Vabalninko seniūnija

Aleksandrava – kaimas. Kaimas įsikūrė vietoj iškirsto miško Žaliosios girios pakraštyje 18 amžiaus pradžioje. Caro valdininkų siūlymu pavadintas caro Aleksandro vardu. 1898 metais buvo  6 šeimos su 23 gyventojais. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 20 ūkių su 33 gyventojais. 1959 m. gyveno 19, 1970 m. – 21 gyventojas. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Ančiškiai – kaimas. Seniau buvo vadinami Unčiškiai. Taip pat kaimas buvo padalintas į dvi dalis: Niurkagala ir Puodžiagiala. Dvarų inventoriuose Ančiškiai minimi nuo 1917 metų. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 43 ūkiai su 263 gyventojais. 1959 m. gyveno 160, 1970 m. – 123, 2011 m. – 166 gyventojai. 1922 m. Ančiškiuose įkurta pradinė mokykla, uždaryta 2004 m. 1964 m. – biblioteka.
Apušotas – vienkiemis netoli Voriškių kaimo. 1959 m. gyveno 9, 1970 m. – 6 gyventojai. Nuo
2019 metų nebėra nei vienos sodybos.
Aukštuoliai – kaimas. Pavadinimas kildinamas nuo pavardės Aukštuolis. 1959 m. gyveno 21, 1970 m. – 13, 2011 m. – 1 gyventojas.
Baibokai – kaimas. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Baibokas. 1964-02-01 Lenkijos karalienė ir Lietuvos kunigaikštienė Marija Liudvika perdavė Vabalninko bažnyčiai Skiautiškių (Skiauteriškių) (dabar) Baibokai 8 valakų palivarką. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 10 ūkių su 62 gyventojais. 1959 m. gyveno 39, 1970 m. – 12, 2011 m. – 1 gyventojas.
Bartkūnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1623 m. 1898 m. gyveno 106 gyv., buvo 13 ūkininkų.1959 m. gyveno 47, 1970 m. – 53, 2011 m. –4 gyventojai.
Berčiūnėliai – kaimas. 1 gyventojas (2011 m.). Istorijos šaltiniuose paminėtas 1617 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 102 gyventojais. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 7, 2011 m. – 1 gyventojas. Vardas, sudarytas iš kito, jau buvusio vietovardžio – Berčiūnai.
Berniškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 29 gyventojais. 1959 m. gyveno 21, 1970 m. – 15, 2011 m. – 11 gyventojų.
Butniūnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1588 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 46 gyventojais. 1959 m. gyveno 32, 1970 m. – 55, 2011 m. – 3 gyventojai.
Čypėnai – kaimas. Vabalninko parapijos sodžių sąraše minimi 1695 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 61 ūkis su 275 gyventojais. 1959 m. gyveno 158, 1970 m. – 141, 2011 m. – 82 gyventojai. Iki XX a. kaimas buvo valsčiaus centras. Kaime nuo 1865 m. buvo mokykla, biblioteka, kultūros namai. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Čypas, Čypėnas. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Čypėnai buvo valsčiaus centras. 1905 m.valstiečiai buvo sukūrę „Čypėnų respubliką“. 2007 m. atidengta memorialinė lenta.
Čypiškis (Czypiszki, Szczypyszki, Cipiszki, Czypiški) – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1542-12-17 Čypiškių dvarelis, priklausęs Griškai Mikolajevičiui. 1549 m. rugsėjo 30 d. dvarą laikė Biržų bajorė Nastazija Griškovaja Aleksandrovičia. 1584 m. Čypiškio palivarką nusipirko Kristupas Radvila Perkūnas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 46 gyventojais. 1959 m. gyveno 42, 1970 m. – 36, 2011 m. – 4 gyventojai. Dar yra išlikęs buvęs Tiškevičiaus dvaras. Jame išlikęs gyvenamasis namas ir keletas medžių, buvusiame dvare gyvena žmonės. Dabar Čypiškio kaime trys sodybos, kuriose gyvena keturi žmonės.
Dačiūnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 47 gyventojais. 1959 m. gyveno 18, 1970 m. – 15 gyventojų. Neišlikęs.
Daržai – kaimas. Pavadinimas kilęs iš bendrinio žodžio – daržas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 21 ūkis su 94 gyventojais. 1959 m. gyveno 55, 1970 m. – 49, 2011 m. – 3 gyventojai. Kaimo atminimui pastatytas paminklinis akmuo.
Daskapys – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 17 gyventojų. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. –5 gyventojai. Neišlikęs.
