Nemunėlio Radviliškio seniūnija

Aispurvė – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 7 gyventojais. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Antupė – kaimas. Pavadinimo kilmė neaiški. Manoma, kad pavadinimas kilęs iš lietuviško žodžio upė – didelė, natūrali vandens tėkmė. Išlikę dvi sodybos. Yra kaimo turizmo sodyba „Pas Vaidotą“. Surašymų duomenimis 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 7, 2011 m. – 14 gyventojų.
Arlava – viensėdis. Panaikintas 1971 m. sausio 27 d.
Aspariškiai – pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1604 m. Daugiausia gyvenę totoriai. Šiauriausias kaimas Lietuvoje. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 10 ūkių su 49 gyventojais, 1959 m. – 40, 1970 m. – 29, 2011 m. – 5 gyventojai.
Aukštuoliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 24 gyventojais, 1959 m. – 8, 1970 m. – 4 gyventojai. Neišlikęs.
Bagdoniškis – vienkiemis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 10 gyventojų, 1959 m. – 4, 1970 m. – 5 gyventojai. Neišlikęs.
Beinoras (Klementinovka) – kaimas, pavadinimo kilmė neaiški. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 1 ūkis su 12 gyventojų. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 15, 2011 m. – 4 gyventojai.
Bėčiūnai – kaimas, manoma, kad pavadinimas kilęs iš ten gyvenusių žmonių pavardės Bėčius, jų buvę net keletas šeimų. Dvarų dūmų surašymo dokumentuose minimas 1775 m. Surašymų duomenimis 1923 m. gyveno – 63, 1959 m. – 51, 1970 m. – 51, 2011 m. – 1 gyventojas. Šiuo metu gyventojų nebėra. Bėčiūnų kaime įsikūręs Rugilės Romankevičiūtės uogininkystės ūkis.
Bėnupė – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. gyveno – 41, 1959 m. – 23, 1970 m. – 17, 2011 m. – 2 gyventojai.
Bliūdžiai – kaimas. Ukmergės pavieto Bliūdžių dvaro sąraše paminėtas 1697 m. Pavadinimo kilmė neaiški. Surašymų duomenimis 1923 m. gyveno – 81, 1959 m. – 84, 1970 m. – 80, 2011 m. – 45 gyventojai. Šiuo metu gyvena 41 gyventojas. Seniau yra buvęs dvaras, priklausęs didikams Radviloms. Manoma, kad Bliūdžių dvare buvo gaminami moliniai dubenys, tarmiškai vadinami bliūdais.
Bobėnėliai – kaimas. Surašymų duomenimis 1959 m. gyveno – 27, 1970 m. – 27, 2011 m. – 5 gyventojai.
Bobėnai (Bobenai) – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1570 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 53 ūkiai su 224 gyventojais, 1959 m. – 111, 1970 m. – 82, 2011 m. – 14 gyventojų.
Briedžiai (Baniškiai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 26 gyventojais. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 12 gyventojų.
Brukai (Brukos – pagal surašymų duomenis) – kaimas. Surašymų duomenimis 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 11, 2011 m. – 1 gyventojas. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Brukų viesėdis pakeistas į Brukų kaimą.
Bulvėniškis – viensėdis. Surašymų duomenimis 1959 m. gyveno 1, 1970 m. – 1 gyventojas. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Dauguviečiai – viensėdis. Gyveno dramaturgas, aktorius Borisas Dauguvietis (1885-1949). 2015 m. palaidota aktorė Galina Dauguvietytė (1926-2015). Surašymų duomenimis 1923 m. gyveno 19, 1959 m.– 11, 1970 m. – 4. Šiuo metu viensėdyje veikia kaimo turizmo sodyba.
Dėkšniai (Deksniai) – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 9 ūkiai su 39 gyventojais. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 5 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Dūdiškiai – kaimas. Papilio dvaro inventorių dokumentuose paminėtas 1671 m. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 2 ūkiai su 22 gyventojais. 1959 m. gyveno 8, 1970 m. – 3 gyventojai.
Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Dzerkalynė – viensėdis. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 2 ūkiai su 12 gyventojų. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 5 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d. 
