Valstybės dieną Papilyje atidengta atminimo lenta savanoriams

Paskelbta: Trečiadienis, 18 Balandis 2018

Biržiečiai, kūrę Lietuvos valstybę

 

Ketvirtadienį Lietuva atšventė valstybės gimimo dieną - liepos 6-ają, vienintelio mūsų turėto karaliaus karūnavimo dieną. Anot istoriko Edvardo Gudavičiaus, tai diena, kai Mindaugas nuo suolo persėdo į sostą.  
Būtent Mindaugo dėka Lietuva iš niekieno žemės virto valstybe ir karalyste bei įėjo į katalikiškos Europos politinę sistemą kaip subjektas, pavaldus Romos popiežiui, o ne Livonijos ordinui. Senosios valstybės epochos neatsiejama tąsa yra modernios Lietuvos gimimas 1918 metų vasario 16 dieną. Būtent valstybės kūrimo ir gynimo tęstinumo reikalas bei prievolė tai daryti skambėjo iš Papilyje vykusio renginio dalyvių lūpų. Čia, gražiame skvere priešais Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos  bažnyčią, iškilmingai atidengta pirmoji Biržų rajone atminimo lenta, skirta 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų savanoriams. Vyrams, kurie galbūt nuo šios bažnyčios vartų išėjo į karą už tuomet dar sunkiai suvokiamą, bet savą, lietuvišką, valstybę. Lentoje iškalta: „1919 metų Nepriklausomybės kovų Papilio valsčiaus Vyčio kryžiaus kavalieriai - Ikamas Vladas. Savanoriai - Lavickas Zigmas, Mažuika Martynas, Mažuika Petras,  Povilauskas Stasys, Šlekys Vincas, Švėgžda Henrikas, Ulevičius Bronius, Vaitkevičius Viktoras.“
Dar gerokai prieš renginio pradžią į aikštę rinkosi papiliečiai, savanorių ainiai ir giminaičiai, svečiai. Lino rankšluosčiu su išaustu Lietuvos vardu pridengtas, trispalvių gėlių puokšte papuoštas, kuklus ir paprastas (bet ne prastas ) paminklas bažnyčios ir šventoriaus medžių fone kūrė tą retai renginiuose pasitaikantį tikrumo jausmą ir iškilmingos šventės aurą.
Su vėliavomis į renginį atžygiavo žygio  „Radvilų pėdsakais  Biržų kunigaikštystėje“ dalyviai. Į dviejų dienų pėsčiųjų žygį,   skirtą Valstybės dienai, taip pat Biržų kunigaikštystės įkūrimo bei pirmosios Biržų pilies statytojo LDK didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno gimimo 470-osioms metinėms bei Reformacijos 500-osioms metinėms paminėti, jie leidosi renginio išvakarėse. Nuėję apie 30 kilometrų, žygio dalyviai pasiekė Papilį, čia nakvojo ir atžygiavo į šventę. Tarp žygeivių - krašto apsaugos pajėgų savanoriai, jaunieji šauliai, evangelikų reformatų jaunimo stovyklos dalyviai bei prisijungęs jaunimas.
Lietuvos Respublikos himną  susirinkusiems giedoti padėjo Papilio etnografinis ansamblis.

Iniciatyva valstybės šimtmečiui

Renginio vedėja Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė pasveikino susirinkusiuosius su diena, nuo kurios prieš 764 metus pradėta skaičiuoti Lietuvos valstybės istorija. Ji buvo nelengva ir vingiuota, bet, nežiūrint visų sunkumų ir netekčių, atvedė į šią dieną, kai Lietuva vėl pilnateisė pasaulio valstybė. Pasak E. Lansbergienės, šiandien norisi daugiau sustoti ties atgimusios  modernios Lietuvos šimtmečio paminėjimu. Kalbėtoja sakė apie kilusią gražią iniciatyvą paminėti bei įamžinti pirmuosius tuomet dar labai silpnos valstybės gynėjus - karius savanorius. Jų atminimo įamžinimo lenta Papilyje atidengiama pirmoji Biržų rajone. Iki kitų metų vasario 16 dienos savanorių atminimo lentos bus atidengtos Biržuose, Vabalninke, Nemunėlio Radviliškyje, Pabiržėje - visuose buvusiuose Biržų apskrities valsčiuose. „Simboliška, kad šiandien atidengiame lentą Lietuvos kariuomenės savanoriams - kūrėjams būtent Papilyje, kurio seniūnas yra šiuolaikinės Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų karys, dabar stovintis rikiuotėje su savanorių vėliava“, - sakė E. Lansbergienė. Šventėje dalyvavo būrys svečių. Į Papilį atvyko ir Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių įamžinimo projekto idėjos autorius, žurnalistas Vilius Kavaliauskas, Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, mero pavaduotoja Irutė Varzienė, Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas kunigas Algis Neverauskas, evangelikų reformatų bažnyčios kunigė Sigita Veinzierl.

