Papilio seniūnija

Akmenė I (Akmeniai) – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 33 gyventojais. 1959 m. gyveno 16, 1970 m. – 13, 2011 m. – 3 gyventojai.
Akmenė II (Akmeniai) – kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1923 m. 4 ūkiuose gyveno 21gyventojas. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 6 gyventojai.
Akmeniškis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai, kuriuose gyveno 11 gyventojų. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 14, 1989 m. – 1. Neišlikęs.
Andrišonys (iai) – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1609 m. 1959 m. gyveno 57, 1970 m. – 41,2001 m. – 4, 2011 m – 1 gyventojai.
Apaščia – kaimas. 1671 m. Papilio dvaro inventorių dokumentuose minima Apaščia. 1923 m. 18 ūkių gyveno 998 gyventojai. 1959 m. gyveno 76, 1970 m. – 56, 2011 m. – 3 gyventojai. Kaime buvo Apaščios dvaras arba Raudondvaris, kurį XVIII–XIX a. sandūroje valdė Kušelevskiai. Likę dvaro griūvėsiai. Yra penkios sodybos.
Ažubalis (Užubalis) – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo du ūkiai su 10 gyventojų. 1959 m. – 10, 1970 m. – 4. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Ažubaliai – kaimas. Papilio dvaro inventorių dokumentuose paminėti 1671 m. 1923 m. 2 ūkiuose gyveno 14 gyventojų, 1959 m. – 27, 1970 m. – 12. XX a. antroje pusėje vykstant melioracijai kaimas nugriautas.
Ažugariniškis – kaimas. Papilio dvaro inventoriaus suvestinėje minimas 1802 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 kiemai su 11 gyventojų. 1959 m. gyveno 2, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Ąžuolynė – viensėdis. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 7 gyventojai.
Baryškiai – kaimas. Ukmergės pavieto Panemunio dvaro inventoriuje pirmą kartą minimi 1609 m. 1923 m. gyveno 43 gyventojai, 2011 m. – 5.
Beržiniškiai (Beržiškiai) – viensėdis. Panaikintas 1971 sausio 27 d.
Bokiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 kiemai su 34 gyventojais. 1959 m. gyveno 21, 1970 m. – 8 gyventojai. Likę pastatų griuvėsiai.
Bruzguliai – kaimas. 1959 m. gyveno 19, 1970 m. – 9 gyventojai. Dabar negyvenama. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu panaikintas.
Ciplintiškis (Ceplintiškis) – kaimas, 1802 m. paminėtas Papilio dvaro inventoriaus suvestiniuos dokumentuose. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 11 gyventojų. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 6 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d. 2018 m. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu 2018 m. sausio 24 d. atkurtas.
Čečiškiai – kaimas. 1923 m. 15 ūkių gyveno 102 gyventojai. 1959 m. gyveno 64, 1970 m. – 41, 1989 m. – 1.
Čižiškis – kaimas. 1673 m. pirmą kartą paminėtas Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje. 1923 m. 2 ūkiuose gyveno 13 gyventojai, 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 5 gyventojai. Sodybų nėra išlikę.
Čižiūnai – kaimas. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1ūkis su 6 gyventojais. 1959 m. gyveno 2, 1970 m. – 3 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 24 d.
Diemedžiai – kaimas. 1959 m. gyveno 61, 1970 m. - 58 gyventojai, 2011 m. – 1. Yra viena sodyba.
Diliai – kaimas. 2 km į pietvakarius nuo Kupreliškio, šalia kelio į Vabalninką. Yra Dilių koplyčia (pastatyta 1777 m. kapinėse), kurioje kunigavo Antanas Strazdas. Diliai paminėti 1673 m. lapkričio 20 d. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventorių dokumentuose. 1777 m. pastatyta koplyčia. 1959-1992 m. Kupreliškio kolūkio kaimas. Yra dar veikiančios kapinės. 1959 m. gyveno 16, 1970 m. – 8 gyventojai. Sodybų nėra išlikę.
Diliava – kaimas. 1923 m. 1 ūkyje gyveno 10 gyventų. 1959 m. gyveno 27, 1970 m. – 16 gyventojų. Buvęs dvaras. Sodybų nėra išlikę.
Dirvoniškis – viensėdis. 1902 m. – 12 gyventojų, 1923 m. 1 ūkyje gyveno 8 gyventojai. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 3 gyventojai. 1989 m. – 1. Neišlikęs.
Dukurniai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1606 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 54 kiemai su 256 gyventojais. 1959 m. gyveno 198, 1970 m. – 135, 2011 m. – 8 gyventojai. Yra keturios sodybos.
Einoriai – kaimas. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1603 m. 1923 m. 44 ūkiuose gyveno 204 gyventojai. 1959 m. gyveno 141, 1970 m. – 120 gyventojų. 2011 m. – 40. 1942–1946 m. Einorių pradinėje mokykloje mokėsi technikos mokslų daktaras, profesorius Romualdas Vadlūga (1935 m.). Einorių kaimo pelkėtoje dauboje, apie 100 m. nuo Vainupio dešiniojo kranto į vakarus yra vadinamas „Raganos akmuo“. Vieta dar vadinama Sala ar Salele. Raganos akmuo žemės paviršiuje matomas apie 2 m ilgiu ir 1,8 m. pločiu, o rytiniame gale siekia 1 m. aukščio. Vakarinė dalis kiek žemėja ir turi nugarą. Pasakojama, kad ant šios dalies sėdėdavusi ragana ir verpdavusi.
Eiskudžiai – kaimas. Ukmergės pavieto Panemunės dvaro inventoriuje pirmą kartą minimi 1609 m. 1923 m. 29 ūkiuose gyveno 121 gyventojas. 1959 m. gyveno 106, 1970 m. – 102, 2011 m. – 74.