Gandrai – kaimas. Neišlikęs. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Gerkiai – viensėdis. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 1 ūkis su 8 gyventojais. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 2 gyventojai.
Germaniškis (Hermaniškės) – kaimas. 1604–1605 Kristupo II Radvilos valdų sėjos rejestre minima ariamoji žemė Hermaniškėse. Surašymų duomenimis 1923 m. Germaniškio dvare buvo 1 ūkis su 132 gyventojais. 1959 m. gyveno 45, 1970 m. – 138, 2011 m. – 313 gyventojų.
Gužai (Guožai) – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 5 ūkiai su 16 gyventojų. 1959 m. gyveno 47, 1970 m. – 35, 2011 m. – 2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d. Likusi viena sodyba ir buvusio kolūkio pastatai.
Igauniai – viensėdis. Pavadinimas, manoma, kilęs iš to, kad kaime gyvenę estai. Latvių kalba estai
yra igauni, todėl ir kilęs toks pavadinimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 1 ūkis su 4 gyventojais. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 12 gyventojų.
Jasiškiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1609 m. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 44 ūkiai su 251 gyventojais. 1959 m. gyveno 182, 1970 m. – 122, 2011 m – 52 gyventojai. Signataro Jokūbo Šerno (1888-1926) gimtinė. Jasiškiuose gimė Adomas Šernas (1884-1965), kunigas, literatas, vertėjas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios superintendentas.
Jaudzimai (Jaudzemai) – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 5 ūkiai su 29 gyventojais. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. – 6 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Jokūbiškis – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1569 m. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 1 ūkis su 8 gyventojais. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 8 gyventojai. Neišlikęs.
Juljanava (Ciruliai) – kaimas. Manoma, kad pavadinimas kilęs iš kažkada buvusio dvaro savininkės vardo Julijona. Ciruliai – greičiausiai iš latvių kalbos žodžio cirulis – vieversys). 1923 m. surašymo duomenimis buvo 12 ūkių su 49 gyventojais. 1959 m. gyveno 34, 1970 m. – 31, 2011 m – 13 gyventojų. Dabar gyvena 11 gyventojų.
Jurgeliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 19 gyventojų. 1959 m. gyveno 16, 1970 m. – 17 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Kalvėnai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 4 ūkiai su 17 gyventojų. 1959 m. gyveno 10, 1970 m. – 7 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Kėželiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 10 ūkių su 44 gyventojais. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. – 10 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Kiauliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 33 ūkių su 54 gyventojais. 1959 m. gyveno 68, 1970 m. – 35 gyventojai. Neišlikęs. Likę tik kaimo kapinės.
Kiauliškiai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 16 gyventojų.
Kočėnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1645 m. Surašymų duomenimis 1923 m. kaime buvo 24 ūkiai su 159, dvare – 1 ūkis su 26 gyventojais. 1959 m. gyveno 128, 1970 m. – 106, 2011 m – 47 gyventojai. Likę kelios sodybos.
Kraukliai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. kaime buvo 12 ūkių su 94, viensėdyje 2 ūkiai su 6 gyventojais. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 5, 2011 m – 8 gyventojai.
Kukuliai – vienkiemis. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 8 ūkiai su 30 1959 m. gyveno 15, 1970 m. – 14, 2011 m – 4 gyventojai. Šiuo metu gyvena 2 gyventojai.
Kuldūnai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 23 ūkiai su 114 gyventojų. 1959 m. gyveno 97, 1970 m. – 69, 2011 m – 6 gyventojai. Likę trys sodybos. Yra Kuldūnų kapinės.
Kuokaviečiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 4 ūkiai su 21 gyventoju. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. – 8 gyventojai.
Leitiškiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 38 ūkiai su 176 gyventojais. 1959 m. gyveno 81, 1970 m. – 51, 2011 m – 3 gyventojai. Dabar 1 gyventojas. Iš šio kaimo kilę tautodailininkė Vanda Puzinaitė-Briedienė (1944–2005) ir kunigas, filosofas, filosofijos mokslų daktaras Andrius Baltinis (1909-1975). Kaimo ribose, prie Nemunėlio upės yra gamtos paminklas Velniapilio ola.
