Naujos knygos Vartotojų aptarnavimo skyriuje

2018-10-29

Aplink mane vien tik idiotaiErikson Thomas
Aplink mane – vien tik idiotai

Skandinaviškas psichologijos bestseleris! Knyga, kuri Švedijoje perleista jau 4 kartus. Knyga, kuri jau du metus tvirtai stovi skaitomiausių negrožinių skandinaviškų knygų sąrašo viršuje ir nesiruošia užleisti savo pozicijų. Knyga, kurią rasi ant kiekvieno švedų vadovo, mokytojo ar žurnalisto stalo. Knyga, kuri išversta į 22 kalbas ir parduota neįtikėtinu Skandinavijai tiražu - 550 000 egzempliorių! Tai - Tomo Ericksono populiarios psichologijos knyga „Aplink mane - vien tik idiotai“. Gyvenime dažnai kyla klausimas: kodėl? Ir dažnai norisi atsakyti: nes žmonės yra idiotai! Žinoma, garsiai to sakyti negalima. Matyt, ši dilema iškilo ir knygos autoriui garsiam skandinavų psichologui ir žmonių elgsenos tyrinėtojui Tomui Ericksonui. Autorius surinko unikalią medžiagą apie tai, kaip teisingai interpretuoti skirtingo tipo žmonių elgesį. Jis suklasifikavo žmones ir suskirstė juos pagal keturias spalvas. O svarbiausia, gana paprastai ir suprantamai paaiškino, ką su tomis spalvomis veikti. Ar kada bandėte susitaikyti su partneriu ir viskas baigėsi visiškai kitaip, negu tikėjotės? Arba pasibaigus susitikimui jautėtės taip, lyg niekas iš kambaryje buvusių žmonių jūsų nesuprato? Kodėl atrodo, jog žmonės nesupranta ką sakote, nors jums atrodo, kad kalbate labai aiškiai? Norint suprasti kitus, pirmiausia reikia suprasti save. Socialinė kompetencija reiškia ir sugebėjimą suprasti kokį poveikį jūsų pačių elgesys daro kitų elgesiui. Kaipgi susipažinti su savimi? Galima lankytis pas psichologą, tačiau tai gana brangus ir ne visada patikimas būdas. Daug geresnis būdas - perskaityti knygą „Aplink mane - vien tik idiotai“!

 

 

 

 

Dolce agoniaHuston Nancy
Dolce agonia

Ši knyga – emociškai intensyvi ir kupina vidinės įtampos kaip Ingmaro Bergmano filmas. Tai dvylikos senų draugų istorija, papasakota per vieną dieną, šių laikų šeimos gyvenimo pjūvis, parodantis viską – meilę ir mirtį, draugystę ir atstūmimą. Praeities nostalgija, egzistencinės baimės trupinėlis, baimė pasenti, vidurio amžiaus nerimas, dar neišblėsę jausmai buvusiems mylimiesiems... Viskas labai komplikuota, prieraišumas gali čia pat virsti blogai slepiama neapykanta, susitikimo džiaugsmas – liūdesiu ir nerimu. Dar blogiau, kad šį spektaklį režisuoja ne kas kitas, o Dievas; jis sarkastiškai ir iš aukšto žvelgia į žmones, kuriuos pats surinko prie vieno stalo, kaip negailestingas režisierius, žinantis kiekvieno aktoriaus ateitį ir mirties aplinkybes. Į ją leidžiama pažvelgti ir skaitytojui – taigi mes netikėtai įgyjame aiškiaregystės dovaną. Liūdną ir keistą. Dvylika senų draugų atkeliauja pas airį rašytoją Šoną į Naująją Angliją Padėkos dienos vakarienei, tačiau sniegas juos įkalina ilgesniam, nei planuota, laikui. Ir vakarienė ima virsti išpažinčių apie sugriautus gyvenimus, iššvaistytą laiką, neišsipildžiusias viltis virtine. Kiekvienas turi ką slėpti, kiekvienas atsineša savo problemas, nerimą ir baimę. Visi pernelyg daug žino vienas apie kitą; įtampa auga... Tai tragikomiška, psichologinė drama apie vidurio amžiaus krizę, apie mirties baimę, apie bejėgiškumą ir tikėjimą likimu.

 

 

 

 

Esekso slibinasPerry Sarah
Esekso slibinas

XIX a. pabaigos Londonas. Korą Syborn po vyro mirties užlieja ir liūdesys, ir palengvėjimas. Santuoka buvo nelaiminga, mokslui gabią Korą varžė paklusnios, savęs atsižadėjusios žmonos vaidmuo. Moteris nutaria prieglobsčio ieškotis kaime ir atsikrausto į Eseksą, Aldvinterio parapiją, kur vikaru tarnauja Vilas Ransomas. Kaimelis apsėstas gandų apie mitinę pabaisą: netoliese pastebėtas Esekso slibinas, kitados klajojęs po pelkes ir galabijęs žmones. Kora susižavi šia žinia ir kaip mokslininkė viliasi, kad iš tikrųjų pabaisa tėra dar neatrasta gyvūnų rūšis. Ji leidžiasi padaro pėdsakais ir netrukus sutinka vikarą. Šis slibino atžvilgiu nusiteikęs skeptiškai. Parapijiečių susijaudinimas jam atrodo nedoras ir pražūtingas, atitraukiantis nuo tikrojo tikėjimo ir griaunantis tykaus kaimelio ramybę. Pamažu tarp nuolat besiginčijančių, bet vienas prie kito traukiamų Koros ir Vilo užsimezga keistas, gyvenimą keičiantis ryšys. „Esekso slibinas" – subtili ir intelektuali odė meilei bei nesuskaičiuojamai daugybei jos pavidalų.

