Pačeriaukštės seniūnija

Apžarniai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 11 gyventojų. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Aukštuoliškiai – kaimas. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Ąžuolytė (Užolytė) – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 16 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Bačiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 26 gyventojais. 1959 m. gyveno 23, 1970 m. – 9, 2011 m – 2 gyventojai. Šiuo metu yra dvi sodybos.
Bagdoniškis – viensėdis. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 5. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Bikšiai – kaimas. Yra penkios sodybos. 1923 m surašymo duomenimis buvo 11 sodybų ir 64 gyventojai. 1959 m. gyveno 53, 1970 m. – 57, 2011 m – 11 gyventojų.
Bitniškiai – kaimas. Bitniškiai istoriniuose šaltiniuose paminėti 1570 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvusiame Bitniškių palivarke buvo 3 ūkiai su 29 gyventojais. 1959 m. gyveno 23, 1970 m. – 18 gyventojų. Kaime yra viena sodyba.
Bruzguliai – kaimas. 2018 m. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu kaimui priskirta (0,44 ha) Pakvetkės viensėdžio. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimi 1775 m. 1923 m. gyveno 29 gyventojai, 2001 m. – 5.
Bubiškiai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 6 gyventojais. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Butautai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis dvare buvo 4 ūkiai su 76 gyventojais. 1959 m. gyveno 50, 1970 m. – 46, 2011 m – 7 gyventojai. Šiuo metu gyvena 4 gyventojai. Išlikęs Butautų dvaras (kultūros paminklas, muziejus), minimas nuo 1750 m. raudonų plytų dvaro rūmai statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Po 1940 m. gaisro iš pagrindų remontuoti. 1980 m. įkurtas Butautų visuomeninis „Laisvosios žemės“ kolūkio muziejus. Šiuo metu dvaro pastate atnaujinta alaus daryklos, kuri veikė ir tarybiniais metais, veikla. Yra dvarui priklausantis tvenkinys. Be dvaro pastatų kaime yra viena sodyba.
Degesiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 11 ūkiai su 63 gyventojais. 1959 m. gyveno 42, 1970 m. – 16. Nėra išlikę nė vienos sodybos.
Didžioji Panemunė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis, Didžiojoje Panemunėje buvo vienas ūkis su 54 gyventojais. 1959 m. gyveno 25, 1970 m. – 26, 2011 m – 8 gyventojai. Dvaro pastatai stovėjo ant kalniuko, apsodinti ąžuolais XIX-XX a. vid. dvarą valdė Siesickai. Antrojo karo pabaigoje jų palikuonys pasitraukė į Vakarus. Dabartiniu metu Didžiosios Panemunės, dar vadinamas Gandrų, dvaras yra sunykęs. Didžiosios Panemunės dvaro fragmentai, dvaro sodybos fragmentų tvartas, dvaro sodybos fragmentų kumetyno liekanos ir dvaro sodybos fragmentų rūsys yra vietinio reikšmingumo lygmens kultūros objektas. Šiuo metu kaime gyvena 8 gyventojai.
Diliai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1639 m. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1923 m. surašymo duomenimis, Diliuose buvo vienas kiemas ir 9 gyventojai. 1959 m. – 15, 1970 m. – 2. Šiuo metu gyventojų nėra.
Drabūnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1622 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 12 kiemų, gyveno 75 gyventojai. 1959 m. gyveno 70, 1970 m. – 77, 2011 m – 21 gyventojas. Šiuo metu gyvena 15 gyventojų.
Dvargaliai – kaimas. Yra Dvargalių kaimo kapinės – neveikiančios. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 kiemai, gyveno 77 gyventojai. 1959 m. gyveno 15, 1970 m. – 22, 2011 m – 15 gyventojų. Šiuo metu gyvena 8 gyventojai. Kaime įsikūręs Kristinos ir Jūrio Milišiūnų avininkystės ūkis.
Fermos – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 9 gyventojais. 1959 m. – 9, 1970 m. – 3. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Gineičiai – kaimas. Pirmą kartą paminėti 1622 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 24 gyventojais. 1959 m. gyveno 10, 1970 m. – 4, 2011 m – 5 gyventojai. Dabar yra tik viena sodyba.
Griciūnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 28 gyventojais. 1959 m. – 22, 1970 m. – 9. Dabar ten laukai.
Griniūnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 14 ūkių su 72, dvare 3 ūkiai su 32 gyventojais. 1959 m. – 67, 1970 m. – 45. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės įsakymu atkurtas.
