Naujos knygos Vartotojų aptarnavimo skyriuje

2019-02-12

Abdonas Korzonas pirmasis Vilniaus vaizdų fotografasJunevičius Dainius
Abdonas Korzonas - pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas

Naujausioji Lietuvos fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus knyga skirta 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės gimusiam ir po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje mirusiam fotografui Abdonui Korzonui. Nors Korzono ateljė Vilniuje veikė vos kelis metus (1859 – 1863 m.), jis mums svarbus dėl to, kad apie 1860 m. pirmasis Lietuvoje pradėjo fotografuoti miestą ir jo apylinkes. Tai kruopščiai ištirta ir įdomiai parašyta Lietuvoje dirbusio fotografo biografija. Knygoje skaitytojas pamatys Korzono nusifotografuotų žmonių portretų galeriją, ankstyviausias Vilniaus nuotraukas, o su specialiais akiniais matys seniausius Lietuvos 3D vaizdus. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, grafika, dokumentais, žemėlapiais ir planais, archyvinių dokumentų faksimilėmis. Autorius spalvingą pasakojimą apie Abdono Korzono gyvenimą, veiklą ir dalyvavimą 1863 m. sukilime kuria remdamasis spausdintais šaltiniais ir Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos archyvuose, muziejuose bei bibliotekose surinkta archyvine medžiaga. Skaitytojai taip pat sužinos daug intriguojančių faktų apie to laikmečio kasdienybę ir sukilimo eigą Vilniaus gubernijoje. Išsamūs vietovaizdžių nuotraukų aprašymai padeda pažvelgti į 19 a. septintojo dešimtmečio pradžios Vilnių tuo metu gyvenusių žmonių akimis. Labai vertingos knygoje pateiktos Korzono nufotografuotų žmonių biografijos. Po knygų apie Antalį Rohrbachą (2013) ir Juozapą Čechavičių (2015) tai trečioji garsaus Lietuvos fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus knyga apie pirmuosius Lietuvos fotografus ir jų fotografinį palikimą.

 

 

 

 

Lietuvos grafika nuo 1960 metųLietuvos grafika nuo 1960 metų

Pirmą kartą Lietuvos grafika nuo 1960 metų iki šių dienų naujoje MO muziejaus knygoje „Lietuvos grafika nuo 1960 metų“. Šiandien muziejaus grafikos rinkinys jau yra pakankamai išsamus, aprėpiantis visų dailininkų kartų ir beveik visų ryškesnių jų atstovų kūrybą. Juo remiantis ir parašyta Lietuvos grafikos nuo 1960-ųjų iki šių dienų istorija ir parodyta jos panorama. Šis leidinys „Lietuvos grafika nuo 1960 metų“ ir yra viena iš galimų pastarųjų septyniasdešimties metų Lietuvos grafikos istorijos ir kartu apžvalgos versijų. Jis tęsia MO muziejaus kolekciją pristatančių albumų seriją, juo taip pat siekiama užpildyti ir Lietuvos dailės istorijos spragas. Reikalas tas, kad bendro pobūdžio dailėtyros veikalų apie XX a. II pusės – XXI a. Lietuvos grafiką lyg ir neturime: parodų katalogai išleidžiami retai, o dauguma reprodukcijų albumų su jų įžangomis skirti pavienių dailininkų kūrybai.

 

 

 

 

Vaizdų archyvas 1945 Sąsiuvinys Nr 3Vaizdų archyvas 1945 sąsiuvinys Nr. 3

„Vaizdų archyvas“ yra nacionalinės premijos laureato Kęstučio Grigaliūno meninis tyrimas, Lietuvos ypatingajame archyve renkant fotografijas ir kitus vaizdus. Sąsiuvinys Nr. 3 yra trečioji projekto knyga, kurioje sudėta vaizdinė medžiaga surinkta iš 1945 m. baudžiamųjų bylų. Leidinyje atspausdinta Natalijos Arlauskaitės, Norberto Černiausko, Jurijaus Dobriakovo, Mindaugo Nastaravičiaus, Aistės Petrauskienės, Aldonos Elenos Puišytės, Šarūnės Sederavičiūtės, Tomo Vaisetos tekstai.

 

 

 

 

 

99 šimtosiosMažylis Liudas
99 šimtosios

Liudas MAŽYLIS (g. 1954 m.) – chemikas, politologas. Dėsto Vytauto Didžiojo universitete. 2017 m. Berlyne suradęs Vasario 16-osios Akto originalą, ėmėsi naujų veiklų: filmavosi dokumentinių apybraižų cikle „Šiandien prieš 100 metų“, išleido debiutinę knygą „99 metai po įvykio“. Ši jo knyga – antroji literatūrinėje karjeroje. Knygos „99 šimtosios“ veiksmas tęsiasi nuo sausio 1-osios iki gruodžio 31-osios ir sutampa su valstybės šimtmečiu, tačiau tai – tik sutapimas. Daugelis knygos herojų tie patys kaip ir pirmoje šio autoriaus knygoje „99 metai po įvykio“, tačiau įgiję naujų vaidmenų. Žinoma, jie patiria ir daug neįtikėtinų nuotykių. Pagrindinis herojus – senstantis profesorius – negali neieškoti Dokumento, bet bando nepamiršti ir žmogaus. Jis vėl gainiojasi savo išsvajotąją mylimąją po visą Europą. Tyška kraujas, lekia galvos. Tad tai ir apie mirtį. Tai ir apie gyvenimą. Tai – ir apie meilę, žinoma. Tegul ir nebūtinai laimingą.

 

 

 

 

Aktoriai aprengėjos ir scenos darbininkaiNarmontaitė Nijolė
Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai

Nepatikėsite, kiek daug smagių istorijų nutinka aktoriams. Kad kalbu tiesą, įsitikinsite skaitydami šią knygą. Šįsyk kompaniją aktoriams ir režisieriams palaiko aprengėjos ir scenos darbininkai, itin kūrybingos ir spalvingos asmenybės. Juk teatras – nuostabi vieta charakteriams atsiskleisti. 2019-ieji paskelbti ŽEMAITIJOS METAIS. Žemaitija man – brangiausias širdžiai kraštas. Gimiau Telšiuose, ten augau, mokiausi, šėliojau, svajojau, mylėjau ir, žinoma, šnekėjau žemaitiškai, pačia gražiausia pasaulyje kalba. Žemaitija – mano gyvenimo užtaisas, kurį iki šiol nešiojuosi dūšioje. Tad ir man nutikusias istorijas nutariau papasakoti žemaitiškai, šnekta, kokia kadaise kalbėjau pati ir girdėdavau kalbant kitus.