Gačioniai (Gačionys pagal surašymo duomenis) – kaimas. 1923 m. 8 ūkiuose gyveno 50 gyventojų. 1959 m. gyveno 36, 1970 m. – 21, 2001 m. – 2 gyventojai. Negyvenama.
Gaigalai – kaimas. 1923 m. 22 ūkiuose gyveno 111 gyventojų. 1959 m. gyveno 104, 1970 m. – 54, 2011 m. – 6.
Gajūnai – kaimas. Papilio dvaro inventoriaus dokumentuose paminėti 1608 m. (18 valakų). 1902 m. gyveno 211 gyventojų. 1923 m. 42 ūkiuose gyveno 202 gyventojai. 1959 m. gyveno 126, 1970 m. – 95, 2011 m. – 31. Šalia kaimo yra plokštinis kapinynas. Tai buvusi nedidelė žvyringa kalva, iš trijų pusių apsupta pievomis. Kaime gimė inžinierius Kostas Tamulėnas (1919–1993), inžinierius statybininkas, Architektų sąjungos narys Alfonsas Stikleris (1928–1986).
Galiniai (Stipiniovietė) – viensėdis. 1802 m. paminėtas Papilio dvaro inventoriaus suvestiniuose dokumentuose. 1959 m. gyveno 5 gyventojai, 1970 m. – 2. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Galintiškis – kaimas. 1671 m. pirmą kartą minimi Papilio dvaro inventorių dokumentuose. 1923 m. 8 ūkiuose gyveno 48 gyventojai, 1959 m. – 4, 1970 m. – 3. 2001 m. – 4 gyventojai. Neišlikęs. Galvokai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1603 m. 1923 m. 33 ūkiuose gyveno 169 gyventojai. 1959 m. gyveno 130, 1970 m. – 104 gyventojai. 2011 m. – 8.
Garšviai (Garšvos) – kaimas. Netoli kaimo yra 1-os ir 2-os senosios Garšvų kapinės ir naujosios Kubilių kapinės, įkurtos XX a. pradžioje. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimi 1775 m. 1923 m. 14 ūkių gyveno 71 gyventojas. 1959 m. gyveno 37, 1970 m. – 35, 2011 m. – 8. Netoli kaimo, Rovėjos dešiniajame krante, kalvoje buvo senkapis, kuris kasant žvyrą suardytas. Rasta kaulų ir įvairių geležinių bei žalvarinių dirbinių.
Gervelėnai – kaimas. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1596 m. 1923 m. 10 ūkių gyveno 53 gyventojai. 1959 m. gyveno 31, 1970 m. – 29, 2011 m.– 22.
Gydiškis – viensėdis. 1923 m. 3 ūkiuose gyveno 9 gyventojai. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 4 gyventojai. Neišlikęs.
Gikonys – kaimas. Ukmergės pavieto Roviškių dvaro inventoriuje Gikonys paminėti 1667 m. 1923 m. 22 ūkiuose gyveno 99 gyventojai, o Gikonių dvare 50 gyventojų. 1959 m. gyveno 72, 1970 m. – 60, 2011 m. – 5. Kaime netoli Latvijos sienos, yra kalnas apaugęs šimtamečiais medžiais. Čia kažkada stovėjo dvaras, kurį valdė Kamarauskai. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu panaikintas.
Glūdiškis (Gludyškis, Blūdiškis, Kojūgalis) – kaimas. 1923 m 3 ūkiuose gyveno 10. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 9 gyventojai . 2011 m. – 1. Gimė fizikas, gamtos mokslų daktaras, kelių knygų autoriaus Jonas Albertas Naktinis (1938 m.), literatė Marytė Undzėnienė (1965 m.).
Griauzdė (Griauzdžiai) – kaimas, 1802 m. paminėtas Papilio dvaro inventoriaus dokumentuose. 1923 m. kaime 9 ūkiuose gyveno 37, 1959 m. gyveno 27, 1970 m. – 18. Neišlikęs.
Griauzdės – kaimas. 1923 m. kaime 4 ūkiuose gyveno 23. 1959 m. gyveno 21, 1970 m. – 12 gyventojų. 2011 m. – 8.
Griaužiai – kaimas. 1959 m. gyveno 20, 1970 m. – 9 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Gudeliai (Gudai) – kaimas. 1923 m. kaime 22 ūkiuose gyveno 101 gyventojas. 1959 m. gyveno 82, 1970 m. – 47, 2011 m. – 3 gyventojai. Gudeliai – tokia vieta, kur kelias dešimtis kartų skirtingose vietose kartojasi per visą Lietuvą. Gimė poetas Kazys Binkis (1893–1942), fizikas, fizikos mokslų daktaras Raimondas Binkis (1958 m.).
Gudiškis – kaimas. 1923 m. kaime 5 ūkiuose gyveno 13 gyventojų. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 1 gyventojas. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 24 d.
Ilgabrados – viensėdis. Papilio dvaro inventoriaus suvestinėje minimas 1802 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 4 gyventojais, 1959 m. – 3, 1970 m. – 5, 2011 m. – 2 gyventojai.
Jokniūnai – kaimas. Papilio dvaro inventorių dokumentuose pirmą kartą paminėti 1608 m. 1902 m. gyveno 70 gyventojų. 1923 m. surašymo duomenimis Jokniūnų viensėdyje buvo 2 ūkiai su 16, Jokniūnų I viensėdyje 4 ūkiai su 21, Jokniūnų II viensėdyje 4 ūkiai su 20, Jokniūnų III kaime 8 ūkiai su 36 gyventojais. 1959 m. – 77, 1970 m. – 65, 2011 m. – 18 gyventojų. Į rytus nuo kaimo yra plokštinis kapinynas vadinamas Grauže. Kasdami rūsius žmonės rado žmogaus kaulų ir žiedą, žiedas lindo ant žmogaus kojos.