 

 

 

 

JaponizmasLonghurst Erin Niimi
Japonizmas

Japonizmas – tai knyga apie japonų meną džiaugtis gyvenimu, kurioje dalijamasi lengvai įgyvendinamais patarimais, kaip kasdien jaustis laimingesniems, būti sveikesniems, išmokti gyventi sąmoningai. Koks yra jūsų ikigai (tikslas)? Kaip išlaikyti sąmoningą dėmesingumą, kai gyvenimas toks nenuspėjamas ir kupinas sąmyšio? Džiaugtis gyvenimu japonai mokosi iš senųjų filosofijų ir tradicijų, praktikuodami shinrin-yoku („maudynes“ miške), kaligrafiją, ikebaną, rengdami arbatos ceremonijas ir mėgaudamiesi tabemono (maistu). Ši knyga – maloni pažintis su japonų kultūra ir papročiais, kuriuos galime pritaikyti sau, nesvarbu, kur gyvename. Padovanokite sau dar daugiau gyvenimo kokybės ir išplėskite suvokimą, vadovaudamiesi wabi sabi (netobulumo ir laikino grožio), kintsugi (sudaužytų daiktų taisymo auksu) arba kaizen (nenutrūkstamo tobulėjimo) filosofijomis.

 

 

 

 

Klasta SicilijojEsposito Chloe
Klasta Sicilijoj

Alvina Naitli – tikra bėda, ekscentriška nevykėlė. Jos širdis kitoje pusėje. Ar dėl to gyvenimas pakrypo ne ta linkme? Galbūt. O dar veidrodinis atspindys dvynė sesuo Elizabetė – tarsi priminimas, kad viskas galėjo būti kitaip. Betės širdis – ten, kur ir turėtų būti. Ji turi viską, apie ką Alvė kada nors svajojo, – tobulą vyrą, nuostabų kūdikį ir prabangią vilą Sicilijoje. Ir Alvei sunku apie tai galvoti be pavydo. O kai Betė atsiunčia skrydžio bilietą į karščiu alsuojančią Siciliją, Alvė neatsispiria. Tačiau Betė turi savų užmačių. Ji įkalbina Alvę apsimesti vienai kita (tik vienam vakarui!), kad slapčia nuo vyro išsmuktų iš namų. Tada ir užverda tikras pragaras. Švintant Betė – negyva baseino dugne, Alvė – tebevilkinti jos drabužiais. O jei tai... puiki proga Alvei pakeisti gyvenimą? Netrukus paaiškėja, kad sesers gyvenimas pavojingesnis, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. Ką Betė slėpė nuo vyro? Ir kodėl pasikvietė seserį Sicilijon? Alvė sužino apie Betės ryšius su Italijos mafija, slaptus meilužius, samdomus žudikus ir siaubingai korumpuotą kunigą, o šie po truputį ima perprasti Alvės žaidimą... Klasta permirkusi vidurvasario savaitė Sicilijoje Alvei tampa ekstremaliu viso gyvenimo išbandymu.

 

 

 

 

Laimė po Dordonės riešutmedžiaisIsaac Catherine
Laimė po Dordonės riešutmedžiais

Džesė jau dešimt metų viena augina jųdviejų su Adamu sūnų Viljamą. Jos buvusiajam visada labiau rūpėjo lengvabūdiškas gyvenimas ir siekis apleistą pilį Prancūzijoje paversti tobulu atostogų kampeliu. Nors Džesė vis dar jaučia nuoskaudą dėl iširusių santykių, vis dėlto labiausiai jai rūpi trapus Viljamo ryšys su tėvu. Kad žūtbūt atkurtų sūnaus ir tėvo santykius, ji ryžtasi praleisti vasarą Adamo viešbutyje žaliuojančių Dordonės kalnų papėdėje. Įsukusius į graikinių riešutmedžių ir vešlios lapijos apsuptą pilies teritoriją, Džesę ir Viljamą pasitinka ore tvyrantis citrinžolės aromatas. O rausvai auksinių besileidžiančios saulės spindulių apsuptas šeimyninis viešbutis atrodo tobuliausia vieta sugrąžinti Viljamui tėvo dėmesį. Bet greitai paaiškėja, kad Adamas dėl sūnaus neketina pernelyg aukoti savo planų. Visgi Džesė pasiryžusi duoti jam dar vieną šansą – parodyti, kiek laimės gali suteikti kartu su Viljamu praleistos akimirkos. Tuo labiau, kad tam, jos manymu, kasdien lieka vis mažiau laiko...

 

 

 

 

