgas, aktyvus visuomenininkas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo, Biržų rajono sąjūdžio tarybos narys, Baltijos asamblėjos dalyvis.
Gimė 1939 gruodžio 24 d Biržų rajono Žvirblių kaime. Tik pradėjus lankyti Kučgalio pradžios mokyklą, buvo išvežtas į Sibirą. Irkutsko srityje baigė vidurinę mokyklą, Irkutsko medicinos institutą, dirbo gydytoju. 1966 m. grįžęs į Lietuvą, Biržuose dirbo rajono centrinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju, chirurgu, nuo 1985 metų - Chirurgijos skyriaus vedėju.
Prasidėjus Lietuvoje Atgimimui, aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, kartu su dar keturiais bendražygiais buvo išrinktas dalyvauti Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime. Čia tapo Sąjūdžio Seimo nariu, vėliau - Biržų Sąjūdžio tarybos nariu, buvo išrinktas ir dalyvavo Baltijos Asamblėjos darbe Taline.
Mirė 1989 m. gruodžio 16 d.
Garbės piliečio vardas suteiktas 2018 metais sausio 25 dieną.

 

 

kairysKairys Ksaveras

Gimė 1909 m. spalio 22 d. Rygoje išeivio iš Biržų krašto šeimoje. 1939 m. baigė Rygos komercijos mokslo institutą, 1940 m. pradėjo dirbti Vilniaus miesto savivaldybėje. TSRS ir Vokietijos karo pradžioje buvo 16-osios lietuviškosios divizijos karininkas. Atšauktas iš armijos, dirbo mėsos ir pieno pramonės valdymo sistemoje, o pokario metais Lietuvoje — Mėsos ir pieno pramonės ministerijoje, Pienininkystės kooperacijos draugijų sąjungoje. 1961-1983 m. Ksaveras Kairys dirbo Ministrų Tarybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju.
Ksaveras Kairys visą laiką palaikė glaudų ryšį su Biržuose gyvenusiais giminaičiais, vietos valdžia, supratingai nagrinėdavo rajono valdžios prašymus, susijusius su miesto tvarkymu, statybomis, komunaliniu ūkiu.
Mirė Vilniuje 1991 m. liepos 12 d.
Garbės piliečio vardas Ksaverui Kairiui suteiktas 1989 m.

 

 

 

Kvedaravičius MantasKvedaravičius Mantas

Gimė 1976 m. birželio 23 d. Biržuose gimęs režisierius., archeologas, antropologas karo sąlygomis gelbėjęs žmones, dokumentavęs istorinę tiesą. 2011 m. jis sukūrė dokumentinę kino juostą „Barzakh“, pasakojančią apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus. Filmas pristatytas daugiau nei 40 tarptautinių festivalių tarp jų ir Berlyno kino festivalis. M. Kvedaravičiaus darbas buvo nominuotas tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ apdovanojimui.
2022 metais M. Kvedaravičius žuvo Rusijos apsiaustame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Mantui Kvedaravičiui (po mirties) suteiktas 2022 m. balandžio 28 d.

 

 

