Lietuviškos valdžios kūrimasis. Biržų savivaldybė

Paskelbta: Pirmadienis, 16 Balandis 2018

Kalbėdami apie savivaldos kūrimąsi Lietuvoje 1918-1919 metais, tyrėjai pabrėžia didelę įvairovę tiek dėl rinkimų tvarkos, tiek dėl institucijų pavadinimo ar joms suteikiamo statuso.
 
Skaičiuojami balsai po rinkimų į Biržų miesto valdybą 1931 metais. Iš dešinės ketvirtas sėdi burmistras Povilas Klybas. Nuotr. P. Ločerio.
Tačiau kartu pastebima, kad, nepaisant skirtingo kūrimosi, beveik visur jos buvo išrinktos laikantis demokratijos principų. Dažniausiai rinkimuose dalyvavo visi piliečiai, nepaisant tautybės, tikybos, lyties, socialinės padėties. Tai, kad savivaldybės išrinktos demokratiškai, daugelio gyventojų manymu, lėmė jų viršenybę prieš centro valdžią. Todėl neretai kildavo trintis tarp vyriausybės atsiųstų įgaliotinių bei vietinės išrinktos valdžios. Kita vertus, normaliam darbui trukdė ir išorinės jėgos, karo sąlygos, vyriausybių nepastovumas bei įstatyminių aktų stoka. Tai matyti ir Biržų savivaldybės veiklos retrospektyvoje. Pasitraukus kaizerinės Vokietijos administracijai ir kareiviams, Biržų apskrities komitetas ragino žmones rinkti miesto tarybą. Pirmutiniai Tarybos rinkimai įvyko evangelikų reformatų mokykloje. Į Tarybą buvo išrinkti kunigas Rinkevičius, kunigas Jakubėnas, J. Balčiūnas, A. Ramašauskas, P. Klybas, V. Gregoravičius, A. Liausėdas ir kiti. Pirmas Tarybos posėdis įvyko 1918 metų gruodžio 18 dieną, kuriame buvo išrinkta Biržų miesto valdyba iš 5 asmenų. Šios valdybos pirmininku buvo išrinktas Povilas Klybas, nariais P. Apinys, Teseckas, Jakobsonas ir paskutinis nežinomas. Tačiau laikmetis neramus - po 10 dienų valdžią perima Biržų apskrities kairiųjų eserų Revoliucinis Komitetas, vadovaujamas A. Iešmanto. Šis reikalavo paleisti Biržų miesto Tarybą, laikinai palikdamas veikti tik valdybą. Dar po keleto dienų, 1919 sausio 10 dieną, bolševikai užima Biržus, išvaiko A. Iešmanto sudarytą komitetą ir veikusią valdybą bei sunaikina visus dokumentus. Buvo įsteigtas bolševikų komitetas, vadovaujamas J. Kovalskio. Biržų partizanams ir Lietuvos kariuomenei iš apskrities išvarius bolševikus, apskrities komendanto Simo Šilkarskio leidimu buvo renkama Biržų miesto laikinoji valdyba. Rinkimai vyko birželio 8 dieną, juose dalyvavo 61 Biržų miesto gyventojas. Buvo nutarta laikinąją valdybą rinkti iš 4 asmenų slaptu balsavimu. Taip balsų dauguma į Laikinąją miesto valdybą buvo išrinkti Povilas Klybas, Mendelis Dorfanas, Karolis Puodžiūnas ir Jonas Lapienė. Apskrities komendantas S. Šilkarskis 1919 birželio 10 dieną savo potvarkiu patvirtino Povilą Klybą, kaip gavusį daugiausia balsų, Biržų miesto burmistru.