Mitai ir tiesa apie maistąSpector Tim
Mitai ir tiesa apie maistą

Valgote daug vaisių ir daržovių, mažinate porcijas, skaičiuojate kalorijas, tačiau kilogramai nuo jūsų talijos niekaip nedingsta. Tuo tarpu jūsų draugė be sąžinės graužimo kasdien prie kavos mėgaujasi gardėsiais, ir vis tiek išlieka liauna it nendrė. Genetinės epidemiologijos profesoriui dr. Tim Spector ši situacija taip pat pasirodė keista. Kaip jam sekėsi ieškoti atsakymo į šį klausimą, skaitykite knygoje „Mitai ir tiesa apie maistą“. Kaip ir bet koks kitas mokslas, dietologija randa vis naujų atsakymų į klausimą, kodėl tą patį maistą valgantys žmonės yra skirtingo svorio? Tačiau Tim Spector trumpam siūlo pamiršti dietas ir nepulti keisti savo valgiaraščio. Pirmiausia jis kviečia pažvelgti į savo vidų, į giliausią ir tamsiausią vietą - žarnyną. Tai, kaip organizmas įsisavina maistą, priklauso nuo daugybės faktorių. Natūralią mūsų organizmo mikroflorą lemia genai. Mumyse gyvenantys mikroorganizmai palengvina arba apsunkina maisto įsisavinimą. Šioje knygoje, parašytoje lengvu žaismingu stiliumi, mokslininkas ieško atsakymų į mus kamuojančius klausimus – Kaip mus užprogramuoja genai? Ką organizmo mikrobai veikia kiaurą dieną? Kokie maisto produktai jiems patinka? Ar gali žarnyne gyvenančios bakterijos reguliuoti mūsų skonį? Kam reikalingi probiotikai? Ką mano apie badavimą mūsų gerosios bakterijos? Ir, žinoma, svarbiausias lieka klausimas-karalius – kaip numesti svorio? Tim Spector – medicinos mokslų daktaras, Londono Karališkojo koledžo genetikos ir epidemiologijos skyriaus profesorius. Tirdamas pacientus ir dirbdamas laboratorijoje, jis išplėtojo teoriją, kad mityba, palanki mūsų mikroorganizmams, gali būti sėkmės raktas siekiantiems atsikratyti tiek nepageidaujamų kilogramų, tiek diskomforto ar nuovargio. Anot jo, mažieji mūsų organizmo gyventojai atsakingi ir už mūsų savijautą, ir už mintis. Kaip sako Tim Spector – esi tai, ką mėgsta tavo mikroorganizmai.

 

 

 

 

Molio ABCCharrie Jean-Christophe
Molio ABC

Tradiciškai visais laikais įvairioms molio rūšims būdavo priskiriama daugybė savybių, kartais molis net buvo laikomas panacėja. Kadangi tokie teiginiai tiesiogiai susiję su daugelio molį savigydos tikslais naudojančių pacientų sveikata, prireikė į tai pažvelgti kritiniu moksliniu žvilgsniu ir vartotojui suteikti patikimos informacijos, kad jis žinotų, ką vartoja ir kad jaustųsi saugus. Šioje knygoje „Molio ABC“ autorius pristato klinikinius 30 metų trukusius Prancūzijos endobiogenikos ir medicinos draugijos medikų tyrimus, kuriems vadovavo dr. C. Duraffourd'as ir J.C. Laprazas ir per kuriuos buvo siekiama įvertinti itin didelę gydomąją galią turinčio žaliojo ilito molio savybes. Buvo gauti stulbinantys rezultatai, tiek privačioje praktikoje ir ligoninėse, tiek ir per humanitarines misijas (jose dalyvavo ir knygos autorius) įvairiose Afrikos šalyse ir Madagaskare. Tyrimai visiškai patvirtino kasdienio žaliojo ilito molio vartojimo naudą įvairiais gydymo tikslais. Skaitytojai leidinyje „Molio ABC“ ras neginčijamus molio vartojimo medicinoje (gydant žmones ir gyvūnus)įrodymus, taip pat ir tokio vartojimo ribas bei kontraindikacijas. Sužinosite, kokių taisyklių reikia laikytis, kad molio vartojimas (vieno ar su vaistiniais augalais) būtų tikslingas. Dr. Jean-Christophe Charrie - jau daugiau nei 20 metų praktikuojantis bendrosios praktikos gydytojas, Prancūzijos endobiogenikos ir medicinos draugijos (PEMD) narys, Tarptautinės endobiogeninės medicinos ir integratyvios fiziologijos draugijos viceprezidentas. Dr. Charrie savo praktikoje, be kitų metodų, taiko ir klinikinę fitoterapiją. Nuo 2004 m. jis dalyvauja PEMD organizuojamuose mokymuose gydytojams ir vaistininkams.

 

 

 

 

