„Aš nepražūsiu. Ir jokiu būdu man neatsitiks nieko bloga. Mano nuotaika puiki, ir į ateitį aš žiūriu labai ramiai. Esu sveikas ir nusiteikęs optimistiškai, koks ir privalo būti gyvenimą teigiantis rašytojas.“/ Iš paskutiniojo Balio Sruogos laiško koncentracijos stovykloje

„Teigiantis gyvenimą“ – Balio Sruogos gimtinėje

Rugpjūčio 15-ąją, Žolinės dieną, Baibokuose vyko Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos organizuotas renginys „Teigiantis gyvenimą“, skirtas B. Sruogos 130-osioms gimimo metinėms. Šis renginys Baibokuose organizuojamas kas penkerius metus – pirmasis įvyko 2016-aisiais. Džiugu, kad šiemet jame dalyvavo ir žmonės, kurie čia buvo susirinkę ir prieš dešimt metų.

Renginio sumanytoja ir vedėja, vyr. bibliotekininkė Indra Drevinskaitė, dėkojo visiems, Žolinės dieną skyrusiems B. Sruogai ir jo 130-osioms gimimo metinėms. Ji priminė, kad tai jau trečiasis „Teigiantis gyvenimą“ renginys.

Susirinkusiuosius į B. Sruogos gimtinę ir jo gimtąją sodybą sveikino rašytojo giminaitė Birutė Sruogaitė. Vieniems ši vieta – Baibokai, kitiems – „Baibokynė“, dar kitiems – „Sruogynė“.

Šių metų renginio tema – lietuvių liaudies dainos. Anot B. Sruogaitės, B. Sruogos poezijoje ir istorinėse dramose galima rasti daug sąsajų su lietuvių liaudies dainomis. Pats rašytojas nedainavo – neturėjo nei balso, nei klausos, tačiau labai mėgo lietuvių liaudies dainas. Todėl Baibokuose dainos skambėdavo ir dirbant kasdienius darbus, ir per šventes. Viena iš dainų, kuria čia būdavo pradedamos šventės – „Lietuva brangi“. Šią dainą renginio pradžioje atliko biržietė, šiuo metu gyvenanti Anykščiuose, Kristina Jakubauskaitė.

Lietuvių liaudies dainos Balio Sruogos kūryboje

Renginio dalyviai buvo pakviesti klausytis Kristinos Grigonytės-Šerpenskienės (Maironio lietuvių literatūros muziejus, Balio ir Vandos Sruogų namų-muziejus) pasakojimo „Kaip Balys Sruoga lietuvių liaudies dainomis domėjosi?“

Įdomus ir turiningas pranešimas apėmė B. Sruogos kūrybą, jo asmenybę bei domėjimąsi lietuvių liaudies dainomis, tautosaka. Pranešėja akcentavo, kad susidomėjimas lietuvių liaudies dainomis B. Sruogai kilo dar ankstyvoje jaunystėje. Ji taip pat atkreipė dėmesį į rašytojo talentą tautosakiniuose moksliniuose darbuose – jis gebėjo atskleisti liaudies kūrybos svarbą.

B. Sruoga yra rašęs, kad kiekviena tauta dainuoja apie savo patiriamus skausmus ir džiaugsmus, o tautosakoje atsispindi tautos būdas. Savo darbuose rašytojas kėlė klausimus apie tautinį lietuvių charakterį. Jo indėlis į lietuvių liaudies dainų tyrinėjimą buvo reikšmingas – jis parengė ir „Lietuvių liaudies dainų rinktinę“.

K. Grigonytė-Šerpenskienė sakė, kad B. Sruogos darbai, jo kūryba „kaip labai gyva“ jos akyse: kalba labai gyva, tas sąmojis, todėl, anot jos, neįmanoma susilaikyti jo nepacitavus. Pranešėja B. Sruogą apibūdino kaip objektyvų ir sąžiningą, drąsų bei ambicingą žmogų.

Baigdama pranešimą K. Grigonytė-Šerpenskienė pabrėžė, kad B. Sruogos darbai buvo labai svarbūs ir išliko autoritetingi iki šiol.