Lenkinė (Lemkinė) – viensėdis. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 1 ūkis su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 8, 1970 m. – 3 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d. 
Lėjiešiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 6 ūkiai su 38 gyventojais. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 3 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Linkiškiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 28 ūkiai su 171 gyventoju. 1959 m. gyveno 120, 1970 m. – 98 gyventojai. Neišlikęs, bet yra dvejos kapinaitės.
Ločerai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 5 ūkiai su 34 gyventojais. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. – 12, 2011 m – 1 gyventojas. Įsikūrusi A. R. Misevičių kaimo turizmo sodyba.
Ločiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 6 ūkiai su 34 gyventojais. 1959 m. gyveno 18, 1970 m. – 20 gyventojų. Neišlikęs. Iš Ločių kaimo kilę karininkas Mikas Eidukas (g. 1887 m.), agronomas selekcininkas Kostas Bėčius (1911-2005), agronomas, mokslų daktaras, knygų autorius Vilius Vytautas Bėčius (1937-2001).
Lujėnai I – kaimas. Neišlikęs
Lujėnai II – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 10 ūkių su 74 gyventojais. 1959 m. gyveno 52, 1970 m. – 41, 2011 m – 4 gyventojai. Šiuo metu 1 gyventojas.
Lukėnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1643-08-03. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 2 ūkiai su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 7, 2011 m –2 gyventojai.
Lukiškiai (Lukiškis, pagal surašymų duomenis) – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 1 ūkis su 12 gyventojų. 1959 m. gyveno 60, 1970 m. – 42, 2011 m – 1 gyventojas. Likusi viena sodyba.
Margeniškiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 1 ūkis su 16 gyventojų. 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 11 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d. Pavadinimo reikšmė pagal gyventojų pasakojimus kilusi iš dviejų žodžių – kaime medžiuose gyvenę daug margų genių, margi geniai, Margeniškis.
Melėnai (Melenai) – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 11 ūkių su 48 gyventojais. 1959 m. gyveno 33, 1970 m. – 18 gyventojų. Neišlikęs.
Mucininkai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 4 ūkiai su 26 gyventojais. 1959 m. gyveno 18, 1970 m. – 10 gyventojų. Neišlikęs.
Muoriškiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 7 ūkiai su 35 gyventojais. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 2, 2011 m. – 6 gyventojai. Pagal gyventojų pasakojimus kaimo pavadinimas kilęs nuo to, kad 1812 m. karo metu per šias vietoves traukėsi prancūzų armija ir daug karių mirė ir buvo palaidoti šio kaimo prieigose. Prancūzų kalba mirtis – mort.
Muoriškiai II – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 15 ūkių su 88 gyventojais. 1959 m. gyveno 56, 1970 m. – 38 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Naujikai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 6 ūkiai su 33 gyventojais. 1959 m. gyveno 24, 1970 m. – 19, 2011 m – 3 gyventojai.
Nausėdžiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1619 m. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 51 ūkis su 234 gyventojais. 1959 m. gyveno 151, 1970 m. – 160, 2011 m – 27 gyventojai. Manoma, kad kaimo pavadinimas kilo iš naujakurių, kuriems buvo duota žemės įkurti nausėdijoms.
Nemunėlio Radviliškis – miestelis. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1586-11-04. Įsikūręs prie Nemunėlio ir Apaščios santakos, Lietuvos – Latvijos pasienyje. Yra dvi bažnyčios – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (pastatyta 1854 m.), evangelikų reformatų bažnyčia (pastatyta 1887 m.) Manoma, kad miestelio pavadinimas kilo iš didikų Radvilų, kurie įkūrė miestelį, pavardės ir upės Nemunėlis pavadinimo. Surašymų duomenimis 1923 m. miestelyje buvo 97 ūkiai su 646, dvare 1 ūkis su 77 gyventojais. 1959 m. gyveno 243, 1970 m. – 210, 2011 m – 566 gyventojai.