Grumšliai – kaimas. Pirmą kartą paminėti 1586 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 13 ūkių su 75 gyventojais. 1959 m. gyveno 55, 1970 m. – 41, 2011 m – 17 gyventojų. 1911-1987 m. m. veikė Grumšlių pradinė mokykla. Dabar kaime yra šešios sodybos ir 10 gyventojų.
Gudiškiai – kaimas.
Jaunzemė (Juodov-Jaunzem) – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 4 gyventojais. 1959 m. – 11, 1970 m. – 3. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Jackonėliai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 28 gyventojais. Dabar tik laukai. 1959 m. – 12, 1970 m. – 13, 2011 m. – 0.
Jackonys – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 46 gyventojais. 1959 m. – 35, 1970 m. – 51, 2011 m. – 27. Šiuo metu yra devynios sodybos ir 16 gyventojų.
Jokūboniai (Jokubonys pagal surašymo duomenis) – kaimas. Yra viena sodyba. 1923 m. buvo 13 sodybų ir 80 gyventojų. 1959 m. – 49, 1970 m. – 35, 2011 m. – 0.
Jonava – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 16 ūkiai su 110 gyventojų.
Joneliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis dvare buvo 3 ūkiai su 38 gyventojais, viensėdyje – 2 ūkiai su 13 gyventojų. 1959 m. – 19, 1970 m. – 7. Dabar ten laukai.
Jukniškiai – kaimas. Pirmą kartą paminėti 1528 m. dvarų surašyme, kad priklausė Biržų valdai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 29 gyventojais. 1959 m. – 20, 1970 m. – 12, 2011 m. – 1. Dabar yra trys sodybos.
Juostaviečiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose Juostaviečiai paminėti 1607-04-10. Yra biblioteka, medicinos punktas. Sovietmečiu veikė vaikų darželis „Aguonėlė“, o vėliau vaikų darželio patalpose įsikūrė Juostaviečių pradinė mokykla. Šiuo metu mokyklos nebėra. Baudžiavos laikais kaime buvo apie 30 kiemų. 1923 m. surašymo duomenimis gyveno 167 gyventojai. 1932–1933 m. dalis gyventojų išsiskirstė gyventi į vienkiemius. Apie 1936 m. kaimas išretėjo. Surašymų duomenimis 1959 m. kaime gyveno 108 gyventojai, 1985 m. – 197, 2001 m. – 221, 2011 m. – 187 gyventojas. Šiuo metu gyvena 181 gyventojas. Pasak legendos, žiloje senovėje, kai dar buvo milžinai ir kitos mitinės būtybės, gyvenęs milžinas, atsigulęs pailsėti, o ryte atsikėlęs ir iškeliavęs nežinoma kryptimi, o toje vietoje, kur gulėjęs palikusi plati juosta. Ten ir įsikūręs Juostaviečių kaimas.
Kalnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 39 gyventojais. 1959 m. – 31, 1970 m. – 19. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Kazlai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 8 gyventojais. 1959 m. – 56, 1970 m. – 30, 2011 m. – 1.
Kelmynė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 7 gyventojais. 1959 m. – 14, 1970 m. – 22, 2011 m. – 22. Šiuo metu yra septynios sodybos.
Keršiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 11 gyventojų. 1959 m. – 16, 1970 m. – 13. Nėra išlikę nė vienos sodybos.
Kieliškiai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 25 gyventojais. 1959 m. – 3, 1970 m. – 4. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Kuosakiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis dvare buvo 1 ūkis su 45 gyventojais. 1959 m. – 24, 1970 m. – 42, 2011 m. – 3.
Kuprėnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 15 kiemų, gyveno 65 gyventojai. 1959 m. gyveno 44, 1970 m. – 23 gyventojai. Šiuo metu nėra išlikę nė vienos sodybos.
Lapiškiai – kaimas. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1715 m. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 18 ūkių su 89 gyventojais, dvare – 2 ūkiai su 39 gyventojais. 1959 m. – 108, 1970 m. – 105, 2011 m. – 25. Dabar jame penkiolika sodybų ir 20 gyventojų.
Laumekiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 9 ūkiai su 53 gyventojais. 1959 m. – 40, 1970 m. – 24. Neišlikęs.
Legailiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1586-08-10. 1904 m. įsteigta Legailių pradinė mokykla. 1905 m. vyko politiniai mitingai ir demonstracijos prieš caro valdžią. 1993 m. atidaryti Legailių vienišų asmenų ir senelių globos namai. Yra veikiančios Legailių kaimo kapinės. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 35 kiemai, gyveno 158 gyventojai. 1959 m. gyveno 103, 1970 m. – 100, 2011 m – 76 gyventojai. Šiuo metu gyvena 62 gyventojai. Manoma, kad kaime žmonės augino labai didelius gaidžius ir laikydavo daug žąsų, latviai šį kaimą vadino Lieli gaili, tai yra didelių gaidžių kaimu, iš to ir kilęs Legailių kaimo pavadinimas.
