M

Mácns – stiprus
Mačélk – plaušinė
Máčyt‘ – padėti
Magarỹčios – priedas, papildomas atlygis, vaišinimas atsilyginant
Magazýn[u]s – sudėtinis kaimo sandėlis grūdams
Maguliuót‘, muguliuot‘ – maivytis
Máike – marškinėliai
Máitot‘ – knebinėti, gadinti
Majšunys – tegu
Makelis – kapšelis
Makirkliasai – įtaisai  
Mákleris – apgavikas
Makliavót‘ – apgaudinėti
Maklinė́t‘– slampinėti, klaidžioti
Maklioške – purvynas
Maklýne – purvynas
Maknóts – purvinas
Makti[n]gs – patrauklus, šaunus 
Malãč‘[iu]s – pagyrimas
Mãliav – dažai
Mankiẽtэ – rankogaliai
Mant – daiktai, turtas
Margaita – mergaitė
Margansófke – kalio permanganatas
Mar̃katn[u]s – liūdnas
Marũdn[u]s – nuobodus
Marū̃dit‘ – vilkinti
Maskatuót‘– plevėsuoti
Masliónkas – pasukos
Mašínk – rankinė mėsmalė, plaukų kirpimo mašinėlė
Maška – meška 
Materijõl[u]s – statybinė medžiaga
Matkẽlis – siūlų sruoga
Matrãs[u]s – čiužinys
Maũk[u]s – gurkšnis
Mazgólis, mazgylis – mazgotė
Mazgót‘ – plauti
Mazila – terlionė 
Mazólis – nuospauda
Meiselis – kaltas 
Meistar̃ne – dirbtuvės
Meistravót‘ – meistrauti
Meĩtelis – kuilys
Mél‘nič‘[i] – malūnas
Mél‘niks – malūnininkas
Mereškuót‘ – peltakiuoti
Merkakis – beždžionė
Mesčionk – miestietė
Mėdis – medis  
Mė́me – žioplys
Mė́r‘lis – marlė
Mėšliugs – mėšlungis 
Míer – matmuo, matas
Mierings – ramus, taktiškas
Mil‘č‘ – ša!
Míls – vilnonis audeklas
Mìn – veido išraiška
Minavót‘ – minėti, atminti
Mintúvэ – prietaisas linams minti
Mìsl‘ – mintis
Mišiū̃gin – beprotis
Mizarns – menkas
Mỹgom – staigiai
Mõček – pamotė, šalpusnis
Mojãv – gegužinės pamaldos, skirtos Šv. Marijai
Molmine – nerangi, kresna moteris 
Mõnet‘ – apgauti
Morčius – kovo mėn. kačių veisimosi metas
Mórd – snukis
Morkav – oranžinė spalva
Mõstis – tepalas
Mozel‘nič‘ – kibiras degutui
Mõžn – galima
Múft – mova rankoms
Mugulỹs – kerėpla, makalas, visur užkliūvantis žmogus
Muliavót‘ – dažyti
Muñdrs – mandras
Musė́t – galbūt
Músyt‘ – įkyriai siūlyti
Muštõke – medinis aukštas indas sviestui mušti
Muštõk[u]s, muštúk[u]s – cigaretės laikyklis
Muštravót‘ – kamanduoti
Muterk – veržlė
Mū̃čyt‘ – kankinti, varginti
Mū́k – kančia