Namai be atliekųJohnson Bea
Namai be atliekų

Amerikietiška svajonė – turėti viską dabar ir čia, nesvarbu, kad naujas daiktas bus panaudotas vos kartą. Nuolatinis poreikis vartoti ne tik apsunkina gyvenimą ir palieka mažiau laiko mėgstamai veiklai – nes juk dėl jo turime gerokai pasistengti, – bet ir virsta kalnais šiukšlių. Knygoje „Namai be atliekų“ Bea Johnson dalinasi patarimais, kaip pakeisti savo gyvenimo būdą, kad vietoj kas savaitę užpildomo 240 l konteinerio, namų ūkio šiukšlės tilptų į vieno litro stiklainį. Per metus! Prancūzijoje gimusi knygos autorė augo taupioje šeimoje – kaimiškame Provanso regione visi žmonės praktiški ir linkę taisyti, o ne keisti daiktus. Tačiau išvykusi į JAV ir ištekėjusi už amerikiečio, Bea sumanė patirti amerikietiškąją svajonę. Ji su vyru ir dviem vaikais gyveno ramiame priemiestyje, jų trijų šimtų kvadratinių metrų name buvo galima rasti garažą, talpinantį tris automobilius, milžiniškas drabužines, o beprotiško dydžio pramoniniai šaldytuvai nuolat buvo užpildyti maistu. Ši knyga – ne patarimų rinkinys, kaip išmesti mažiau šiukšlių. Netgi ne pamokos, kaip efektyviau rūšiuoti įsigytų daiktų pakuotes. „Namai be atliekų“ pirmiausiai kviečia keisti savo gyvenimo būdą. Ar tikrai reikia vienų ar kitų daiktų? Ar būtina visas lentynas papuošti begale suvenyrų ir mažmožių? Ar susimąstėte, kad mažiau įpakuotas maistas dažniausiai sveikesnis? Knygos „Namai be atliekų“ autorės šeima be atliekų gyvena jau daugiau nei dešimtmetį. Bea Johnson šiandien skaito pranešimus universitetuose, korporacijų renginiuose ir keliauja į konferencijas visame pasaulyje. Ją kviečia Google, Pixar, TEDx, taip pat ir politinės institucijos – Europos Parlamentas ar Jungtinių Tautų Organizacija. Knyga „Namai be atliekų“ pelnė tarptautinę šlovę – ji išversta į daugiau kaip 20 kalbų ir išlieka populiariausia Amazon knygų apie atliekų problemą kategorijoje. Bea Johnson įkvėpė tarptautinį judėjimą, kuriuo siekiama sumažinti atliekų išmetimą visame pasaulyje. Taigi, kas yra gyvenimas be atliekų? Tai filosofija, pagrįsta praktikomis, kurių tikslas – kuo labiau vengti kaupti atliekas. Dauguma žmonių klaidingai mano, kad svarbiausia yra siekti, kad kuo daugiau atliekų būtų rūšiuojama ir perdirbama. Tačiau perdirbimas yra tik viena iš atliekų tvarkymo alternatyvų“, – intriguoja autorė. Kokie kiti siūlomi atliekų tvarkymo būdai, sužinosite perskaitę „Namai be atliekų“.

 

 

 

 

OrlandasWoolf Virginia
Orlanda(s)

Pats džiugiausias ir fantastiškiausias Virginia Woolf romanas  skirtas neeilinei asmenybei ir artimai draugei Vitai Sackville-West iš esmės yra biografinio žanro parodija. Autorė sukūrė personažą, išsivadavusį iš laiko arba lyties suvaržymų. Pasakojimo pradžioje Orlandas – tai karalienės Elžbietos I amžiuje gimęs turtingas, aukštą padėtį užimantis, veržlus ir kūrybingas didikas, bendraujantis su to meto literatais, sekantis aukštuomenės madas. Po trijų amžių jis jau virtęs šiuolaikine moterimi – Orlanda. Romano veikėjas (veikėja) regi, kaip vienas kitą keičia valdovai, jis (ji) bičiuliaujasi su žymiausiomis kiekvieno amžiaus literatūros pasaulio asmenybėmis, seka vis nauja mada. Karalienės Viktorijos amžiuje ji klusniai vilki gausybę apatinių sijonų, išteka, pagimdo vaiką. Dvidešimtame amžiuje ji vairuoja automobilį ir išspausdina eiles, kurias rašė nuo vaikystės. Autorė atsisveikina su ja „šią akimirką“. Jai trisdešimt šešeri.

 

 

 

 

Pirmąkart mamaRykštaitė Vaiva
Pirmąkart mama

Vaiva Rykštaitė knygoje „Pirmąkart mama“ pasakoja savo tapimo mama istoriją ir atsako į klausimus, kurie kyla kitoms mamoms ar dar tik jomis tapsiančioms. „Pirmąkart mama“ – tai raminantis ir atviras kūrinys. Knyga, kuri gali padėti pasirengti motinystei ir pasijusti drąsiau, kad nesate viena, kuriai kyla keisti klausimai, norai ir jausmai. Pati autorė pripažįsta, kad tik gimus dukrai suprato, jog visiškai nebuvo pasirengusi tam, kas jos laukia. Pirmas kartas jai pačiai buvo šokiruojantis ir trikdantis, o emocijos kunkuliavo kaip pašėlusius – nuo meilės iki paranojos. Ar po gimdymo pasikeitė mano smegenys? Ar man reikia mamyčių klubo? Ar vis dar galiu būti seksuali? Kodėl mano močiutės ir kitos Sovietų Sąjungos moterys nežindė savo vaikų? Kas, visuomenės manymu, yra gera mama? Tokius klausimus knygoje „Pirmąkart mama“ kelia Vaiva Rykštaitė ir atsako į juos atvirai, nevengdama asmeniškų detalių. Vaiva Rykštaitė (g. 1985 m., tikrasis vardas Justė Winder) – filosofijos magistrė, tinklaraštininkė. Vytauto Didžiojo ir Birbeko universitetuose (Londonas) studijavo filosofiją. Būdama aštuoniolikos, dirbo modeliu Milane, vėliau gyveno ir dirbo Londone, išbandė įvairias sritis ir darbus – pardavėjos, padavėjos, valytojos, slaugės; sukūrė vintažinių daiktų prekybos verslą. Išvykusi į Indiją mokėsi jogos, vėliau ten dirbo jogos trenere, tą patį darbą tęsė Havajuose. Šiuo metu gyvena Havajuose, augina dvi dukras. Parašė knygas „Plaštakių sindromas“ (2010 m.), „Kostiumų drama“ (2013 m.), „Viena Indijoje“ (2014 m.), „Ugnikalnio deivė ir Džonas iš Havajų“ (2016 m.), „Trisdešimt“ (2017 m.). „Pirmąkart mama“ – septintoji jos knyga.