Daunoriai – kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 38 ūkiai su 187 gyventojais. 1959 m. gyveno 145, 1970 m. – 116, 2011 m. – 61 gyventojas. Kaime yra 23 kiemai, 3 – negyvenami.
Deikiškėliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 41 gyventoju. 1959 m. gyveno 35, 1970 m. – 28 gyventojai. Gyvenamosios vietos vardas, sudarytas iš kito, jau buvusio vietovardžio – Deikiškiai. Kaimas neišlikęs.
Deikiškiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą Deikiškiai minimi 1555 m. 1716 m. Deikiškiuose pastatyta koplyčia, kuri 1736 m. perstatyta. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 26 ūkiai su 148 gyventojais. 1959 m. gyveno 103, 1970 m. – 81, 2011 m. – 6 gyventojai.
Dumbliūnai (Mažulėnai) – kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1555 m. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Dumblius. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 23 ūkiai su 146 gyventojais. 1959 m. gyveno 84, 1970 m. – 82, 2011 m. – 23 gyventojai.
Dvaržiškis – kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 21 gyventoju. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 5 gyventojai. Neišlikęs.
Džiugiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 30 gyventojų. 1959 m. gyveno 30, 1970 m. – 14 gyventojų. Neišlikęs.
Eiminiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 16 ūkiai su 69 gyventojais. 1959 m. gyveno 44, 1970 m. – 31, 2011 m. – 11 gyventojų.
Gaižiūnai – kaimas. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Gaižiūnas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1617 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 23 ūkiai su 133 gyventojais. 1959 m. gyveno 94, 1970 m. – 123, 2011 m. – 75 gyventojai. 1915 m. įsteigta Gaižiūnų pradinė mokykla. 1947 m. – Gaižiūnų biblioteka.
Girelkos viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 7 gyventojais. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Gojiškis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 10 gyventojų. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. – 6 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Grikienos – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 18 gyventojų. 1959 m. gyveno 15, 1970 m. – 11, 2011 m. – 5 gyventojai.
Gruzdynė – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 7 gyventojais. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Grūbiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 26 gyventojais. 1959 m. gyveno 20, 1970 m. – 19, 2011 m. – 1 gyventojas. Kaimas jau nebegyvenamas. Dar stovi viena sodyba.
Gumbeliai – kaimas. Istorijos šaltiniuose minimi nuo 1603 m. Tuomet kaimas vadintas dviem vardais – Petkūnais arba Gumbeliais. Gumbeliai – kaimas priklausantis dviem seniūnijoms – Alizavos ( Kupiškio rajonas) ir Vabalninko (Biržų rajonas). Petkuny abo Gumbele 1603 m -12 valakų, 1628, 1640 m. 16 valakų kaimas. Senieji kaimo sklypai vadinti: Čepčiotu, Upiagaliu, Kalniniu, Laibute, Serbintiškiu, Prieškalniu, Kalpiškiu, Prūdeliu, Uogintiškiu, Upeliu, Pempiškiu, Generotiškiu, Gučkalniu, Pakalniškiu. Pavadinimas nuo pavardės Gumbelis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 47 ūkiai su 225 gyventojais. 1959 m. gyveno 101, 1970 m. – 94, 2011 m. – 17 gyventojų.
Guodžiai – kaimas. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Guoda. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1585 m. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 15 ūkių su 82, dvare 7 ūkiai su 100 gyventojų. 1959 m. gyveno 152, 1970 m. – 120, 2011 m. – 34 gyventojai. 1992-09-24 patvirtintas Guodžių geomorfologinis draustinis. Veikė durpynas. Guodžių dvaras, priklausęs Vytautui ir Liudui Cemnolonskams, 349 ha, išparceliuotas 1930 m.
Ilgalaukiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1555 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 34 ūkiai su 207 gyventojais. 1959 m. gyveno 124, 1970 m. – 138, 2011 m. – 6 gyventojai. Kaime yra 2 kiemai. Išlikę buvusios fermos pastatai. Fermoje ūkininkauja Jolanta Stankevičienė.
Inkūnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1617 m. 1774 m. įsteigtas Inkūnų palivarkas. Dalis kaimo prie Ramongalių kaimo buvo vadinami Griaužliais. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 16 ūkių su 106 gyventojais. 1959 m. gyveno 68, 1970 m. – 61, 2011 m. – 2 gyventojai. Dabar yra viena sodyba, kurioje gyvena 1 žmogus. Pavadinimas nuo pavardės Jankus, Jankūnas.