Jusiagiris – kaimas. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1902 m. gyveno 51 gyventojas, 1923 m. 16 ūkių gyveno 92 gyventojai. 1959 m. gyveno 18, 1970 m. – 14gyventojų. 1968 m. dalis kaimo priskirta Rokiškio rajonui. Negyvenama.
Kadarai – kaimas. 1866 m. gyveno 105 gyventojai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 40 kiemų, gyveno 151 gyventojas. 1959 m. gyveno 67, 1970 m. – 51 gyventojas. 2011 m. – 14. Kaime stūkso akmuo su „velnio pėda“ – rausvas stambiagrūdis granitas, 6.5 m ilgio 2 m pločio, smailėjančia ketera. Pietinėj pusėj yra „laipteliai“, 5 dubenėliai akmens viršutinėje vakarinėje dalyje todėl laikomas „Velnio pėda“. Akmuo į rašytas Kultūros vertybių registrą. Šalia yra žvyro telkinys. Kaime gimė Lietuvos botanikas, augalų fiziologas Jonas Dagys (1906–1993). Yra šešios sodybos.
Kalnai – viensėdis. 1959 m. gyveno 2 gyventojai. Neišlikęs.
Kalniškis – viensėdis. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1959 m. gyveno 10, 1970 m. – 3 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Kalpokiškis (Kalponiškių vns.) – viensėdis, 2 ūkiai, kuriuose gyveno 9 gyventojai. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 3 gyventojai. Neišlikęs.
Kapliškiai – kaimas. 1923 m. buvo 5 ūkiai, kuriuose gyveno 27 gyventojai, 1959 m. – 20, 1970 m. – 9 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 24 d.
Kaukališkis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 kiemas su 8 gyventojais. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 4 gyventojai. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu panaikintas.
Kaušiškės (Kausiškės) – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 kiemai su 14 gyventojų. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 5 gyventojai. Viensėdyje gimė teisininkas, poetas Alfonsas Jakubėnas (1901–1995) ir rašytojas, vertėjas, pasipriešinimo dalyvis Kazys Jakubėnas (1908 – 1950). Neišlikęs.
Keibiškis – viensėdis. 1802 m. paminėtas Papilio dvaro inventoriaus suvestinės dokumentuose. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 kiemai su 14 gyventojų. 1959 m. gyveno 15, 1970 m. – 7 gyventojai. Neišlikęs.
Kemėnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 12 kiemų su 43 gyventojais. 1959 m. gyveno 35, 1970 m. – 33, 2011 m – 10 gyventojų. Yra penkios sodybos.
Kerpiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 kiemai su 22 gyventojais. 1959 m. gyveno 23, 1970 m. – 23 gyventojai.
Kyliškiai – kaimas. Paminėti 1671 m. Papilio dvaro inventorių dokumentuose. 1923 m. buvo 17 ūkių, kuriuose gyveno 68 gyventojai, 1959 m. – 38, 1970 m. – 30, 2011 m. – 14 gyventojai. Kaime gimė inžinierius mechanikas, išradėjas, vienas iš Biržų spaustuvės steigėjų ir savininkų Jurgis Trečiokas (1863–1927), Biržų pašto direktorė Savunė Dagienė (1951 m.).
Kojeliškis (Kieliškis) – viensėdis. Pirmą kartą minimas 1850 m. žmonių surašyme Tiškevičiaus dvare. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 kiemas su 1 gyventoju.
Kraštai – kaimas. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1923 m. Kraštų dvare 18 ūkių gyveno 97 gyventojai. 1959 m. – 57, 1970 m. – 34, 2011 m. – 4. Kaime yra likę dvaro sodybos fragmentai, kurie įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Kubiliai – kaimas. Minimi nuo XVII a. tada jų teritorija buvo 16 valakų. Šalia kaimo buvo vandens malūnas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 34 kiemai su 173 gyventojais. 1959 m. gyveno 65, 1970 m. – 66, 2011 m – 4 gyventojai.
Kuciūnai (Kučiūnai) – kaimas. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 20 kiemų su 96 gyventojais. 1959 m. gyveno 48, 1970 m. – 36 gyventojai.
Kučgalys – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1606 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 33 kiemai su 187 gyventojais. 1959 m. gyveno 169, 1970 m. – 130, 2011 m – 221 gyventojai.
Kupreliškis – miestelis. Minimas nuo XVII a. pabaigos 1695 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 66 kiemai su 345 gyventojais. 1959 m. gyveno 303, 1970 m. – 208, 2011 m – 188 gyventojai. 1787 m. pastatyta pirmoji dvaro koplyčia, 1861 m. – Kupreliškio bažnyčia. 1858 m. gavo miestelio teises, leisti savaitiniai turgūs. 1898 m. pastatyta Kupreliškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. 1898 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 1919–1949 m. pradžios mokykla, progimnazija, 1949–1952 m. septynmetė, 1952–1964 m. vidurinė, 1964–1993 m. aštuonmetė, 1993–2002 m. pagrindinė, nuo 2002 m. vėl pradžios mokykla, Papilio mokyklos skyrius. 1905 m. įvyko anticarinė demonstracija. 1941 m. ir 1948 m. sovietų valdžia ištrėmė 18 miestelio gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo Kupreliškio apylinkėse veikė Algimanto apygardos kunigaikščio Margirio rinktinės partizanai. 1941 m. įkurta biblioteka. Sovietmečiu kurį laiką kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyti kultūros namai, medicinos punktas. Kaime gimė aktorius, JAV lietuvių teatro veikėjas Jonas Valentis (1888–1963), rašytojas, žurnalistas, vertėjas, visuomenės veikėjas, Biržų garbės pilietis Petras Skodžius (1927–2009), karininkas Alfonsas Valentėlis (1930 –1953), choro dirigentas, vargonininkas Alfonsas Valintas (1933 m.), ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras Eugenijus Drobelis (1954 m.). Kupreliškio vidurinėje mokykloje mokėsi prozininkas Petras Venclovas (1944 m.).