 

 

 

 

PravardėsGutauskas Leonardas
Pravardės

Leonardas Gutauskas plačiai žinomas knygomis, kurių skaičius artėja prie pusės šimto, ir dailės kūriniais. Reikšmingiausias jo romanas „Vilko dantų karoliai" apdovanotas pirmąja Lietuvos rašytojų sąjungos premija, o už prozos ir poezijos kūrinius paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Apysakų knygos „Pravardės" autorius – puikus pasakorius, vingrių istorijų meistras. Tariamai tikri atsitikimai turi ir daug pramano. Prasidėję konkrečios aplinkos vaizdais, pasakojimai smagiai šauna į liaudiškos burleskos ir sakmių erdvę. Čia daug drąsių hiperbolių, komizmo, sacrum ir profanum derinių. Personažų vidinė tamsa dažnai siejama su kūniškumu, bestiariškus instinktus paryškina istoriniai socialiniai kontekstai: pokario kovos, sovietmetis, Kalvarijų koplyčių griovimas, Lenino skulptūra prie Druskininkų gydyklų. Kulminacija – beprotiški nužmogėjusių pokarinių „vaduotojų" siautėjimai apysakoje „Keltas". Kūrinius sieja nuodėmės ir prisikėlimo tema. Veikėjai gavę išskirtines pravardes: Odisėjas, Herodas, Lozorius, Marija Magdalena... Ir nuodėmingas gali prisikelti, puolusioji tapti šventąja, užguitas žmogelis išsaugoti tikėjimą. Kiekvienas turi galimybę atpirkimui, šviesėjimui, tvėrimui. Jungdamas tai, kas dangiška ir pragariška, rašytojas subalansuoja visumą, vertybių skalę. Neišsenkamas Leonardo Gutausko kūrybingumas, stipri meninio pasakojimo jėga.

 

 

 

 

Privatus gyvulėlių gyvenimasNavakas Kęstutis
Privatus gyvulėlių gyvenimas

Septyni punktai apie knygą: 1. Ar mes susikuriame kitus, ar kiti mus kuria, anot knygos – rašo? Ar esama neįmanomo įvardyti kažko, kas kuria ir rašo visus? Kiek mes autentiški ir ar būti tokiems mums būtina? Tokių minčių kils skaitant knygą. O jei kils kitokių – tuo geriau. 2. Palyginti su romanu „Vyno kopija", ši knyga daug lengviau skaitoma, neturi tiek kodų ir intertekstų, tačiau ir joje nieko nereikia suprasti tiesiogiai, ką skaitytojas / -a labai greit pastebės. 3. Laikas, erdvė ir personažų raiška čia artimesni sakmei, mitui ar sapnui (kartais – anekdotui), tad neverta ieškoti loginių sekų ir paaiškinimų. 4. Knygoje rasite detektyvo, nuotykių, keisčiausių fantazijų, kultūrinių ir psichologinių ekskursų, erotikos ir labai daug humoro. 5. Tai knyga išsaugojusiems savyje vidinį vaiką. Jei tą vaiką nebeprikeliamai užgniaužėte – neskaitykie šitos knygos. 6. Visi knygoje aprašyti sapnai – realūs. Autorius juos yra įvairiu metu susapnavęs, spėjęs užrašyti ir priskyręs savo personažams. 7. Šie sapnai – savotiški tekstų skirtukai, be to, jie kuria knygai reikalingą foną. Kiti skirtukai – partitūrų ištraukos tarp skirtingų naratyvų. Jas niūniuoti nebūtina, bet jei norėsite – niūniuokite į valias. Kęstutis Navakas

Kęstutis Navakas – žinomas poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas. Už savo kūrybą yra pelnęs daugybę įvertinimų, 2007 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

 

 

 

 

Raudonas ir žalias TaivanasZykas Aurelijus
Raudonas ir žalias. Taivanas

Taivanas – valstybė Azijos rytuose, kuri iš tiesų neegzistuoja, nes oficialiai pripažįstama kaip Kinijos dalis. Tai sala, kurią skalauja Ramusis vandenynas, Pietų Kinijos ir Filipinų jūros. Pažinti šią tolimą šalį ir jos išskirtinę kultūrą kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas, politikos mokslų daktaras Aurelijus Zykas. „Raudonas ir žalias. Taivanas“ – knyga, parašyta dienoraščio stiliumi, tačiau puikiai pasitarnaus kaip kelionių gidas ir sužadins susidomėjimą tolimąja Azijos šalimi, išsaugojusia IV a. Kinijos civilizacijos palikimą. Aurelijus Zykas apie Taivaną pasakoja iš dviejų perspektyvų – tai įspūdžiai iš dviejų autoriaus kelionių į Taivaną 2003 ir 2013 metais. Pirmą kartą jis – mainų studentas, studijuojantis Japonijoje ir nusprendęs aplankyti kitą šalia esančią Azijos šalį. Dešimtmečiu vėliau – pripažintas mokslininkas, kurį į konferenciją pakvietė Taivano universitetas. Tai dvi skirtingos istorijos, pasakojamos paraleliai, tačiau jose skaitytojas atpažins tą pačią šalį, jos simbolius, tradicijas ir kultūrą. Taivanas – kontrastų šalis, kur smėlėtus auksinius paplūdimius keičia įspūdingos uolėtų kalnų grandinės, o aplink jas vingiuoja džiunglių juostos. Visą šį kvapą gniaužiantį gamtos peizažą papildo žmogaus kultūrinis palikimas – šventyklos, muziejai, miestai ir miesteliai. „Raudonas ir žalias. Taivanas“ – tai knyga apie pietų Kinijos žmonių jautrumą, unikalią gamtą, savitą gyvenimo būdą, istoriją ir kultūrą. Joje atsispindi ir didžiųjų Taivano miestų šurmulys, ir rami kaimietiško gyvenimo tėkmė, ir įspūdžiai iš istorinių vietovių. Knygos pasakojimą papildo gausybė lyrinių intarpų - kinų filosofo Džuangdzi mintys. Knygos pabaigoje skaitytojas ras žodynėlį, kuris padės geriau suprasti kai kuriuos autoriaus vartojamus terminus. Jais Aurelijus Zykas siekė išsaugoti pasakojimo autentiškumą ir padėti skaitytojui prisiliesti prie Taivano gyvenimo ritmo, jo kalbos subtilybių. Aurelijus Zykas prisipažįsta, kad tekstas gali pasirodyti fragmentiškas ir nenuoseklus, tačiau anot jo, tai daryta sąmoningai. Autorius įsitikinęs, kad tarsi mozaika sudėlioti įspūdžiai, prisiminimų nuotrupos, turimos žinios ir patirtos emocijos geriau perteiks nepakartojamą Taivano grožį.