Mekas1

Mekas Jonas

Gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškių kaime. Poetas, kinematografininkas. Mokėsi Laužadiškio pradžios mokykloje, Biržų gimnazijoje. Dirbo „Naujųjų Biržų žinių“, „Panevėžio balso“ redakcijose, su bendraminčiais įkūrė Biržų miesto teatrą. Okupacijos metais jis dalyvavo antinacinėje ir antisovietinėje pogrindinėje veikloje. 1944 m. kartu su broliu Adolfu buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos ir pateko į karo belaisvių sovyklą Vokietijoje. Gyvendamas Vokietijoje studijavo Mainzo universitete filosofiją ir romanistiką, su bendraminčiais leido žurnalą „Žvilgsniai“. 1949 persikėlė į JAV. Dirbo kurjeriu, indų plovėju, kroviku, fabriko darbininku bei lankė paskaitas Niujorko kino institute. Įsigijęs pirmąją filmavimo kamerą pradėjo filmuoti savo gyvenimo įvykius, kultūrinį išeivių gyvenimą, susidomėjo avangardiniu kinu. Nuo 1954 m. leido ir redagavo dvimėnesinį kino žurnalą „Film Culture“. 1958 Niujorko laikraštyje "Village Voice" jis įkūrė filmų skyrelį, pavadintą "Movie Journal“ (Kino laikraštis). Pradėjo organizuoti New American Group, įvairius avangardinio kino festivalius.
1936 m. Jonas Mekas debiutavo kaip poetas ir spaudoje. ,,Vyturys“, ,,Jaunasis ūkininkas“, ,,Lietuvos ūkininkas“ išspausdino pirmus eilėraščius ir prozos gabaliukus.
J. Mekas kaip rašytojas debiutavo 1946 m. su broliu Adolfu parašyta pasakų knyga ,,Trys broliai ir kitos pasakos“. Kitais metais leidykla ,,Giedra“ išleido ,,Semeniškių idiles“. Už ,,Semeniškių idiles“ 1957 metais gavo Vinco Kudirkos premiją.Už nuopelnus kino menui Jonas Mekas apdovanotas JAV ir Vakarų Europoje. Lietuvoje Jonas Mekas apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija bei ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. Jam suteiktas Kanzaso (JAV), Vytauto Didžiojo universitetų (Kaune) garbės daktaro vardai.
2007 m. Vilniuje įkurtas Jono Meko vizualiųjų menų centras.
Mirė 2019 m. sausio 23 d. JAV. Palaidotas gimtuosiuose Semeniškiuose.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Jonui Mekui suteiktas 2011 m. birželio 30 d.

 

Savickas5Savickas Žydrūnas

Gimė 1975 m. liepos 15 d. Biržuose. Mokėsi Biržų I-oje vid. mokykloje (dabar „Atžalynas“), Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA). Profesionalus galiūnas ir trikovininkas. Sporto klubo „Savicko Super Gym“ savininkas, direktorius, Biržų sporto klubo „Jėga“ narys.
Sportiniai laimėjimai:
6 kartus "Arnold's Strongest Man" nugalėtojas (2003 - 2008), 3 kartus Pasaulio galiūnų čempionas (2005, 2006, 2009), 4 kartus Pasaulio komandinio čempionato nugalėtojas (2005 - 2008), Fortissimus Stipriausias žmogus žemėje nugalėtojas (2009), Pasaulio rąsto kėlimo čempionas (2008), Europos galiūnų čempionas (2005), Europos rąsto kėlimo čempionas (2009), Pasaulio taurės laimėtojas (2004), Galiūnų super-serijos nugalėtojas (2004), Galiūnų čempionų lygos nugalėtojas (2008), 10 kartų Lietuvos galiūnų čempionas (1998-2000, 2002, 2004-2009), Pasaulio jėgos trikovės vicečempionas (2000), 3 kartus jėgos trikovės vicečempionas (1999, 2000, 2001), 10 kartų Lietuvos jėgos trikovės čempionas (1995-1997, 1999-2005), 7 kartus Lietuvos jėgos trikovės taurės laimėtojas (1994-2000).
Kiti pasiekimai: Populiariausias Lietuvos sportininkas 2005 (Sportas), Geriausias Lietuvos sportininkas 2006, 2008, 2009 (LNOK), Metų sportininkas 2006, 2008 (Vaikų balsas), Stipriausias visų laikų pasaulio žmogus (FLEX), Geriausias pasaulio galiūnas 2009 (FORTISSIMUS).
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Žydrūnui Savickui suteiktas 2011 m. vasario 19 d.

 

 

skodžius01Skodžius Petras

Gimė 1927 m. gruodžio 26 d. Kupreliškyje. 1940 m. baigė Biržų „Aušros“ pradžios mokyklą, mokėsi Biržų gimnazijoje. 1951-1952 m. dirbo Pabiržės mašinų ir traktorių stoties laikraščio redakcijos literatūriniu darbuotoju, 1952-1986 m. — „Biržiečių žodžio“ redakcijoje korektoriumi, atsakinguoju sekretoriumi, redaktoriaus pavaduotoju. Dirbdamas „Biržiečių žodyje“, prie redakcijos subūrė jaunųjų literatų būrelį ir jam vadovavo. Dalyvavo Biržų krašto ir respublikos literatūriniame gyvenime.
Spaudoje Petras Skodžius debiutavo eilėraščiais, nuo 1953 m. periodinėje spaudoje skelbė apsakymus, feljetonus, humoreskas. 1959-1987 m. pasirodė dvylika rašytojo knygų. 1961 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
Mirė Biržuose 2009 m. gegužės 9 d.
Garbės piliečio vardas Petrui Skodžiui suteiktas 1989 m.