Jasiuliškiai – kaimas. Pavadinimas kildinamas nuo pavardės Jasiulis. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1617 m. 1736 m. – Jasiuliškiuose pastatyta koplyčia. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 9 ūkiai su 49, viensėdyje 5 ūkiai su 26 gyventojais. 1959 m. gyveno 51, 1970 m. – 37, 2011 m. – 2 gyventojai. Nuo 1947 m. buvo pradinė mokykla, vėliau perkelta į Mieliūnų kaimą.
Jaunučiai – kaimas. 1959 m. gyveno 24, 1970 m. – 12 gyventojų. Nėra gyventojų.
Karklinai (Karklynai, Naujadvaris) – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1596 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 12 ūkių su 65 gyventojais. 1959 m. gyveno 42, 1970 m. – 27 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Kateliškiai (Koteliszki) – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1645 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 11 ūkių su 63 gyventojais. 1959 m. gyveno 46, 1970 m. – 34, 2011 m. – 5 gyventojai. 1997 m. lapkričio 12 d. į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių įvykių veiklos sąrašą įrašyta Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio, II Seimo prezidiumo pirmininko Vytauto Petrulio gimtinė Kateliškiai. Pastatytas paminklas ir Signataro stulpas. 2012 atidengtas atminimo akmuo Monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui.
Kupriai (Kupry) – kaimas. Istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1603 m. 1638 m 10 valakų kaimas priklausė Čypiškių polivarkui. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 24 ūkiai su 102 gyventojais. 1959 m. gyveno 92, 1970 m. – 77 gyventojai. Šiuo metu sodybų nebėra, gyventojų nėra. Kuprių Šv. Stanislovo koplyčia – priklauso Vabalninko Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijai. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Kuprių Šv. Stanislovo koplyčia pastatyta vietos gyventojų 1746 m. Koplyčią supa veikiančios kaimo kapinės. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Kuprys.
Kuodiškis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 3 gyventojais. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 4 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Lamokai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 61 gyventoju. 1959 m. gyveno 55, 1970 m. – 41, 2011 m. – 8 gyventojai. Kaime yra Petro Aukštikalnio melžiamų karvių ūkis.
Lamokėliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 20 ūkių su 101 gyventoju. 1959 m. gyveno 102, 1970 m. – 77, 2011 m. – 26 gyventojai. Kaimo teritorijoje, kapinėse, stovi Šv. Jurgio koplyčia. Jame yra Laimučio Dževečkos mėsinių galvijų ūkis.
Laužai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 53 gyventojais. 1959 m. gyveno 47, 1970 m. – 37, 2011 m. – 5 gyventojai.
Lebeniškiai – kaimas. Pavadinimas kilęs nuo Lebenis. Pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėti 1585 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 70 ūkių su 355 gyventojais. 1959 m. gyveno 214, 1970 m. – 159, 2011 m. – 72 gyventojai. Po 1863 metų sukilimo į kaimą vietoj ištremtų lietuvių buvo atkeltos rusų šeimos.  Apie 1900 m. pastatyta cerkvė. 1919 m. įsteigta pradinė mokykla. 1951 m. įsteigta biblioteka. 1957 m. – kultūros namai.
Linaičiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 29 gyventojais. 1959 m. gyveno 12, 1970 m. – 11, 2011 m. – 4 gyventojai. Nebėra gyventojų, kaimo teritorija apsodinta mišku.
Linkiamiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 34 gyventojais. 1959 m. gyveno 21, 1970 m. – 15 gyventojų.
Malmievis – viensėdis. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Martišiūnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėti 1640 m. buvęs palivarkas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 59 gyventojais. 1959 m. gyveno 62, 1970 m. – 31, 2011 m. – 2 gyventojai. Kaime buvo kapinės, dabar sunaikintos, buvo iškasinėtos duobės (žvyrduobės) – dabar dirbama žemė. Yra 5 sodybos, gyvena 2 žmonės. Martišiūnų dvaras (218 ha), priklausęs Tiškevičiams, išparceliuotas 1925 m. Dvaro centras ir dalis žemės atiteko parapijos senelių namams (elgetynui), žemės gavo ir 19 buvusių savanorių ir bežemių. Pavadinimas nuo pavardės Martišius, Martišiūnas.
Martišiūnėliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 22 gyventojais. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Mediniškiai I – viensėdis. Vabalninko bažnyčios inventoriuje minimas 1782 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 kiemai su 14 gyventojų. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 2. Panaikintas 1971 m. sausio 27 d.