Biržų miesto tarybos rinkimai

Rugpjūčio pradžioje apskrities komendantas S. Šilkarskis nurodo Laikinajai Biržų miesto valdybai neatidėliotinai surengti rinkimus į Biržų miesto tarybą. 1919 metų rugpjūčio 6 dieną buvo sudaryta rinkimų komisija. Šios komisijos pirmininku buvo išrinktas Antanas Gerkavičius. Pagal Biržų miesto statistikos žinias, rinkimuose į Biržų miesto tarybą galėjo dalyvauti 1778 asmenys. Todėl ir buvo išspausdinti 1778 rinkimų lapai. Pirmosios rinktos Biržų miesto Tarybos nariais tapo šie asmenys: Povilas Klybas (gavęs 577 balsus); Antanas Sprindys (570); kunigas Povilas Jakubėnas (543); Karolis Puodžiūnas (539); Adomas Ramašauskas (539); Jonas Lapienė (532); Jokūbas Lazdauskas (518); Motiejus Trapulionis (505); Aleksandras Voronenko (502); kunigas Boleslovas Baronas (496); Jonas Sprindys (483); Mečislovas Gerkavičius (462); Stanislovas Šilalnikas (439); Vladislovas Grigaravičius (415); Leiba Fridmanas (644); Šlioma Gendleris (641); Leizeris Ludija (623); Šolimas Kacas (595); Leiba Tabakinas (571); Mendelis Dorfanas (556); Mauša Elingas (509).
1919 metų rugsėjo 21 dieną įvykusiame Biržų miesto tarybos posėdyje buvo išrinkta Biržų miesto valdyba. Dar prieš rinkimus posėdyje buvo pasiūlyta miesto valdybą rinkti iš 3 asmenų: dviejų krikščionių ir 1 žydų tautybės asmens. Renkant valdybos pirmininką buvo pasiūlyta 3 kandidatūros: Povilo Klybo, Jono Sprindžio ir Antano Sprindžio. Povilas Klybas gavo daugiausia balsų, net 12 iš 21 galimo. Jis ir tapo Biržų miesto valdybos pirmininku, tai yra Biržų miesto burmistru.
 
Biržų miesto savivaldybės pastato Kanauninko (vėliau Rotušės) gatvėje kertinio akmens šventinimo dalyviai 1923 metais. Iš kairės penktas - Jokūbas Mikelėnas, šeštas - kun. Boleslovas Baronas, aštuntas - Biržų miesto burmistras Povilas Klybas. Nuotr. B. Michelsono.

Lenkiški motyvai

Reikia paminėti ir tuo metu Biržų apskrities komendanto pareigas ėjusio karininko S. Šilkarskio prieštaringą asmenybę. Kilęs iš Juodžionių dvaro Pabiržės valsčiuje dvarininkų šeimos atžala S. Šilkarskis vadovavo Biržų partizanams kovose su bolševikais. Vėliau, turėdamas gerų ryšių Krašto apsaugos ministerijoje, karininkas pretendavo likti Biržų apskrities karo komendantu. 1919 metų rugpjūčio pabaigoje Lietuvos saugumas susekė ir užkirto kelią lenkų karinės organizacijos POW (Polska Organizacija Wojskowa) Kaune rengiamam kariniam perversmui, kuriuo Lietuvos Taryba ir vyriausybė turėjo būti nuverstos ir pakeistos prolenkiška valdžia. Šios organizacijos paruošti priešvalstybiniai atsišaukimai rugpjūčio mėnesio viduryje buvo išplatinti ir Biržuose. Rugsėjo mėnesį Lietuvos žvalgybai pavyko surasti visą POW organizacijos archyvą, kuriame buvo narių ir palaikančiųjų sąrašai. Iš dokumentų paaiškėjo, kad karininkas S. Šilkarskis buvo paskirtas POW komendantu Biržuose. Vengdamas suėmimo, jis pasitraukė į Lenkiją. Likimas pasirodė negailestingas - S. Šilkarskis, jo sesuo Bronė ir motina žuvo Lenkijoje 1939 metais, pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis.
Rašant apie tarpukario Biržų savivaldos veiklą, daugiausiai remiamasi įvairiuose leidiniuose spausdintais tų įvykių dalyvių ar liudininkų prisiminimais, to meto spaudoje skelbta statistika. Pagrindinis šaltinis šia tema - Biržų krašto muziejuje „Sėla“ esantis mokytojos Dangyros Paušaitės diplominis darbas „Biržų savivaldybės susikūrimas ir veikla 1918-1940 metais“. Ruošdama šį darbą, autorė naudojosi Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais Biržų miesto savivaldybės kūrimosi dokumentais, miesto tarybos protokolais ir kita autentiška istorine medžiaga. Tai, ko gero, išsamiausia ir dokumentiniais šaltiniais paremta tarpukario Biržų savivaldos istorijos apžvalga, kuria jau naudojosi daugelis apie tą laikotarpį rašiusių autorių. Šis straipsnis taip pat nėra išimtis.