 

strielk61Strielkūnas Jonas

Gimė 1939 m. Putauskų kaime, Panevėžio raj. Poetas, vertėjas. Mokėsi Vabalninko vidurinėje mokykloje. Dirbo Vabalninko ir Biržų rajonų laikraščiuose,  nuo 1967 m. su pertraukomis „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Vertė iš rusų, anglų, latvių, rumunų, kitų kalbų. Tarp jo verstų poetų: A. Fetas, B. Pasternakas, J. Rainis, F. Tiutčevas. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1958 m., daugelis jų tapo dainomis. Išleido apie 15 eilėraščių knygų. Reikšmingiausios: „Varpo kėlimas“ (1978), „Po tylinčiom žvaigždėm“ (1982), „Trečias brolis“ (1993), „Žirgo maudymas“ (1995), „Einu namo“ (1999), „Praėjęs amžius“ (2001).
Poetas buvo dažnas svečias literatūriniuose susitikimuose Biržuose, Vabalninke.
Jonas Strielkūnas pelnė daug apdovanojimų, tarp jų – „Poezijos pavasario“, Jotvingių, yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Mirė Vilniuje 2010, gegužės 9 d.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Jonui Strielkūnui (po mirties) suteiktas 2011 m. vasario 19 d.

 

ŠatieneŠatienė Nijolė

Lietuvos ir Biržų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja
Gimė 1949 m. balandžio 9 d. Dapšionyse, Radviliškio rajone.  1956–1964 m. mokėsi Dapšionių septynmetėje mokykloje, 1964–1968 m. Joniškėlio I. Mičiūrino žemės ūkio technikume kur įgijo agronomo specialybę. 1968–1969 m. dirbo Iževsko mieste (Udmurtija), metalurgijos gamykloje inžiniere apželdintoja. Penkerius metus dirbo Suosto kolūkyje, vėliau išvyko į Šukionis.  Sukūrė šeimą, su vyru Algimantu užaugino tris sūnus: Andriejų, Romaną ir Laimoną. 1974–1992 m. Biržų rajono „Gintaro“ kolūkio pirmininko pavaduotoja. Nuo 1992 m. Biržų kultūros namų Šukionių klubo salės administratorė. Biržų rajono savivaldybės tarybos narė (2000–2016 m.), ilgametė Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, 2004–2008 m. Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus padėjėja, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos valdybos narė, Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkė, Lietuvos ūkininkių draugijos tarybos narė, Biržų rajono ūkininkų sąjungos narė, Lietuvos miško savininkų asociacijos narė, Biržų rajono žemdirbių asociacijos pirmininko pavaduotoja.
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.   
Mirė 2016 m. vasario 3 d. Biržuose. Palaidota Šukionių kaimo kapinėse.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Nijolei Šatienei (po mirties) suteiktas 2017 m. balandžio 27 d.

 

turla1Turla Vladas

Gimė 1953 m. vasario 22 d. Biržuose. 1967 m. Vladas Turla pradėjo lankyti šaudymo treniruotes. Neeilinis talentas netruko išryškėti. Vladas Turla tapo Lietuvos jaunių rinktinės nariu. 1968 m. Lvove tapo TSRS jaunių čempionu, 1971 m. — sporto meistru. 1977 m. baigė dabartinį Vilniaus Gedimino technikos universitetą.
Vladas Turla — pirmas Lietuvos olimpietis šaudymo sporte, dalyvavęs Maskvos olimpiadoje 1980 m. Po olimpiados prasidėjo sėkmingiausias jo karjeros periodas. Iki 1985 m. jis tapo daugkartiniu TSRS, Europos, Pasaulio čempionatų asmeninių ir komandinių varžybų nugalėtoju bei rekordininku. Karjeros viršūnė — septyni aukso medaliai, iškovoti 1982 m. pasaulio čempionate Karakase, Venesueloje. Tais metais Vladas Turla buvo išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku.
Būdamas tikras Biržų krašto patriotas, visą savo apdovanojimų kolekciją Vladas Turla padovanojo Biržų krašto muziejui „Sėla“.
Garbės piliečio vardas Vladui Turlai suteiktas 2005 m. rugpjūčio 23 d.

