Jonas Mekas (1922.12.24–2019.01.23)

2019-01-25

„Būkit geri visiems ir prisilaikykit dešimt Dievo įsakymų“

„Atrodo, kad mes gyvensim Amerikoj porą – trejetą metų. Nors mūsų pasisekimas auga, vis dažniau mūsų straipsniai ir apsakymai pasirodo anglų ir amerikiečių žurnaluos, mes vis dar neuždirbam iš rašymo užtektinai. Mes daug metų sugaišom besimokindami anglų kalbą. Tai nebuvo labai lengva. Bet mes buvom vis tiek greitesni, negu kiti lietuviai, kurie čia gyvena. Mes buvom laimingesni, kad daugiau atminties iš savo Tatas ir iš tavęs gavom. (...). Dar dveji ar treji metai, ir mes turėtume stovėti gana aukštai. Bet turim daug dirbti. Mes dirbam daugiau ant savo rašymo, penkis kartus daugiau negu bent koks amerikonas. Dėl svetimų kalbų geriausią patarimą mums davė Šepetienė, dar per karą, pravažiuojant pro Berlyną. Mokykitės iš žmonių, o ne iš knygų – ji mums sakė. Tai mes ir mokėmės iš žmonių, kalbėdamies su žmonėmis. Ir gerai išėjo.“

Tavo vaikas Jonas (ištrauka iš J. Meko laiško motinai, 1959 m. rugpjūčio 31 d.)

Bibliotekos bendravimas ir draugystė su J. Meku prasidėjo 2016 m. Į pirmąjį nedrąsų ir trumpą elektroninį laišką jis irgi atsakė trumpai. Ir nuoširdžiai. Paskui buvo nemažai malonių laiškų. Jo siuntos Biržų bibliotekai iš archyvo Niujorke. Semeniškių akmuo. Interviu. Filmas. Bibliotekos atstovavimas tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2018 m. vasarį, kur skaityta J. Meko kūryba biržietiška tarme, grotas džiazas. Vėl susirašinėjimas. Menininko atsakymai – trumpi, lakoniški, bet labai draugiški. Jo toliau ruošiamos bibliotekai siųsti siuntos. Kiti planai, darbai, norai, susiję su J. Meko įprasminimu Biržuose.  Ir nespėtas sustabdyti laikas...

2017 m. gruodžio pradžioje bibliotekos prašymu J. Mekas biržiečiams atsiuntė savo linkėjimus, kurių pagrindinis leitmotyvas yra šis:

„Bet tie paprasti mamos žodžiai, priminti man ir Adolfui išvažiuojant iš namų, yra lygiai gyvi ir svarbūs, ir tikiu, dar svarbesni ir reikalingesni šiandiena, šitais „moderniais“ laikais, ir jaučiu, kad nieko gražesnio aš negaliu jums geisti, linkėti, kaip BŪKIT GERI VISIEMS IR PRISILAIKYKIT DEŠIMT DIEVO ĮSAKYMŲ!“

Biržų žemės sūnus, Biržų garbės pilietis, pastaruosius dvejus metus - nuoširdus bibliotekos bičiulis, didžiąją savo gyvenimo dalį nugyvenęs Amerikoje, rašė lietuviškai. Laiškuose atsiprašydavo, kad tik raidės negeros, mat neturintis lietuviškos klaviatūros.

Po kreipinio jis mėgdavo padėti ne kablelį, o dvitaškį: vadinasi, mintis bus tęsiama toliau. Dabar mes galim padėti tik daugtaškį... Bet po šio ženklo juk irgi yra tąsa.

Stipriausia, ką mes, biržiečiai, galime išmokti iš J. Meko, yra meilė. Nemari, nepavaldi, nepriklausoma, neįrėminta, necenzūruota ir niekuo nepagrąžinta meilė gimtinei.

„Nes man Semeniškiai vis tebėra galvoj ir širdy. Sėdžiu dabar ir apie jus visus galvoju kitame pasaulio pakrašty. (...) Ir tada aš galvoju: o kas iš to, iš visų tų miestų, egzotikos, žurnalistų, filmų. Aš vėl norėčiau sėdėti kartu su jumis, šnekėtis su visais, būti Semeniškiuos...
Bučiuoju tavo baltą galvą ir linkiu tau sveikatos, ir visai familijai linkiu sveikatos.“
Jonas (ištrauka iš J. Meko laiško motinai, 1962 m. kovo 28 d.)

Mielas Jonai, liksite visada įamžintas Jūsų įamžintame gimtajame Semeniškių kaime... Viską, ką pradėjome, tęsime. Tik be Jūsų.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos bendruomenė

Nuotraukoje J. Mekas 2010 m. gegužę Biržuose, giminaičių kieme, žaidžiant krepšinio turnyrą Lietuva-Amerika. Nuotrauka iš asmeninio Editos Mekaitės – Rubinienės archyvo.