Pirmasis Biržų burmistras

Jei peržvelgsime tarpukario Biržų savivaldybės darbuotojų sąrašus, ten visada rasime Povilo Klybo pavardę. Dažniausiai jis buvo burmistras arba jo pavaduotojas. Pirmasis Biržų miesto valdybos pirmininkas, arba burmistras, P. Klybas gimė 1874 metų gegužės 15 dieną Biržuose, miestiečių ūkininkų šeimoje. Anksti netekęs tėvų, buvo išnuomojęs paveldėtą žemę ir išvykęs į Vilnių. Tačiau po kelerių metų sugrįžo į Biržus, dirbo vartotojų bendrovės krautuvėje pardavėju, vėliau atidarė savo krautuvę. Aktyviai dalyvavo evangelikų reformatų bendruomenės veikloje. Giedojo bažnyčios chore, buvo išrinktas seniūnų tarybos pirmininku, evangelikų reformatų kolegijos nariu.
Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą susituokė su Elžbieta Kvedaravičiūte. Okupavus Lietuvą kaizerinei Vokietijai, žmona su vaiku pasitraukė į Rusiją. P. Klybas liko Lietuvoje, nes, sugrįžęs į namus pasiimti pamirštų dokumentų, buvo suimtas atėjusių vokiečių. Paleistas iš arešto karo metus praleido Biržuose. Su žmona susitiko tik karui pasibaigus, Rusijoje liko miręs jų pirmagimis.
Kuriantis lietuviškai valdžiai, P. Klybas aktyviai įsitraukia į šį darbą. Akivaizdu, kad tai buvo Biržuose žinomas žmogus, turintis visuomenėje autoritetą, juo buvo pasitikima.
Apie tai liudija balsavimo rezultatai - tiek laikinosios miesto valdybos rinkimuose, tiek vėlesniuose rinkimuose į miesto tarybą P. Klybas gavo daugiausiai rinkėjų balsų.
Tuo metu dar nebuvo vieningų savivaldybių rinkimų taisyklių, nebuvo nusistovėjusi tvarka ir tradicijos, rinkimai dažnai keitėsi. Todėl ir antrajai miesto savivaldybei teko dirbti tik tris mėnesius. 1919 metų pabaigoje Biržuose vyko rinkimai į Biržų miesto tarybą. Ši taryba turėjo būti išrinkta jau remiantis pirmojo Savivaldybių įstatymo, priimto 1919 metų spalio mėn., nuostatomis. Rinkimų komisijos pirmininku buvo išrinktas Povilas Klybas, nariais - P. Kregždė, J. Lapienė, A. Sprindys. Po rinkimų 1920 metų sausio mėnesį burmistru tapo Jonas Sprindys, o P. Klybas - jo pavaduotoju. Tačiau J. Sprindys dirbo neilgai ir dėl asmeninių priežasčių paprašė atleidžiamas. Jo vietoje vėl burmistru tampa P. Klybas. Per 1921 metų rinkimus P. Klybas į šias pareigas perrenkamas.
Su nedidelėmis pertraukomis burmistro ar jo pavaduotojo pareigas P. Klybas ėjo iki pat sovietų okupacijos 1940 metais. Prasidėjus trėmimams, su žmona ir sūnumi slapstėsi kaime, tremties jiems išvengti pavyko.
Paskutinį kartą burmistro postą P. Klybas užėmė vokiečių okupacijos metais ir dirbo juo iki 1943 metų vasaros.
Artėjant rusų kariuomenei, 1944 metų vasarą Klybai pasitraukia į Lietuvos pajūrį. Kaip ir buvusio Biržų parapijos komiteto pirmininko Petro Kregždės šeima, Klybai žvejų laivais ketino pasiekti Švediją. Klybienei su vaikais pavyko laimingai pasiekti Gotlando salą, o laivelį, kuriuo plaukė P. Klybas, sulaikė vokiečių karo laivas. Jis pirmiausia pakliuvo į Rygos kalėjimą, vėliau buvo išvežtas į stovyklą Vokietijoje. Iš čia P. Klybą išvadavo amerikiečių kariuomenė. Padedant Raudonajam Kryžiui, šeima vėl susitiko Švedijoje.
Švedijoje Klybų šeima gyveno pustrečių metų. Čia prisiglaudė ir Kregždžių šeima, su kurių dukra Rita dar nuo Kauno laikų draugavo Klybų sūnus Kostas.
1947 metais abi šeimos persikėlė į JAV. Kostas Klybas ir Rita Kregždaitė 1948 metais susituokė. K. Klybas baigė elektros inžinerijos mokslus Viskonsino universitete. Dukra Vida Klybaitė - Vambutienė baigė Niujorko universitetą, tapo biochemijos mokslų daktare.
1951 metais P. Klybas įsteigė Niujorko lietuvių protestantų parapiją, buvo jos valdybos pirmininku, vėliau - garbės pirmininku. Mirė Povilas Klybas 1966 metų gruodžio 19 dieną Niujorke, palaidotas Cypress Hills kapinėse.
Teisus buvo šviesios atminties istorikas Antanas Seibutis, rašęs, kad „visi Biržų miesto pasiekimai 1918 – 1944 m. yra tiesiogiai susiję su P. Klybu, nes jis beveik visą minėtą laikotarpį dirbo miesto savivaldybėje, o didesnę dalį ir vadovavo. Iš tų laikų apie P. Klybą yra likę prisiminimų kaip apie žmogų, kuris labai rūpinosi miestu, miestiečių gerove, tvarka“. Kaip savivaldybininkas ar vadovas, jis dalyvavo sprendžiant visus miesto ekonominius, socialinius ar kultūrinius klausimus. Daugelis dalykų, tapusių Biržų miesto simboliais, atsirado P. Klybo rūpesčiu ar su jo, kaip burmistro, pritarimu.

