Rugsėjo 11 d., šeštadienį, bibliotekos salėje vyko paskutinė projekto „Neparašyti tekstai“ veikla – susitikimas su vertėjais.

Biržų krašto vertėjai

Renginio „Įsiklausę į tekstus“ vedėjas poetas, vertėjas Tomas Taškauskas pirmiausia pakvietė Biržų garbės pilietį, žurnalistą, kraštotyrininką, tautodailininką Algirdą Butkevičių pakalbėti apie Biržų krašto vertėjus.

Algirdas Butkevičius sakė, kad bandė surasti pirmąjį Biržų karšto vertėją. Mano, kad tai galėjo būti Edvardas Jokūbas Daukša, gim. 1836 m. Taip pat kalbėjo apie Stanislovą Dagilį. Pažymėjo, kad Stanislovui labai rūpėjo Lietuvos jaunimas, skatino juos domėtis užsienio literatūra. Algirdas Butkevičius paminėjo ir daugiau Biržų krašto vertėjų: Alfonsą Sabaliauską-Žalią Rūtą, Martyną Yčą, Konstantiną Šakenį, Bronių Krivicką, Renatą Zajančkauskaitę, Joną Strielkūną ir kt. Kalbėjo apie dar tris svarbias, žinomas asmenybes, palikusias mus anksti – Kazį Binkį, Balį Sruogą ir Julių Janonį. Algirdas Butkevičius sakė, kad tekstų vertimas – tai labai kilnus, sunkus, reikalingas ir kūrybingas darbas. Linkėjo vertėjams sėkmės, ištvermės ir gražių darbų.

Renginio viešnia asociacijos „Baltų centras“ vadovė, filologė Doc. dr. Regina Kvašytė aptarė du svarbius Biržų kraštui vertėjus – Arvydą Valionį ir Renatą Zajančkauskaitę. Ji sakė, kad pagrindinis šių vertėjų skirtumas, kad Renata labiau verčia prozą, o Arvydas ir prozą, ir poeziją. Regina trumpai pristatė pagrindinius jų išverstus darbus iš latvių kalbos. Pažymėjo jų svarbų indėlį populiarinant latvių rašytojus. Regina renginio žiūrovams rekomendavo perskaityti Annos Saksės knygą „Pasakos apie gėles“ (iš latvių k. vertė R. Zajančkauskaitė). Tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Vertimų menas ir patirtys

Vėliau renginio formatas įgavo kitokią formą. Tomas Taškauskas perėjo prie svarbiausios dalies – pokalbio su vertėjais – Povilu Gasiuliu ir Irena Varnaite. Abiejų vertėjų klausė, kas juos verčia kurti. Irena atsakė, kad tuo metu norėjosi ir save išbandyti, ir papildomai užsidirbti. Povilas sakė, kad prie to prisidėjo jaunystė ir literatūrinės ambicijos. Vertėjai kalbėjo, kad iššūkių šiame darbe, vertimuose, netrūksta. Jie pasitinka kiekviename puslapyje, daug žodžių žaismo. Kaip Povilas sakė: „Kartais pavyksta, kartais ne“. Jis taip pat pažymėjo, kad vertimas lieka originalo šešėlyje, jis jokiu būdu neprilygsta originaliam tekstui.

Povilas, paklaustas, ar verta būti vertėju, sakė, kad „tai yra tam tikra būtinybė, poreikis pasitarnauti žmonėms, kurie negali skaityti originalo kalba. Jei mokate – skaitykite originalą."

Vertėjų patarimai pradedantiesiems 

Irena: „Vis dėlto esu už tai, kad originalo stilius būtų išsaugotas“.
Povilas: „Skaityti lietuvių autorius klasikus. Pajusti, kur yra gyva kalba. Mokytis iš jų. Versdamas aš galvoju – kaip rašytų šis autorius, jei jis būtų lietuvis“.

Apie projektą 

Projekto „Neparašyti tekstai“ vadovė, vyresn. bibliotekininkė Liuda Prunskienė pasidžiaugė, kad susitikimo dalyviai turėjo galimybę įsiklausyti ne tik į tekstus, bet ir į tuos, kas juos verčia. Dėkojo pranešėjams už įdomius, išsamius pranešimus apie vertimų meną ir vertėjų patirtis. Akcentavo, kad šiuo renginiu baigėsi projektas „Neparašyti tekstai“, kuriuo biblioteka kvietė gimnazistus, jaunuosius vertėjus dalyvauti projekto veiklose, skatino akademinį jaunimą labiau domėtis literatūra, siekė pažadinti jų kūrybines galias ir įkvėpti pirmiesiems kūrybos bandymams, suteikti galimybę dalintis kūrybine patirtimi su bendraamžiais.

Tai buvo tęstinis projektas, skirtas Biržų krašto pasididžiavimui – poetui Broniui Krivickui (1919– 1952) ir rašytojui Mamertui Indriliūnui (1920–1945) atminti.

Projektą „Neparašyti tekstai“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Biržų rajono savivaldybė.

*Renginio metu muzikavo saksofonistas Gvidas Staniulis.