Širvėnos seniūnija

Anglininkai (Unglininkai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 16 ūkių su 74 gyventojais. 1959 m. gyveno 166 1970 m. – 134, 2011 m. – 223 gyventojai.
Auliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 11 ūkių su 60 gyventojų. 1959 m. gyveno 53, 1970 m. – 41, 2011 m. – 17 gyventojų.
Ąžuolytė – kaimas. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 8 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. apkričio 28 d.
Bajoriškėliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 36 gyventojais.
Bajoriškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 31 ūkis su 174, viensėdyje 2 ūkiai su 18 gyventojų. 1959 m. gyveno 194, 1970 m. – 147, 2011 m – 2 gyventojai.
Bartasiškis (Gričiūnai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 21 gyventoju. 1959 m. gyveno 9, 1970 m. – 6 gyventojai.
Benosiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 6 gyventojais. 1959 m. gyveno 18, 1970 m. – 8 gyventojai.
Beržiniai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 17 gyventojų. 1959 m. gyveno 19, 1970 m. – 24, 2011 m. – 12 gyventojų.
Biržai – kaimas. 1959 m. gyveno 331, 1970 m. – 424, 2011 m. – 1094 gyventojai. Rinkuškių alaus darykla įkurta 1991 m. ir valdoma Biržų krašto aludarių šeimos. Ši darykla yra penktą vietą Lietuvos rinkoje užimanti alaus darykla.
Buožiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 28 gyventojais. 1959 m. gyveno 10, 1970 m. – 6, 2011 m. – 3 gyventojai.
Butniūnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 40 ūkių su 203, dvare 4 ūkiai su 41 gyventoju. 1959 m. gyveno 181, 1970 m. – 155, 2011 m. – 106 gyventojai.
Čepukai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 17 ūkių su 98 gyventojais. 1959 m. gyveno 50, 1970 m. – 35, 2011 m. – 5 gyventojai.
Daudžgiriai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 61 ūkis su 298 gyventojais. Daudžgirių dvare buvo 10 ūkių su 188 gyventojais. 1959 m. – 234, 1970 m. – 210, 2011 m. – 67.
Devynbalsiai – kaimas. 1959 m. gyveno 64, 1970 m. – 56, 2011 m. – 20 gyventojų. Apie 1930 m. buvo pastatyta Devynbalsių pradinė mokykla.
Dirvonakiai (Rakutėnai) – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1611 m. 1910 m. įsteigta pradinė mokykla. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 38 ūkiai su 182 gyventojais. 1959 m. gyveno 134, 1970 m. – 155, 2011 m. – 46 gyventojai.
Dominiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 kiemai su 44 gyventojais. 1959 m. gyveno 35, 1970 m. – 15 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d. 2018 m. sausio 24 d. nustatyta gyvenamoji vietovė, suteiktas Dominiškio kaimo pavadinimas.
Dunduliškiai – viensėdis. Panaikintas 1971 m. sausio 27 d.
Dvaržiškiai – viensėdis. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Egerdiškis – kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 40 gyventojų. 1959 m. gyveno 53, 1970 m. – 37, 2011 m. – 9 gyventojai. Yra 5 sodybos, gyvenamos.
Ežerėliai – kaimas. 1959 m. gyveno 51, 1970 m. – 41, 2011 m. – 8 gyventojų.
Galintiškis – kaimas. 1959 m. gyveno 26, 1970 m. – 20 gyventojų.
Gataučiai – kaimas. Gataučiai istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1555 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 15 ūkių su 91 gyventoju. 1959 m. gyveno 80, 1970 m. – 73, 2011 m. – 18 gyventojų. Yra išlikę 11 sodybų, gyvenamos 6.
Gavėnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1638 m. 1959 m. gyveno 75, 1970 m. – 58, 2011 m. – 13 gyventojų. Yra 8 sodybos.
Geidžiūnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1611 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 45 ūkiai su 244 gyventojais. 1959 m. gyveno 187, 1970 m. – 202, 2011 m. – 126 gyventojai.
Geniškiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1639 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 17 gyventojų. 1959 m. gyveno 25, 1970 m. – 23 gyventojai.
Grandeliškis – viensėdis. Papilio dvaro inventorių dokumentuose paminėtas 1671 m. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 1 gyventojas. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Griaužiai – kaimas.
Griauželiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 36 gyventojais. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 11 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Iškonys – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1645 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 23 ūkiai su 126 gyventojais. 1959 m. gyveno 75, 1970 m. – 73, 2011 m. – 17 gyventojų.
Izdoniškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 19 gyventojų. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 4, 2011 m. – 3 gyventojai. Neišlikęs.
Jagaudžiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 34 ūkiai su 173 gyventoju. Jagaudžių dvare buvo 2 ūkiai su 17 gyventojų. 1959 m. – 129, 1970 m. – 77, 2011 m. – 12.
Javeniškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkių su 36 gyventojais. 1959 m. gyveno 37, 1970 m. – 34, 2011 m. – 2 gyventojai. Yra išlikusios 5 sodybos.
Jokūbiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 10 ūkių su 76 gyventojais. 1959 m. gyveno 78, 1970 m. – 68, 2011 m. – 40 gyventojų.
Jonava – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 16 ūkių su 110 gyventojų. 1959 m. gyveno 65, 1970 m. – 64, 2011 m. – 8 gyventojai.
Judiškis – kaimas. 1902 m. gyveno 27 gyventojai, 1923 m. 2 ūkiuose gyveno 13. 1959 m. gyveno 24, 1970 m. – 4 gyventojai. Sodybų nėra išlikę.
Jukniškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 29 gyventojais. 1959 m. gyveno 27, 1970 m. – 19, 2011 m. – 1 gyventojas.
Juodeliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 10 ūkių su 67 gyventojais. 1959 m. gyveno 33, 1970 m. – 40, 2011 m. – 14 gyventojų.
Juodupė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 9 gyventojais. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. – 5 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Karajimiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 24 gyventojais. 1959 m. gyveno 16, 1970 m. – 14, 2011 m. – 8 gyventojai.
Kareiviškiai – kaimas. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Kateliškiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1645 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 30 gyventojų. 1959 m. gyveno 23, 1970 m. – 9 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Kaukaragis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 4 gyventojais. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 6, 2011 m. – 1 gyventojas.
Kauneliai – viensėdis. 1959 m. gyveno 12, 1970 m. – 12 gyventojų.
Kauniai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 5 ūkiai su 28, dvare 1 ūkis su 60 gyventojų. 1959 m. gyveno 71, 1970 m. – 61, 2011 m. – 32 gyventojų. Kaimo vardu pavadinta agurkų veislė.
Keibiškis – viensėdis. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. Lapkričio 28 d.
Kilučiai – kaimas dar vadintas Apaščios dvaru. Istorijos šaltiniuose paminėti 1551 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapyje nuo XVII a. pr. iki 1678 m. šis kaimas jau yra pažymėtas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 61 ūkis su 294 gyventojais. 1959 m. gyveno 190, 1970 m. – 186, 2011 m. – 302 gyventojai.
Kirkilai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 56 ūkiai su 353 gyventojais. 1959 m. gyveno 290, 1970 m. – 254, 2011 m. – 114 gyventojų. Kaimas buvo pavadintas čia žemes įsigijusių vienų seniausių Upytės pavieto bajorų šeimų Kirkilų vardu. 1532 m. Stecko Kirkilovičius pardavė savo pievą Somancyszki Jurgiui Radvilai. 1567 m birželio 29 d. Mykolas Kirkilas keitė savo žemes su M. Radvila Ruduoju. 1585 m. gegužės 3 d. minimas Kirkilų laukas Upytės pilies teismo byloje. 1586 m. balandžio 5 d. M. Kirkilas nupirko Kirkilų dvarelį iš Upytės žemionio T. Borovskio. 1591 m. gegužės 17 d. Kasperas Kirkilas pardavė dalį žemės su 3 valstiečiais. 1613 m. sausio 1 d Petras Kirkilas davė žmonai Kotrynai dvarelį Kirkilų lauke. Šias žemes Mykolas Mikolajevičius Kirkilas 1620 m. užstatė Biržų seniūnui J. Daugėlai Striškai. 1620 m. gegužės 27 d. Laurynas Kirkilas dvarelį Kirkilų lauke už 100 kapų pardavė J. Daugėlai Striškai.
Klausučiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1641 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 59 ūkiai su 325 gyventojais. 1959 m. gyveno 263, 1970 m. – 273, 2011 m. – 147 gyventojai.
Kratiškiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1555 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 28 ūkiai su 136 gyventojais. 1959 m. gyveno 146, 1970 m. – 145, 2011 m. – 252 gyventojai.
Kratiškiai (Špokevičiai) – viensėdis.
Kriaučiškis – kaimas. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 6 gyventojais. 1959 m. gyveno 9, 1970 m. – 4 gyventojai.
Krikščiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1644 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 10 ūkių su 48 gyventojais. 1959 m. gyveno 29, 1970 m. – 25, 2011 m. – 7 gyventojai.
Kuteliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 19 ūkių su 120 gyventojų. 1959 m. gyveno 76, 1970 m. – 76, 2011 m. – 38 gyventojai.
Kvietkeliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 21 gyventoju. 1959 m. gyveno 24, 1970 m. – 13, 2011 m. – 16 gyventojų.
Kviriškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 14 gyventojų. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 8 gyventojai. neišlikęs.
Lapkalnis – viensėdis. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Liekniškis – kaimas. 1959 m. gyveno 44, 1970 m. – 30, 2011 m. – 6 gyventojai.
Liepos – kaimas. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 5, 2011 m. – 6 gyventojai. Yra 2 sodybos, gyvenamos.
Mantagailiškis – kaimas. Anksčiau čia buvo Mantagailiškio dvaras, kuris minimas 1580 m. 1923 m. surašymo duomenimis dvare buvo 2 ūkiai su 99 gyventojais. 1959 m. gyveno 100, 1970 m. – 69, 2011 m. – 23 gyventojai.
Medžvalakiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 2 ūkiai su 11, viensėdyje 2 ūkiai su 24 gyventojais. 1959 m. gyveno 45, 1970 m. – 37, 2011 m. – 15 gyventojų.
Mickūnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1611 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 12 ūkių su 57 gyventojais. 1959 m. gyveno 36, 1970 m. – 24, 2011 m. – 8 gyventojai.
Mieleišiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1606 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 40 ūkių su 196 gyventojais. 1959 m. gyveno 127, 1970 m. – 99, 2011 m. – 17 gyventojų.
Mikeliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 17 ūkių su 89 gyventojais. 1959 m. gyveno 58, 1970 m. – 35, 2011 m. – 5 gyventojai.
Misiškiai – kaimas. 1959 m. gyveno 38, 1970 m. – 28 gyventojai. Neišlikęs.
Mūrinė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 8 gyventojais. 1959 m. gyveno 9, 1970 m. – 8, 2011 m. – 2 gyventojai.
Naradava – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 72 gyventojais. 1959 m. gyveno 54, 1970 m. – 35, 2011 m. – 6 gyventojai.
Nastopiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 30 gyventojų. 1959 m. gyveno 23, 1970 m. – 9, 2011 m. – 2 gyventojai.
Naujikai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 10 ūkių su 56 gyventojais. 1959 m. gyveno 44, 1970 m. – 30, 2011 m. – 13 gyventojų.
Nausėdžiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1696 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 36 ūkiai su 179 gyventojais. 1959 m. gyveno 95, 1970 m. – 99, 2011 m. – 149 gyventojai. Yra 51 sodyba, kultūros namai, bendruomenės namai, juose įsikūrusi biblioteka.
Obelaukiai – 1750 m. istorijos šaltiniuose paminėtas Obelaukių užusienis turėjęs 3 kiemus. 1923 m. surašymo duomenimis dvare buvo 9 ūkiai su 46 gyventoju. 1959 m. gyveno 60, 1970 m. – 120, 2011 m. – 325 gyventojai. Senieji gyventojai aiškina, kad šioje vietoje augę daug abelų ir kad ponai atvažiuodavę čia medžioti, šią vietovę vadino „Obelų – laukais“. Kaimas vadinosi „Oblauki“. 1926 m. žemės reformos valdybos nutarimu paskelbta Obelaukių dvaras pavadintas Obelaukiu kaimu.
Ožkiniškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 45 gyventojais. 1959 m. gyveno 40, 1970 m. – 39, 2011 m. – 4 gyventojai.
Padegesiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis Padegesių palivarke buvo 2 ūkiai su 21, viensėdyje 1 ūkis su 8 gyventojais. 1959 m. gyveno 35, 1970 m. – 14, 2011 m. gyveno – 1gyventojas.
Pagavėniai – kaimas. 1959 m. gyveno 45, 1970 m. – 26, 2011 m. – 14 gyventojų.
Pajuodupė – viensėdis. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimas 1555 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 7 gyventojais. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. – 11 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Pamūriškis (Podmūriškis) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 13 gyventojų. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 7 gyventojai Neišlikęs.
Paraudonbalė – viensėdis. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Paskevitiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis Paskevitiškio viensėdyje buvo 1 ūkis su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 10, 1970 m. – 10 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Paskratiškiai (Podskratiškiai, Kapeliškiai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 12 ūkių su 50 gyventojų. 1959 m. gyveno 45, 1970 m. – 40, 2011 m. – 17 gyventojų.
Pavariškis – viensėdis. Papilio dvaro inventoriaus suvestinėje minimas 1802 m. 1959 m. gyveno 2, 1970 m. – 5 gyventojai.
Pievnikai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 45 gyventojais. 1959 m. gyveno 30, 1970 m. – 21 gyventojas.
Puodžiūniškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 28 gyventojais. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. – 12, 2011 m. – 11 gyventojų.
Rimgailiai – kaimas. Rimgailiai istorijos šaltiniuose paminėti 1596 m. gruodžio 5 d. 1923 m. surašymo duomenimis Rimgailių kaime buvo 6 ūkiai su 36 gyventojais, Rimgailių II kaime – 7 ūkiai su 48, Rimgailių III kaime – 9 ūkiai su 43 gyventojais. 1959 m. gyveno 88, 1970 m. – 73, 2011 m. – 33 gyventojai.
Rinkuškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 47 ūkiai su 269 gyventojais. 1959 m. gyveno 161, 1970 m. – 209, 2011 m. – 213 gyventojų.
Ripeikiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 25 ūkiai su 269, dvare 2 ūkiai su 46, viensėdyje 1 ūkis su 6 gyventojais. 1959 m. gyveno 108, 1970 m. – 67, 2011 m. – 34 gyventojai. 1874 m. Ripeikiuose išgręžtas 142,5 m gylio gręžinys, pirmasis kiek gilesnis gręžinys Lietuvoje.
Rudėnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 36 gyventojais. 1959 m. gyveno 36, 1970 m. – 5 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Ruoliškis – kaimas. 1959 m. gyveno 12, 1970 m. – 13. Dabar gyvena 6 gyventojai.
Pustaškos – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 14 gyventojų. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Skrėbiškynė – viensėdis. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Sidabriškis (Sidabriškiai, Dvarnikai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 52 gyventojais. 1959 m. gyveno 44, 1970 m. – 30, 2011 m. – 1 gyventojas.
Skamarakai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1696 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 24 ūkiai su 140 gyventojų. 1959 m. gyveno 130, 1970 m. – 86, 2011 m. – 15 gyventojų.
Skratiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 17 ūkių su 102 gyventojais. 1959 m. gyveno 56, 1970 m. – 47, 2011 m. – 22 gyventojai.
Skriaudupis – kaimas. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 5, 2011 m. – 1 gyventojas.
Smaltiškiai – kaimas. 1959 m. gyveno 12, 1970 m. – 15, 2011 m. – 5 gyventojai.
Sofijonauka (Zofijonauka) – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 16 gyventojų. 1959 m. gyveno 8, 1970 m. – 4 gyventojai.