Mažoji Panemunė – viensėdis. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą broliai Kraftai iš Brazdžiaus nupirko Mažosios Panemunės dvarelį. Tarpukaryje buvo gaminama kava. Dabartiniu metu dvaras neišlikęs. 1923 m. surašymo duomenimis, Mažojoje Panemunėje buvo 2 ūkiai su 24 gyventojais. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 2, 2011 m –1 gyventojas. Šiuo metu viensėdyje gyventojų nėra.
Medinėliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 10 ūkių su 40 gyventojų. Sodybų nebėra.
Mediniai – kaimas. 1923 m. 7 ūkiuose gyveno 67 žmonės. 1959 m. – 58, 1970 m. – 52, 2011 m. – 25. Šiuo metų yra penkios sodybos, gyvena 14 žmonių.
Morkūnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 4 ūkiai su 33 gyventojais, palivarke 7 ūkiai su 24 gyventojais. 1959 m. – 57, 1970 m. – 30, 2011 m. – 14. Šiuo metu yra dvi sodybos.
Muciniekai – kaimas. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Neizergis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 25 gyventojais. 1959 m. – 4, 1970 m. – 2.
Odmeniškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 29 gyventojais. 1959 m. – 30, 1970 m. – 21.
Pačeriaukštė (arba Pačeriaukštė I) – kaimas, gyvenvietė, seniūnijos centras. 1586 m. istoriniuose šaltiniuose paminėtas Pačeriaukštės laukas, 1750 m. paminėtas Pačeriaukštės dvaras. 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis minimas Pačeriaukštės dvaras su 3 ūkiais, kuriuose buvo 67 gyventojai. 1959 m. – 49, 1970 m. – 82, 2011 m. – 265. 1987 m. buvo įkurta Pačeriaukštės pagrindinė mokykla, kuri 2004 m. buvo pavadinta signataro Petro Poškaus (1935-2004) vardu. 2018 m. duomenimis Pačeriaukštės gyventojų skaičius 278.
Pačeriaukštė II – kaimas. 1959 m. – 39, 1970 m. – 12, 2011 m. – 8. Šiuo metu yra dvi sodybos.
Padvariečiai – kaimas. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Pagaičiškiai (dar buvo vadinamas Podgaciškiai, Padgaitiškiai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis Podgačiškių viensėdyje buvo 2 ūkiai su 5 gyventojais. 1959 m. – 7, 1970 m. – 19, 2011 m. – 49. Dabar yra dešimt sodybų ir apie 30 gyventojų.
Pagervė – kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimas 1567 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 12 gyventojų.
Pagervėlė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 39 gyventojais. 1959 m. gyveno 38, 1970 m. – 26 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Pakalniečiai – kaimas. Yra Pakalniečių kaimo kapinės – senkapis, vadinamas Milžinų kapais (vietinio reikšmingumo lygmens kultūros objektas). 1923 m. surašymo duomenimis Pakalniečiuose buvo 17 kiemų su 96 gyventojais. 1959 m. gyveno 59, 1970 m. – 39, 2011 m – 2 gyventojai. Šiuo metu gyvena 3 gyventojai.
Pakarkliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 25 gyventojais. 1959 m. – 11, 1970 m. – 13, 2011 m. – 10. Šiuo metu yra penkios sodybos. Veikė Pakarklių pradinė mokykla.
Pasvaliečiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1696 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 102 ūkių su 545 gyventojais. 1959 m. – 375, 1970 m. – 347, 2011 m. – 235.
Pauperiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1643 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 17 ūkų su 87 gyventojais. 1959 m. gyveno 61, 1970 m. – 31, 2011 m. – 7 gyventojai. Yra vis dar veikiančios kapinės. Šiuo metu gyvena 8 gyventojai.
Peikšteniai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1645 m. Peikšteniai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 16 ūkių su 56 gyventojais. 1959 m. – 37, 1970 m. – 27, 2011 m. – 1. Šiuo metu gyvena 1 gyventojas.
Peleniškiai (Pelaniškiai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 52 gyventojais. 1959 m. – 41, 1970 m. – 43, 2011 m. – 10.
Platbarzdžiai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 kiemai, gyveno 11 gyventojų. 1959 m. gyveno 15, 1970 m. – 7 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Pleiriai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis Pleirių dvare buvo 1 ūkis su 51 gyventoju. 1959 m. – 28, 1970 m. – 17. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atkurtas.