Nemunėlio Radviliškis – kaimas. Ukmergės pavieto Bliūdžių dvaro sąraše paminėtas 1697 m. Surašymų duomenimis 1959 m. gyveno 143, 1970 m. – 122, 2011 m – 28 gyventojai. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nemunėlio Radviliškis viensėdis pakeistas į Nemunėlio Radviliško kaimą.
Nemunėlis – kaimas. Surašymų duomenimis 1959 m. gyveno 79, 1970 m. – 73, 2011 m – 12 gyventojų.
Padbekerė (Podbekerai) – viensėdis. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 1 ūkis su 7 gyventojais.
Panaikintas 1971 m. sausio 27 d.
Padvariečiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 12 ūkių su 85 gyventojais. 1959 m. gyveno 27, 1970 m. – 15 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d. 2018 m. sausio 24 d. nustatyta gyvenamoji vietovė ir jai suteiktas Padvariečių kaimo pavadinimas.
Pagojai (Padgajai) – kaimas. Išnykęs. Pavadinimas manoma kilęs iš žodžio gojus, šilas. Prie Nemunėlio Radviliškio esantis miškas vadinamas šileliu, jame yra Pagojų poilsiavietė. Kaime gyveno latvių tautybės žmonės, todėl kaimą vadindavo Padgajai ir taip vadina iki šiol. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 44 gyventojais. 1959 m. gyveno 42, 1970 m. – 36, 2011 m – 2 gyventojai.
Palaukė – kaimas. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Pamargeniškiai (Padmargeniškiai) – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 8 gyventojais. 1959 m. gyveno 10, 1970 m. – 13 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d. 
Panemunė – kaimas. Surašymų duomenimis 1959 m. gyveno 13, 1970 m. – 6 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Palsupė – kaimas. Neišlikęs.
Pardambiai – viensėdis. Surašymų duomenimis 1959 m. gyveno 11, 1970 m. – 9 gyventojai.
Parupė – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 44 ūkiai su 251 gyventojais. 1959 m. gyveno 161, 1970 m. – 156, 2011 m – 40 gyventojų. Kaimo pavadinimas manoma kilęs iš pereiti upę, už upės. Iš Parupės kaimo kilę inžinierė, technologė, mokslininkė, technologijos mokslų daktarė Elvyra Danutė Čygaitė-Rinkevičienė (g. 1939 m.), vertėja Bronė Brazauskaitė-Balčienė (g. 1945 m.).
Pučiakalnė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 15 ūkių su 86 gyventojais. 1959 m. gyveno 46, 1970 m. – 42, 2011 m – 121 gyventojai.
Punduriai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 2 ūkiai su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 6, 2011 m – 4 gyventojai.
Purviškiai I – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 5 ūkiai su 33 gyventojais. 1959 m. gyveno 15, 1970 m. – 15, 2011 m – 4 gyventojai. Likę dvi sodybos.
Putrinė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 21 gyventoju. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. – 13 gyventojų. Gyventojų nebėra, likęs tik kaimo pavadinimas.
Raškava (Raskava) – kaimas. Surašymų duomenimis Raškovos palivarke 1923 m. buvo 4 ūkiai su 14 gyventojų. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. – 9 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d. Šio kaimo vietoje pastatytas kiaulidžių kompleksas, dabar UAB „Biržų bekonas“.
Razališkis – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 3 ūkiai su 11 gyventojų. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. –2 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Rigmantiškiai – kaimas. Surašymų duomenimis Rigmantiškių kaime 1923 m. buvo 7 ūkiai su 40, viensėdyje 6 ūkiai su 24 gyventojais. 1959 m. gyveno 32, 1970 m. – 28, 2011 m – 12 gyventojų.
Dabar gyvena 8 gyventojai.
Rindaugai – kaimas. Surašymų duomenimis Rindaugų dvare 1923 m. buvo 1 ūkis su 83 gyventojais. 1959 m. gyveno 39, 1970 m. – 26, 2011 m –2 gyventojai. Neišlikęs. Likęs vienas buvusio Prūseno dukters palivarko pastatas.
Rindaugiškiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 4 ūkiai su 24 gyventojais. 1959 m. gyveno 35, 1970 m. – 20 gyventojų. Neišlikęs. Galima matyti beveik visai suirusias Prūseno dvaro sienų liekanas. XIX amžiuje klestėjęs dvaras po baudžiavos panaikinimo (1861 m.) ir Stolypino agrarinės reformos (1907–1914 m.) prarado savo galybę, didelė dalis žemių buvo išdalyta valstiečiams. Netoliese tebėra išlikusi buvusių turtingų dvarininkų – Jurris ir Lihha Pruhsen – kapavietė.
Rubež-Kruogos – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 9 gyventojais.
Rumbos – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 11 gyventojų. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. – 2 gyventojai. Išnykęs.
Rundelė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 21 gyventoju. 1959 m. gyveno 17, 1970 m. – 11 gyventojų. Neišlikęs. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Runikiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 53 gyventojais. 1959 m. gyveno 30, 1970 m. – 16, 2011 m – 1 gyventojas. Neišlikęs. Likę buvusio kolūkio pastatai.
Ruobežiai – kaimas. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. – 12 gyventojų.
Salos – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 27 gyventojais. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 1 gyventojas. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Sandariškiai – kaimas. Kaime yra Sandariškių ąžuolas, gamtos paminklas. Pagal legendą Švedijos – Rusijos karo metu kareiviai nutarę sudaryti taikos sutartį ir jai sutvirtinti pasodinę tris giles. Kol iš tų gilių užaugę ąžuolai žaliuos, tol šalys nekariaus. Nuo šitos sutarties, sandoros, manoma, kilo ir kaimo Sandariškiai pavadinimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 38 gyventojais. 1959 m. gyveno 29, 1970 m. – 23, 2011 m –5 gyventojai. Dabar belikę 3 gyventojai. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Sandariškių viensėdis pakeistas į Sandariškių kaimą.
Saukai (Saukos) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 26 gyventojais. 1959 m. gyveno 10, 1970 m. – 9 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Sebentiškis – kaimas. Likusi 1 sodyba. Šioje vietoje yra buvęs dvaras. Likęs vienas buvusio dvaro pastatų, kuriame ir įsikūrę dabartiniai kaimo gyventojai. Sebentiškio dvaro savininkas Liudomiras Krauzė mirė 1906 m. nepalikęs įpėdinių. Knygnešys Jurgis Bielinis bandė tarpininkauti, kad dvaro žemes nusipirktų buvę dvaro baudžiauninkai. Dvarą nupirko Antanas Chodakauskas, Sofijos Smetonienės tėvas.1956-1992 m. buvo kolūkio „Švyturys“ gyvenvietė. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 53 gyventojais. 1959 m. gyveno 36, 1970 m. – 31, 2011 m – 6 gyventojai.
Sklėriškis – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 3 ūkiai su 24 gyventojais. 1959 m. gyveno 18, 1970 m. – 10 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d. Pavadinimas manoma kilęs nuo lenkiško žodžio szklo, stiklas, nes netoli kaimo buvęs stiklo pečius, kuris gamino stiklą Biržų pilies langams. Iš Sklėriškio kilęs poetas Kostas Fedaravičius (g. 1938 m). Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d. 
Slimaniškiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1959 m. gyveno 29, 1970 m. – 22, 2011 m – 27 gyventojai. Dabar yra 2 gyventojai. Pavadinimo kilmė neaiški.
Smailiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 6 ūkiai su 30 gyventojų. 1959 m. gyveno 31, 1970 m. – 19 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.
Smaltiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 73 gyventojais. 1959 m. gyveno 58, 1970 m. – 54, 2011 m – 27 gyventojai.
Smiltiškiai – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 3 ūkiai su 62 gyventojais.
Spingučiai – kaimas. Surašymų duomenimis Spingučių dvare 1923 m. buvo 7 ūkiai su 74 gyventojais. 1959 m. gyveno 72, 1970 m. – 68 gyventojai. Neišlikęs. Po kanopinių gyvulių snukio ir ragų ligų protrūkio apie 1980 m. nugriovus jaučių fermą Spingučių gyventojai ėmė keltis į Germaniškį. Paskutiniai gyventojai (Jovaišos) į Germaniškį išsikėlė 1989 m. Likusi kelio alėja ir rankomis kastas tvenkinys. Šalia yra to paties pavadinimo miškas.