 

 

 

 

Besivejant laimęKennedy Douglas
Besivejant laimę

Pirmą kartą Keitė pamatė Sarą per savo motinos laidotuves. Tiesa, buvo mačiusi ją ir anksčiau, dar būdama vaikas, tik to visiškai neprisiminė. Skvarbus senyvos moters žvilgsnis ir ori laikysena sudomino Keitę, bet daugiau jai išsiaiškinti nepavyko: paslaptinga viešnia nepasiliko ilgiau nei būtina, o niekas iš likusių laidotuvių dalyvių jos nepažinojo. Tačiau labai greitai Sara Smait (toks moters vardas) pati susisiekė su Keite, primygtinai prašydama susitikti akis į akį. Galų gale pasidavusi nepažįstamosios įkalbinėjimams, Keitė tiesiog apstulbo, Saros bute pamačiusi akivaizdžius savo tėvo Džeko Melouno, mirusio, kai Keitė dar buvo vaikas, ženklus. Sara ir Džekas pirmą kartą susitiko 1945-aisiais, iš karto po karo. Tarp inteligentiškos, svajonių bei vilčių kupinos gražuolės Saros ir išvaizdaus, ryžtingo, ambicingo seržanto Džeko iš karto užsimezgė abipusis ryšys, nulėmęs ir formavęs visą likusį jų gyvenimą. Pamažu atskleidžiamos Saros ir Keitės istorijos susipina į vientisą, kvapą gniaužiančią ir užburiančią meilės, ištikimybės, moralės, ilgesio, išdavystės, būtinybės, lemties ir asmeninių pasirinkimų mozaiką. „Nuostabi istorija apie ištikimybę, meilę ir asmenines tragedijas jus tiesiog priklijuos prie kėdės, kol nebaigsite knygos." – Woman & Home

 

 

 

 

Černobylis 01 23 40Leatherbarrow Andrew
Černobylis 01:23:40

1986 m. balandžio 26-ąją, 1 val. 23 min. 40 sek., Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko pamainos viršininkas A. Akimovas nuspaudė reaktoriaus avarinio stabdymo mygtuką. Dėl to, kas įvyko vėliau, teko visam laikui evakuoti Pripetės miestą ir kitas gretimas gyvenvietes, žuvo daug žmonių ir gerokai sumenko Sovietų Sąjungos galia. Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus sprogimas – didžiausia tokio tipo avarija branduolinės energetikos istorijoje. Ši knyga – penkerių kruopštaus tyrinėjimo metų rezultatas, joje atskleidžiama, kas iš tiesų įvyko Černobylyje. Autorius rašo apie avarijos priežastis, eigą, desperatiškas likviduotojų pastangas užgesinti gaisrą reaktoriaus aktyviojoje zonoje ir apsaugoti visą Rytų Europą. Nuo šių vyrų pasiaukojimo dirbant ten, kur radiacijos kiekis buvo mirtinas, iki tokių legendomis apipintų istorijų kaip Černobylio narai. Įtraukiantis istorinis pasakojimas susipina su autoriaus kelionės į apleistą Pripetės miestą ir Černobylio draudžiamąją zoną įspūdžiais bei papildytas jo fotografijomis.

 

 

 

 

DezinformacijaPacepa Ion Mihai, Rychlak Ronald J.
Dezinformacija

Sovietų Sąjungos lyderiu tapęs ilgametis KGB vadovas Jurijus Andropovas dezinformaciją apibūdino kaip kokainą, kurio kartą pauostę galbūt gyvensite kaip gyvenę, bet jeigu vartosite kasdien, tapsite narkomanu – visiškai kitu žmogumi. 1978 m. į Vakarus pabėgęs vienas iš šios knygos autorių, N. Ceau?escu valdomos Rumunijos saugumo generolas ir išorinės žvalgybos viršininko pavaduotojas Ionas Mihai'us Pacepa teigia, kad sovietų bloke dezinformacijos srityje darbavosi daugiau žmonių negu ginkluotosiose pajėgose ir gynybos pramonėje. Buvęs saugumo generolas I. M. Pacepa ir prof. R. Rychlakas atvirai ir be pagražinimų pasakoja, kaip Šaltojo karo laikotarpiu sovietai kartu su savo satelitais planavo ir įgyvendindavo plačias dezinformacijos bei atviro šmeižto kampanijas, kiršino tautas, skleidė baimę ir nepasitikėjimą. Per visą knygą besidriekianti gija – Romos popiežiaus Pijaus XII juodinimo kampanija, kurios metu jam lipdyta „Hitlerio popiežiaus“ pravardė. Tikrasis šios šmeižto lavinos tikslas – ne tik sužlugdyti milijonų žmonių tikėjimą, bet ir sudrebinti krikščioniškus Vakarų pasaulio pamatus. Nors knygoje „Dezinformacija“ pasakojama apie Šaltojo karo laikų informacinę priešpriešą, autorių teigimu, dabartinė Rusija nedaug skiriasi nuo savo pirmtakės Sovietų Sąjungos. Čia dezinformacijai skleisti buvo ir tam tikru mastu tebėra dedamos didžiulės pastangos, vadovaujantis dar Vladimiro Lenino išsakytomis nuostatomis, kad moralu yra tai, kas atitinka interesus.

 

 

 

 

GriovysKoch Herman
Griovys

Populiarusis Amsterdamo meras Robertas Valteris pamatęs, kaip jo žmona linksmai šnekučiuojasi su vienu iš jo pavaduotojų per Naujųjų metų priėmimą, akimoju išsigąsta paties blogiausio. Nepaisydamas jųdviejų ilgos ir laimingos santuokos, Robertas įsitikinęs, kad Silvija jį apgaudinėja su puritoniškuoju pavaduotoju. Paskui, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, Roberto 94 metų tėvas pasirodo ant rotušės laiptų ir reikalauja pasikalbėti: praneša, kad drauge su žmona nusprendė numirti. Tėvai nenorį apsunkinti sūnaus vis prastėjančia sveikata, tad kodėl gi jiems nepabaigus savo gyvenimo, kai tam toks tinkamas laikas. Iš pažiūros tvirtai ant žemės stovintis Robertas Valteris palengva įsipainioja į savo paties baimes, įtarinėjimus ir vis stiprėjančią paranoją. O gal iš tiesų jis iš pirmo žvilgsnio geba pamatyti visa ko esmę? „Autorius nuostabiai parodo, kaip galima regėti dalykus, kurių visiškai nėra, kaip vaizduotė gali pasiglemžti žmogų. „Griovys“ yra odė vaizduotei.“ Het Parool Hermanas Kochas (g. 1953) žymus Nyderlandų humoristinių televizijos laidų („Jiskefet“) kūrėjas, aktorius ir rašytojas. Tarptautinį pripažinimą pelnė romanais „Vakarienė“ ir „Vasarnamis su baseinu“. Romanas „Griovys“ – trečias autoriaus kūrinys lietuviškai. Pasakodamas klaidinančią ir nerimą keliančią istoriją, šiame romane autorius susitelkia į galios ir pavydo temas.