Darbas dar nebaigtas

Papiliečiai plojimais sutiko kario uniforma pasipuošusį seniūną Reną Čygą. Pasidžiaugęs, kad galų gale atsigręžta į Nepriklausomybės kovų savanorių atminimo įamžinimą, seniūnas pabrėžė, jog darbas dar nebaigtas ir dėti tašką šiame reikale dar anksti. „Kai  buvo paviešinta, jog bus įamžinti nepriklausomybės kovų savanoriai, į seniūniją kreipėsi kelios šeimos, kurių nariai tvirtino, kad jų dėdė ar senelis taip pat buvo savanoriai, tačiau jų pavardės tuose sąrašuose kažkodėl pasimetė. Aš linkęs jais tikėti. Todėl šią veiklą reikia tęsti,“- sakė R. Čygas. Su valstybės švente visus sveikino ir savivaldybės meras V. Valkiūnas. Rajono meras džiaugėsi, kad savanoriai pagerbiami jo gimtojoje parapijoje, kur gyveno ir veikė jo protėviai.
Seimo narys V. Rinkevičius sakė, jog džiugina savanorių įamžinimo iniciatyva. Jis noriai dėkojo V. Kavaliauskui už tai, kad visus buvusių valsčių centrus papuoš  savanorius įamžinantis ženklas.
Visus, padėjusius galvą ginant Lietuvos valstybę, renginio dalyviai pagerbė tylos minute

Didvyriškumo sala

Kalbėdamas apie savanorių atminimo įamžinimo idėją ir prasmę, V. Kavaliauskas sakė: „Aš labai džiaugiuosi, kad prisimename tuos žmones, kurie ir sukūrė mums valstybę. Seniūnas labai taikliai pastebėjo, kad mūsų valstybę kūrė labai daug žmonių, ne tik tie, kurie liko sąrašuose. Vien tik 1918-1920 metais kare dalyvavo apie 30 000 žmonių, tūkstančiais skaičiuojamos ir karo aukos. Kai reikėjo šias kovas  paminėti ir įamžinti, buvo sudaryta speciali Karių savanorių komisija, kuri veikė 1928-1940 metais. Deja, ši komisija iš visų išskyrė tik  10 254 žmones, kuriuos pripažino savanoriais. Buvo šios komisijos darbe ir biurokratizmo, ir neteisybės, ir visokių kitokių dalykų, todėl visada reikia prisiminti ir tuos, kurie savanorio statusu nebuvo pagerbti. Dabar, praėjus kone šimtui metų, nebėra galimybės kitaip pasielgti - arba reikia kalbėti apie visumą, arba apie tuos konkrečius žmones. Apskritai, Biržų kraštas yra savotiška didvyriškumo sala Lietuvoje. Rašydamas knygą apie Vyčio kryžiaus kavalierius, važinėjau po visą Lietuvą, nes rašiau apie 1788 žmones. Vien Biržų valsčiuje 12 Vyčio kryžiaus kavalierių, iš jų  4 - dukart Vyčio kryžiaus kavalieriai. Vos ne visi pagrindiniai Nepriklausomybės kovų generolai buvo kilę iš Biržų krašto. Mes per visą Lietuvą bandome padaryti tokią iniciatyvą. Tai pilietinė akcija, nes nebūtinai reikia valdžios, kad galėtum pagerbti savo kaimyną. Lietuvoje yra 420 valsčių, kurie turėjo savo savanorius, iš jų 314 buvo bent vieno Vyčio kryžiaus kavalierius. Papilys priklauso pastariesiems.
Pagerbdami savanorius, mes pagerbiame valstybę ir save. Statistika rodo, kad apie 60 procentų atminimo lentose iškaltų pavardžių yra gyvos – jų palikuonys gyvena  tose vietovėse, jie ateis aplankyti savo senelių, tėvų ar dėdžių atminimo vietos.“