Mediniškiai II – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 41 gyventoju. 1959 m. gyveno 34, 1970 m. – 38 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Medinos I – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 14 gyventojų. 1959 m. gyveno 23, 1970 m. – 18 gyventojų.
Medinos II – kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventorių dokumentuose paminėti 1673-11-20. Pavadinimas kildinamas nuo Medinos, medinai – medinis laukas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 42 gyventojais. 1959 m. gyveno 4, 1970 m. – 9, 2011 m. – 3 gyventojai.
Meilūnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1555 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 36 ūkiai su 183 gyventojais. 1959 m. gyveno 141, 1970 m. – 148, 2011 m. – 190 gyventojų. Šiuo metu yra 79 kiemai iš jų 15 negyvenami. 1920 atidaryta pradžios mokykla.  Kaime Stasio Stačkūno ūkis.
Mieliūnai – kaimas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1555 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 28 ūkiai su 136 gyventojais. 1959 m. gyveno 110, 1970 m. – 124, 2011 m. – 205 gyventojai.
Mieliūnėliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 25 gyventojais. 1959 m. gyveno 30, 1970 m. – 5 gyventojai. Gyvenamosios vietos vardas, sudarytas iš kito, jau buvusio vietovardžio – Mieliūnai.
Misiškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 12 ūkių su 57 gyventojais. 1959 m. gyveno 38, 1970 m. – 28 gyventojai. Neišlikęs.
Mockūnai – kaimas. Pavadinimas kildinamas nuo pavardės Mockūnas, Mockus. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1617 m. Apie 1777 m. – įsteigtas Mockūnų palivarkas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 70 gyventojų. 1959 m. gyveno 78, 1970 m. – 100, 2011 m. – 34 gyventojai.
Muimelis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 8 gyventojais. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. – 14, 2011 m. – 6 gyventojai. 1985-04-24 Patikslintos Biržų rajono ribos: Muimelio kaimo dalis priskirta Panevėžio rajonui. Pavadinimas nuo miškų savininko Muimelio pavardės.
Muimeliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 21 ūkis su 120 gyventojų. 1959 m. gyveno 67, 1970 m. – 49, 2011 m. – 10 gyventojų. Pavadinimas nuo kaimui davusio žemės Muimelio pavardės.
Nariškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 32 gyventojais. 1959 m. gyveno 18, 1970 m. – 18, 2011 m. – 5 gyventojai.
Narvydiškiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1603 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 23 ūkiai su 103 gyventojais. 1959 m. gyveno 70, 1970 m. – 57, 2011 m. – 17 gyventojų.
Natiškiai – kaimas. 1639-03-08 Lenkijos karalius ir didysis Lietuvos kunigaikštis Vladislovas IV Vabalninko bažnyčiai, kaip nukentėjusiai nuo švedų antplūdžio ir maro, priskyrė du valakus žemės Vabalninke, Bartkūnų sodžių ir 2,5 valako Geniškių. Perdavimo dokumentuose paminėti Natiškiai. 1898 m. buvo 19 ūkininkų, gyveno 228 žmonės. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 30 ūkių su 190 gyventojų. 1959 m. gyveno 139, 1970 m. – 155, 2011 m. – 42 gyventojai. 1929 m. atidaryta pradžios mokykla.
Padagai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 8 ūkiai su 44 gyventojais. 1959 m. gyveno 33, 1970 m. – 15 gyventojų.
Padvariečiai – kaimas. Vabalninko bažnyčios inventoriuje minimas 1782 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 35 gyventojais. 1959 m. gyveno 55, 1970 m. – 28, 2011 m. – 6 gyventojai.
Pagojė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 28 gyventojais. 1959 m. gyveno 20, 1970 m. – 13 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atkurtas.
Palaima (Benediktava) – kaimas. Palivarkas. Dvaras priklausė Tiškevičiams, išparceliuotas 1926 m. išdalinant kaimo žmonėms ir savanoriams. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 52 gyventojais. 1959 m. gyveno 55, 1970 m. – 50, 2011 m. – 21 gyventojas. Dabar yra 13 sodybų gyvena 18 gyventojų. Buvo klubas-skaitykla, mokykla. Pavadinimas nuo slaviškos priesagos – ava Benediktava – Benediktas (apie 1930 m. lietuvinant vietovardžius Benediktava buvo pavadinta lietuvišku atitikmeniu – Palaima).
Patatuliečiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 13 ūkių su 62 gyventojais. 1959 m. gyveno 35, 1970 m. – 12 gyventojų. Neišlikęs. Kaimo atminimui pastatytas kryžius.
