Saugant tautiškumo žiburį
Saugant tautiškumo žiburį
 

Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę uždarėme balandžio 29 dieną, tautiškumo ir lietuvybės kupiname bibliotekos renginyje – „Atiduoti širdį gimtam kraštui“. Susitikome su buvusia Papilio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, poeto Kazio Binkio muziejaus steigėja Papilyje, kraštotyrininke, knygų autore, altruiste Ona Levandavičiūte-Balkevičienė, kuri ne šiaip sau pašventė savo gyvenimą lietuvybės lyg vėliavos nešimui.

Ji kilusi iš šviesaus, anksti lietuvišką raštą visoje bendruomenėje, neišskiriant nei moterų, įtvirtinusio krašto – Panemunėlio. Kunigo švietėjo Jono Katelės Panemunėlio krašte skleista mokslo ir kultūros šviesa gyva šiame krašte iki šiol.

„Biržų kraštas, tarsi mano antroji gimtinė, kelio pradžia, ir tai – Papilys. Dabar gyvenu savo gimtajame Panemunėlyje, o mus sujungia upė Nemunėlis“, – atviravo O. Levandavičiūtė.

Prisimindama Papilį O. Levandavičiūtė sakė, jog tai buvo jos žalia jaunystė. Džiaugėsi, kad buvo žmonių, kurie rodė bei patarė, ką daryti. Taip pradėjo rinkti atsiminimus apie K. Binkį. „Rinkau ir rinkau prisiminimus. Mažytė mano pėda palikta Papilio žemėje“,- su šypsena pasakojo pašnekovė.

Vėliau ji dirbo Klaipėdoje, Telšiuose. Taip pat dėstė lietuvių literatūrą bibliotekininkams, tarp jų ir šio renginio vedėjai vyresn. bibliotekininkei Liudai Prunskienei. Daug darbo metų prabėgo katalikiškoje Telšių gimnazijoje. Galiausiai grįžo į savo tėviškę. „Panemunėlis man tarsi širdies tėvynė. Šaukte šaukė grįžti namo“, – kalbėjo O. Levandavičiūtė.

Ji yra knygų: „Ėjusi kasdien į mūšį. Legendinės žvalgės Marcelės Kubiliūtės biografinė apybraiža“, „Dievui, parapijai, Lietuvai. Kunigo švietėjo Jono Katelės biografinė apybraiža“, „Širdies įstatymų kodeksas“ autorė. Išdavė paslaptį, kad yra dar viena neišleista knyga, kurioje rašoma apie kraštietį, tarpukario Lietuvos politikos ir visuomenės veikėją Juozą Tūbelį.

M. Kubiliūtė, J. Katelė ir J. Tūbelis – žmonės, įrodantys, kiek daug gali padaryti vienas žmogus. Kuo daugiau O. Levandavičiūtė domėjosi šiomis asmenybėmis, jų veikla, tuo labiau žavėjosi jų didybe, dvasiškumu. Anot O. Levandavičiūtės, labai svarbu, kad paskui tokius žmones norėtų eiti kiti, mokytųsi iš jų. Jos nuomone, labai svarbu savo veikloje turėti tikslą, tada lengva surasti ir kelią. Kaip ir J. Katelė, kuris 36-erius metus mokė savo parapiją puoselėti lietuvybę, skaityti ir rašyti, važiavo ir važiavo per kaimus, be jokių atostogų. Jis gyveno savo veikla. J. Katelė atrado didelį džiaugsmą tai darydamas, tuo žavėjosi daugelis. Ne vienas atvažiavo pažiūrėti, kaip anuomet J. Katelei pavyko suburti chorą, teatrą, dirbti slaptojoje mokykloje.

Ar gali būti, kad gyva kunigo-švietėjo Jono Katelės dvasia Jumyse?,- pašnekovės klausė L. Prunskienė.

– Aš gyvenu ne jų gyvenimą, o su jais. Tai, ką darau, tuo gyvenu, svarbu, kad niekas neišblaškytų. Jei nori kažką padaryti, turi degti tuo. Jonas Katelė buvo nesustabdomas, kupinas meilės,- sakė O. Levandavičiūtė.

Kitos knygos herojė – M. Kubiliūtė, nuo pat mažens buvo darbšti, o šeima – puoselėjanti lietuvybę. Ar žinojote, kad M. Kubiliūtė kadaise buvo įsimylėjusi mūsų kraštietį Julių Janonį? Pasak O. Levandavičiūtės, jie abu buvo degantys maksimalistai. Deja, J. Janonio gyvenimas anksti nutrūko, o jų meilei nebuvo lemta išsipildyti.

M. Kubiliūtė norėjo išgelbėti Kauną ir anuomet padarė tikrą žygdarbį – atskleidė lenkų planus užimti Kauną, nurodė, kur paslėpti šaudmenys. Sužinojusi tą informaciją, ji ją perdavė Kaunui ir taip jį išgelbėjo. „Ji nieko nebijojo, taip pat ir mirties, ėjo tiesiai per ugnį“,- kalbėjo O. Levandavičiūtė.

Trečiąją knygą „Širdies įstatymų kodeksas“ O. Levandavičiūtė rašė visą gyvenimą. „Šis pasaulis iš vienos pusės žiaurus ir negailestingas, iš kitos – gražus, retkarčiais teisingas. Vis kartoju sau – nenorėk visko iš karto. Darykime ir nieko nesitikėkime“,- patarė autorė atėjusiems į susitikimą.

Pasveikinti O. Levandavičiūtės ir pasidalyti prisiminimais atvyko buvusi kolegė Veronika Trečiokienė iš Papilio.

Baigiantis renginiui, vyresn. bibliotekininkė L. Prunskienė įteikė Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotojos Editos Lansbergienės dovaną, kurioje įamžinta O. Levandavičiūtė ir poeto K. Binkio sūnus Gerardas, su kuriuo mokytoja visą gyvenimą palaikė ryšį nuo pat muziejėlio įsteigimo Papilyje.

Vyresn. bibliotekininkė Rita Venskūnienė skaitė ištraukas iš O. Levandavičiūtės knygų.

Renginio dalyviai turėjo unikalią progą pamatyti iliustraciją to, kas buvo kalbėta – spektaklį „Lietuvybės lopšys“, kunigo švietėjo J. Katelės gyvenimo motyvais. Spektaklį atliko Skapiškio teatras „Stebulė“ (režisierė Vita Vadoklytė).

Artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai kviečiame susipažinti su O. Levandavičiūtės dviem pasakojimais apie Lietuvos šviesuolius (J. Katelę ir M. Kubiliūtę), jų veiklos įtaką mūsų gyvenimui šiandien. Video reportažus rasite mūsų bibliotekos YouTube kanale: https://www.youtube.com/channel/UC2wVz8MyJoeB5LTthfF6Lhw