Parovėjos seniūnija

Ageniškis – kaimas. Rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1520 m. 1528 m. surašyme minima, kad Ageniškis priklausė Biržų valdai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 57 gyventojais. 1959 m. gyveno 80, 1970 m. – 65, 2011 m. – 48 gyventojai. 1659 m. Maskvos kariuomenė nuniokojo Ageniškio dvarą sudegino jo pastatus, malūną. 1957 m. įsteigti kultūros namai. 1958 m. įsteigtas felčerių-akušerių punktas. 1978 m. patvenktas Serbentos upelis ir įrengtas Ageniškio tvenkinys. Kaime yra kapinės su koplytėle. Koplytėlėje yra Šv. Jono Nepomuko statulėlė (aut. Algirdas Butkevičius).
Akmeniškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 37 gyventojais. 1959 m. gyveno 29, 1970 m. – 23, 2011 m. – 17 gyventojų.
Aleknai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 14 gyventojais. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 9. Nėra išlikęs. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pakeistas į Aleknų kaimą.
Apušynė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 15 gyventojų. 1959 m. gyveno 10, 1970 m. – 4, 2011 m. – 6 gyventojai. Išlikusi viena sodyba.
Aukštikalnio vienkiemis – buvęs vienkiemis tarp Gavėniškio ir Pakiburiškio kaimų. Išlikę trys ąžuolai.
Ažubaliai (Kepšynė, Užubalis) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 8. Neišlikęs.
Balzieriškis – kaimas. Papilio dvarų inventoriaus dokumentuose minimas 1671 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 7 gyventojais. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 20, 2011 m. – 22 gyventojai.
Beržinė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 31 gyventoju. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 7 gyventojais. Nėra išlikęs.
Braškiai – kaimas. Minimas 1611 m. (Broszki) su karčema turėjo 22 valakus ir priklausė Parovėjos palivarkui. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 49 ūkiai su 242 gyventojais. 1959 m. gyveno 159, 1970 m. – 123, 2011 m. – 13 gyventojų.
Brigiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 18 ūkių su 91 gyventoju. 1959 m. gyveno 57, 1970 m. – 24 gyventojai. Nėra išlikusių sodybų.
Būginiai – kaimas. 1911 m. Būginiuose įkurtas jaunimo švietimo ratelis (veikė iki 1913 m.) 1927 m. įsteigta pradinė mokykla. 1928 m. įkurta garinė pieninė. 1951 m. įsteigta biblioteka. 1957 m. įsteigti Būginių kultūros namai (pastatas Ageniškio k.). 1958 m. įsteigtas Būginių felčerių-akušerių punktas (pastatas Ageniškio k.). 2009 m. susikūrė „Rovėjos“ bendruomenė. 1959 m. gyveno 130, 1970 m. – 133, 2011 m. – 77 gyventojai.
Būginiai mažieji – buvusi mokykla, biblioteka. Dabar „Rovėjos“ bendruomenė.
Būginiai – vienkiemis. Neišlikęs. Tarp Būginių kaimo ir Karvelupio vienkiemio.
Čigai – kaimas. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 32 gyventojais. 1959 m. gyveno 15, 1970 m. – 12 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Dagiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 6 gyventojais. 1959 m. gyveno 30, 1970 m. – 26 gyventojai.
Daukniškiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1579-01-08. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 31 ūkis su 158 gyventojais. 1959 m. gyveno 92, 1970 m. – 23, 2011 m. – 17 gyventojų.
Daukniškėliai – kaimas. 1959 m. gyveno 43, 1970 m. – 29 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Dirvoniškis – viensėdis. Panaikintas sovietmečiu 1971 sausio 27 d.
Drąseikiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1638 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 74 ūkiai su 299 gyventojais. 1959 m. gyveno 265, 1970 m. – 247, 2011 m. – 192 gyventojų.
Dreiviškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 40 gyventojų, 1959 m. – 34 1970 m. – 21 gyventojai.
Dubriškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 30 gyventojų.1959 m. gyveno 16, 1970 m. – 20, 2011 m – 9 gyventojai.
Dunėprai – kaimas. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Dvaroniškis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 9 gyventojais. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 3, 2011 m. – 5 gyventojai.
Eglynė – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 kiemas su 7 gyventojais. 1959 m. gyveno 2, 1970 m. – 3 gyventojai. Neišlikęs. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu panaikintas.
Franciškis (Krūminė) – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 15 gyventojų. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 5 gyventojai.
Gailiai (Gaidinė) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 19 gyventojų. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 12, 2011 m. – 1 gyventojas. Yra viena sodyba.
Garjoniai – kaimas. Pavadinimas kilęs iš latvių kalbos. Gagjoniai – ilgieji, didieji Jonai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 19 gyventojų. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 7, 2011 m. – 3 gyventojai. Yra viena sodyba.
Gavėnalė – viensėdis. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Gavėniškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 15 ūkių su 77 gyventojais. 1959 m. gyveno 38, 1970 m. – 28, 2011 m. – 46 gyventojai.
Geniai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 12 gyventojų. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 8, 2011 m. – 1 gyventojas. Yra viena sodyba.
Gerultiškis – viensėdis. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1641 spalio 30 d. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 68 gyventojais. Panaikintas 1971 m. sausio 27 d.
Gilupis – vienkiemis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 kiemas, gyveno 7 gyventojai. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 9 gyventojai. Neišlikęs.
Gražiškiai – kaimas. 1959 m. gyveno 53, 1970 m. – 47, 2011 m. – 10 gyventojų.
Griaužiai – kaimas. 1959 m. gyveno 12, 1970 m. – 7 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 kovo 26 d.
Grubiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 kiemas, gyveno 16 gyventojų. 1959 m. gyveno 10, 1970 m. – 14 gyventojų.
Gudiškis – kaimas. 1959 m. gyveno 27, 1970 m. – 10 gyventojų.
Ivaniškis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 kiemas, gyveno 16 gyventojų. 1959 m. gyveno 12, 1970 m. – 8 gyventojai.
Jokubiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 kiemai, gyveno 13 gyventojų.
Juodžioniai (Jodziany) – kaimas. Minimas Papilio dvarų inventoriaus dokumentuose 1608 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 66 ūkiai su 269 gyventojais. 1959 m. gyveno 188, 1970 m. – 154, 2011 m. – 33 gyventojai. 1914 m. veikė liaudies mokykla (mok. Pavlenko). 1931 m. atidaryta pradinė mokykla. Šiuo metu gyvena 35 gyventojai.
Juozeliškiai (I) – kaimas. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1959 m. gyveno 24, 1970 m. – 21, 2011 m. – 3 gyventojai. Neišlikęs.
Juozeliškiai (II) – kaimas. 1959 m. gyveno 10, 1970 m. – 12 gyventojų. Neišlikęs.
Jurginiškis – vienkiemis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 kiemas, gyveno 8 gyventojai. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 2, 2011 m. – 3 gyventojai. Neišlikęs
Kacimiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 9 gyventojais. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 7, 2011 m. – 3 gyventojai. Šiuo metu gyvena 4 gyventojai.
Kaktiniai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 kiemai, gyveno 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 4 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Kalpokai – kaimas. 1959 m. gyveno 9, 1970 m. – 10 gyventojų.
Kapinė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 12 gyventojų.
Karališkiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 63 gyventojais. 1959 m. gyveno 35, 1970 m. – 34, 2011 m. – 6 gyventojai. Šiuo metu gyvena 4 gyventojai.
Kareiviškiai – kaimas. Neišlikęs.
Karvelupis – vienkiemis už Būginių kaimo.
Kašeliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 45 ūkiai su 226 gyventojais. 1959 m. gyveno 116, 1970 m. – 88, 2011 m – 13 gyventojų. Šiuo metu gyvena 8 gyventojai.
Kirbuliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 24 ūkiai su 112 gyventojų. 1959 m. gyveno 81, 1970 m. – 45, 2011 m. – 1 gyventojas.
Kraniškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 24 gyventojais. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. – 18 gyventojų.
Kūginiai – kaimas. Papilio dvaro inventorių dokumentuose paminėtas 1671 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 34 gyventojais. 1959 m. gyveno 24, 1970 m. – 5 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Lapakrita – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 24 gyventojais. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 17, 2011 m – 4 gyventojai.
Latveliai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1606 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 37 kiemai, gyveno 204 gyventojai. 1959 m. gyveno 144, 1970 m. – 123, 2011 m – 52 gyventojai.
Laužadiškis – kaimas. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 12 ūkių su 86 gyventojais. 1959 m. gyveno 34, 1970 m. – 22, 2011 m. – 5 gyventojai. Išlikęs mokyklos pastatas, joje mokėsi žymus išeivijos poetas, kinematografininkas Jonas Mekas. Kaime įsikūrusi Manto Bartuškevičiaus kaimo turizmo sodyba „Po Vinkšna“.
Lieknagala – vienkiemis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 7 gyventojais. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 6, 2011 m. – 1 gyventojas. Jame dabar gyvena 4 gyventojai. Pasak žmonių, pavadinimas kilęs nuo šalia buvusio liekno.
Liepalotai – kaimas. Istoriniuose šaltiniuose paminėti 1606 metais. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 24 ūkiai su 92 gyventojais. 1959 m. gyveno 77, 1970 m. – 70 gyventojų. 1940–1949 metais čia veikė pradinė mokykla. Po melioracijos neliko nė vienos sodybos. Panaikintas sovietmečiu 1982 kovo 26 d. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atkurtas.
Liesiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 22 gyventojais. 1959 m. gyveno 8, 1970 m. – 42, 2011 m. – 48 gyventojai.
Lyglaukiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 18 gyventojų. 1959 m. gyveno 20, 1970 m. – 25, 2011 m. – 24 gyventojai.
Margeliškis – vienkiemis prie kelio Ageniškis – Liepalotai. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Marmakiškiai – kaimas. Istoriniuose šaltiniuose paminėtas XVII a. pradžioje. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 47 gyventojais. 1959 m. gyveno 29, 1970 m. – 24, 2011 m. – 25 gyventojų. Šis kaimas vietinių gyventojų dar vadinamas Šilais, nes jį supa Šilų miškas. Marmakiškiai – poeto Jono Jašinsko (1907 m.) gimtinė.
Mažutiškiai – kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas 1639 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 15 ūkių su 62 gyventojais. 1959 m. gyveno 43, 1970 m. – 32 gyventojai. Neišlikęs.
Medeikiai (Medeyki) – kaimas. 1611 m. turėjo 24 valakus, buvo karčema. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 73 ūkiai su 335 gyventojais. 1959 m. gyveno 454, 1970 m. – 453, 2011 m. – 497 gyventojai. 1863-05-07–10 prie Medeikių, Gudiškio, Šniurkiškių vyko sukilėlių mūšiai su caro kariuomene. 1906 m. įsteigta Medeikių pradinė mokykla. 1938 m. – Medeikių pieninė, 1948 m. – biblioteka, 1957 m. – kultūros namai, 1974 m. vasario mėn. atidarytas naujas Medeikių kultūros namų pastatas, 1977 m. spalio mėn. baigtas statyti mokyklos pastatas. Šiuo metu Medeikiuose gyvena 654 gyventojai.
Medinėlė – kaimas. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Migdoliškiai – kaimas. Neišlikęs. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 38 gyventojais. 1959 m. gyveno 15, 1970 m. – 14 gyventojų.
Mikalava – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 19 ūkių su 72 gyventojais. 1959 m. gyveno 56, 1970 m. – 44, 2011 m. – 1 gyventojas. Yra viena sodyba.
Miniškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 19 gyventojų. 1959 m. gyveno 12, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Neciūnai – kaimas. Istoriniuose šaltiniuose paminėti 1606 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 23 ūkiai su 98 gyventojais. 1959 m. gyveno 81, 1970 m. – 63, 2011 m. – 6 gyventojai.
Olšynė – kaimas. 1959 m. gyveno 30, 1970 m. – 8 gyventojai. Neišlikęs.
Paberžiai (Paberžiai, Poberze) – kaimas. Pagal 1611, 1641 m. inventorius kaime buvo 11 valakų karčiama, malūnas. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 40 ūkių su 181 gyventoju. 1959 m. gyveno 116, 1970 m. – 92, 2011 m. – 4 gyventojai.
Paežeriai – kaimas. 1918 m. įsteigta Paežerių pradinė mokykla. 1959 m. gyveno 94, 1970 m. – 110, 2011 m. – 52 gyventojai. 1922 m. Paežerių kaimas įkurtas oficialiai.
Pagervė – kaimas. 1959 m. gyveno 103, 1970 m. – 104, 2011 m. – 73 gyventojai.
Pagervėlė – kaimas. 1959 m. gyveno 38, 1970 m. – 26 gyventojai. Neišlikęs.
Pajukniškis (Podjukniškis) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 12 gyventojų. 1959 m. gyveno 15, 1970 m. – 18, 2011 m. – 2 gyventojai. Šiuo metu gyvena 1 gyventojas.
Pakamponys – kaimas. 1941m. rugpjūty sušaudyta apie 3000 žydų ir kitų tautybių žmonių.
Pakapinė – kaimas (prie Nemunėlio už girios). 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 19 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1971 sausio 27 d.
Pakapininkai arba Pakapinė – vienkiemis prie senųjų Semeniškių kapų. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Pakiburiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 28 gyventojais. 1959 m. gyveno 20, 1970 m. – 12 gyventojų. Nėra išlikę nė vienos sodybos, tik buvusios kaimo kapinės. Kapinėse ir dabar laidojama. Daug antkapinių paminklų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Pakriaušė – vienkiemis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 14 gyventojų. 1959 m. gyveno 8, 1970 m. – 3, 2011 m. – 2 gyventojai. Dar gyvenama.
Palaukiai – kaimas. 1959 m. gyveno 17, 1970 m. – 8 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Palindiškis – viensėdis. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 13 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Parovėja – kaimas. Parovėja (Poravica) – vienas seniausių Radvilų palivarkų. Nuo 1526 m. priklausė Vilniaus kaštelionui Jurgiui Radvilai. Žinoma apie 1551 m. vasario 9 d. minima Radvilai Rudajam viršilos Astiko padaryta žala šiame palivarke. 1585 m. kovo 13 d. Upytės paviete minimas Parovėjos dvaras priklausė žemionui Grigorijui Gintautui. 1604 –1605 m. Parovėjos dvaro urėdniku buvo Kristupo Radvilos klientas Petras Modževskis. Parovėjos dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas 1670 m. 1697 m. Parovėja paminėta, kaip valsčiaus centras. 1906-09-17 Parovėjos valstiečiai sudegino dvaro rūmus. 1923 m. surašymo duomenimis dvare buvo 4 ūkiai su 85 gyventojais. 1959 m. gyveno 256, 1970 m. – 273, 2011 m. – 329 gyventojai. 1928 m. įkurta pradinė mokykla. 1931 m. geologas Mykolas Skvereckis vykdė Parovėjos dolomitų paieškas. 1954 m. atidaryta Parovėjos biblioteka. 1956 m. atidarytas felčerių-akušerių punktas. Šiuo metu Parovėja yra seniūnijos centras.
Peleniškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 13 ūkių su 67 gyventojais. 1959 m. gyveno 59, 1970 m. – 45, 2011 m. – 11 gyventojų. Šiuo metu yra 6 sodybos.
Perkūniškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 kiemai, gyveno 29 gyventojai. 1959 m. gyveno 12, 1970 m. – 10 gyventojų. Neišlikęs.
Pitiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 26 gyventojais. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 12, 2011 m. – 2 gyventojai. Šiuo metu gyvena 1 gyventojas.
Pladiškis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 6 gyventojais. 1959 m. gyveno 8, 1970 m. – 2 gyventojai. Neišlikęs.
Poguriškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 8 gyventojais. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Pradarbai – vienkiemis. Neišlikęs. Netoli Gavėniškio kaimo.
Puogeliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 12 gyventojų. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. – 10 gyventojų. Neišlikęs.
Pūtiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 16 gyventojų. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 1gyventojas. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Racinava – viensėdis. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 4 gyventojai. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu panaikintas.
Rimšiai – kaimas. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 10 ūkių su 54 gyventojais. 1959 m. gyveno 31, 1970 m. – 23 gyventojai. Yra viena sodyba.
Sabuliškis – kaimas. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 6 gyventojais. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Sarkeliai – vienkiemis.
Semeniškiai – kaimas. Istoriniuose šaltiniuose minimas 1606 metais. 1959 m. gyveno 54, 1970 m. – 45, 2011 m. – 3 gyventojai. Išeivijos šviesuolių Jono ir Adolfo Mekų gimtinė. Kaime yra dvejos kapinės. Vienos jų vadinamos senosiomis, ten nebelaidojama. Naujosios, gražiai prižiūrimos, jose laidojama, gausu antkapinių paminklų.
Serbentiškiai (Serbintiškiai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 9 ūkiai su 36, viensėdyje 1 ūkis su 5 gyventojais. 1959 m. gyveno 23, 1970 m. – 25 gyventojai. Neišlikę nieko. Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo Serbentos upės.
Serbintojai – kaimas. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Simaniai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 12 ūkių su 62 gyventojais. 1959 m. gyveno 39, 1970 m. – 21, 2011 m. – 4 gyventojai. Yra trys sodybos.
Simaniškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 21 gyventoju. 1959 m. gyveno 21, 1970 m. – 6 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Skrebiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 25 ūkiai su 105 gyventojais. 1959 m. gyveno 86, 1970 m. – 60, 2011 m. – 1 gyventojas.
Skultiškiai – kaimas. Spalviškiai (dabar Skultiškiai) (Spulviszki, Skultizski) – 1609-07-31 palivarkas turėjo 10 valakų ir priklausė Petrui Modževskiui, 1637 m. sausio 23 d. Skultiškių palivarką prie Gervės upės, ankščiau laikytą Mykolo Šulto, Kristupas II Radvila už 1500 auksinų perleido Onai Verchmanovai. 1646 m. vasario 23 d. ji už 2000 auksinų perlaido palivarką Livonijos gyventojui Fridrichui Hanui. Skultiškiuose yra kapinaitės, jose gausu antkapinių paminklų, dar laidojama. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 64 gyventojais. 1959 m. gyveno 48, 1970 m. – 21, 2011 m. – 3 gyventojai. Šiuo metu kaime yra trys sodybos.
Spalviškiai – kaimas. Minimas nuo 1671m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 32 ūkiai su 139 gyventojais. 1959 m. gyveno 107, 1970 m. – 149, 2011 m. – 32 gyventojai. Šiuo metu gyvena 27 gyventojai.
Stačkūnai – kaimas. (Staszkuny, Sztaszkuny) – 1586 m. minimas tokio pavadinimo kaimas Upytės paviete. 1611-1641 m. 25 valakų kaime, priklausančiame Parovėjos palivarkui, keletą valakų žemės turėjo Biržų miestiečiai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 40 ūkių su 197 gyventojais. 1959 m. gyveno 135, 1970 m. – 136, 2011 m. – 56 gyventojai. Kaime yra 5 sodybos.
Starklizdis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 17 gyventojų. 1959 m. gyveno 16, 1970 m. – 6 gyventojai. Neišlikęs.