Kupriai – kaimas. Pirmą kartą minimi 1775 m. dvarų dūmų surašymo dokumentuose. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 kiemai su 52 gyventojais. 1959 m. gyveno 32, 1970 m. – 27, 2011 m – 3 gyventojai. Šalia kaimo esančių nedidelių kapinaičių yra sena apleista žvyrduobė. Kasant žvyrą buvo randama žmonių kaulų. Žmonės šią vietą vadina milžinų kapais.
Kurkliai – kaimas. Vabalninko parapijos sodžių sąraše minimi 1695 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 25 kiemai su 126 gyventojais. 1959 m. gyveno 95, 1970 m. – 67, 2011 m – 7 gyventojai. Yra penkios sodybos.
Kvedariškis (Kvidariškis) – kaimas. Ukmergės pavieto Panemunio dvaro inventoriuje minimas 1609 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 56 kiemai su 291 gyventoju. 1959 m. gyveno 160, 1970 m. – 103, 2011 m – 27 gyventojai. Yra Kvedariškio sentikių cerkvė. 1935–1940 metais kaime veikė sentikių dvasinis choras.
Kvetkai – kaimas. Kvetkai pirmą kartą paminėti 1667 m. 1762 m. Dvarininkai Kamarauskai Kvetkuose įkurdino atgailos kanauninkus ir pastatydino jiems vienuolyną, kurį Rusijos valdžia 1832 m. uždarė. 1769 m. įsteigta katalikų parapija. 1772 m. Pranas Kamarauskas pastatė medinę Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, ji perstatyta ir padidinta 1875 m., 1880 m. pastatyta bažnyčios varpinė. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kompleksas ir mokyklos pastatas įtraukti į Kultūros vertybių registrą. 1865 m. gyveno 29 gyventojai, 1923 m. 56 ūkiuose gyveno 305 gyventojai. 1959 m. gyveno 151, 1970 m. – 194, 2011 m – 244 gyventojai. Kaime gimė rabinas, Steigiamojo seimo narys (1920–1922) Abraomas Dovas Popelis (1865–1923), chemikas, inžinierius Adolfas Adomėnas (1920 m), ekonomistė, laikraščio „Šiaurės rytai“ direktorė, korespondentė Alfreda Gudienė (1958 m.), pedagogė Rasa Penelienė (1960 m.), inžinierius architektas Algirdas Slavinskas (1912 –1963), Šakių vidurinės mokyklos direktorius Rolandas Kučiauskas (1965 m.), poetė Sonata Kabutavičienė (1975 m.), mokytojavo kunigas Gaudentas Ikamas (1920–2000). Kvetkai vadinami miesteliu.
Latvygala – kaimas. 1465 m. Pandėlio parapijos gėralų mokėtųjų sąraše minima, kad Latvygaloje buvo smuklė. Latvygala minima 1775 m. dvarų rūmų surašymo dokumentuose. 1902 m. gyveno 207 gyventojai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 37 ūkiai su 183 gyventojais. 1959 m. gyveno 122, 1970 m. – 95, 2011 m – 30 gyventojų. Kaime gimė pedagogas Jonas Janulionis (1893–1961), veterinarijos daktaras Jonas Narbutas (1898 m.).
Liepsalos viensėdis. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. – 1gyventojas. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Mantvydiškis – kaimas (kai kur Muntvydiškis, Montvydiškis arba Variakojai, anot vietinių žmonių pasakojimų senovėje kaimas galėjo vadintis Striužais). 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 19 gyventojų. 1959 m. gyveno 14 gyventojų, 1970 m. – 13, 2011 m. – 6.
Mažuikiai – kaimas. Papilio dvaro inventorių dokumentuose pirmą kartą paminėti 1608 m.1902 m. gyveno 18 gyventojų. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 kiemai su 22 gyventojais. 1959 m. gyveno 22, 1970 m. – 21, 2011 m – 6 gyventojai. Nuo 1950–1963 m. buvo Mažuikių apylinkės centras. Yra trys sodybos.
Medikiai – kaimas, 30 km į pietryčius nuo Biržų. Pirmą kartą paminėti Ukmergės pavieto Panemunio dvaro inventorių dokumentuose 1609 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 15 ūkių su 84 gyventojais. 1959 m. gyveno 62, 1970 m. – 25 gyventojai. Kaime gimė filologė, Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorė Vida Šimėnaitė (1950 m). Negyvenama.
Medinėlė – kaimo dalis. 1923 m. surašymo duomenimis Medinėlės I viensėdyje buvo 2 ūkiai su 13, Medinėlės II viensėdyje 3 ūkiai su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Meldiškiai (Maldiškiai) – kaimas. 1959 m. gyveno – 13, 1970 m. – 10 gyventojų.