 

 

 

 Reisas

Loiko Sergei
Reisas

Sergejaus Loiko tikrais įvykiais paremtame romane pasakojama apie virš separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos numušto keleivinio lėktuvo „Boeing" katastrofą. Rusijos pradėto kruvino karo Rytų Ukrainoje metu pagrindinis herojus Sergejus Aliochinas iš pradžių vienas, o vėliau padedamas amerikiečių žurnalistės aiškinasi savo šeimos – žmonos ir dviejų mažamečių dukterų – žūties aplinkybes. Jo artimieji skrido virš Donbaso numuštu „Boeingu“. Sergejus niekada nesidomėjo politika ir nieko nežinojo apie karą Ukrainoje, kol pats tapo to karo auka ir liudininku. Aiškindamasis įvykio aplinkybes atsiduria tarp Rytų Ukrainos separatistų ir Rusijos kareivių, klasta įsibrovusių į nepriklausomos valstybės teritoriją. Sergejus bet kokia kaina privalo sužinoti, kas ir kodėl nužudė jo šeimą, tarptautinio tyrimo ir tribunolo pabaigos jis nelauks. Suradus tikruosius nusikaltėlius, Aliochino ranka nesudrebės.

 

 

 

 

ŠamanasGordon Noah
Šamanas

„Šamanas“ – antroji amerikiečių rašytojo Noah Gordon knyga iš Koulų šeimos trilogijos. Pirmoji – „Gydytojas. Avicenos mokinys“ sulaukė didelio populiarumo visame pasaulyje. Antrojoje knygoje veiksmas keliasi 800 metų į priekį ir vyksta XIX amžiaus Amerikoje. Istorija knygoje „Šamanas“ sukasi apie legendinio Robo Koulo proproprovaikaitį. Metai iš metų nuo pat XI amžiaus Robo vardą, o dažnai ir mediko profesiją paveldintys šeimos sūnūs išsiskiria kaip talentingi gydytojai. Tiesa, kai kurie iš jų paveldi ir protėvių turėtą stiprią nuojautą. Daktaras Robas Džeremis Koulas keliauja iš savo sugriautos gimtinės Škotijoje per operacines Bostone ir pasienio trobeles Ilinojuje. Keliaudamas per laukines žemes, Koulas susipažįsta su badaujančiais Saukų genties indėnais, pabėgusiais iš savo rezervato. Jis įsigilina į jų kultūrą, perima ją ir išmoksta daugybę dalykų apie vietinius vaistus bei gydymo būdus. Šie puikiai papildo klasikinę mediciną, kurios jis mokėsi Edinburge. Čia Koulas suranda savo meilę. Veda moterį, kurią pats pagydo, ir su ja susilaukia sūnaus. Šamanas – taip bus vadinamas Robo Džeremio Koulo sūnus, kuris, kaip paaiškėja, yra kurčias, tačiau užsispiria kovoti su žmonių nusistatymu prieš neįgalų žmogų ir tapti gydytoju. Jaunasis Robertas Džefersonas išmoksta kalbėti ir siekia pritapti girdinčiųjų pasaulyje. Jo asmeninė kova ir kruvinas pilietinio karo tarp Amerikos Pietų ir Šiaurės sūkurys įtraukia knygos veikėjus ir skaitytoją į jaudinančią ir intriguojančią istoriją.

 

 

 

 

Šeštas jausmas yra pirmasToliatas Algirdas
Šeštas jausmas yra pirmas

Esu jums brolis, bendrakeleivis, tarnas, lazda kelionėje ir toks pat trapus žmogus. Algirdas Toliatas (g. 1978 m.) baigė Vilniaus kunigų seminariją, studijavo Prancūzijoje. 2007 m. buvo įšventintas į kunigus. Po studijų Italijoje 2012 m. gavo dvasinės teologijos licenciato laipsnį ir buvo paskirtas kunigu Šv. Rapolo bažnyčioje. Nuo 2013 m. eina Lietuvos policijos vyriausiojo kapeliono pareigas. 2016 m. išleido savo pirmąją pamokslų knygą „Žmogaus ir Dievo metai“, 2017 m. – antrąją ciklo knygą „Gerumo liūnas“. Trilogijos dalys atspindi TIKĖJIMĄ, VILTĮ IR MEILĘ. TIKĖJIMAS – tai žmogaus ir Dievo kelionė per metus. Tik-ėjimas... „Gerumo liūnas“ – VILTIES knyga, skausminga, kaip viltis neviltyje. Kaip viltis po kryžiumi. O trečia knyga kalba apie MEILĘ. Kaip palikta moteris. Kaip apleista motina. Kaip švč. Mergelė Ramintoja, išprievartauta ateistinių perdangų, bet nepraradusi grožio, moteriškumo. Spindinčiomis akimis. Meilė – galingiausia jėga. Ir spalvota. Net kai visai vilties nebelieka, meilė toliau stato tiltus tarp bedugnių. Tiesa, avarinius. Jokių garantijų. Saugiklis – tik šeštasis jausmas. Bet jis yra pirmas, nes žmogaus keliui pasibaigus prasideda Dievo kelias žmoguje, pranokstantis lakiausią vaizduotę. Kun. Algirdas Toliatas