 

 

 

valstakas1Valstakas-Kaspar Janine Sophie Marie

Gimė 1937 m. spalio 1 d. Elzaso (Prancūzija) regione lietuvių emigrantų šeimoje. Ilgai dirbo Elzaso kalnakasių profesinės sąjungos atsakingąja sekretore. Dabar Janine Sophie Marie Valstakas-Kaspar yra Elzaso Lietuvos draugijos viceprezidentė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aktyviai įsijungė į Lietuvos ateities kūrimą. 2003 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas ponią Valstakas-Kaspar už nuopelnus Lietuvai apdovanojo II laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu.
Janine Sophie Marie Valstakas-Kaspar ypač daug dėmesio skiria sutrikusio intelekto žmonių organizacijai „Viltis“, aktyviai remia Biržų VŠĮ ligoninę. Jos dėka gydymo įstaigą pasiekia labdaros siuntos, gydytojai stažuojasi įvairiose Prancūzijos ligoninėse. Janine Sophie Valstakas-Kaspar iš dalies prisidėjo prie prancūzų turistų vizitų į mūsų kraštą gausėjimo.
Garbės piliečio vardas Janine Sophie Marie Valstakas-Kaspar suteiktas 2005 m. rugpjūčio 23 d.

 

 

 

Vasiliauskas4Vasiliauskas Kazimieras

Gimė 1922 m. balandžio 9 d. Kateliškių kaime. Mokėsi Čypėnų pradžios mokykloje ir Biržų gimnazijoje. Studijavo Kauno ir Vilniaus kunigų seminarijose. 1946 m. Arkivyskupo Mečislovo Reinio Vilniaus arkikatedroje buvo įšventintas kunigu. 1946 m. rugpjūčio 15 d. laikė pirmąsias Šv. Mišias Vabalninko bažnyčioje. Kunigavo Kolesnikuose, Švenčionyse, Rimšėje. Už ganytojišką veiklą, kuri neįtiko saugumui, 1946 m. buvo suimtas ir nuteistas. 1950 m. kaip politinis kalinys ištremtas į Sibirą. Kalėjo Intoje, Komi autonominėje respublikoje, dirbo šachtose. 1957 m. išėjo į laisvę, bet į Lietuvą grįžti neturėjo teisės. 1958 m. apsigyveno Latvijoje, Daugpilyje. Kunigauti legaliai negalėdamas baigė vairuotojų kursus, dirbo santechniku, elektriku, buhalteriu. Iš tremties sugrįžęs 1968 m. gavo paskyrimą į Varėną. 1974 m. perkeliamas į Vilnių, į Šv. Rapolo bažnyčią, 1989 m., grąžinus tikintiesiems Vilniaus arkikatedrą, paskiriamas jos klebonu ir Kunigų seminarijos rektoriumi. Popiežius Jonas Paulius II K. Vasiliauskui suteikė monsinjoro popiežiaus kapeliono garbės vardą.
1994 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Jam buvo suteikta Lietuvos Santarvės fondo premija. 2000 m. K. Vasiliauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas, tais pačiais metais jis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Mirė Vilniuje 2001 m. spalio 14 d.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Kazimierui Vasiliauskui (po mirties) suteiktas 2011 m. vasario 19 d.