Purviškiai II – kaimas. 1959 m. – 16, 1970 m. – 11. Yra viena sodyba. Yra Purviškių kaimo kapinės – senkapiai (vietinio reikšmingumo lygmens kultūros objektas).
Putriai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis Putrių dvare buvo 1 ūkis su 45 gyventojais. 1959 m. – 41, 1970 m. – 37, 2011 m. – 2.
Ratnikai – kaimas. Yra viena sodyba. 1923 m. duomenimis kaime buvo 13 sodybų ir 74 gyventojai. 1959 m. – 30, 1970 m. – 27, 2011 m. – 1.
Sakališkis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkių su 10 gyventojų. 1959 m. – 6, 1970 m. – 3. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Smilgeliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 kiemai su 25 gyventojais. 1959 m. – 21, 1970 m. – 7. Šiuo metu gyventojų nėra.
Smilgiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1586 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 36 ūkiai su 214 gyventojų. 1959 m. – 199, 1970 m. – 201, 2011 m. – 202.
Sodeliškiai (Briginiai) – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1670 m. Sodeliškiai. Baudžiavos laikais kaimas priklausė Sodeliškių dvaro savininkei Baronaitei Matildai fon Grotuž. Prieš Antrą pasaulinį karą kaime buvo pieninė. Tarybiniu laikotarpiu Sodeliškiai buvo apylinkės ir „Bendro darbo“ kolūkio centras, pastatyta nauja kolūkio gyvenvietė, ryšių skyrius, parduotuvė. 1988 m. panaikinta Sodeliškių apylinkė. Yra veikiančios kapinės. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 29 ūkiai su 132 gyventojais. 1959 m. – 133, 1970 m. – 90, 2011 m. – 38. Šiuo metu gyvena 38 gyventojai.
Sparniškiai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 7 gyventojais. 1959 m. – 8, 1970 m. –7. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Steponava – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 5 gyventojais. 1959 m. – 2, 1970 m. – 2. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Strėliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 15 ūkių su 88 gyventojais. 1959 m. – 73, 1970 m. –77, 2011 m. – 9.
Stroliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 29 gyventojais. 1959 m. – 32, 1970 m. – 33. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Šarkinė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 11 gyventojų. 1959 m. – 10, 1970 m. – 8. Yra viena sodyba.
Šilėnai – kaimas. Yra veikiančios kapinės, Lietuvos partizano Petro Grabužio kapas ir neveikiančios Šilėnų kaimo I pasaulinio karo karių kapinės (kultūros paveldo objektas). 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 kiemai su 27 gyventojais. 1959 m. gyveno 23, 1970 m. – 10, 2011 m – 10 gyventojų. Šiuo metu yra 3 kiemai, gyvena 13 gyventojų.
Tylinava – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 18 kiemų su 91 gyventoju. 1959 m. gyveno 78, 1970 m. – 38, 2011 m – 3 gyventojai. Šiuo metu gyvena 2 gyventojai.
Toliūnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 20 ūkių su 122 gyventojais. 1959 m. – 85, 1970 m. – 46, 2011 m. – 8.
Triškai (Triškiai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 49 gyventojais. 1959 m. – 36, 1970 m. – 19, 2011 m. – 8.
Yra trys sodybos.
Vaidiškiai – viensėdis. 1959 m. gyveno 2, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Varlynė – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis Varlynės palivarke buvo 2 ūkiai su 15 gyventojų. 1959 m. – 13, 1970 m. – 8. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Vilkakalnis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis Vilkakalnio viensėdyje buvo 2 ūkiai su 23 gyventojais. 1959 m. – 24, 1970 m. – 19. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Vilkynė (Vilkinė) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 13 gyventojų. 1959 m. – 18, 1970 m. – 12. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Zacišai – viensėdis. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Žemuogynė – viensėdis. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Žvejotgala – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėta 1563 m. 1958-1992 m. kolūkio „Bendras darbas“ gyvenvietė. 1992-2003 m. veikė Žvejotgalos žemės ūkio bendrovė. Yra koplyčia, veikiančios kapinės. Manoma, kad kaimo pavadinime yra žodžiai žvejoti ir galas ( „kraštas, sritis“). Ar čia buvo daug žvejojama – neaišku, tačiau už 1 km į šiaurės vakarus teka upė Nemunėlis, kuriuo eina Lietuvos ir Latvijos siena. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 32 kiemai su 165 gyventojais. 1959 m. gyveno 139, 1970 m. – 114, 2011 m – 52 gyventojai. Šiuo metu gyvena 55 gyventojai.