 

 

 

 

Trys Ievos dukterysShafak Elif
Trys Ievos dukterys

„Trys Ievos dukterys“ - tai istorija apie tikėjimą, draugystę, meilę ir išdavystę. Rytai ir Vakarai - du pasauliai, dvi kultūros, dvi visuomenės ir trys moterys. Įžūli ateistė ir laisvės siekianti Šyryn, pamaldi, giliai tikinti ir hidžabą su vakarietiškais feminizmo principais suderinanti Mona ir abejonių kamuojama Perė. Trys skirtingos istorijos, trys moterys, trys musulmonės, „trys Ievos dukterys“. Romano pagrindinė veikėja – Peri, pasiturinti sėkmingai ištekėjusi moteris, vyksta į vakarėlį prabangioje Stambulo pajūrio viloje. Pakeliui ją užpuola elgeta, o moteriai kovojant su pagrobėju dėl rankinės iš jos iškrenta sena fotografija. Tai – Perės studijų laikų Oksforde atsiminimas. Nuotrauka atgaivina senus prisiminimus apie metus, praleistus Europoje, ten sutiktus žmones ir patirtis, pakeitusias jos gyvenimą. Studijuodama Oksforde, Perė (Abejojančioji) susibičiuliavo su dviem merginomis iš musulmoniškų kraštų. Iranietė Šyryn (Nusidėjėlė)– charizmatiška ir nuotykių ieškanti mergina, gyvenanti vakarietišku ritmu. Egiptietė Mona (Tikratikė) – ištikima tradicijoms ir vertybėms. Šios trijulės svarstymai apie islamą šiandienos pasaulyje, apie tikėjimą, laisvamanybę ir feminizmą patraukia universiteto profesoriaus Azuro dėmesį. Šis charizmatiškas dėstytojas veda šiuolaikiškas ir maištingas paskaitas apie religiją. Prabangi vakarienė Stambule ir jos metu mieste vykstantys teroro išpuoliai atgaivina skaudžius Perės praeities išgyvenimus. „Trys Ievos dukterys“ jautriai paliečia aktualias šiandienos pasaulio problemas ir pasakoja apie skirtingų kultūrų sugyvenimą. Turkų rašytoja Elif Šafak – viena žinomiausių šių dienų Turkijos autorių. Gimusi Prancūzijoje, ji gyveno Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, o šiandien vis dar gyvena tarp Stambulo ir Londono. Pažintį su įvairiais kraštais ir kultūromis autorė perkelia į savo knygas, todėl jos skaitytojui atrodo nepaprastai tikroviškos ir gyvos. Autorė teigia, kad įkvėpimo ji semiasi iš tokių menininkų kaip dailininkas Francesco Goya bei balerina Pina Bausch. Elif Šafak savo kūryboje derina Rytų ir Vakarų literatūros tradicijas. Ji parašė 15 knygų, kurios šiuo metu išverstos į 47 pasaulio kalbas. Lietuvių kalba išleistos trys jos knygos – „Stambulo pavainikė“, „Keturiasdešimt meilės taisyklių“, „Mečetė sultono dukteriai“. Ketvirtoji, „Trys Ievos dukterys“, tikrai patiks tiems, kurie tiki, jog išgyventi įvykiai ir prisiminimai niekada mūsų nepalieka.

 

 

 

 

Wolff MichaelUgnis ir įniršis
Ugnis ir įniršis

Michaelas Wolffas (Maiklas Vulfas) – amerikietis rašytojas, žurnalistas ir apžvalgininkas, rašęs „USA Today“, „The Hollywood Reporter“, „GQ“. Parašė šešias knygas, įskaitant leidėjo ir žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho biografiją. Septintoji knyga – „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ – iš karto tapo pasauliniu bestseleriu. Tai dokumentinė proza apie pirmuosius Donaldo Trumpo prezidentavimo metus – nuo 2016 m. lapkričio 8-osios, dienos po rinkimų, iki 2017 m. spalio, kai iš darbo buvo atleistas vyriausiasis strateginis D. Trumpo patarėjas – Stephenas Bannonas, kurio rinkimų planas kurti kampaniją priešinantis politikos elitui ir apskritai biurokratinei sistemai, daugelio vertintojų teigimu, kaip tik ir atvedė Respublikonų partijos kandidatą į Baltuosius rūmus. Tai knyga apie Vašingtono politikos užkulisius, apie įtampą ir intrigas, apie juokingas, tragiškas, titaniškas ir vis žlungančias D. Trumpo Baltųjų rūmų komandos pastangas visiškai nesistemišką žmogų, atėjusį į politinės valdžios sistemą per jos pačios kritiką, suderinti su didžiule Jungtinių Amerikos Valstijų politine mašina. Tai nėra karikatūra ar pamfletas, greičiau – kupinas dramos realybės trileris, kur pakankamai gyvai nupiešti mūsų laikų herojai gyvena itin intensyvius savo gyvenimus. Bet, žinoma, pagrindinis knygos personažas – viešumas, rampos šviesos, žiniasklaida. Didžiausios kovos visada verda dėl kelių šlovės akimirkų.  

