Pasitinkant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bei 2023-iaisiais minėdami Aukštaitijos metus, jau antrus metus Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka kvietė dalyvauti „Biržiečių tarmės diktante“. Gegužės 6 d. norintys galėjo jį rašyti atėję į biblioteką arba nuotoliu. Smagu, kad ir šiais metais diktantas sulaukė Jūsų susidomėjimo. Diktanto tekstą parengė ir jį tarmiškai skaitė šio diktanto sumanytoja, bibliotekininkė Rita Venskūnienė. Dalyviai turėjo perskaitytą tekstą kuo tiksliau užrašyti bendrine lietuvių kalba. Sėkmės rašantiems linkėjo Viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, diktanto darbų vertinimo komisijos pirmininkė – rašytoja Rugilė Audenienė, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo narys Valdemaras Valkiūnas.

Diktanto darbų vertinimo komisijai, kurią sudarė rašytoja Rugilė Audenienė (pirmininkas), vertėjas Povilas Gasiulis, Biržų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyr. specialistė (Kalbos tvarkytoja) Rita Kurganovaitė, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, lituanistė Vlada Balbierienė, iš tiesų buvo sunki užduotis įvertinti visus darbus ir atrinkti tuos pačius geriausius.

Komisijos narių komentarai po diktanto darbų vertinimo

Rugilė Audėnienė: „Šis diktantas unikalus, nes tai – diktantas ir tiesioginis vertimas viename. Suderinti ausis, akis ir rankas vienu metu bei išgirsti diktuojamus tarmės niuansus, juos greitai atpažinti, rasti kuo tikslesnį atitikmenį iš bendrinės kalbos registro, jį taisyklingai užrašyti ir dar pasistengti, kad tekstas būtų gyvas, vaizdingas – sunkus darbas! Dalyviai tikrai gerai padirbėjo, rašė sklandžiai, dauguma teisingai išvertė beveik visus biržietiškus žodžius ir frazes. Buvo matyti, kad pernai rašiusieji šiemet patobulėjo – galbūt papildomai gilinosi į tarmės niuansus? Rašant diktantą reikėjo gerokai susikaupti, įtempti visas biržietiškų posakių žinias, reikėjo pakankamai greitai rašyti ir būti patiems sau redaktoriais. Mes, komisijos nariai, diktanto tekstą pamatėme tik tuomet, kai buvo paskelbta renginio pradžia. Todėl buvo įdomu kartu su visais ir man parašyti. Kaip ir daugelis diktanto dalyvių, rašydama aš kiek gudravau – praleisdavau žodį ar frazę, dėl kurių abejojau. Aišku, kaip komisijos galva rašiau tik asmeniniam pasitikrinimui ir supratimui, koks sunkumo lygis, kaip reikės vertinti pastangas. Mane maloniai nustebino, kad dauguma diktanto dalyvių praleido vos kelis žodžius ar frazes, daugelis puikiai žinojo ne tik biržiečių tarmę, bet ir visokiausius senovinius žodžius. „Punčiakos“ – tai kojinės, ir tik vienam rašančiam jos pavirto pirštinėmis, kaip ir kitam „maslionkos“ – ne pasukomis, o kefyru. „Kepaliešia krūms“ yra varnalėša, o ne dilgynė. Nemažai biržiečių tą žinojo, o štai man šis žodis tapo vieninteliu, kurio niekaip neišverčiau, palikau tuščią vietą. Šypseną sukėlė tai, kad diktantą rašę biržiečiai, net versdami iš tarmės į bendrinę, rašo „apmėtėme iš žemės grumstų“ (aha, juk ir „spiria iš kojos“, ir „trenkia iš kumščio“, tie biržiečiai!). Daug kam nelengva buvo suprasti, kas yra „kundzeravots kaiminkas zenkel's“ – pasirodo, tiesiog garbanotas jaunuolis. Ir net du, o gal trys rašantys pagalvojo, kad „susibunčiavot“ - tai susituokt, tad praleido pro ausis, kad kalbama apie du berniukus, kurie susidraugavo. „Susivinčiavos“, tai yra – susituoks jie su kuo nors jau suaugę, nors greičiausiai tiesiog biržietiškai „apsiženys“. O kas ta „Dieva aplaidž“? Kažkam bus apleistas Dievo, kažkam – atlaidus nuodėmėms, nors paprastai čia tiesiog Dievo nelaimė, kad Topolis (taip, čia vardas, ne Teofilis ar Teodoras) rankų nenusiplovė. Išnyksta namo, sodybos dalys, dingsta ir žodžiai: taip ir „priemenė“ tampa koridorium ir „lazaunė“ vietoje pašiūrės, ratinės, pakrikštijama palėpe, sandėliuku. Ir „kukurbezdelis“ nebeaiškus grybas atrodo – būta gi kukurdvelkio! O „etažerka“ tai lentyna, sekcija, indauja ar dar kas? O „padlaga“ – gal grindinys, ne šiaip kokios grindys? Komisijos darbas vyko taip: skaitėme anoniminius, tik numeriais pažymėtus, tekstus, atrinkome pretendentus į I, II ir III vietas, paskui dar kartą visi skaitėme atrinktus tekstus, ir galiausiai, sudėję visus vertinimus į bendrą katilą, suskaičiavome, kurie tekstai sulaukė daugiausiai paminėjimų kaip stipriausi.“