 

ZeltinisZeltinis Aleksandras

Gimė 1951 m. Biržuose. Mokėsi II-oje vid. mokykloje (dabar „Aušra“), Kauno politechnikos institute, Vilniaus universitete.
Aleksandras Zeltinis dirbo Panevėžio tiksliosios mechanikos vyr. inžinieriumi, Vilniaus miesto vykdomojo komiteto plano komisijos pirmininko pavaduotoju, Lietuvos standartizacijos ir meteorologijos centro direktoriaus pavaduotoju, Lietuvos – Vokietijos prekybos bendrovės „Litcommerz“ bendrovės valdytoju, Lietuvos – Vokietijos bendros įmonės „Germalita“ direktoriumi, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo agentūros direktoriumi, VELIUX Vokietijos GmbH Hamburge analitiku, menedžeriu. Aleksandras Zeltinis 2000-2006 m. buvo SMB internacionalinės GmbH generaliniu direktoriumi Rytų Europai, Lietuvos žemės ūkio ministro patarėju, UAB „Vilniaus žirgynas“ direktoriaus pavaduotoju.
Su žmona Simin jau beveik dvi dešimtis metų teikia labdarą Lietuvos ligoninėms ir vaikų namams. Ilgametė humanitarinė veikla įvertinta Vokietijos Prezidentų Johannes Rau ir Horst Kuhler ordinais, LR Prezidento Valdo Adamkaus ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2005 m. Vilniaus pedagoginis universitetas už įvairiapusę paramą suteikė A. Zeltiniui Mecenato vardą.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Aleksandrui Zeltiniui suteiktas 2011 m. vasario 19 d.

 

Zurba5Zurba Algimantas

Gimė 1942 m. vasario 8 d. Žvaguičių kaime. Mokėsi Kupreliškio vidurinėje mokykloje, Vilniaus universitete. Mokytojavo, dirbo žurnalistu, Lietuvos rašytojų sąjungoje, vėliau „Moksleivio“ žurnale redaktoriumi. Dirbdamas redakcijoje Algimantas Zurba rėmė jaunųjų biržiečių kūrybinio kelio pradžią, recenzavo, skatino, spausdino kūrinius, talkino konkursuose, rengė susitikimus su rašytojais. Jis buvo Jaunųjų filologų konkurso sumanytojas, pradininkas.
Literatūroje debiutavo 1956 m. apsakymų rinkiniu „Svetimas pabučiavimas“ . Rašytojo kūryba labai įvairi: apysakų, apsakymų rinkiniai, romanai — vaikams, jaunimui ir suaugusiems.
Didelio susidomėjimo Biržų krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, susilaukė biržietiškos tematikos romanai „Molžemis“ (1986), „Savūnė“ (1994), „…eina…“ (2000), „…jai tešviečia“ (2002).
Rašytojas Algimantas Zurba dažnas svečias literatūriniuose vakaruose, literatų sukakčių paminėjimuose, kaimo žmonių susiėjimuose gimtajame Biržų krašte.
Garbės piliečio vardas Algimantui Zurba suteiktas 2003 m. vasario 25 d.

 

Zukauskas2Žukauskas Algirdas

Gimė 1923 m. vasario 20 d. Biržuose. 1947 m. baigė Kauno universitetą ir buvo paliktas jame dirbti dėstytoju. Nuo 1953 m. — Fizikos ir technikos, o nuo 1956 m. Energetikos ir elektronikos institutų direktorius
Algirdas Žukauskas — pasaulinio garso mokslininkas, šilumos mainų tyrinėtojas, technikos mokslų daktaras, akademikas, daugelį metų buvo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, nuo 1974 m. Tarptautinės šilumos mainų asamblėjos narys, valstybės premijos laureatas. Vienas ir su bendradarbių kolektyvu parašė keliolika monografijų, kelis šimtus mokslinių straipsnių. Mokslininko tyrinėjimų ir išradimų rezultatai pritaikyti praktinėms ūkio, aviacijos, kosmonautikos ir kitoms reikmėms.
Algirdas Žukauskas daugelį metų buvęs Aukščiausios Tarybos Plano ir biudžeto komisijos pirmininku, rūpinosi, kad ūkio planai tenkintų gimtųjų Biržų plėtros poreikius.
Žuvo autoįvykyje Molėtų rajone 1997 m. rugpjūčio 2 d.
Garbės piliečio vardas Algirdui Žukauskui suteiktas 1989 m.