 

 

 

 

Ir tada suprasi kur slypi tavo laimėGriamldi Virginie
Ir tada suprasi, kur slypi tavo laimė

Galbūt laimę mes randam pačiose keisčiausiose vietose, kai to tikimės mažiausiai? Ne, Žiulija tikrai nebėga nuo ją užgriuvusių nelaimių. Jai tik reikia įkvėpti gryno oro ir išbraukti kelis ne itin sėkmingus gyvenimo mėnesius. Ilgai nesvarsčiusi, ji duria pirštu į pirmą pasitaikiusį darbo skelbimą – ir šurmuliuojantį gyvenimą Paryžiuje netrukus pakeičia psichologės darbas senelių namuose prie Atlanto vandenyno. „Sveika atvykusi į „Eglūnus“. Gal dabar taip neatrodo, bet čia tu būsi laiminga!“ Vos įžengusi į senelių namus ji ima tuo rimtai abejoti. Gal vis dėlto tai nebuvo geriausias pasirinkimas? Kas gi jai gali čia patikti? Tačiau kasdien bendraudama su „Eglūnų“ gyventojais Žiulija ima suprasti, kad už šypsenų ir juokų slypi trapios istorijos, nuslėpti jausmai, sudaužytos širdys, dar neišsipildę norai ir, nepaisant visko, niekad neišblėstantis noras džiaugtis gyvenimu. Romane „Ir tada suprasi, kur slypi tavo laimė“ šmaikščiai ir tarsi neįpareigojančiai pasakojama Žiulijos istorija verčia susimąstyti, kas šiame gyvenime mums brangiausia, ir ieškoti atsakymo į taip visiems rūpimą klausimą: kurgi slypi ta tikroji laimė? Ar nepamiršome mylėti, o ne tik meilę imti iš kitų? Virginie Grimaldi (Viržiny Grimaldi, g. 1977) gimė ir augo Prancūzijoje, netoli Bordo. Kiek save pamena, visada norėjo būti rašytoja. Pirmąjį romaną apie meilę, jūrą ir net per 30 puslapių išsitęsusį saulėlydį parašė matematikos sąsiuvinyje būdama aštuonerių. Romanas „Ir tada suprasi, kur slypi tavo laimė“ vos pasirodęs tapo bestseleriu.

 

 

 

 

Istorija apie prarastą mergaitęFerrante Elena
Istorija apie prarastą mergaitę

„Neapolietiška saga“ – italų autorės Elenos Ferrante keturių įspūdingų knygų serija, kurioje pasakojama apie daugiau nei penkis dešimtmečius trunkančią dviejų moterų – Lilos Čerulo ir Elenos Greko, užaugusių skurdžiame Neapolio kvartale, draugystę. Pagrindinės romano „Istorija apie prarastą mergaitę“ veikėjos Lina (arba Lila) ir Elena (arba Lenučia) – jau subrendusios, daug išgyvenusios moterys – kilusios, kritusios ir vėl prisikėlusios. Jos abi kovojo, kad ištrūktų iš gimtojo kvartalo, konformizmo, smurto ir slegiančių ryšių kalėjimo. Elena tapo žinoma rašytoja, paliko Neapolį, ištekėjo, susilaukė dviejų dukrų, bet iš pažiūros sėkmingai susiklostęs jos gyvenimas ima byrėti. Dar labiau į šeimos ir kamoros ryšius įklimpusi Lila liko Neapolyje ir pasinėrė į visai naują kompiuterių ir programavimo verslą. Ji dar labiau nei bet kada naudojasi savo kaip įtakingos lyderės padėtimi ir slapta valdo visą galingųjų brolių Solarų kontroliuojamą kvartalą. Romanas „Istorija apie prarastą mergaitę“ – tai istorija apie atsinaujinusią dviejų labai skirtingų moterų draugystę. Jų gyvenimai tai išsiskiria, tai vėl susijungia, jos nuolat viena kitą veikia, nutolsta ir vėl suartėja, viena kitai pavydi ir viena kita žavisi. Per daugybę gyvenimo atneštų išbandymų jiedvi atranda vis naujų savo ir viena kitos asmenybės bruožų, jų draugystė gilėja, keičiasi ir bęsta istorinių Italijos įvykių fone. Kartu su ankstesnėmis tetralogijos dalimis – „Nuostabioji draugė“, „Naujoji pavardė“, „Apie tuos, kurie pabėga, ir tuos, kurie lieka“ – ši paskutinė baigiamoji dalis sudaro neįtikėtinai įtaigų ir sodrų kūrinį, tarptautiniu mastu pripažintą kaip vieną reikšmingiausių šiuolaikinėje literatūroje.

