Naujos knygos Kraštotyros fonde

Paskelbta: Penktadienis, 2020 m. rugsėjo 25 d.

VabalninkasAlgirdas Garbauskas
Vabalninko krašto įvykiai ir žmonės

Leidinyje chronologine seka pateikti Vabalninko krašto įvykiai, kraštiečių bei Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo įsteigto žymens „Lino žiedas“ laureatų sąrašai.

 

Justina G. Brazdžionis
Nėjus ir Amadėjus

"Nėjus ir Amadėjus. Neo & Amadeo. Knygelė apie tikrąjį džiaugsmą anglų-lietuvių kalbomis" - tai trumpa edukacinė pasaka vaikams nuo 2 iki 100 metų apie dviejų geriausių draugų angelų draugystę. Pasaka moko skaitytojus vertinti draugus ir mokytis džiaugtis kasdieniais dalykais. Pasakos veiksmas vyksta dviejose šalyse - Gražiojoje ir Karštojoje. Tai daugelio šių laikų skaitytojų realybė, kai jausmus jiems tenka dalyti skirtingose šalyse gyvenantiems artimiesiems. Knygelėje jdėtas trumpas anglų - lietuvių Gražiosios šalies angelų žodynėlis. Autorė žada apie dviejų angelų nuotykius pasakoti ir kitose knygelėse.

 

Foto Vėros ŠleivytėsFoto Vėros Šleivytės

1906 m. gruodžio 6 d. Antašavoje gimusi Veronika (Vėra) Šleivytė, anksti suprato, kad nori tapti menininke ir ryžtingai siekė užsibrėžto tikslo. Baigusi keturias Kupiškio progimnazijos klases, metus (1923–1924 m.) mokytojavo kaimo bendruomenės įkurtoje mokykloje, organizavo kursus. 1924 m. ėmėsi studijų Kauno meno mokykloje, kur dėl silpnos sveikatos praleido dešimtmetį, bei įsitraukė į aktyvų visuomeninį gyvenimą. Dviejose skirtingose epochose gyvenusi menininkė, gimtinėje iki šiol buvo žinoma kaip grafikė ir tapytoja, tad nedaug kam buvo girdėta, kad tarpukariu ji reiškėsi kaip fotografė. Įsigijusi savo pirmąjį fotoaparatą Šleivytė aistringai fiksavo šeimos kasdienybę, keliones, parodas ir mylimasias, o likusi viena, asmeninėje erdvėje ji objektyvo pagalba neretai ironišku žvilgsiu stebi save tarsi klaustų – Kokia ta Vėra?
Leidinyje pristatoma plati autorės fotografijų kolekcija nejučia virstanti ištisu jos gyvenimo pasakojimu. Atidžiai, žalio rašalo antspaudu 'Foto Vėros Šleivytės' ir komentarais nuotraukas virtusias atvirlaiškiais žymėjusi Šleivytė tokiu būdu išsaugojo savo istoriją.
Autorės palikimas, kurį sudaro fotografijos, draugų ir mylimų moterų laiškai, eskizai, užrašai ir paveikslai, po jos mirties 1998 m. perduotas į Kupiškio etnografijos muziejaus fondus.

 

Marijona stebuklu šalyjeRaminta Lampsatytė
Marijona Stebūklų šalyje

Berlyne gyvenanti lietuvių kilmės pianistė, Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos dėstytoja, Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narė prof. Raminta Lampsatytė kartu su iliustratore iš Izraelio Shlomit Yeshayahu išleido knygą „Marijona stebuklų šalyje“ apie legendinę tarpukario scenos žvaigždę, operos solistę, Liudo Truikio mūzą Marijoną Rakauskaitę.

 