Suostas (Suostai) – kaimas. Surašymų duomenimis 1923 m. buvo 13 ūkių su 69 gyventojais. 1959 m. gyveno 80, 1970 m. – 102, 2011 m – 89 gyventojai. Yra Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, kurios šventoriuje palaidotas knygnešys Jurgis Bielinis (1846-1918).
Straugaliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 20 ūkių su 104 gyventojais. 1959 m. gyveno 56, 1970 m. – 61, 2011 m – 18 gyventojų.
Strautniekai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 17 gyventojų. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 3 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Strelniekai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 12 gyventojų. 1959 m. gyveno 9, 1970 m. – 11 gyventojų.
Svidžiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1570 m. 12 valakų čia laikė žemionė Hermanova. Pagal 1645 m. inventorių, kaimą sudarė 15 valakų. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 35 ūkiai su 151 gyventoju. 1959 m. gyveno 114, 1970 m. – 101, 2011 m – 43 gyventojai.
Šidliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 13 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d. 2018 m. sausio 24 d. nustatyta gyvenamoji vietovė ir jai suteiktas Šidliškių kaimo pavadinimas.
Šleideriškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 58 gyventojais.
Šilagala – viensėdis. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1645 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 20, 1970 m. – 11, 2011 m – 8 gyventojai. Dabar 1 gyventojas.
Tabokinė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis Tabokinės dvare buvo 8 ūkiai su 55 gyventojais. 1959 m. gyveno 61, 1970 m. – 58, 2011 m – 26 gyventojai. Dabar – 34 gyventojai. Kadaise gyvenęs ūkininkas, kuris augino tabaką, nuo to ir kilo kaimo pavadinimas.
Totorkalnis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis Totorkalnės kaime buvo 11 ūkių su 67, viensėdyje 12 ūkių su 59 gyventojais. 1959 m. gyveno 85, 1970 m. – 65, 2011 m. – 10 gyventojų. Dabar yra 12 gyventojų. Kadaise gyvenę daug totorių, manoma, kad nuo to ir kilo kaimo pavadinimas.
Upės Sėta – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 26 gyventojais. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 11 gyventojų. Pavadinimas galimai kilęs iš latvių kalbos sēta, lietuviškai sodyba, sodyba prie upės.
Vaidiškiai – vienkiemis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 7 gyventojais. Neišlikęs.
Vaišnariškės – kaimas. Buvęs palivarkas prie Rindaugų. Neišlikęs.
Valduva – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkis su 13 gyventojų. 1959 m. gyveno 5, 1970 m. – 4 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Vaskališkiai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 14 gyventojų. 1959 m. gyveno 15, 1970 m. – 18, 2011 m – 1 gyventojas. Šiuo metu 3 gyventojai.
Velykionys – kaimas. Istoriniuose šaltiniuose nuo 1645 m. minimas Velykionių dvaras. 1923 m. surašymo duomenimis Velykionių dvare buvo 1 ūkis su 44, viensėdyje 2 ūkiai su 9 gyventojais. 1959 m. gyveno 33, 1970 m. – 15, 2011 m – 9 gyventojai. Velykionyse žmonės gyveno 6 atskiruose vienkiemiuose, vienas nuo kito nutolusiuose nuo 300 m iki 1000 m. Iki Antrojo pasaulinio karo veikė keturmetė mokykla. 1956–1992 m. kolūkio „Švyturys“ gyvenvietė. 
Zabiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 45 gyventojais. 1959 m. gyveno 38, 1970 m. – 28 gyventojai.
Zasiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 57 gyventojais. 1959 m. gyveno 24, 1970 m. – 10 gyventojų. Neišlikęs. Iš šio kaimo kilęs Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas Juozas Lanskoronskis (1893-1980).
Zeliškiai – kaimas. 1959 m. gyveno 23, 1970 m. – 25 gyventojai.