Stačkūnai – kaimas. (Staszkuny, Sztaszkuny) – 1586 m. minimas tokio pavadinimo kaimas Upytės paviete. 1611, 1641 m. 25 valakų kaime, priklausančiame Parovėjos palivarkui, keletą valakų žemės turėjo Biržų miestiečiai.
Svirgeliškiai – kaimas. 7 gyventojai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 47 gyventojais. 1959 m. gyveno 30, 1970 m. – 2611 m. – 4 gyventojai.
Svirplėnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 63 gyventojais. 1959 m. gyveno 44, 1970 m. – 22, 2011 m. – 3 gyventojai.
Šimpeliškiai – kaimas. Pirmą kartą paminėti 1808 m., o kaimo pavadinimas kilęs nuo ten gyvenusių Cypelių pavardės. Iš pradžių vietovė vadinta Cypeliškiais. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 24 ūkiai su 147 gyventojais. 1959 m. gyveno 58, 1970 m. – 49, 2011 m. – 21 gyventojas. Šiuo metu gyvena 20 gyventojų.
Šlepščiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimas 1567 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 51 ūkis su 204 gyventojais. 1959 m. gyveno 168, 1970 m. – 129, 2011 m. – 85 gyventojai. Kaimo apylinkės pasižymi karstinėmis įgriuvomis. Po 1991 m. kaime įsikūrė keli ekologinės žemdirbystės ūkiai. Spaudos draudimo metais kaime buvo knygnešių sandėlys. 1934 m. įsteigtas Lietuvos reformatų jaunimo draugijos „Radvila“ skyrius.
Šliželiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1638 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 36 gyventojais. 1959 m. gyveno 23, 1970 m. – 14, 2011 m. – 2 gyventojai.
Šniukščiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 18 ūkių su 99 gyventojais. 1959 m. – 71, 1970 m. – 72, 2011 m. – 51.
Štakiriai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1638 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 26 ūkiai su 131 gyventoju. 1959 m. gyveno 99, 1970 m. – 77, 2011 m. – 24 gyventojai.
Tarosiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 15 gyventojų. 1959 m. gyveno 10, 1970 m. – 8, 2011 m. – 2 gyventojai.
Tauniūnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1606 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 30 ūkių su 125 gyventojais. 1959 m. gyveno 72, 1970 m. – 50, 2011 m. – 3 gyventojai.
Totoriai (Mikalava) – kaimas. Kaimo pavadinimas kilo nuo XVII a. apylinkėse apgyvendintų totorių samdinių, saugojusių Biržų kunigaikštystės šiaurines sienas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 10 ūkių su 66 gyventojais. 1959 m. gyveno 54, 1970 m. – 60, 2011 m. – 20 gyventojų.
Upeliškis – kaimas. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 47 gyventojai. Neišlikęs.
Urbaniškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 6 gyventojais.
Užulieknis – kaimas. 1959 m. gyveno 18, 1970 m. – 14 gyventojų.
Vaitkūnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1645 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 20 ūkių su 115 gyventojų. 1959 m. gyveno 75, 1970 m. – 56, 2011 m. – 12 gyventojų.
Valantiškis (Valuntiškis, Lazdinė) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 12 ūkių su 74 gyventojais. 1959 m. gyveno 62, 1970 m. – 60, 2011 m. – 32 gyventojai.
Vanagiškis – viensėdis. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 3 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Varniūnai – kaimas. 1959 m. gyveno 80, 1970 m. – 77, 2011 m. – 30 gyventojų. Šiuo metu – 42 gyventojai.
Varnupis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 32 gyventojais. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. – 5 gyventojai.
Zastaučiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1611 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 37 ūkiai su 169 gyventojais. 1959 m. gyveno 97, 1970 m. – 55, 2011 m. – 14 gyventojų. Yra 12 sodybų.
Zizonys – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1638 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 52 ūkiai su 277 gyventojais. 1959 m. gyveno 138, 1970 m. – 110, 2011 m. – 32 gyventojai.
Žiūriškis – viensėdis. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1609 m. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 4 gyventojai.