Įsimink ir kalbėkAldona Andrianova
Įsimink ir kalbėk

Leidinio tikslas – padėti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams įsitvirtinti sunkiau išmokstamų garsų tarimą, kartu ugdant, lavinant ne tik įvairias kalbos sritis, bet ir suvokimą, mąstymą, dėmesį, atmintį.
Leidinys skirtas 4–8 metų amžiaus vaikams. Jaunesniems užduotis turi perskaityti, kartais supaprastindami, atrinkdami lengvesnes, tėveliai. Mokyklinukams ta pagalba irgi reikalinga. Vaikas turi išklausyti, kartais ne vieną kartą, suprasti užduotį, pats skaitantis – perskaityti garsiai ir tyliai.
Leidinio medžiaga rikiuojama pagal garsus. Pirmiausia tie priebalsiai, kuriuos vaikas išmoksta (turėtų išmokti) anksčiausiai, kurių tarimas rečiau būna sutrikęs (b, d, k). Daugiausia vietos – š, ž, s priebalsiams, dažnai ilgiausiai painiojamiems. Daug įtvirtinamų, diferencijuojamų garsų poromis (b–p, k–g, š–ž ir kt.). Garsai neskirstomi į minkštuosius ir kietuosius, nes šios pratybos atliekamos pradiniame korekcinio darbo etape (skiemenų, žodžių kartojimas), kurio leidinyje nėra.
Puslapio pavadinimas – loginė tema. Kartais ji tęsiama ir kitame puslapyje – galimybė prisiminti, kas buvo anksčiau, kas pasikeitė. Siūloma delnu ar popieriumi uždengti atitinkamą plotelį ir atpasakoti, kas ten buvo. Temos įvairiausios: augalai, gyvūnai, transportas, darbai. Daug fantastinių situacijų ir veikėjų. Yra rebusiukų ir kitų galvosūkiukų, tautosakinės medžiagos. Visa tai suteikia ugdytojui galimybę derintis prie vaiko interesų.
Atsivertę planuojamą puslapį iš pradžių leiskime ugdytiniui apžiūrėti paveikslėlius. Paaiškinkime užduoties prasmę, įsitikinkime, kad suprato. Raskime, už ką verta pagirti. Neskubėkime, nelėkime nuo vienos užduoties prie kitos, nebent nusprendžiame, kad pirmoji per sunki.
3–4 metų mažyliams užtenka 15 min. darbo, vyresniems – iki pusės valandos. Sėkmės pedagogams, tėvams ir seneliams, auklėms ir, svarbiausia, vaikučiams.

Autorė gimusi 1941 metais Gataučiuose.

 

Paprasti žodžiaiPalmyra Simėnienė
Paprasti žodžiai iš širdies

Biržų neįgaliųjų klubo "Svajokliai" narės poezijos knygelė.

 

 

 

Tos dienos lyg laiskaiPetras Emilis Valkiūnas
Tos dienos lyg laiškai ant smėlio

Tai antroji Emilio Petro Valkiūno knygelė. Pirmoji "Pasaulis yra gražus" išleista 2018 metais. Autorius gimė ir užaugo Simanių kaime, Biržų rajone.

 

 

 

Vidurnakcio apasionataAntanas Seikalis
Vidurnakčio apasionata

Trijų dalių publicistinis romanas „Vidurnakčio apasionata" - apie neseną mūsų istoriją, apie sovietų režimo nusikaltimus žmogiškumui, apie laiką, kai buvo sunku išgyventi, o mirti lengva.
Autorius Antanas Seikalis neieško sudėtingų siužetinių vingių, išraiškos formų ar bent kiek pastebimiau sodresnio žodyno, nekuria ypatingų psichologinių charakterių, absoliučiai pasitiki autentiška medžiaga: šiurkščia lagerio kasdienybe, net ir tokiomis sąlygomis aplankančia, deja, sukilime tragiškai pasibaigiančia pirmąja meile.
„Vidurnakčio apasionata" - kiek netikėtas lietuvių lagerinės literatūros pavyzdys, nes nesibaigia, kai pagrindinis veikėjas Tadas Narbutas užveria lagerio vartus. Trečiojoje romano dalyje Tadą tebepersekioja iš ten parsivežtas šleifas, kuris garantuoja problemišką gyvenimą čia, į sudėtingas situacijas įtraukdamas ne tik jį patį, bet ir šalimais atsirandančius žmones.

 

ką ošia tėviškės lieposAntanas Seikalis
Ką ošia tėviškės liepos

„Ką ošia tėviškės liepos" – antroji Antano Seikalio knyga. Tai apsakymai apie tėviškę, kurią mindo atėjūnų batai („Tarantela"), apie tai, kaip šaltos Jenisiejaus bangos nusineša „draugą Šmaką", persekiojusį tremtinę Irutę („Liūdna istorija"), apie tai, kaip buvo sušaldyta tremtinių, varomų iš Karabaso į Spaską, kolona („Viešpatie, pasigailėk"), apie neviltį ir optimizmą, apie kalinių solidarumą ir pastangas išlikti. Pasakotojo gebėjimas į tragišką savo dalią žvelgti su humoru primins skaitytojui nepakartojamą Balio Sruogos „Dievų mišką".

 

Jono MekoRamūnas Čičelis
Jono Meko „Aukso vidurys“: kūrybos filotopinė žiūra

„Ramūno Čičelio knyga „Jono Meko „Aukso vidurys": kūrybos filotopinė žiūra" yra tarpdalykinis tyrimas. Jame sujungiama vieno žinomiausių pasaulio Jono Meko, literatūros tekstų ir filmų analizė bei filosofinis žvilgsnis, kuris leidžia autoriui gerokai platesniame kontekste lyginti, svarstyti, interpretuoti iki šiol daugiau tik literatūrologinėmis ar kino prieigomis analizuotą Jono Meko kūrybą. Kuo knyga yra nauja, kokiomis įžvalgomis ji išsiskiria? Pirmiausia, pateikia rašytojo ir filmininko kūrybos vientisumą, nuoseklumą, ryškina pastovias jau kūrybinio kelio pradžioje įtvirtintas pasakojimo slinktis, menines nuostatas. Padeda suvokti kūrėjo psichologiją, skatina diskutuoti, naujai peržiūrėti kai kuriuos Jono Meko filmus, perskaityti poetinius ar eseistinius tekstus. Tai daug... Simboliška, kad knyga pasirodo 2020 metais; praėjusių metų pradžioje su šiuo pasauliu atsisveikino Jonas Mekas, o viešąją erdvę užpildė daugiau emocine, memuaristine raiška nuspalvintos pro memoria. Po jų ateina laikas rimtesniems tekstams.“