 

 

 

 

Tan Twan EnVakaro Miglų sodasg
Vakaro Miglų sodas

1951-ieji, Malaja. Nutraukusi teisininkės karjerą, Jun Ling Teo atvyksta į džiunglių supamą arbatos plantaciją Šiaurės Malajoje. Ji ieško Jugirio, vienintelio japoniškojo sodo visoje Malajoje, ir šio sodo šeimininko mįslingojo Aritomo, buvusio Japonijos imperatoriaus sodininko. Patyrusi japonų karo belaisvių stovyklos košmarą, Jun Ling neapkenčia japonų, tačiau svajoja sukurti japoniškąjį sodą nelaisvėje žuvusios sesers atminimui – imtis šio užsakymo bando įkalbėti Aritomo. Šis nesileidžia įtikinamas, bet sutinka priimti Jun Ling mokine iki lietų sezono. Vėliau ji galėsianti sukurti sodą pati. Bėga laikas, ir Jun Ling neapykantą skriaudėjams išstumia susižavėjimas mokytoju bei jo menu. Aplink siaučia partizaninis karas su komunistais, o Vakaro Miglų sodas pilnas savų paslapčių. Kas gi yra Aritomo ir kodėl jis turėjo bėgti iš Japonijos? Kas jį sieja su Jun Ling bičiuliu Magnusu Pretorijumi, kuris, regis, vis išvengia komunistų antpuolių? Ką byloja generolo Jamašitos aukso legenda – ar joje esama tiesos? Kur slypi atsakymas į visą gyvenimą Jun Ling kankinantį klausimą? O gal pati tamsiausia paslaptis – tikroji Jun Ling išsigelbėjimo iš karo gniaužtų istorija?

 

 

 

 

Vis dar ašMoyes Jojo
Vis dar aš

„Vis dar aš“ – trečiasis britų rašytojos Jojo Moyes romanas apie Luisą Klark, skaitytojų jau pamiltą iš ankstesnių pasakojimų „Aš prieš tave“ ir „Po tavęs“. Šį kartą pagrindinė veikėja Luisa Klark atvyksta į Niujorką, ji nori pradėti naują gyvenimą, atsiduoti nuotykiams ir tiki, kad, nepaisant atstumo, pavyks išsaugoti santykius su mylimuoju Semu. Ji žino, kad juodu su Semu skiria begalė mylių, kad jos darbdavys yra geras žmogus, o jo žmona turi paslaptį. Tik ji nežino, kad sutiks kai ką, kas pakeis jos gyvenimą ir viską apvers aukštyn kojom. Luisa gerte geria Niujorko gyvenimą, atsiduoda naujam darbui ir visoms megapolio teikiamoms galimybėms. Ji dirba Leonardui Gopnikui ir jo jaunai žmonai Agnesei ir greitai pradeda bendrauti su Niujorko grietinėle – turtingiausiais žmonėmis. Taip susipažįsta ir su Džošu Rajanu, kuris į Luisos gyvenimą įneša keistą ir skausmingą praeities dvelksmą. Pamažu Luisa ima jausti, kad širdis plėšosi tarp darbo Penktojoje aveniu ir vintažinių drabužių krautuvėlės, kurioje ji jaučiasi saugi ir laiminga kaip namie. Kaip gyventi klausant širdies? Kas iš tiesų yra Luisa Klark ir ko ji nori iš gyvenimo? Kur rasti drąsos ir ryžto daryti tai, kas teiktų laimę ir ramybę? Tai klausimai, į kuriuos Luisa galiausiai turės atsakyti. Linksmas, kupinas romantikos, o kartais ir graudulio romanas „Vis dar aš“ atves Luisą Klark iki aiškaus suvokimo, kas ji, išmokys būti teisinga sau ir gyventi drąsiai savo naujajame pasaulyje.

 

 

 

 

Geda Sigitas Žalieji pergamentai
Žalieji pergamentai

Sigitas Geda, pats būdamas pirmo ryškumo lietuvių literatūros ir kultūros žvaigždė, šiuose raštuose sąžiningai dirba ir kultūros laidininko darbą, skaitytojams primindamas kitus iškilius kūrėjus, svarbius įvykius, mokydamas atrasti smulkiausiuose gyvenimo fragmentuose didžiąsias egzistencijos tiesas. Ir, kas itin vertinga šiandieninėje knygų gausoje, – užrašydamas sudėtingus ir gilius dalykus paprasta, daugybei žmonių suprantama kalba. „Žalieji pergamentai“ – tai ne atskira S. Gedos eseistikos knyga, o tęsinys šio pobūdžio raštų, jau sugulusių į knygas „Žydintys lubinai piliakalnių fone“ (apdovanota G. Petkevičaitės-Bitės premija), „Adolėlio kalendoriai“, „Vasarė ajero šneka“, „Žydinčių bulvių sapnai“, „Pražilę varnėnai“. Į „Žaliuosius pergamentus“ sudėti tekstai, rašyti 2006 metais. Šie dienoraščiai išsiskiria skvarbiu vieno svarbiausių Lietuvos poetų žvilgsniu į mūsų kasdienį gyvenimą, kultūrą, politiką, istoriją. Knyga sudomins ne tik poeto talento gerbėjus, bet ir įdomių įžvalgų, poetinių minčių ieškančią auditoriją. 

 

Parengė Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė Toma Čepokė.
Publikavo Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė Laima Ramutėnienė.