Pempiškiai (Pimpiškiai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 23 gyventojais. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. – 15 gyventojų. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d. Kaimo atminimui pastatytas paminklinis akmuo.
Pilviškiai – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 6 ūkiai su 41 gyventoju. Panaikintas sovietmečiu 1971 m. sausio 27 d.
Plikiai – kaimas. Pavadinimas nuo pavardės Plikys. Buvo kaimo kapinės vadinamos milžinkapiais. Dabar kapinių nebėra. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 45 gyventojais. 1959 m. gyveno 16, 1970 m. – 16, 2011 m. – 7 gyventojai. Dabar yra viena sodyba, gyvena vienas žmogus.
Purvai I – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1609 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 24 gyventojais. 1959 m. gyveno 20, 1970 m. – 12 gyventojai. Buvusio kaimo teritorija apsodinta mišku.
Purvai II – kaimas, netoli Gaižiūnų. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 20 gyventojų. 1959 m. gyveno 9, 1970 m. – 10 gyventojų.
Puteliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 31 gyventoju. 1959 m. gyveno 14, 1970 m. – 10 gyventojų. Neišlikęs.
Račgaliai – kaimas. (Senesni žmonės šį kaimą vadina Radžgaliai). Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimas 1555 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 95 gyventojais. 1959 m. gyveno 57, 1970 m. – 27 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Ramongaliai – kaimas. Vabalninko bažnyčios krikšto archyvuose minimas nuo 1640 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 26 ūkiai su 137 gyventojais. 1959 m. gyveno 103, 1970 m. – 133, 2011 m. – 244 gyventojai. Yra biblioteka, kultūros namai. Buvo pradinė mokykla. Pavadinimas tai darinys iš asmenvardžio ir bendrinio žodžio, kuris gali būti vienaskaitinis ar daugiskaitinis. Ramongaliai – Ramonas, Ramonis, Ramonius + galas.
Remeikiai (Rymiejki, Romeykowiczi, Romeyki) – kaimas. Istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1604 m. 1638 m. – 12 valakų kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 21 gyventoju. 1959 m. gyveno 112, 1970 m. – 89, 2011 m. – 19 gyventojų.
Savučiai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1628 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 10 ūkių su 76 gyventojais. 1959 m. gyveno 9, 1970 m. – 7 gyventojai.
Severiškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 19 gyventojų. 1959 m. gyveno 24, 1970 m. – 14, 2011 m. – 4 gyventojai.
Skaistbalys – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 31 gyventoju. 1959 m. gyveno 23, 1970 m. – 23, 2011 m. – 8 gyventojai.
Skuodiškis – viensėdis. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Smailiškis (Smailškio) – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 6 gyventojais. 1959 m. gyveno 7, 1970 m. – 4 gyventojai. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Smilgiškis – kaimas. Vabalninko bažnyčios inventoriuje minimas 1782 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 12 gyventojų. 1959 m. gyveno 10, 1970 m. – 12, 2011 m. – 2 gyventojai. Šiuo metu yra 2 kiemai, gyvena 2 gyventojai.
Strazdžiai – kaimas. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Strazdas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1555 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 22 ūkiai su 139 gyventojais. 1959 m. gyveno 105, 1970 m. – 86, 2011 m. – 32 gyventojai. 1959-07-28 Vabalninko rajono Sodelių apylinkės Eiminiškių, Grikienių, Laužų, Linkiamiškio, Padagų, Šakupio ir Tribuliškių gyvenamosios vietovės priskirtos Strazdžių apylinkei.
Sungailiai – kaimas. Pavadinimas kildinamas nuo pavardės Sungailius. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 31 gyventoju. 1959 m. gyveno 6, 1970 m. – 5 gyventojai. Neišlikęs.
Sviliai – kaimas. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1628 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 46 ūkiai su 271 gyventoju. 1959 m. gyveno 137, 1970 m. – 152, 2011 m. – 78 gyventojai. Kaime šiuo metu yra 44 sodybos, iš jų 10 nebegyvenamos. 1920 m. buvo pradinė mokykla. Kaime yra ūkininko Audriaus Stačkūno mėsinių galvijų ferma.
Šakupis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 5 gyventojais. 1959 m. gyveno 9, 1970 m. – 5 gyventojai.
Šalniai – kaimas. Vabalninko bažnyčios inventoriuje minimas 1782 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 23 ūkiai su 128 gyventojais. 1959 m. gyveno 111, 1970 m. – 80, 2011 m. – 32 gyventojai. Šiuo metu yra 7 kiemai.
