Balandžio 1-ąją – Juokų arba melagių dieną, galima meluoti ir krėsti pokštus, kiek tik širdis geidžia, o pavykus apgauti, sušukti „Aprilius!“ ir už tai niekas nepyksta. Sakoma, jei pokštas pavyksta – laukia sėkmingi metai arba seksis apgaudinėti visus metus.

Ši diena žinoma dar iš antikos laikų, kuri nesvetima ir tradiciniams lietuvių papročiams. Etnologas prof. Libertas Klimka monografijoje „Tradicinių kalendorinių švenčių semantika“ (2009) nurodo: „pirmąją balandžio dieną kaimynai vienas kitą patikrindavo, kaip pasiruošę pavasario darbams. Apsileidėliams ir tinginiams iškrėsdavo pokštų. Pavyzdžiui, radę netvarkingai išmėtytus žemės ūkio padargus, užkeldavo juos ant paties stogo ar įstumdavo linmarkon. Paaugusius vaikus nepiktai pamokydavo: pasiųsdavo pas kaimynus ko nors nesamo parnešti – paukščių pieno ar margo niekučio. Moterys balandžio 1-ąją keisdavosi daržovių sėklomis, tik jokiu būdu kaimynei ugnies pečiui užkurti neskolindavo. Vaikai tądien žaisdavo „gyvo žalio” (reiškia su savimi būtinai turėti šviežią žalią lapelį, antraip gausi sprigtą į nosį). Nuo balandžio pradžios, saulei tekant, žmonės stebėdavo pirmojo spindulėlio padėtį ant palangės, pasižymėdavo ją angliuku. Vėliau kas rytą džiaugdavosi vis toliau nubėgusiu, - greiti pavasario žingsniai. Taigi buvo atmenama, kad kitados balandžiu prasidėdavo metai.“

Tad šiandien fantazuokite, meluokite, pokštaukite ir juokitės, nes juokas – geriausias vaistas nuo visų ligų, gydo ne tik sielą, bet ir širdį!