 

 

 

 

Išnarpioti OliverįNugent Liz
Išnarplioti Oliverį

„IŠNARPLIOTI OLIVERĮ“ –  knyga apie neatleistinus poelgius –  kaip jie nutinka ir kaip paveikia kiekvieną, sutinkamą kelyje. Oliveris turi viską. Charizmatiškas, savimi pasitikintis, patrauklus. Jo rašomos knygos populiarios, o dienos prabangiame rajone kartu su paklusnia, juo besižavinčia žmona Elis slenka ramiai ir patogiai. Viskas atrodo tobula. Kol vieną vakarą ilgus metus kruopščiai kurtas gyvenimas subyra į gabalus. Viską pakeičia vienas smūgis žmonai į veidą. Kodėl jis tai padarė? Oliveris mintimis grįžta į praeitį. Užgniaužti prisiminimai ir buvusių internato bei universiteto draugų, kaimynų, konkurentų liudijimai atkuria jo gyvenimo istoriją. Į paviršių ima kilti giliai tūnoję demonai ir paslaptys. O netikėti atradimai nustebina net patį Oliverį. Ar jis tikrai toks monstras, kokiu jį visi laiko? „Išnarplioti Oliverį“ –  knyga ne tik apie neatleistinus poelgius, bet ir apie tai, kaip jie nutinka, kaip noras būti priimtam ir mylimam kovoja su baime ir išsikerojusiu nusivylimu. Apie tai, kaip vieno žmogaus poelgiai paveikia kiekvieną, sutinkamą kelyje. „Neįmanoma atsitraukti – o to, kas įvyksta pabaigoje, dedu galvą, nesitikėjo niekas. Nenusakomas skaitymo malonumas.“ Sunday Times

 

 

 

 

Įveikti AlzheimerįBredensen Dale
Įveikti Alzheimerį

Pasakysiu kiek tik įstengiu aiškiau: nuo Alzheimerio ligos galima apsisaugoti, o silpstančias pažintines funkcijas atkurti. Tai, ką čia skaitote, yra pasaulinių permainų pradžia, Alzheimerio eros pabaigos pradžia. Dr. Dale Bredesen (Deilas Brededenas) – pasaulinio garso neuromokslininkas, pripažintas Alzheimerio ligos tyrimų lyderis, daugiau nei tris dešimtmečius paskyręs šios ligos prevencijai ir gydymui, Easton Alzheimerio tyrimų centro prie Kalifornijos universiteto Los Andžele direktorius. Knygoje „Įveikti Alzheimerį: pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa“ jis išsamiai pasakoja apie tyrimų centre sukurtą revoliucingą programą ReCODE. Tai kognityvinių funkcijų atkūrimo protokolas, kurio laikantis ne tik atgaunamos Azheimerio liga ir ją pranašaujančiais sutrikimais sergančiųjų pažintinės funkcijos, nors visi mano, kad tai neįmanoma, – pacientai netgi gali šį pagerėjimą išsaugoti. Alzheimerio liga laikoma neišgydoma; kasmet ji pakerta vis daugiau žmonių. Sunku būtų rasti šeimą, kurios nebūtų palietusi ši liga – ir ja sergančiųjų vis daugėja. Numatoma, kad 2050 metais pasaulyje ja sirgs 160 milijonų. Tačiau dabar visiems sergantiems sušvito viltis. Knyga „Įveikti Alzheimerį: pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa“ – praktiškas ir nuoseklus vadovas, kurio laikydamiesi sužinosite, kaip prasidėjus Alzheimerio ligai ar ją pranašaujantiems lengvam ir subjektyviam kognityviniam sutrikimams neleisti toliau silpti pažintinėms funkcijoms ir jas atkurti bei išsaugoti. Joje pasakojama, kaip liga atrodo „iš vidaus“, kaip ji vystosi ir kodėl ji taip plačiai paplitusi. Sužinosite apie tyrimus, kuriais nustatoma, kaip žmonės patys sau sukelia Alzheimerio ligą. Bet svarbiausia – čia rasite programą, kurios laikantis atgaunamos pažintinės funkcijas, jeigu jau sergate, arba sumažinama grėsmė joms silpti ateityje Jeigu manote, kad Alzheimerio liga – tai nuosprendis, ši knyga privers pakeisti ne tik požiūrį. Ji padės pakeisti gyvenimą!

 

 

 

 

KarasBabčenko Arkadij
Karas

Mes nežinome, dėl ko kariaujame. Neturime tikslo, moralinio pasiteisinimo. Mus siunčia žudyti ir mirti neaišku už ką. Tame pulke visi nekenčia visų, virš aikštės, it susmirdęs sunkus debesis, tvyro beprotybė ir neapykanta – ir šis debesis įsismelkia į jauniklius kaip citrinų rūgštis: prieš išsiunčiami į mėsmalę mes nelyg šašlykas privalome prisitraukti baimės ir neapykantos raugo. Taip paprasčiau stipti. Ši knyga – apie žinomo rusų žurnalisto, aršaus Kremliaus kritiko Arkadijaus Babčenkos patirtį Čečėnijoje. Aštuoniolikmetis Arkadijus, pašauktas atlikti karinės tarnybos, pateko tiesiai į mėsmalę. Dalyvavo abiejuose Čečėnijos karuose, vėliau tapo karo korespondentu, dirbo Gruzijoje ir Ukrainoje. 2017 m. vasarį dėl persekiojimų buvo priverstas išvykti iš Rusijos. 2018 m. gegužę skelbta, kad A. Babčenka nužudytas, bet vėliau paaiškėjo, kad jis gyvas ir tai tebuvo slapta Ukrainos saugumo tarnybų operacija. A. Babčenka rusų kariuomenę vaizduoja kaip gaują raketomis, sunkiąja artilerija, lėktuvais ir tankais ginkluotų nusikaltėlių. Karas tokiems – galimybė išvengti kalėjimo. Čia viešpatauja sadistiniai impulsai ir godumas. Nužmogėja ne tik kariuomenė – visas sociumas pradeda gyventi pagal kalėjimo modelį, vadovautis dedovščinos principais.

 

 

 

 

Kita moterisHendricks Green, Pakkanen Sarah
Kita moteris

Skaitydami knygą darysite daug prielaidų. Manysite, kad skaitote apie pavydžią buvusią žmoną. Manysite, kad ji apsėsta ir tenori pakenkti savo pakaitalui – gražiai jaunesnei moteriai, ketinančiai tekėti už abiejų mylimo vyro. Manysite, jog jau išsiaiškinote susipynusio meilės trikampio anatomiją. Bet jūs klystate. Autorės Greer Hendricks ir Sarah Pekkanen sumaniai sukioja įtampos kupiną romano „Kita moteris" siužetą, atskleisdamos paslėptas pavyzdinės santuokos sroves ir pavojingą tiesą, kurios stengiamės nepastebėti. „„Kita moteris“ – aštraus, įtempto, vingiuoto, pagaulaus ir jaudinančio siužeto knyga, apie vieną bauginantį meilės trikampį, kur nežinai, kuo pasitikėti.“ – Gilly Macmillan, rašytoja

 

 

 

 

