„Kiekvienas, kuris tik gyvena šioje žemėje, privalo ją ginti“

Paskelbta: Penktadienis, 13 Balandis 2018

Biržiečiai, kūrę Lietuvos valstybę


Po metų Lietuva minės valstybingumo atstatymo ir modernios valstybės kūrimo pradžios šimtmetį.
Vis mažesnis būrelis piliečių, kasmet susirenkančių į Vasario 16-osios minėjimą prie valstybingumo simbolių, liudija, jog, perfrazuojant klasiką, kažkas ne taip mūsų karalystėje.

Istorikai vieningai sutaria, kad Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai yra reikšmingiausi ir svarbiausi praėjusiame amžiuje lietuvių tautos nuveikti darbai. Lietuvos Tarybos Vasario 16 dienos aktas - trumpas, konceptualus ir lakoniškas. Jame vos 112 žodžių, bet kokios ilgametės viltys sudėtos į šį dokumentą. Jis skelbė tautai valstybę, nepriklausomybę ir parlamentinį valdymą. Signatarai nežadėjo jokių materialinių gėrybių, jokios materialios gerovės.
Valstybės atkūrimo aktą derėtų laikyti simboliu, atskaitos tašku, riba, į kurią galima atsiremti. Juk vasario 17 dieną gyvenimas nepasikeitė, viskas buvo, kaip buvę. Tačiau tai buvo mūsų tautos simbolinis aktas ateities kartoms ir visam pasauliui. Realiai valstybė buvo atkurta tik 1918 rudenį. Jei tada būtų susiklosčiusi kitokia situacija ir nebūtų pavykę atkurti valstybės, šitas aktas būtų išlikęs ir įrodęs lietuvių tautos siekį turėti savo valstybę. Galima drąsiai teigti, jog be Vasario 16 dienos sprendimo nebūtų ir Kovo 11 dienos dokumento. Todėl neturime pamiršti savo protėvių, jų politinės kultūros ir drąsos, parenkant kelią lietuvių tautai Lietuvoje, Europos žemyne ir pasaulyje.

Kada prasidėjo Lietuvos valstybės atkūrimo kova? Iškart po XVIII amžiaus pabaigoje žlugusios senosios Lietuvos valstybės. Šios kovos programa ilgą laiką buvo orientuota į žlugusios valstybės atkūrimą. Laisvos Lietuvos idėja perėjo atskirus etapus, jos raidą keitė 1830-1831 ir 1863 metų sukilimai bei po jų vykusios žiaurios fizinės ir kultūrinės Rusijos represijos. Iki XIX amžiaus antrosios pusės valstybės atkūrimo vizijos sietos unijos su Lenkija valstybės modeliu. Pirmieji nedrąsūs savarankiškumo daigai atsirado vieno iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų Simono Daukanto veikloje bei raštuose. Po to su „Aušros“ leidinio pasirodymu 1883 metais gimė Lietuvių tautinio atgimimo sąjūdis. Į atgimimo veiklą stojo Lietuvos šviesuomenė - J. Basanavičius, V. Kudirka, Maironis, J. Tumas - Vaižgantas, J. Jakštas, J. Šliūpas ir daugelis kitų. Jie padėjo pagrindus 1905 m. Didžiajam Vilniaus Seimui, kuriame buvo kalbama apie Lietuvos autonomiją Rusijos imperijos sudėtyje, neatsisakant Lietuvos valstybingumo idėjos. XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje matomas lietuvių politinis tautos subrendimas, steigiamos politinės partijos. Lietuvių tautai jau aišku, kad savo valstybės reikia, bet politinės partijos pradeda spręsti, kokiu keliu valstybę atkurti ir kokia santvarka bus. Tai rodo politinę brandą. Reikėjo tik išorinio postūmio ir tas postūmis - pasaulinis karas bei perversmas Rusijoje davė rezultatą - Vasario 16-osios aktą.
Karininkas ir poetas Valerijus Šerelis gražiai pasakė apie Kovo 11-ą atkurtą Nepriklausomybę: „Mes laimėjome karą. Tiesiog tai buvo ilgas, penkiasdešimt metų užsitęsęs karas. Bet mes juos nugalėjome.“ Šis palyginimas tinka visai Lietuvos valstybės istorijai. Gyvename sandūroje, kurioje susiduria Vakarų ir Rytų civilizacijos. Turbūt nėra pasaulyje kitos valstybės, kuri būtų gimusi ir atgimusi tris kartus. Gimusi su karaliumi Mindaugu, Lietuva du kartus atgimė XX amžiuje kaip nepriklausoma valstybė. Nė viena pasaulio šalis šito neturi. Mes esame vieninteliai, šiandien mes šimtmečių karo laimėtojai.

Pasitikdami valstybės atgimimo šimtmečio jubiliejų, įsiklausykime į daugiau kaip prieš du šimtmečius senosios Lietuvos valstybės žlugimo akivaizdoje pasakytus žodžius. Jie šiandien tokie pat svarbūs ir aktualūs kaip ir tada, nes priešas tas pats. 1794 metų gegužę Vilniuje, laidojant kare su Maskvos kariuomene kritusius Respublikos piliečius, garsiausias to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pamokslininkas Mykolas Karpavičius pasakė įspūdingą gedulingą pamokslą: „Jau dabar negali būti kitaip: tiktai arba būti geru piliečiu ir eiti į karą, arba būti išdaviku ir eiti į nešlovingą bei negarbingą mirtį. Negalvokit tik apie savo naudą, uždarbį, luomą, išdidumą... Kiekvienas, kuris tik gyvena šioje žemėje, privalo ją ginti. Nėra dabar skirtumų tarp luomų, tarp vyrų ir moterų, tarp žmonių amžiaus, tarp užimamų pareigų ir valdžios, tarp žmonių prigimties ir tikėjimo... Šaukia jus visa mūsų žemė: eikite narsiai, nėra jau kur bėgti, nėra kur pasislėpti, arba gyvenkime visi laisvi ir ramūs, arba žūkime visi šlovėje narsiai gindamiesi.“
Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui laikraštis „Šiaurės rytai“ pradeda straipsnių ciklą „Biržiečiai, kūrę Lietuvos valstybę“. Juose kalbėsime apie žymias Biržų krašto asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką valstybės atkūrimo politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Šie žmonės turėtų būti įkvepiantis, drąsinantis pavyzdys dabartinėms kartoms, norinčioms ne tik perimti tėvų ar protėvių sukauptą patirtį, bet ir ją modifikuoti, papildyti savo gyvensena.
Projektą iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Projektui „Biržiečiai, kūrę Lietuvos valstybę“ 2017 metais fondas suteiks 8000 Eurų finansinę paramą. Įgyvendinti jį padės nuolatiniai laikraščio kūrybiniai bendradarbiai ir konsultantai – Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkai, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos darbuotojai, kraštotyrininkai.

Nuotraukos iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“
fondų. Fotografas P. Ločeris


Antanas Vaičeliūnas
2017-02-21

 

Įmonės kodas: 190548271
J. Radvilos g. 3, Biržai 41175 
Tel./faks. 8 450 38012
e. paštas – biblioteka@birzai.rvb.lt