Vilmantė Vorienė: „Nepaprastai myliu savo tarmę. Tarmiškai kalbu visur, kur tik galiu. Smagu su kolegėmis lyginti žodžių reikšmes, vartojimo manierą. Vos kelių kilometrų atstumu tas pats žodis gali reikšti skirtingus dalykus arba tas pats daiktas turėti skirtingus tarmiškus pavadinimus. Tarmė – smagus žodžių žaidimas, kuris kartais kelia juoką, nuostabą. Biržietiškos tarmės diktantas yra puiki proga žaisti kalbą.“

Vlada Balbierienė: „Antrąkart įvyko vieša biržiečių tarmės ir bendrinės kalbos akistata. Gražus žmogaus ir jo brangiausio turto – kalbos – susitikimas prie balto popieriaus lapo. Sodrus, kaimo etnografinę kultūrą ir šnektą perteikiantis tekstas, sukurtas vyresniosios bibliotekininkės Ritos Venskūnienės, aiškus ir metodiškas jo diktavimas nuteikė susirinkusiuosius, kaip vėliau paaiškėjo, gana sėkmingai transformuoti biržietišką tarmę į bendrinę lietuvių kalbą. Maloniai visus: ir dalyvius, ir komisijos narius – nustebino organizuotojų atida kiekvienam, padėkos raštai, gėlės pakėlė nuotaiką. Mes, komisijos nariai, susidomėję skaitėme ir vertinome darbus. Nelengva buvo išrinkti nominantus. Buvo pastebima, kad ,„diktantistai“, ypač ne biržietiškos tarmės atstovai, atsakingai ruošėsi – dar prieš renginį vartė bibliotekos paruoštus žodynus, keitėsi nuomonėmis. Manau, kad tai vienintelis pasaulyje toks renginys. Džiugu, kad jis sulaukia atgarsio ne tik akivaizdžiai, kad diktantas transliuojamas internetu ir jį gali rašyti bet kurioje šalyje, o atsakymą atsiųsti internetu, kad diktantui organizuoti sutelkiamos daugelio bibliotekos darbuotojų pajėgos. Mane, kaip lituanistę, labai jaudina ir džiugina tokia meilės gimtajai kalbai apraiška, didžiulis noras išsaugoti tarmę – šiaurės Lietuvos savastį ir autentiką bei gražiai puoselėti bendrinę lietuvių kalbą.“

Povilas Gasiulis: „Vertinti darbus yra labai sunku, vertėjo jau tokia duona, kad vertime negali būti per daug fantazijos, nuolatinis vertėjo rūpestis, kai tikslumas konkuruoja su gražumu.“

Rita Kurganovaitė: „Džiugina biržiečių kūrybiškumas, kai rašantysis moka išsisukti originaliai iš padėties, ieškodamas, kaip išversti tarmišką tekstą į bendrinę kalbą. Aš pati galbūt net nedrįsčiau rašyti šio diktanto, pasirodė – labai sunku.“

Diktanto nugalėtojai

1 vieta – Asta Dagytė (Parovėja),
2 vieta – Janina Krūminienė (Biržai),
3 vieta – Aurelija Jarmalienė (Stačkūnai) ir Irena Leščinskienė (Biržai).

Diktantą rašė 15 dalyvių – 13 bibliotekoje, 2 nuotoliu. 

Diktanto nugalėtojai bus apdovanoti rėmėjų prizais. Dėkojame LR Seimo nariui V. Valkiūnui, UAB „Barlita“, informaciniams rėmėjams – UAB „Biržiečių žodis“ ir UAB „Šiaurės rytai“.

Nuoširdžiai sveikiname nugalėtojus ir visus, išdrįsusius išbandyti savo jėgas. Lauksime ir kitąmet! 

Su diktanto tekstais galite susipažinti ČIA.