Liūtai mūsų svetainėseTucker Abigail
Liūtai mūsų svetainėse

Smagi ir netikėtai gąsdinanti knyga „Liūtai mūsų svetainėse: kaip katės mus prisijaukino ir užvaldė pasaulį“ atskleidžia tikrą mažų, bet ne tokių ir nepavojingų gyvūnų – kačių – sąmokslą prieš visa žmoniją. Žurnalistė Abigail Tucker atliko stulbinantį tyrimą ir po kaulelį išnarstė daugelio taip mylimas kates. Katės užvaldė nuošalius skersgatvius ir mūsų miegamuosius. Be jokios abejonės, joms priklauso ir internetas, kur virusinis vaizdo įrašas su kačiukais gali būti greitai peržiūrėtas iki 10 mln. kartų. Tačiau kaip katėms pasisekė taip globaliai dominuoti? Juk jos, skirtingai nei šunys, neduoda jokios praktinės naudos. Tiesa ir tai, kad jos yra baisiai nekompetentingos pelių ir žiurkių gaudytojos ir dar kelia pavojų daugeliui ekosistemų. Ir vis tiek mes jas mylim. Kad geriau suprastume tas tarp mūsų gyvenančias pūkuotas nepažįstamąsias, knygos „Liūtai mūsų svetainėse“ autorė Abigail Tucker keliavo susitikti su veisėjais, aktyvistais ir mokslininkais, kurie savo gyvenimus paskyrė katėms. Sąmojingai, protingai ir itin smalsiai autorė aiškinasi, kaip tie maži padarėliai išnaudoja santykius su žmonėmis, kad taptų įtakingiausiais ir galingiausiais gyvūnais planetoje. Iš tikrųjų tinkamiausia reakcija pamačius pūkuotą kačiuką turėtų būti ne susižavėjimas, bet išgąstis. „Tai linksma, tai neraminanti. Knyga „Liūtai mūsų svetainėse: kaip katės mus prisijaukino ir užvaldė pasaulį“ yra pilna staigmenų. Kaip visa geriausia negrožinė literatūra ši taip pat privers pamąstyti dukart apie pasaulį, kuris jus supa“. Elizabeth Kolbert, knygos „Šeštasis išnykimas: ne vien gamtos istorija“ autorė

 

 

 

 

NeištikimybėMontefiore Santa
Neištikimybė

Mes galim niekad nė nesužinoti, kaip gebame mylėti. Galim taip ir likti neprasiskleidę it gėlės žiedas. Bet kartais gyvenime kas nors nutinka ir suteikia mums progą bent akies krašteliu patirti, kokie būtume galėję tapti, jei tik būtume leidę tai šviesai pasiekti anuos tamsoje slypinčius nematomus mūsų sielos paviršius. O tada netikėtai pajuntame turį sparnus, nors juos visada turėjome... Andželika turi gerą vyrą, porą mažų vaikų ir pulką ištikimų draugių, tad tikrai gali džiaugtis gyvenimu. Netikėtai sutikusi patrauklų vyrą, vėl pasijaučia graži ir geidžiama. Jųdviejų draugystė per atstumą netrunka įsibėgėti, ir netrukus ji jau nebegali gyventi be jo laiškų. Keliaudama iš prašmatnių Londono gatvių į vešlius Pietų Afrikos vynuogynus, Andželika vejasi savo svajonę, kuri gresia sugriauti visa, kas jai brangu. Švelnus pasakojimas apie tikrąją meilės prasmę ir gyvenimą santuokoje. Tai knyga kiekvienai moteriai, kuri bent kartą savo saugiame gyvenime yra pagalvojusi: „O kas, jeigu...“ „Saldžiai kartus ir provokuojantis romanas, padedantis užsimiršti kasdienybę, puikiai parašytas ir stulbinamai įmantrus pasakojimas.“ Sunday Express

 

 

 

 

NuostabaPatchett Ann
Nuostaba

„NUOSTABA“ – tai  odisėja po Amazonės džiungles, pažersianti gausybę iššūkių ir progų nustebti. „Vougelio“ farmacijos bendrovės mokslininkei Marinai Sing patikima egzotiška užduotis leistis odisėjon po Amazonės upės apylinkes. Pirmyn ją gena noras išsiaiškinti, kaip mirė kolega Andersas Ekmanas, ir prievolė rasti daktarę Svenson, kuri atokioje Amazonijoje bando įminti vienos genties vaisingumo paslaptį ir sukurti naujus vaistus. Marina kadaise buvo jos studentė, bet dėl vieno praeities įvykio nėmaž netrokšta susidurti su buvusia dėstytoja. Vis dėlto, neturėdama kito pasirinkimo, moteris iškeliauja nežinomybėn, kurioje knibždėte knibžda keistų gyvių. Skinantis kelią per bauginančią Amazonės džiunglių tankmę, Marinai teks vyti šalin prisiminimus apie sunkumų kupiną praeitį, praradimus ir tai, ką teko paaukoti, o kelionė pažers gausybę iššūkių, susitikimų, draugysčių ir progų nustebti. Ann Patchett (Anė Pačet, g. 1963) – šiuolaikinė amerikiečių rašytoja, apdovanota daugeliu literatūros premijų, tokių kaip PEN/Faulkner ir „Orange“. Jos kūriniai išversti į daugiau kaip 30 kalbų, lietuviškai išleisti romanai „Vieningieji“ ir „Bel Canto“. A. Patchett gyvena Nešvilyje, Tenesio valstijoje, su vyru ir šunimi ir yra nepriklausomo knygyno „Parnassus Books“ bendrasavininkė. 2012 metais žurnalas „Time“ autorę paskelbė viena iš 100 įtakingiausių pasaulio asmenybių. „Nuostaba“ – trečias autorės romanas, išverstas į lietuvių kalbą.