Starkoniai – kaimas, istoriniuose šaltiniuose minimas 1606 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 29 gyventojais. 1959 m. gyveno 35, 1970 m. – 27 gyventojai.
Strazdiškis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 9, 1970 m. – 9, 2011 m – 4 gyventojai. Dar gyvenama.
Striošiai – kaimas. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 23 gyventojais. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 8 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Šileliškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 kiemai, gyveno 15 gyventojų. 1959 m. gyveno 15, 1970 m. – 9 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Šiliškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 16 gyventojų.
Šniūriškis – kaimas. 1959 m. gyveno 18, 1970 m. – 7 gyventojai.
Švikynė – vienkiemis.
Švilpiškis – vienkiemis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 32 gyventojais. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Tamošiūnai (Tamaszuny) – kaimas. Buvęs palivarkas Biržų girioje, minimas 1645 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 27 gyventojais. 1959 m. gyveno 17, 1970 m. – 57, 2011 m. – 9 gyventojai. 1954 m. įsteigta biblioteka. Šiuo metu yra penkios sodybos.
Ubiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 26 ūkiai su 109, dvare 7 ūkiai su 47 gyventojais. 1959 m. gyveno 44, 1970 m. – 41, 2011 m. – 4 gyventojai. Šiuo metu gyvena 8 gyventojai.
Uodiškis (Baltažiedė) – viensėdis už Būginių kaimo. Neišlikęs. Pasak vietinių gyventojų, taip vadinamas todėl, kad buvęs pamiškėje, ten būdavę daug uodų ir žydėję daug baltažiedžių (plukių). 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 5 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Užubalis – kaimas. Papilio dvaro inventorių dokumentuose jie minimi 1671 m. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Užulieknė – vienkiemis.
Užusienis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 5 gyventojais. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu panaikintas.
Užusienis (Podgavėniškis) – buvusi sodyba netoli Būginių. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 6 gyventojai.
Užušiliai (Uzuszyle, Azuszyle) – kaimas. Priklausė Parovėjos palivarkui. XVII a. pr. 3 valakus čia turėjo žemionė našlė Juzefova. 1611 m. kaimą sudarė 17 valakų, jame buvo karčema 1622 m. 4 valakus kaime laikė Hansas Bobelis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 51 ūkis su 253 gyventojais. 1959 m. gyveno 218, 1970 m. – 280, 2011 m. – 164 gyventojai. 1919 m. įsteigta pradinė mokykla, 1955 m. biblioteka. 1989-06-14 Užušiliuose atidengtas stogastulpis mokytojų tremtinių atminimui. (aut. Algirdas Butkevičius)
Varnupis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 3 gyventojais. Neišlikęs.
Velykiškiai – vienkiemis netoli Juozeliškių. Neišlikę nieko.
Vinkšniniai (Vinkszniuny) – kaimas. Priklausė Parovėjos palivarkui. 1911 m. turėjo 30 valakų žemės. Jame buvo karčiama. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 63 ūkiai su 290 gyventojų. 1959 m. gyveno 191, 1970 m. – 156, 2011 m. – 53 gyventojai.
Virškupėnai – kaimas. Papilio dvarų inventoriaus dokumentuose minimas 1671 metais. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 25 ūkiai su 109 gyventojais. 1959 m. gyveno 89, 1970 m. – 74, 2011 m. – 12 gyventojų. 1923 m. įsteigta pradinė mokykla. Šiuo metu gyvena 12 gyventojų.
Zapolė (Palaukė) – vienkiemis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 16 gyventojų. Jame tebegyvenama. Pavadinimas, pasak gyventojų, kilęs nuo žodžio palaukė. Kai kurie gyventojai šią vietovę būtent taip ir vadina.
Zasiškiai – kaimas. Neišlikęs.
Žardiniai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 15 gyventojų. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 5 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Žirgeliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 42 gyventojais. 1959 m. gyveno 20, 1970 m. – 24 gyventojai. Yra viena sodyba, gyvena 1 gyventojas.