Miegonys – kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 42 ūkiai su 191 gyventoju. 1959 m. gyveno 152, 1970 m. – 107 gyventojai. 2011 m. – 19. Kaime gimė pedagogas, kraštotyrininkas, literatas, Juozas Vilminis (1901–1982). tremtinė Aldona Einorytė-Milašienė (1926–2015), pedagogas, profesorius, treneris, Lietuvos sporto veikėjas Povilas Petras Karoblis (1932–2018) Miegonyse yra plokštinis kapinynas, kitaip dar vadinamas Napoleono kapais ar Milžinų kapais – tai keletas suardytų pilkapių, kurių pakraščius juosė akmenų vainikai. Pilkapynas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Mikalaitiškis – kaimas. 1902 m. – 44 gyventojai, 1923 m. 9 ūkiuose gyveno 50 gyventojų. 1959 m. gyveno 33, 1970 m. – 22 gyventojai. Sodybų nėra išlikę.
Mikaliai (Pavinkšniai, Myžaliai) – kaimas. 1606 m. istorijos šaltiniuose paminėti Myžaliai (6 valakai). 1923 m. 15 ūkių gyveno 85 gyventojai. 1959 m. gyveno 50, 1970 m. – 47, 2011 m. – 11 gyventojų. Kaime gimė inžinierius, išradėjas visuomeninės užsienio lietuvių veiklos rėmėjas Jonas Suveizdis – Suvis (1916–1981), gyveno zoologė, habilituota biologijos mokslų daktarė Ona Atlavinytė (1916–1991 m.).
Mikališkis – viensėdis. 1902 m. gyveno 8 gyventojai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 12 gyventojų. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. – 11 gyventojų.
Miliškiai (Mylūnai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 16 ūkių su 79 gyventojais. 1959 m. gyveno 54, 1970 m. – 31, 2011 m. – 4 gyventojai.
Mitlanai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1609 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 13 ūkių su 63 gyventojais. 1959 m. gyveno 41, 1970 m. – 24, 2011 m. – 4 gyventojai.
Ožkamedinis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 6 gyventojais. 1959 m. gyveno 2, 1970 m. – 4 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 24 d.
Paąžuolė (Paužuolė) – viensėdis. 1923 m. 2 ūkiuose gyveno 12 gyventojų. 1959 m. gyveno 9, 1970 m. – 6 gyventojai. Yra žvyro telkinys.
Paberžinė (Paberžynė) – viensėdis. 1923 m. 3 ūkiuose gyveno 13 gyventojų, 1959 m. – 17, 1970 m. - 9.
Pakvetkė – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 8 gyventojais. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 7 gyventojai. Šiuo metu negyvenama. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu anaikintas.
Palaidžia (Deveniai, Pukiai, Gintautai) – kaimas. 1923 m. 31 ūkyje gyveno 174 gyventojai. 1959 m. gyveno 104, 1970 m. – 86, 2011 m. – 20 gyventojų.
Palaukė – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 13 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Pamiškė – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 12 gyventojų. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 7 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Paneretys – viensėdis. 1902 m. gyveno 44 gyventojai. 1959 m. – 12, 1970 m. – 10. Šiuo metu negyvenama.
Papilys – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis dvare buvo 27 ūkiai su 118 gyventojų. 1959 m. gyveno 265, 1970 m. – 172, 2011 m. – 174 gyventojai.
Papilys – miestelis. Papilio seniūnijos centras. 1547 m. vietoje, Ageniškio dvarui priklausiusio, Šakinavos kaimo pastatytas Papilio miestelis. Papilys, kaip Radvilų valda, minimas 1561 m. inventoriuje. 1606 m. surašyti 33 kiemai, 16 alaus ir 4 degtinės smuklės. 1923 m. miestelio 102 ūkiuose gyveno 448 gyventojai, 1959 m. gyveno 364, 1970 m. – 384, 2011 m. – 236 gyventojai. Papilyje gimė revoliucinio judėjimo dalyvis, Papilio jaunimo organizacijų dalyvis Eduardas Trečiokas (1905–1941), paminklotvarkos ekspertas Kostas Frankas (1945 m.), žurnalistas, literatas Vytautas Valionis (1939–1988), tautodailininkas, verslininkas, motokrosininkas Gediminas Variakojis (1945 m.), dainininkė Birutė Dambrauskaitė (1943 m.), gyveno literatas, melioratorius, Biržų rajono garbės pilietis Valentinas Dagys (1936–2017), gyveno ir dirbo tautodailininkas (medžio drožėjas) Česlovas Dryžas (1925–2007), mokytojavo pedagogas, kraštotyrininkas Eduardas Timukas (1905–1997), mokytojavo ir gyvena pedagogas Vilgelmas Plepys (1925 m.), mokytojavo Leonardas Matuzevičius (1923–2000), 1948–1960 m. mokėsi Papilio vidurinėje mokykloje inžinierius, statybininkas, projektuotojas, evangelikų reformatų bažnyčios bendruomenės aktyvistas Rimantas Jankūnas (1940 m.), dirbo literatė, medicinos sesuo Ona Didžiulytė-Sketerienė (1878-1960), 1890 m. Papilio apylinkėse mirė poetas, 1863 m. sukilimo dalyvis Edvardas Jokūbas Daukša (1836–1890), pianistė Jadvyga Neimanytė-Ježek (1892–1923).
Pariškiai – kaimas. 1902 m. gyveno 75 gyventojai. 1959 m. gyveno 34, 1970 m. – 22, 2011 m. – 4 gyventojai.