 

 

 

 

Pakrantės medžiaiWhite Karen
Pakrantės medžiai

„Pakrantės medžiai“ – nepaprastai stiprus pasakojimas apie meilę, viltį, dviejų šeimų istoriją ir žmonių stiprybę, leidžiančią jiems pradėti gyvenimą iš naujo – net ir ant suniokotų namų nuolaužų. Nes namai yra ten, kur tave šaukia širdis. Džulija ir Monika buvo geriausios draugės; talentinga menininkė Monika Džulijai labai priminė jaunesnę jos seserį, prieš daugelį metų dingusią be pėdsakų. Monika buvo ne tik gabi, bet ir paslaptinga: ji draugei tiek daug pasakojo apie savo vaikystės namus prie Misisipės, mažą miestelį netoli Naujojo Orleano, apie savo šeimą – tačiau niekada neprasitarė, kodėl ji nuo viso to pabėgo į Niujorką. Be to, niekuomet neprasitarė, kad jos silpna širdis. Džulijai liko tik penkiametis Monikos sūnus Bo ir paslaptingos moters portretas. Jausdamasi, tarsi būtų seserį praradusi antrąkart, Džulija su Bo leidžiasi į kelionę Naujojo Orleano link. Ji turi Monikos sūnui parodyti jo motinos namus ir šeimą... Atvykusi Džiulija randa uragano sugriautus Monikos namus, susipažįsta su jos šeima, gaubiama daugybės paslapčių. Ji dega noru sužinoti šios šeimos istoriją, suprasti, kodėl Monika pabėgo iš namų. Ir kas toji paveiksle pavaizduota moteris? Miestelis Meksikos įlankoje įtraukia Džuliją daug stipriau, nei ji galėjo tikėtis, – ir ji imasi atstatyti namus, kuriuos taip mylėjo jos geriausia draugė, vildamasi, kad kada nors išsiaiškins ją kamuojančias paslaptis, nė nenutuokdama, kad taip prasidės jos naujas gyvenimas.

 

 

 

 

Paskolink man savo gyvenimąUmbrasaitė Erika
Paskolink man savo gyvenimą

Jeigu nenorite, kad jūsų gyvenimas imtų šuoliuoti galopu ir visai kita kryptimi, nei planavote, neskolinkite savo telefono net artimiausiam žmogui. Būtent taip nutiko pagrindinei romano herojei – paryžietei Lėjai La Tur. Neįtikėtinas, tragikomiškas santykių romanas, pagrįstas tikrais įvykiais. Likimo pirštai nuolat mums rezga pinkles, o kartais likimas nesidrovi parodyti ir vidurinio piršto. Nieko neįtarianti Lėja per tokius jo pokštus tampa amžiaus vagystės viešbutyje „Ritz“ liudininke, o vėliau visai neplanuotai SUTINKA SAVO GYVENIMO VYRĄ. BET AR TIKRAI TAI JIS, LIKIMO JAI NUMATYTAS? Pasakojimas rutuliojasi tarp Paryžiaus, Bilbao bei tolimojo Ekvadoro ir priverčia skaitytoją pasinerti į pikantiškus nuotykius, sapnuoti atviromis akimis. Prisipažinkite, kas nors kartą nėra svajojęs pasimatuoti svetimo gyvenimo? Tarsi desertas intelektualiai sielai, kai norisi ko nors lengvo ir nepernelyg saldžiai romantiško, pabarstytas elegantiškos erotikos pipirais ir dvelkiantis lengvu kriminalu. Tarsi smagus, įkvepiantis, prajuokinantis ir pravirkdantis, elegantiškas, šmaikštus prancūziškas kinas. Erika Umbrasaitė – Prancūzijoje gyvenanti rašytoja ir žurnalistė, kurios pastaroji knyga „Prancūzija mon amour“ akimirksniu tapo bestseleriu. Kasdien ji – mažos galerijos viduramžių miestelyje savininkė, o laisvalaikiu ir svajonėse – daug keliaujanti ir istorijas kolekcionuojanti rašytoja. Ankstesnės autorės knygos – „Vienos krūties istorija“ bei „Moteris, katė ir jaunas mėnulis“.

 

 

 

 

PyktisBrown Sandra
Pyktis

Kylanti televizijos žvaigždė Kera Beili parengė jos gyvenimą pakeisiantį interviu su Amerikos didvyriu tituluojamu majoru Traperiu. Po karo Irake į tėvynę grįžęs kariškis prieš 25 metus bombų sprogimo sugriautame „Pegaso“ viešbutyje išgelbėjo būrelį žmonių, o nuotrauka, kurioje jis laiko ant rankų mažą mergaitę, pavertė jį tikru drąsos ir pasiaukojimo simboliu. Nuo to laiko majoras Traperis tapo geidžiamu pokalbių laidų svečiu, nepamainomu įvairių renginių dalyviu. Tačiau prieš trejus metus jis netikėtai pasitraukė iš viešosios erdvės ir atsisakė bendrauti su žiniasklaida. Vis dėlto Kera Beili nėra tik dar viena pokalbio su majoru Traperiu trokštanti žurnalistė. Ji žino paslaptį, galinčią suminkštinti net kiečiausią širdį. Mėgindama pasiekti majorą Kera ryžtasi pasinaudoti jo sūnumi, buvusiu alkoholio, tabako, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų biuro agentu Džonu Traperiu. Išvaizdus, tačiau sudėtingo charakterio vyriškis dėl ūmaus būdo senokai prarado agento licenciją, bet neprarado įgūdžių. Nors Džono santykiai su tėvu pašliję, galiausiai jis sutinka palydėti Kerą pas majorą, o šis netikėtai sutinka duoti interviu. Ir taip pasirašo sau mirties nuosprendį.

 

 

 

 

Pramušti šarvusGavalda Anna
Pramušti šarvus

Gyvename vieną gyvenimą, sapnuojame kitą, bet tas, kurį sapnuojame, ir yra tikrasis. Lietuvių skaitytojams jau pažįstamos prancūzų rašytojos Annos Gavaldos naujausioje knygoje „Pramušti šarvus“ – septyni labai skirtingi ir sykiu panašūs apsakymai. Kiekviename kūrinyje vis kitas asmuo – gyvūnų prekių pardavėja, našlė, sunkvežimio vairuotojas, tėtis, architektas, įmonės vadovas, viengungis – pasakoja skaudžias, painias ir mįslingas vienatvės ir santykių istorijas. Šios jausmingos ir subtilios išpažintys, parašytos pirmuoju asmeniu, leidžia prisiliesti prie tikro tikrų žmonių gyvenimo – pramušti šarvus ir pamatyti kasdienybę nekasdienišku žvilgsniu.

