Anykščiai – gamtos ir kultūros vertybių kraštas. Dažnas čia vėl ir vėl sugrįžta. Taip ir mes, bibliotekininkai, gražų gegužės savaitgalį vėl aplankėme miestą prie Šventosios.
Pirmiausia užsukome pas kolegas į Anykščių rajono Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešąją biblioteką. Anykštėnams pasisekė – jie turi naują, modernią ir šiuolaikišką biblioteką, kuri duris vartotojams atvėrė tik 2013 m. pabaigoje. Tiesiog miesto centre, puikiai prieinamoje vietoje, Šventosios upės pakrantėje, šalia gražiai sutvarkyto Vyskupo skvero, Antano Baranausko paminko ir šv. Mato bažnyčios. Puikus architektūrinis sprendimas!
Pabendravę su kolegomis, aplankėme neogotikinę, garsią puikiais stiklo luitų vitražais šv. Mato bažnyčią. Jos dešiniajame bokšte sumontuotais laiptais, pakilome į 33 metrų apžvalgos aikštelę grožėtis miesto ir apylinkių panorama. Paėjėję vaizdingu Šventosios pakrantės pėsčiųjų taku, prie užtvankos, apžiūrėjome seniausią Anykščiuose pastatą – dvarininkaitės Okulčiūtės baltakolonį dvarelį, menantį 1863 m. sukilimą, kuriame buvo įsikūręs Viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius. Savo informatyvumu visus pradžiugino Anykščių regioninio parko turistų ir miesto svečių informavimo sistema, kultūrinė „Menų inkubatoriaus“ veikla.
Lankantis Anykščiuose visada traukia aplankyti Lūdiškių piliakalnį, sugalvojus norą užkopti į „Laimės žiburį“ ir atiduoti pagarbą Jonui Biliūnui. Buvo įdomu Niūronyse aplankyti Arklio muziejų, gėrėtis šio etnografinio kaimo kalvystės, drožybos, audimo amatų meistrų darbu, dalyvauti Anykščių „Vorutos“ vyno, priklausančio Lietuvos kulinariniam paveldui, degustacijoje.