Parovėja – kaimas. Papilio dvaro inventorių dokumentuose paminėtas 1671 m. 1923 m. 10 ūkių gyveno 57 gyventojai, 1959 m. – 86, 1970 m. – 79, 2011 m. – 4. Papilio seniūnijoje Parovėjoje, buvo vienas seniausių Radvilų palivarkų. 1906 m. rugsėjo 17 d. Parovėjos valstiečiai sudegino dvaro rūmus. Yra išlikusių sodybos pastatų, malūnas, sandėlis. Parovėjos dvaro sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
Paškučiai – kaimas. 1765 m. rugsėjo mėnesio Pandėlio parapijos gėralų mokesčių mokėtojų sąraše minima, kad Paškučiuose buvo smuklė. Kaimas minimas 1775 m. dvarų dūmų surašymo dokumentuose. 1902 m. gyveno 30 gyventojų. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkių su 36 gyventojais. 1959 m. gyveno 66, 1970 m. – 58, 2011 m. – 26 gyventojai.
Patupiškis – kaimas. Papilio dvaro inventoriaus suvestinėje minimas 1802 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 22 gyventojais. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 6 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Plentauka – viensėdis. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 5 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Plepikiai (Knipiškis) – kaimas. Plepikiai Papilio dvaro inventoriaus suvestinės dokumentuose minimi 1802 m. 1902 m. gyveno 20 gyventojų. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 44 gyventojais. 1959 m. gyveno 22, 1970 m. – 20, 2011 m. – 3 gyventojai. Kaime gimė jaunimo kultūros organizacijų dalyvis, Valstybės tarnautojas, vadovas, visuomenės veikėjas Bronius Einoris (1910–1999).
Prūdelis (Prūdeliai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 16 ūkių su 66 gyventojais. 1959 m. gyveno 71, 1970 m. – 69, 2011 m. – 10 gyventojų. Kaime gimė žurnalistas, vienas iš Amerikos lietuvių tarybos (ALT) steigėjų Mykolas Vaidyla (1902–1976). Kaime gyveno tautodailininkas, tapytojas Vytautas Masiulis (1920–2003). Gimė 1920 m. balandžio 12 d. lietuvių išeivių šeimoje Buenos Airėse (Argentina).
Prūdelis – viensėdis. Panaikintas 1971 m. sausio 27 d. įsakymu.
Pukniškis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 13 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Purleškiai – kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1923 m. 12 ūkių gyveno 55 gyventojai, 1959 m. gyveno 48, 1970 m. – 35, 2011 m. – 5 gyventojai. Yra išlikę trys sodybos.
Pūteliai – kaimas. Pūteliai Ukmergės pavieto Panemunio dvaro inventorių dokumentuose pirmą kartą paminėti 1609 m. 1765 m. Pandėlio parapijos gėralų mokesčių mokėtojų sąraše minima, kad Pūteliuose buvo smuklė.1923 m. 3 ūkiuose gyveno 20 gyventojų, 2011 m. – 1. Kaime gimė ir gimtojoje sodyboje palaidotas mokytojas, mokyklų inspektorius Jonas Vilemas (1900–1941).
Ramaldava – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 24, 1970 m. – 20. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Rimšiškis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 8 gyventojais. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 1gyventojas. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Rodiškiai – viensėdis. 1902 m. – 6 gyventojai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 22 gyventojais. 1959 m. gyveno 108, 1970 m. – 9 gyventojai. Gimė vertėjas, poetas, kritikas Arvydas Valionis (1945 m.).
Roksalė – kaimas. 1902 m. gyveno 17 gyventojų. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 90 gyventojų. 1959 m. gyveno 26, 1970 m. – 6 gyventojai. Negyvenama.
Roviškėlės kaimas. XVII a. paminėtas kaip Ozemblovskių Roviškių dvaro kaimas. 1923 m. gyveno 17 gyventojų. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. – 7 gyventojai. Kaime gimė grafikė, tapytoja Dalia Genovaitė Mažeikytė (1943 m.), zoologė, pedagogė, gamtos mokslų daktarė Janina Reda Mažeikytė (1947 m.).
Roviškiai – kaimas. 1902 m. – 64 gyventojai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 22 ūkiai su 111 gyventojais. 1959 m. gyveno 25, 1970 m. – 71, 2011 m. – 6 gyventojai. 1667 m. paminėtas Roviškių dvaro centras – Kvetkų bažnyčios fundatorių lopšys. Roviškis priklausė žemės teismo teisėjui Juzefui Komarovskiui. Dvaro rūmai sudegė per karą.
Rūdupiai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 4 gyventojais. Panaikintas 1971 sausio 27 d.
Ruškiškiai – kaimas. Ukmergės pavieto Roviškių dvaro inventorių dokumentuose pirmą kartą paminėti 1667 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 42 gyventojais. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 11gyventojų. Kaime gimė ekonomistas, muzikas, išeivijos chorų vadovas, kompozitorius Petras Kudukis (1905 m.), dailininkė, tekstilininkė Virginija Adomėnaitė (1945 m.). Negyvenama.
Satkūnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1606 m. (14 valakų). 1902 m. gyveno 277 gyventojai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 52 ūkiai su 233 gyventojais. 1959 m. gyveno 124, 1970 m. – 119, 2011 m. – 109 gyventojai. Kaime gimė mokytojas, šaulių būrio, skautų sąjungos, spaudos bendradarbis Romualdas Medelis (1913 m.), dailininkė, skulptorė Elena Eugenija Palšytė-Kasperavičienė (1934–2003).
Sauginai – kaimas. Pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėti 1606 m. (12 valakų). 1923 m. surašymo duomenimis buvo 15 ūkių su 71 gyventoju. 1959 m. gyveno 26, 1970 m. – 21, 2011 m. – 10 gyventojų. Kaime gimė literatė Aldona Jasiūnaitė (1932–2015).
Skiltuvai – kaimas. 1959 m. gyveno 30, 1970 m. – 34 gyventojai. Kaime gimė pedagogė, sklandytoja Stasė Baltrūnaitė – Eitavičienė (1948 m.).
