Šį Verbų sekmadienį minėsime garbios kraštietės, kalbininkės Antanės Kučinskaitės 110-ąsias gimimo metines. Labai prasmingas sutapimas. Jubiliatė visą savo gražų gyvenimą skyrė kitų žmonių išprusimo, sielos ugdymui, kalbos puoselėjimui ir jos „piktžolių ravėjimui“. Švarios kalbos šalininkė buvo labai artima ir bažnyčiai, o tikėjimas jai buvo įgimta vidinė būsena. Kodėl mes apie ją šiandien kalbame? O kuri gi kita iš žinomų rajono moterų buvo tiek daug pasiekusi per savo gyvenimą – švelni ir kūrybinga pedagogė, leksikografė, filologijos mokslų daktarė, kultūros ir visuomenės veikėja, lietuviško etiketo žinovė ir propaguotoja, ilgametė Lietuvių katalikų mokslo akademijos mokslinė sekretorė, pirmoji LKMA garbės narė, Švenčiausios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijos, kurios charizma yra meilės ir gailestingumo liudijimas asmeninio ir bendruomeninio gyvenimo pavyzdžiu, vienuolė nuo 1933 metų.

Antanė Kučinskaitė gimė 1915 metų balandžio 13 dieną Plikių kaime, visai ant Vabalninko ir Salamiesčio parapijų ribos, bet vis tik Vabalninko seniūnijoje, Biržų rajone. Vabalninko pradžios mokyklą Antanė baigė per 3 metus, nes buvo labai gabi. Vėliau mokėsi Kupiškio progimnazijoje ir būtent joje aktyviai įsitraukė į ateitininkų veiklą. 1929–1933 metais mokėsi Moterų kultūros draugijos mergaičių mokytojų seminarijoje Kaune. Baigusi šią seminariją iki pat 1940 metų dirbo pedagoginį darbą Kaune, tuo pačiu metu nuo 1936 metų studijavo Vytauto Didžiojo universitete lituanistiką. Pastarasis pasirinkimas buvo lemtingas. Sunkiais mūsų šaliai karo metais 1940–1945 m. Antanė Kučinskaitė mokytojavo Leipalingyje, Linkuvoje, Šiauliuose. Begalinė meilė auklėtiniams, pasitikėjimas jais turėjo atsaką – mokytoja buvo labai mylima. Antanė Kučinskaitė manė, kad „... norint daryti jaunuoliams įtaką, reikia stengtis pirmiausia visapusiškai subrandinti savo asmenybę. Mokytojas privalo siekti plačios erudicijos.“

Nuo 1945 iki 1973 metų mūsų kraštietė dirbo Lietuvių kalbos institute. Čia ji pirmoji iš instituto leksikografų 1959 metais apsigynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. Nemažai buvo pasidarbuota terminologijos bei kalbos kultūros srityse. Antanė Kučinskaitė buvo viena iš „Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorių ir autorių, žurnalo „Mūsų kalba“ redaktorė, viena iš „Kalbos praktikos patarimų“ redaktorė, viena iš „Lietuvių kalbos žinyno“ autorių. Papildomai redagavo „Naująjį testamentą“ ir kitus religinius leidinius, o tai sovietmečiu tapo kliūtimi dirbti mokslinį darbą institute. 1974 metais teko išeiti iš instituto.

Priversta palikti institutą, neliko be darbo – redagavo mišiolus, katalikų kalendorius, žinynus, maldynus. 1985 metais išleido knygą „Lietuvių kalbos etiketas“. Konsultuodavo medikus, fizikus, teisininkus – padėjo jiems gryninti dalykinę kalbą, sudaryti terminų žodynus. Svarbus kalbininkės uždavinys buvo rūpintis bažnytinės kalbos kultūra. Atkuriant Lietuvių katalikų mokslų akademiją 1992 metais, dr. A. Kučinskaitė tapo nepamainoma jos moksline sekretore, gyvąja siela, buvo naudinga ir atidi kiekvienam lankytojui. Šį darbą dirbo iki pat kol leido sveikata.

Tų pačių Vabalninko lygumų žmogus monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas yra pasakęs, kad „norint suprasti žmogaus asmenybę reikia nukeliauti ten, kur jis gimė ir augo“. Vabalninkas – dorų, darbščių, teisingų, nuoširdžiai tikinčių žmonių kraštas, tad Antanė Kučinskaitė negalėjo būti kitokia. Ji savo krašte buvo be galo mylima ir gerbiama, kaip ir kiti Vabalninko didieji. 2000 metų balandžio 29 dieną už gražų lietuvišką žodį, kilnią sielą ir nuoširdžius ryšius su gimtuoju kraštu Antanė Kučinskaitė buvo apdovanota „Lino žiedo“ žymeniu – svariausiu apdovanojimu žymiems vabalninkiečiams. Prieš dešimt metų Vabalninko biblioteka kartu su muziejumi buvo surengę prasmingą popietę kalbininkei Antanei Kučinskaitei paminėti jos 100-mečio proga, kurios metu vietos žmonės dalinosi prisiminimais kaip žymi kraštietė lankydavosi vabalninkiečių renginiuose, domėjosi miestelio gyvenimu. Vienos literatūrinės ekskursijos „Dideli Vabalninko lygumų žmonės“ metu akademikas, profesorius Bonifacas Stundžia su liūdesiu prisiminė kokia didi buvo kalbininkė, mokslininkė Antanė Kučinskaitė, deja, jos vienuolės statusas jai užkirto daugybę kelių. Bet paaukoti gyvenimą Dievo garbei galbūt buvo svarbiausias jubiliatės pasirinkimas.
Nugyvenusi ilgą ir prasmingą gyvenimą, sulaukusi 91 metų, Antanė Kučinskaitė šį pasaulį paliko 2006 metų gegužio pabaigoje Šiauliuose. Palaidota vienuolijos rūpesčiu Ginkūnų kapinėse.