Rotušės statyba

Įsikūrusi Biržų miesto savivaldybė neturėjo savų patalpų, ji 1919-1920 metais nuomojo butą vaistininko A. Marcinkevičius name. 1923 metų pradžioje Biržų miesto taryba nutarė statyti nuosavą pastatą. Biržų miesto valdybos namui sklypą Biržų apskrities žemės reformos komisija paskyrė Aptiekos aikštėje. Tačiau Biržų miesto piliečiai pradėjo protestuoti prieš tokį sprendimą. Tad Biržų miesto valdyba nutarė prašyti Biržų apskrities žemės reformos komisijos perduoti savivaldybės žinion žemės sklypą, esantį Kanauninko gatvėje prie upės. Prašymas buvo patenkintas. Biržų miesto valdybos namas buvo pradėtas statyti 1923 metų rugpjūčio mėnesį.
Gal šiandien tai ir kelia šypseną, tačiau miesto taryba nutarė įmūryti statomo miesto namo - Rotušės pamate butelį, įdėjusi į jį trumpą raštą, Biržų miesto tarybos narių nuotrauką ir Lietuvos pinigų - litų bei centų.
Kaip tuomet rašė „Biržų žinios“, „Rašto tekstą parašyti buvo pavesta gydytojui J. Mikelėnui ir kunigui Baronui. Tarybos pirmininkas J. Mikelėnas įvoliojo pirmąjį pamato akmenį. Po to pasakė trumpą kalbą, kurioje pasveikino tuometinę tarybą tokiu nepaprastu įvykiu. Jis pabrėžė, kad ta taryba yra gal viena laimingesnių, nes gali pasidžiaugti savo darbais: pravedama elektra, klojamais šaligatviais, pradedamu statyti miesto pastatu. Todėl pasiūlė pavadinti namą „Biržų miesto Lietuvos nepriklausomybės 5-ių metų sukaktuvių paminėjimui namas“.
Į pamatus buvo įdėtas tokio turinio raštas:
„Kuomet Lietuva per Didįjį pasaulio karą nusikratė rusų jungo ir išsiliuosavo nuo vokiečių okupacijos priespaudos ir įgijo 1918 02 16 nepriklausomybę. Penkių metų tos nepriklausomybės paminėjimui Biržų miesto taryba, džiaugdamasi savivaldybės teisėmis, šiais 1923 08 22 padėjo šį kertinį akmenį Biržų miesto savivaldybės namams, prezidentui Stulginskiui Lietuvos respublikai vadovaujant, P. Klybui Biržų miesto burmistrui esant. Šis aktas būsimų kartų atsiminimui rašytas ir Miesto tarybos narių pasirašytas.“
Iškilmingas Biržų miesto valdybos namo atidengimas įvyko 1924 rugsėjo mėnesį Biržų miesto tarybos posėdyje. Jame kalbas pasakė tarybos pirmininkas J. Mikelėnas ir Biržų miesto burmistras P. Klybas. Šiame posėdyje buvo svarstomas klausimas pakeisti Kanauninko gatvės pavadinimą, ją pavadinant Rotušės. Balsuojant buvo priimtas sprendimas gatvę prie Biržų miesto valdybos namų pavadinti Rotušės. Nors namas buvo iškilmingai priimtas, tačiau sprendžiant iš pateikto Biržų miesto Rotušės priėmimo akto matyti, kad dar 1925 pradžioje jis buvo dar ne visiškai įrengtas. Naujajame pastate įsikūrė pašto telegrafo - telefono įstaiga, o, jai išsikėlus, 1931 metų lapkričio mėnesį į miesto valdybos namus perkeltas Biržų muziejus.