Skrebiškiai – kaimas. Skrebiškiai istorijos šaltiniuose paminėti 1645 m. 1923 m. 41 ūkyje gyveno 194 gyventojai. 1959 m. gyveno 89, 1970 m. – 137, 2011 m. – 177. Kaime gimė pedagogas, literatas Jonas Narbutas (1922–1972).
Skrebiškis – kaimas. Radvilų žemėse Skrebiškio palivarkas pažymėtas 1786 m. 1923 m. 9 ūkiuose gyveno 46 gyventojai. 1959 m. gyveno 16, 1970 m. – 15, 011 m. – 19 gyventojų. Čia 1963 m. suimtas vienas vadų – Zigmas Sierakauskas (1826-1863). Buvusio dvaro fragmentai įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Kaime gimė visuomenės veikėjas, sporto darbuotojas Algirdas Balčiūnas (1930 m.).
Sližiai (Slyžiai) – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1638 m. (6 valakai). 1923 m. 17 ūkių gyveno 67 gyventojai. 1959 m. gyveno 58, 1970 m. – 39, 2011 m. – 9 gyventojai. Kaime gimė karininkas, evangelikų reformatų kuratorius Jurgis Čygas (1891–1959), Lietuvos kariuomenės kapitonas Jurgis Atstupėnas (1894–1968).
Smaliečiai (Tortilioniai) – kaimas. Smaliečiai istorijos šaltiniuose paminėti 1606 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 40 ūkių su 191 gyventojais. 1959 m. gyveno 125, 1970 m. – 91, 2011 m. – 6 gyventojai. Nuo 1907 m. kaime veikė Smaliečių pradžios, septynmetė mokykla. 1950–1991 m. Papilio kolūkio gyvenvietė. Kaime gimė pedagogas, knygų autorius Jokūbas Skiauteris (1910–1992), poetas, žurnalo „Mūsų sparnai“ redaktorius Mykolas Zablockas (1912–2000), pedagogas, poetas Petras Zablockas (1914–2008), psichologas, profesorius Sigitas Kregždė (1930 m.), lakūnas, sklandytojas, Biržų aviacijos sporto klubo įkūrėjas Vilius Juodgudis (1933–1980), žurnalistas, literatas, kraštotyrininkas Emilis Jokūbas Trečiokas (1938–2004), dirbo ir gyveno Ukrainiečių kalbininkas, baltistas, vertėjas Anatolijus Nepokupnas (1932–2006), kraštotyrininkė, pedagogė, Tauragės miesto garbės pilietė Alma Mizgirienė-Valaitytė (1931 m.).Yra keturios sodybos.
Steponiškis – kaimas. 1671 m. pirmą kartą paminėtas Papilio dvaro inventoriaus suvestiniuose dokumentuose. (2 kiemai). 1923 m, 6 ūkiuose gyveno 36 gyventojai. 1959 m. –13, 1970 m. – 8 gyventojai. Gimė veterinarijos gydytojas, visuomenininkas Petras Gavėnas (1898 m.).
Svirpliškiai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 5, 2011 m. – 10 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Sviržliškiai – viensėdis. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Sviesteliškis (Viščiai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 21 gyventoju. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. – 10 gyventojų.
Šakiškis – kaimas. Galvokų šilo rytinėje dalyje. 1902 m. gyveno 23 gyventojai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 16 gyventojų. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 16 gyventojų. 1959–1992 m. Kupreliškio kolūkio kaimas. Sodybų nėra išlikę.
Šiekštininkai – kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1959 m. gyveno 130, 1970 m. – 120, 2011 m. – 15 gyventojų.
Šiliškis (Siliškis) – viensėdis. 1902 m. gyveno 22 gyventojai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 27 gyventojais. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1971 m.sausio 27 d.
Šlėgeriškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 11 ūkių su 58 gyventojais. 1959 m. gyveno 48, 1970 m. – 30, 2011 m. – 13 gyventojų. 1959–1992 m. Kupreliškio kolūkio kaimas. Yra penkios sodybos.
Šmylavietė – viensėdis. Pirmą kartą Papilio dvaro inventoriaus suvestinės dokumentuose minima 1802 m. 1923 m. 1 ūkyje gyveno 5 gyventojai. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 2, 2011 m. – 1 gyventojas.
Šniurkiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 22 gyventojais. 1959 m. gyveno 19, 1970 m. – 13, 2011 m – 5 gyventojai.
Šogdė (Šagziškis, Šagdė) – kaimas. Pirmą kartą kaimas paminėtas 1802 m. Papilio dvaro inventoriaus suvestiniuose dokumentuose. 1959 m. – 15, 1970 m. – 12 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Špygiai (Špigiai) – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1645 m. 1923 m. 8 ūkiuose gyveno 37 gyventojai. 1959 m. gyveno 33, 1970 m. – 25 gyventojai. Kaime gimė ekonomistas Bronius Vaitkevičius (1922–1974).
Terespolis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 5 gyventojais. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 4 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 2 d.
Trakai – viensėdis. Panaikintas 1971 m. sausio 27 d.
Tutulynė – viensėdis. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Uosiniškis – viensėdis. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 4 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Užnemunis – viensėdis. 1902 m. gyveno 24 gyventojai. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 8 gyventojai. Negyvenama.
Vaidagynė (Vaidaginė) – viensėdis. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 25 gyventojais. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Vaiginai – kaimas. 1923 m. 4 ūkiuose gyveno 30 gyventojų. 1959 m. gyveno 17, 1970 m. – 13 gyventojų.
Vaivadynė – viensėdis. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 5 gyventojai. 2011 m. – 4.