Rašytojo gimtinė – gyva istorija

Vėliau visų laukė B. Sruogaitės ekskursija po B. Sruogos gimtąją sodybą, kuri leido iš arčiau pažinti rašytojo gyvenimo ir kūrybos aplinką.

B. Sruogaitė papasakojo „Baibokynės“/„Sruogynės“ istoriją, kalbėjo apie čia stovėjusius pastatus ir tuos, kurie išliko iki šių dienų. Iškalbingas praeities ženklas – kryžius prie namo vartelių.

„Čia yra didžiulis sodas. Kai kurios obelys dar mena patį Balį Sruogą“, – sakė B. Sruogaitė, pakviesdama visus į sodybos vidų.

Lankytojai galėjo apžiūrėti čia veikiančias fotografijų ekspozicijas, patalpas, susipažinti su rašytojo gyvenimo detalėmis. B. Sruogaitė ne kartą akcentavo, kaip stipriai B. Sruoga mylėjo savo žmoną Vandą ir dukrą Dalią.

Taip pat buvo prisiminta „Dievų miško“ istorija. Pasak B. Sruogaitės, kūrinio originalas iki šiol nebuvo išleistas, tačiau tikimasi, kad tai įvyks šiemet.

Kartas jungianti tradicija

Po ekskursijos pristatyta Stanislovo Vadapolo fotografijų paroda „Kartas jungianti Mojava“. Apie parodą kalbėjo jos autorius St. Vadapolas ir Rita Bieliakienė, Šukionių bendruomenės pirmininkė, organizuojanti Mojavas Šukionyse ir buvusi paraiškos rengėja, kad Šukionių Mojavos taptų nacionaline nematerialaus kultūros paveldo vertybe (ir tapo!).

St. Vadapolas pasakojo, kad turi nuotraukų dar ir prieš kelis dešimtmečius darytų, tad ši paroda ateityje bus papildyta.

R. Bieliakienė atkreipė dėmesį, kad Mojavų tradicija beveik išnykusi, kai kur jos išlikusios tik kaip popietiniai susibūrimai. Tačiau Šukionyse ši tradicija gyva ir puoselėjama.

Teatras, muzika ir svečiai 

Daug gerų emocijų susirinkusiems suteikė Biržų kultūros centro Vabalninko skyriaus folkloro ansamblio „Saulala“ (vadovas Petras Matulis) teatralizuotas muzikinis trijų dalių liaudies epas „Alos kels“ (režisierius Aloyzas Janulis). Žiūrovai po pasirodymo negailėjo gerų žodžių atlikėjams.

Renginyje kalbėjo ir svečiai. Literatūrologė Reda Pabarčienė dalyvavo pačiame pirmajame renginyje Baibokuose 2016 metais, tuomet skaitė pranešimą. Šiemet ji džiaugėsi vėl galėdama sugrįžti į B. Sruogos gimtinę. „Laiminga esu šiandien“, – sakė R. Pabarčienė. Literatūrologė taip pat atkreipė dėmesį, kad Biržai kūryboje nevengia lyrizmo derinti su humoru. „Nebijote ir mokate pasijuokti iš savęs“, – teigė ji.

Vinco Krėvės muziejaus muziejininkė Laimutė Raugevičienė papasakojo įdomių ir linksmų gyvenimo epizodų iš V. Krėvės draugystės su B. Sruoga.

Renginys jaukiai baigėsi dueto Aukštaitis ir Leonas koncertu senovine dvasia.

Gyvenimą teigianti tradicija tęsiasi

B. Sruogos gimtinėje praleista Žolinės diena – prasmingas ir nepamirštamas laikas. Prisiminta B. Sruogos kūryba, asmenybė ir aplinka, skambėjo lietuvių liaudies dainos.

Nuoširdžiai dėkojame visiems renginio dalyviams, atlikėjams, svečiams ir klausytojams, kurie savo buvimu prisidėjo prie šios gražios tradicijos puoselėjimo.

Už renginio viešinimą dėkojame UAB „Biržiečių žodis“ ir UAB „Šiaurės rytai“.

_____________________

Renginį organizavo Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka. Renginį finansavo Balio Sruogos paramos fondas ir Biržų rajono savivaldybė. Renginio partneriai – Šukionių bendruomenė, vaišinusi naminiais blynais, ir Vabalninko biblioteka.