Bokštelių likimas

Tokie įprasti mūsų akiai bokšteliai su patrankomis Biržų tvirtovės prieigose taip pat atsirado ne be P. Klybo pagalbos ir rūpesčio. Jie pastatyti 1927 metais pasistengus Lietuvai pagražinti draugijos, kurios ilgametis pirmininkas buvo savivaldybininkas, burmistras ir viceburmistras Povilas Klybas. Bokšteliai buvo statomi Biržų miesto Magdeburgo teisių gavimui įamžinti, Biržams, kaip kultūros židiniui išaukštinti, jo istorijos svarbiausiems faktams priminti. Apie tai bylojo užrašai bokštelių šonuose. Šiais metais minime bokštelių pastatymo devyniasdešimtmetį, deja, dabartinė jų būklė yra apgailėtina. Seniai neliko šlovingą praeitį primenančių užrašų, aptrupėję ir sunykę bokšteliai palengva, bet užtikrintai žūsta.

Kunigaikščio paminklas

Miesto burmistras P. Klybas ir savivaldybininkas Martynas Mažuika buvo pirmieji paminklo kunigaikščiui Jonušui Radvilai Biržuose iniciatoriai. Renkant aukas daugiausiai pasidarbavo gydytojas J. Mikelėnas, notaras P. Lembertas, Smulkaus Kredito Bankas Biržuose, prof. J. Yčas Kaune, mokesčių inspektorius Krisiukėnas ir policijos vadas M. Kregždė Panevėžyje, gimnazijos direktorius V. Grytė Rokiškyje, Šiaulių muzikos mokyklos vedėjas Likerauskas, 1 husarų pulkas Kaune, Lietuvos evangelikų reformatų sinodas. Paminklą sukūrė žinomas Lietuvos skulptorius Juozas Zikaras. Paminklas su didelėmis iškilmėmis buvo atidengtas 1931 metų birželio 28 dieną Biržų tvirtovės teritorijoje, prieš rūmų griuvėsius. Atidaryme dalyvavo daug garbių svečių, tarp jų švietimo ministras K. Šakenis, prof. J. Yčas, 1 husarų didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos pulko 4 rinktiniai būriai su pulko vadu pulkininku P. Jackevičiumi. Buvo pastatyti gelžbetoniniai tiltai per Apaščią, Agluoną, grįstos gatvės, cementiniai šaligatviai, sutvarkytas piliakalnis. Pastatyta nauja elektros stotis, gimnazijos rūmai, „Aušros“ pradžios mokykla. Muziejus ir knygynas, našlaičių prieglauda ir ligoninės reikalai, kone dvigubai išaugęs miesto gyventojų skaičius ir šimtai naujų namų - nėra lengva išvardinti visų pokyčių, atsiradusių Biržuose per P. Klybo darbo savivaldoje metus. Tai Biržų tarpukario augimo ir vystymosi istorija.
1997 metais Biržuose buvusi Pionierių gatvė buvo pavadinta pirmojo Biržų burmistro Povilo Klybo vardu. Čia, savo namuose, P. Klybo šeima gyveno iki 1944 metų vasaros. Dar po ketverių metų prie namo pritvirtinta granitinė atminimo lenta, primenanti, kad čia gyveno Biržų burmistras Povilas Klybas. Apmaudu, tačiau vėliau naujieji namo savininkai lentą nuėmė, o P. Klybo giminaičiai buvo priversti ją perduoti saugoti „Sėlos“ muziejui.


Antanas Vaičeliūnas
2017-09-26

 

Įmonės kodas: 190548271
J. Radvilos g. 3, Biržai 41175 
Tel./faks. 8 450 38012
e. paštas – biblioteka@birzai.rvb.lt