 

 

 

 

Romanas su ItalijaJurkevičienė Jurga, Jurkevičius Paulius
Romanas su Italija

Nekeldami kojos iš namų galite pagyventi žavingosios Italijos sostinės Romos ritmu. Jurgos ir Pauliaus Jurkevičių knyga „Romanas su Italija: ketvirtis amžiaus Romoje – kaip viena diena“ tiesiog pulsuoja itališka aistra grožiui, maistui ir pačiam gyvenimui. Į Italiją išvykę ir ten savo gyvenimus kuriantys sutuoktiniai pasakoja apie tai, ką reiškia mėgautis Italija. Skaitydami knygą „Romanas su Italija“, šioje šalyje praleisite vos vieną dieną, tačiau į ją sutilps autorių ten pragyventi 25 metai ir visos įdomiausios patirtys. Rytinis espreso puodelis, įdomūs kaimynai, Romos restoranai ir jų valgiaraščiai, miesto rūmai ir terasos, vynas... Visa tai – neatsiejami itališko gyvenimo būdo elementai, o gyvenant Italijoje net menkiausios kasdienybės detalės pinasi su legendomis ir istorijomis. Vis dėlto Italija, kaip ir pats gyvenimas, nėra vien tik didžiulis džiaugsmo ir malonumų šaltinis. Knygos autoriai atskleis ir nemažai erzinančių smulkmenų, papasakos apie kai kuriuos piktinančius dalykus. Knyga „Romanas su Italija“ parašyta sutuoktinių – vyro ir moters, todėl joje puikiai atsiskleidžia tiek vyriškoji, tiek moteriškoji Italijos pusės. Apie vizitus pas ginekologą, apie mokyklą, į kurią eina vaikai, apie vyriškos laimės paieškas, politiką, popietės miegą ir keliones – daugybė įdomiausių nutikimų ir istorijų pasakojamos su ironija ir subtiliu humoru. Kiekvienas Amžinojo miesto akmuo mena istoriją, kiekvienas kelias, parkas, skulptūra ar aikštė čia pasakoja apie Antikos laikus ar Renesanso didybę. Gyventi Italijoje reškia atsiduoti istorijai ir jausmams, tad ketvirtis amžiaus čia iš tiesų yra tarsi viena diena. Paulius Jurkevičius (g. 1962 m.) ir Jurga Jurkevičienė (g. 1963 m.) – žurnalistai, rašytojai, gyvenantys Italijoje. Šiuo metu bendradarbiauja su portalu 15min. Drauge parašė knygas „Italija“ ir „Sava Roma“. Paulius yra gastronomijos ekspertas, studijuoja itališkos kasdienybės kultūrą, gali pasakoti ne tik apie itališką maistą, bet ir politiką, madą, etiketą ar net Italijos mafiją. Taip pat yra knygų „Staltiesės ritmu“, „Knyga apie ypač tyrą“, „Dėl skonio ginčijamasi“ autorius. Jurga yra mados ekspertė, mados apžvalgininkė, akredituotų užsienio žurnalistų asociacijos Stampa estera narė. 2011 m. buvo įvertinta prestižine tarptautinio žurnalistų konkurso Sicilia terra mediterranea premija. Knygų „Itališkos elegancijos kodas“ ir „Stilingi egoistai“ autorė

 

 

 

 

SupintosColombani Laetitia
Supintos

Trys moterys, trys gyvenimai, trys žemynai. Ir toks pat laisvės troškimas. Indija. Smita priklauso neliečiamųjų kastai, jos gyvenimas – sunkus ir žeminantis, koks buvo jos mamos ir močiutės, iš kartos į kartą. Didžiausias Smitos troškimas, kad dukra išvengtų vargano likimo, kad lankytų mokyklą, išmoktų skaityti. Sicilija. Džulija darbuojasi savo šeimos perukų fabrike. Ji skirsto, plauna, dažo plaukus, gautus iš vietinių žmonių ir kirpėjų. Jos gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis tėvui patekus į eismo įvykį. Kanada. Sara yra pripažinta advokatė. Du kartus išsiskyrusiai trijų vaikų motinai mažai kas gali prilygti tiriant sudėtingas bylas. Tačiau likimas pakiša koją kaip tik tuomet, kai karjeros aukštumos, rodos, pasiekiamos ranka. Trijų moterų likimai susipynę kaip kasa, kaip plaukų gijos... Smitą, Džuliją ir Sarą sieja nepaprasta moteriška jėga, drąsa ir stiprybė nepasiduoti likimui, kovoti už save ir už tuos, kuriuos myli. Jų gyvenimai, kupini žmoniškumo ir tikėjimo, susipina į vilties ir solidarumo pynę. Tai įkvepiantis romanas, padėsiantis atlaikyti didžiausias gyvenimo audras!

 

 

 

 

TabakininkasSeethaler Robert
Tabakininkas

Artėjant 1937-ųjų rudeniui septyniolikmetis Francas Huchelis, palikęs gimtąjį kalnų kaimelį, naivumo ir gyvenimo troškulio pilna širdimi iškeliauja į Vieną. Nepažįstamame mieste mokiniu savo krautuvėje jį priima senas Vienos tabakininkas. Vienas iš jo nuolatinių klientų – greta gyvenantis garsusis psichoanalitikas Sigmundas Freudas. Francas netrunka susidraugauti su garbaus amžiaus profesoriumi, o skausmingai įsimylėjęs kabareto šokėją čekę Anežką kreipiasi į jį pagalbos. Nuoširdumo ir tylios išminties nestokojančiais pokalbiais jiedu bando įminti meilės ir seksualumo paslaptis. Tačiau naciams įžengus į Vieną Francas ir Freudas įsisuka į dramatiškų įvykių sūkurį ir netrukus kiekvienas yra priverstas priimti sudėtingiausią sprendimą gyvenime: pasilikti ar bėgti. „Trapus, tylus, grakštus ir poetiškas – nedidukas lobis.“ SWR Robert Seethaler (Robertas Zėtaleris, g. 1966) – austrų kilmės rašytojas ir aktorius, gyvenantis Berlyne. Iš viso parašė šešis romanus; tarptautinio pripažinimo sulaukė jo romanai „Visas gyvenimas“, 2016 m. nominuotas „Man Booker International“ premijai, ir „Tabakininkas“.