Kokios dvasios norime

Vicemerės I. Varzienės žodžiais, šventė prasidėjo prieš dieną, kai viename būryje žygyje ėjo moksleiviai, jų mokytojai, kariai savanoriai, šauliai ir valstybės tarnautojas - Papilio seniūnas. Kalbėdama apie savanorių atminimo įamžinimą, vicemerė kalbėjo, jog, norint suspėti atlikti šį darbą iki nepriklausomos Lietuvos šimtmečio sukakties, finansiškai reikėjo prisidėti rajono savivaldybei. Nupirktos penkios lentos. Anot I. Varzienės, rangovai dirbo labai atsakingai ir kruopščiai. Vicemerė pakvietė aukoti šiam reikalui bei pagarsino jau prisidėjusius aukotojus. „Aš turiu įpareigojimą perskaityti pakankamai radikalų tekstą, šiai progai skirtą Papilio klebono Virgilijaus Liuimos. Kadangi tai klebono tekstas, aš visaip jį skaičiau, vieną kitą žodį norėtųsi praleisti, bet neturiu teisės,“- sakė I. Varzienė, prieš paskelbdama klebono laišką.
Vicemerės įgarsintas klebono tekstas.
Tai žmogaus, turinčio aiškią pasaulėžiūrą ir poziciją nerimas dėl valstybės ir jos ateities, dėl žmonių naivumo, pilietinės pozicijos neturėjimo, kraštui slypinčių pavojų nesuvokimo. Tai laiškas žmogaus, kuriam iš tiesų skauda, ir jis savo mintis išsako atvirai, rūsčiai ir tiesiai, nevyniodamas į politkorektiškumo vatą. „Kokios dvasios norime savo aplinkoje, kasdienybėje - kacapo   ar savanorių?  <... > Jaunosios socialdemokratų kartos atstovė užgiedojo viešai - ji ilgisi Rusijos ir sveikina jos karius,  o pokario rezistentus prilygino teroristams. <...> Panelę, kuri savo dvasia nešioja kruviną, besityčioti iš savanorių, tremtinių, politinių kalinių leidžiančią suknelę, gal reikėtų nuvesti pėsčiomis iki Vorkutos, Karlago, už Uralo-žemės galo. Vėjas prapūstų smegenėles.<...> Čia vietos naivuoliai užsikrečia, pliurpia niekus, bet kažkodėl ten nevyksta. Ten, kur pūva ir niekaip nenusigaluoja raudonoji meška.
Padarykime kilnius savanoriškus pasiryžimus prie lentos, skirtos dvasios didvyriams, ir vieną kartą atsisakykime dūmų ir melo, išmokime skirti dieną nuo nakties, išmokime pamilti Lietuvą savanorių dvasia,“- parapijiečiams skirtame laiške sakė pilietis ir kunigas V. Liuima.
„Ar turi teisę klebonas to prašyti? Kas jam suteikė tokią teisę? Ogi ši lenta, dabar atsiradusi ir per devyniolika metų neminima asmeniška tiesa - peršauta tėvo ranka su iki mirties nebeišsitiesusiais pirštais, koja, šonas. Girtas stribas nebesugebėjo nušauti iš pusantro metro atstumo, o vėliau dirbo mokesčių inspekcijoje viename iš kaimyninių rajonų,“- rašo klebonas, kviesdamas žmones nebijoti įvardinti tuos, kurie skriaudė, žudė ar tyčiojosi.
Atminimo lentą atidengė  Papilio seniūnijos seniūnas R. Čygas bei žurnalistas V. Kavaliauskas.

Įkvėpk mus laisvei ir tarnystei

Atminimo lentą palaimino abiejų konfesijų dvasininkai. „Kas šiuos žmones įgalino ir padrąsino atlikti tai, už ką jiems šiandien esame dėkingi? Jie mums kalba, kaip reikia mylėti šalį, valstybę ir šalia esantį žmogų ne žodžiais, bet darbais ir gyvenimu. Reikia mylėti veiksminga meile, ir Jėzus yra to pavyzdys... Tik laisvas žmogus yra laimingas žmogus. Reikia kovoti, jei tai būtina. Už laisvę - šalies, žmogaus ir tikėjimo“, - kalbėjo kunigė S. Veinzierl. Jos mintis pratęsė kunigas A. Neverauskas.
„Viešpatie, dėkojame tau už šiuos žmones, kurie istorijai einant nepaliovė kovoti, dirbti, aukotis ir net atiduoti savo gyvybę. Viešpatie, meldžiame tave, įkvėpk mus šiandien tarnauti, mylėti, pažadink žmones, kad jie nepaliautų dėl Lietuvos dirbti, kurti ir, jeigu reikia, numirti už jos laisvę.... Įkvėpk mus ir padrąsink mylėti, aukotis ir tarnauti.“
„Aukščiausia savanorystės forma yra ta, kai savanoris išeina ginti savo tėvynės. Kviečiu kiekvieną savyje surasti dalelę savanorio, kad Lietuva ir toliau būtų stipri,“- sakė Papilio pagrindinės mokyklos direktorius Eugenijus Januševičius.
Trimis šūvių salvėmis - už Lietuvą, Papilio kraštą ir Lietuvos jaunimą - saliutavo kariai savanoriai, dainavo Papilio folkloro kolektyvas, moterų trio. Pasibaigus šventei, visi renginio dalyviai pasuko prie kito paminklo - memorialo žuvusiems Papilio krašto partizanams pagerbti kito istorijos tarpsnio Lietuvos laisvės gynėjus.


Mykolas Kutka
2017-07-08

Įmonės kodas: 190548271
J. Radvilos g. 3, Biržai 41175 
Tel./faks. 8 450 38012
e. paštas – biblioteka@birzai.rvb.lt