Šilai – kaimas. Ukmergės pavieto Salamiesčio dvaro ir miestelio inventoriuje minimas 1673-11-20. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 9 gyventojais. 1959 m. gyveno 3, 1970 m. – 3 gyventojai. Kaimas nebegyvenamas, viskas užžėlę mišku likę tik vienos Edvardo Valentėlio sodybos griuvėsiai.
Šlekiškiai – kaimas Vabalninko bažnyčios inventoriuje minimi 1782 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 7 ūkiai su 37 gyventojais. 1959 m. gyveno 28, 1970 m. – 18 gyventojų. Buvo kapinės, jos sunaikintos jų vietoje buvo žvyro karjeras. Yra trys sodybos, gyventojų nėra.
Šukionys – kaimas. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Šukionis. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimi 1555 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 52 ūkiai su 321 gyventoju. 1959 m. gyveno 223, 1970 m. – 175, 2011 m. – 201 gyventojas. 1746 m. Šukionyse pastatyta koplyčia. 1952 m. įsteigta Šukionių biblioteka. Nuo 1920 buvo pradinė mokykla. 1959 m. įsteigtas Šukionių felčerių ir akušerių punktas, uždarytas 2019 m. 
Tribuliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 4 ūkiai su 16 gyventojų. 1959 m. gyveno 19, 1970 m. – 14 gyventojų.
Trišakiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 20 ūkių su 90 gyventojų. 1959 m. gyveno 31, 1970 m. – 21 gyventojas. Kaimas negyvenamas. Likę tik pastatų pamatai apžėlę samanomis. Apipintas legendomis netoli kaimo guli Trišakių arba dar vadinamas Batakmeniu akmuo.
Unčiškiai II – kaimas.  Panaikintas sovietmečiu 1968 m. spalio 23 d.

Vabalninkas – miestas. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1554 m. Vabalninkas – vandenvardinis vietos vardas – nuo upelio Vabala. Esą, ėjo motina su vaiku žoliauti. Vaikas pamatė upelį ir sako: „Va, bala“. Išgirdo piemenys ir ėmė mėgdžioti: „Vabala, vabala“. Taip vaikai ir pakrikštijo upelį. 1923 m. surašymo duomenimis miestelyje buvo 218 ūkių su 1287, dvare 11 ūkių su 74 gyventojais. 2011 m. gyveno – 1057 gyventojai. 1924 m. atidaryta žemės ūkio krypties mokykla, nuo 1955  m. – Žemės ūkio technikumas. Dabar – Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyrius. Yra  B. Sruogos gimnazija.
Varteliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 46 gyventojais. 1959 m. gyveno 25, 1970 m. – 19, 2011 m. – 3 gyventojai.
Veleniškiai (Strovinskai) – kaimas. Pavadinimas kilęs nuo pavardės Veleniškis. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą minimas 1555 m. 1898 m. gyveno 27 gyventojai. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 30 gyventojų. 1959 m. gyveno 34, 1970 m. – 15, 2011 m. – 3 gyventojai. Šakenių sodybai 1994 m. pastatytas paminklinis akmuo.
Voriškis – kaimas. Papilio dvaro inventorių dokumentuose paminėtas 1671 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 14 gyventojų. 1959 m. gyveno 11, 1970 m. – 14, 2011 m. – 6 gyventojai. Dabar belikusi viena gyvenama sodyba.
Zaprutiškiai – kaimas. Vietos vardas išvestas iš bendrinio žodžio prutas (iš lazdynų medienos išplėšti ploni ilgi pluoštai pintinėms pinti, kuoleliai, dalgio galas) za – slaviška priesaga. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1639 m. 1639-03-08 Lenkijos karalius ir didysis Lietuvos kunigaikštis Vladislovas IV Vabalninko bažnyčiai, kaip nukentėjusiai nuo švedų antplūdžio ir maro, priskyrė du valakus žemės Vabalninke, Bartkūnų sodžių ir 2,5 valako Geniškių. Perdavimo dokumentuose paminėti Zaprutiškiai. 1905 m. įvyko pirmasis lietuviškas vakaras Zaprutiškiuose. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 35 gyventojais. 1959 m. gyveno 75, 1970 m. – 74, 2011 m. – 20 gyventojų.
Žiliškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 11 ūkių su 46 gyventojais. 1959 m. gyveno 47, 1970 m. – 25 gyventojai. Neišlikęs.