 

 

 

 

Tobula dovanaSwan Karen
Tobula dovana

Užburiantį papuošalų ir paslapčių pasaulį atverianti Karen Swan knyga „Tobula dovana“. Tai prabangi ir intriguojanti istorija apie juvelyrę ir vieną užsakymą, pakeitusį jos gyvenimą. Praeities vaiduoklių persekiojama Laura netrokšta nieko daugiau, tik išsaugoti savo mažą ir smulkmeniškai sudėliotą pasaulėlį – savo ramius ir ilgalaikius santykius su vaikinu ir pamažu augantį juvelyrikos verslą. Ji nemėgsta būti tarp žmonių ir neieško naujų draugų. Kol vieną dieną į jos studiją įžengia Robas Bleikas ir užsako pagaminti vėrinį, kurio karoliukai papasakotų visą jo žmonos Ketės gyvenimo istoriją.  Laura imasi užduoties itin atsakingai. Ji kalbasi su Ketės šeima, draugais, net buvusiais meilužiais. Pamažu jos gyvenimas blėsta ir Laura ima jaustis taip, lyg gyventų tos šeimos pasaulyje, kur savaitgaliai leidžiami Šveicarijos slidinėjimo kurorte Verbjė, o oras dvelkia levandų aromatu, kur draugai yra pašėlę, ekstravagantiški ir pavydūs, o didelė meilė varžosi su dar didesnėmis aistromis. Širdys atsiveria, paslaptys aiškėja ir vėrinys pildosi karoliukais. Svaiginantis Ketės gyvenimas apgaubia Laurą ir ji pamažu ima pažinti Ketę – tai nepaprastai graži, maloni ir dosni, protinga ir pašėlusi, labai drąsi moteris. Skirtingi žmonės, atsiradę jos gyvenime, atskleidžia vis kitus jos bruožus. Kas ši ideali moteris? Ar ji tikrai tokia tobula kaip atrodo? Gali būti, kad ne viskas, kas spindi yra auksas... Tuomet, kai ateina laikas rasti paskutinį karoliuką vėriniui, Laura jau beveik visai kitas žmogus. Tačiau paskutinė istorija, kurią reikia papasakoti, gali amžiams pakeisti jų visų gyvenimus ir Laura priversta rinktis tarp to, kas ji iš tikrųjų yra ir tarp to, kuo norėtų būti.  Romano „Tobula dovana“ autorė iki pat pabaigos išlaiko intriguojančią pagrindinės veikėjos paslaptį. Kodėl Laura taip troško ramaus ir saugaus gyvenimo, ką ji slepia? Kaip asmeniškas vėrinio užsakymas apvers jos gyvenimą aukštyn kojom ir kokius dar žmones jis palies? Karen Swan (Karen Svon) – savo karjerą pradėjo kaip mados žurnalistė, tačiau viską metė, kad išpildytų savo svajonę - rašyti knygas. Dabar ji gyvena Rytų Sasekse prie miško ir kuria romanus namelyje medyje. Augina tris vaikus. Lietuviškai išleista jos knyga „Paryžiaus paslaptis“.

 

 

 

 

Vandens istorijaLunde Maja
Vandens istorija

Maja Lunde (g. 1975 m.) – norvegų scenaristė, knygų vaikams ir jaunimui autorė. „Bičių istorija“ – pirmoji jos knyga suaugusiems, tučtuojau pavergusi skaitytojus ir tapusi pasauliniu bestseleriu. Pasakojimas apie bičių dingimą tapo pirmuoju iš Majos Lundes suplanuoto kvarteto. Antroji knyga „Vandens istorija“ – apie elementą, reikalingą mums visiems kaip gyvybė. Norvegija, 2017-tieji. Signei septyniasdešimt. Visą gyvenimą ji kovojo už ledynų išsaugojimą, tačiau ką gali vienas žmogus prieš galingą industriją, parduodančią jos gimtųjų kalnų ledą pietų šalims? Vis dėlto ji labai atkakli: atšiauri, vieniša moteris leidžiasi į kelionę savo burine jachta. Ji nori pasiekti Prancūzijos krantus. Jachtoje – nepaprastas krovinys, turintis išgelbėti pasaulį. Prancūzija, 2041-ieji. Europa dūsta nuo karščio, išsekę žmonės palieka išdžiūvusius miestus. Naujieji pabėgėliai reikalauja nebe teisių ir laisvių, ieško nebe politinio prieglobsčio, jiems reikia vienintelio dalyko – vandens. Jie bėga į šiaurę. Kaip ir Davidas su dukrele Lou – palikę degančius namus juodu suranda pabėgėlių stovyklą. Ten laukia Davido žmonos Anos su kūdikiu. Laukimas alkanas ir kankinantis; žmonės pasiruošę perkąsti vieni kitiems gerkles dėl maisto kąsnio ir ypač – dėl vandens. Tačiau Davidas su Lou pilni vilties. Jie turi sulaukti Anos. Lietaus. Ir tada išdžiūvusiame sode suranda... laivą. Signės laivą. Majai Lundei vanduo – visos gyvybės pagrindas ir romano veikėjus jungianti gija. „Vandens istorija“ –du susipynę pasakojimai apie katastrofą, kuri gali tapti netolima ateitimi, romanas–distopija, romanas–perspėjimas. Knyga apie meilę ir viltį išsigelbėti.

 

 

 

 

Vasara kai dingo Odrė VaildChase Eve
Vasara, kai dingo Odrė Vaild

Eplkoto dvaras skatina Džesę įsisvajoti apie puikias vasaras Kotsvolde. Džesė tikisi, kad šios atostogos suartins ją ir podukrą Belą, kurią vis dar vejasi prisiminimai apie mirusią mamą. Bet namas turi nerimą keliančią istoriją, apie jį sklando keisti gandai... Prieš 50 metų Eplkoto dvare paslaptingai dingo 12 metų mergaitė Odrė Vaild, palikdama didžiulę tuštumą tėvų – Sibilės ir Perio – širdyse ir namuose. Praėjus 5 metams po Odrės dingimo, Sibilė pasikviečia keturias dukterėčias praleisti dvare vasarą. Paauglės netrukus pasineria į gyvenimą, kurį po savęs paliko Odrė, tvankią vasarą įvyksta sukrečiantis posūkis... Mįsles ir paslaptingą Odrės dingimą stengiasi išsiaiškinti jauniausioji dukterėčia Margo, labiausiai primenanti Odrę. Eve Chase (Ivė Čeiz) – britų spaudoje dirbusios žurnalistės slapyvardis. Ji visada troško rašyti apie šeimas – tas, kurioms nepasisekė, bet jos vienaip ar kitaip sugebėjo išsilaikyti, – ir didelius senus namus, kur šeimos paslaptys ir nepapasakotos istorijos tūno gūrančiose akmeninėse sienose. „Labai įdomus, sužavintis nuo pat pirmo puslapio, puikiai parašytas pasakojimas tarsi tamsus sapnas.“ Rowan Coleman, rašytojas

 

  

Parengė Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė Toma Čepokė.
Publikavo Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė Laima Ramutėnienė.