Valentai (Valintai) – kaimas. Valentai istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1586 m. 1902 m. gyveno 36 gyventojai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkių su 45 gyventojais. 1959 m. gyveno 31, 1970 m. – 27 gyventojai. Kaime gimė chemikas, išradėjas, Valstybės premijos laureatas Leonardas Valentėlis (1927–2010), zootechnikas, ūkio darbuotojas, Bronius Kairys (1937 m.), ilgametis UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktorius Jonas Valeckas (1939–2017), dailininkė keramikė Virginija Juršienė-Jasiūnaitė (1950 m.).Yra viena sodyba (negyvenama).
Valiuliškiai – kaimas. 1902 m. – 157 gyventojai. 1923 m. 33 ūkiuose gyveno 174 gyventojai. 1959 m. gyveno 88, 1970 m. – 67, 2011 m. – 17 gyventojų. Kaime gimė karininkas Bronius Grigas (1902–1943 Štuthofo koncentracijos stovykloje), karininkas Juozas Grigas (1909 m.).
Valkiškiai – kaimas. 1923 m. 30 ūkių gyveno 119 gyventojai. 1959 m. gyveno 83, 1970 m. – 50, 2011 m. – 30 gyventojų. Kaime gimė ekonomistė Liudgarda Androšiūnienė (1929 m.), literatė Janina Elžbieta Jakubėnaitė (1945 m.), pedagogas, verslininkas, UAB „Proviantas“ direktorius Rimantas Maldūnas (1959 m.), nacionalinės kategorijos šachmatų treneris, tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas Raimondas Paliulionis (1960 m.), pedagogė, poetė Valė Savinčienė (1964 m.).
Vanagiškiai – viensėdis. Likęs akmuo. Jis stūkso šaltiniuotoje vietoje, aplink jį yra daugiau tik jau mažesnių akmenų. Akmuo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Vanagynė (Kalpokai) – kaimas. 1923 m. 19 ūkių gyveno 85 gyventojai. 1959 m. gyveno 53, 1970 m. – 45 gyventojai. Neišlikęs.
Variakojiškiai (Gegužiai) – kaimas. Variakojiškiai paminėti 1671 m. Papilio dvaro inventorių dokumentuose. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 15 ūkių su 53 gyventojais. 1959 m. gyveno 27, 1970 m. – 28 gyventojai. Kaime gimė literatas Albinas Genys (1933 m.).
Verdinė – viensėdis. 1923 m. 1 ūkyje gyveno 6 gyventojai. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 4 gyventojai.
Vėliškėnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 13 ūkių su 69 gyventojais. 1959 m. gyveno 30, 1970 m. – 25 gyventojai. 1959–1992 m. Kupreliškio kolūkio kaimas. Yra viena sodyba.
Vieščiūnai – kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1959-1992 m. Kupreliškio kolūkio kaimas. 1923 m. 16 ūkių gyveno 77 gyventojai. 1959 m. gyveno 51, 1970 m. – 25, 2011 m. – 3 gyventojai. Kaime mirė poetas Leonardas Matuzevičius (1923–2000).Yra trys sodybos.
Vijoliškis (Viksvų, Švegždų dvarelis) – kaimas. Vijoliškis paminėtas 1671 m. Papilio dvaro inventorių dokumentuose. 1923 m. 1 ūkyje gyveno 15 gyventojų. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 2 gyventojai. Likę pastatų griuvėsiai. Kaime gimė revoliuciniu poetu vadinamas Vladas Rekašius (1893–1920), užaugo kunigas, knygnešys Juozas Viksva (1861–1920). Sodybų nėra išlikę.
Vileišiškiai Vileišiškis (Vilaišiški) – kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1923 m. 9 ūkiuose gyveno 48 gyventojai. 1959 m. gyveno 28, 1970 m. – 33, 2011 m. – 14 gyventojų. 1959–1992 m. Kupreliškio kolūkio gyvenvietė. Yra septynios sodybos.
Žalgiris – kaimas. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 5, 2011 m. – 11 gyventojas. Yra viena sodyba.
Žalioji – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 12 gyventojų. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 4 gyventojai. 1959-1992 m. Kupreliškio kolūkio kaimas. Kaime gimė rašytojas, „Nemuno“ žurnalo redaktorius Petras Venclovas (1944 m.) ir poetas, vertėjas Vytautas Venclova (1939 m.). .Sodybų nėra išlikę.
Žiobos (Žiobiškis) – kaimas. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas1606 m. 1923 m. 10 ūkių gyveno 51 gyventojas. 1959 m. gyveno 19, 1970 m. – 14 gyventojų. Žiobų kaimas 1984 m. lapkričio 24 d. panaikintas. Likęs piliakalnis turėjęs pasagos formos 4 metrų aukščio pylimą ir aplink griovį. Išlikęs tik status pietrytinis šlaitas. 1997 m. piliakalnis įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių registro Archeologinių vietų sąrašą. 1998 m. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros vertybe.
Žvaguičiai – kaimas. Papilio dvaro inventorių dokumentuose paminėti 1608 m. (12 valakų). 1923 m. 18 ūkių gyveno 86 gyventojai. 1959 m. gyveno 55, 1970 m. – 40 gyventojų. Kaime gimė Kauno rajono kriminalinės policijos valdininkas Jonas Januševičius (1906–1986) ir Lietuvos rašytojas, publicistas Algimantas Zurba (1942–2018). Sodybų nėra išlikę.
Žvirbliai – kaimas. Pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėti 1606 m. (10 valakų). 1923 m. 12 ūkių gyveno 57 gyventojai. 1959 m. gyveno 39, 1970 m. – 34, 2011 m. – 1 gyventojas. Kaime gimė gydytojas chirurgas, vienas iš Sąjūdžio Biržuose iniciatorių Gytis Januševičius (1939–1989).