 

 Emilijos dienoraštisEmilijos dienoraštis: 1942–2015 m. Vienos epochos liudijimas

„Emilijos dienoraštis“ – autentiškas mokytojos dienoraštis, tik autorė niekada neįsivaizdavo, kad jis bus išspausdintas. Viskas prasideda 1942 metais, kai septyniolikmetė pradeda naujus mokslo metus Biržų gimnazijoje. Tikrovė negailestinga: išeina į karą klasiokai, artėja frontas, aplinkui sprogimai, baimė ir nerimas dėl ateities. Vėliau – baigiamieji egzaminai, istorijos-filologijos studijos Kaune, studentiški pasilinksminimai, Filologijos fakultetas perkeliamas į Vilnių... Ir štai Emilija – jau mokytoja neįvardyto miestelio mokykloje: dienoraštyje įrašai apie administracinius reikalus, švietimo skyriaus reikalavimus... Skaitytojas drauge lanko koncertus, teatrą, vertina atlikėjus, sklaido knygas, svarsto apie mokytojo profesiją, moters padėtį, mirties neišvengiamumą, mėgaujasi kelionių įspūdžiais ir stebisi „geležinės uždangos“ suvaržymais. Įrašuose – ir kasdienybė, ir nuolatinės grožio paieškos, meno alkis, ir daugelį metų puoselėjama meilė. Galiausiai į dienoraštį įsiveržia Sąjūdis, ir Emilijos akimis regime pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius.
1942–2015. Visas gyvenimas prabėga pro akis. Nieko tikresnio ir labiau jaudinančio negali būti.
Emilija atstovauja kartai žmonių, kurie patyrė Antrąjį pasaulinį karą, išgyveno sovietmetį, sulaukė Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės, – ir išsaugojo gebėjimą džiaugtis ir stebėtis gyvenimu. Jos dienoraštis – literatūrinis ir dokumentinis paminklas mūsų mamoms ir senelėms, vieno gyvenimo istorija.

 

Gyvenimo laiskaiKęstutis Pikūnas
Gyvenimo lai(š)kai. Jonas ir Adolfas Mekai

Jono ir Adolfo Mekų vardai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. 1949 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose atsidūrę broliai kūrė avangardo istoriją, bendravo su žymiausiais pasaulio menininkais, tačiau už profesinių pasiekimų slypėjo ir nepaliaujamas gimtojo krašto ir Semeniškiuose (Biržų r.) likusios šeimos ilgesys.
„Šią knygą būtų galima pavadinti filmu, atsidūrusiu ant popieriaus, kuriame susitinka Mekų šeimos nariai ir jų artimieji. Dviejų brolių gyvenimas skleidžiasi laiškuose šeimos nariams, likusiems Lietuvoje“, – pasakoja knygos sumanytojas Kęstutis Pikūnas.
Nuo 1957 iki 1995 metų iš Niujorko megapolio į Semeniškių kaimą Jonas ir Adolfas Mekai išsiuntė daugybę mamai, broliui Petrui ir kitiems artimiesiems adresuotų laiškų. Laiškuose pasakojamos išskirtinės brolių istorijos, minimos neįtikėtinos pažintys ir patirtys Amerikoje, tačiau dauguma jų persmelkti vaikystės ilgesio ir prisiminimų iš Lietuvos. Daugiau nei šimtas knygoje pirmą kartą viešai publikuojamų laiškų atskleidžia ne tik itin artimą ryšį tarp Jono ir jo jauniausio brolio Adolfo, bet ir visos Mekų šeimos istoriją.
Originalius laiškus, iškarpas ir nuotraukų albumus išsaugojo brolis Petras Mekas, o su knygos sudarytoju Kęstučiu Pikūnu šia medžiaga pasidalijo Biržuose gyvenančios Mekų dukterėčios Edita Rubinienė ir Ina Guogienė. Knygoje –„Gyvenimo lai(š)kai. Jonas ir Adolfas Mekai“ gausu ir mažai kam matytų šios giminės gyvenimą iliustruojančių nuotraukų, kurios surinktos iš plačios Mekų giminės asmeninių albumų bei žinomų Lietuvos fotografų Algimanto Kunčiaus, Antano Sutkaus, Viktoro Kapočiaus ir kitų fotomenininkų archyvų.
Beveik šimtą metų apimantis fotopasakojimas „Gyvenimo lai(š)kai. Jonas ir Adolfas Mekai“ papildytas šeimos narių prisiminimais.

 

Semeniškių idilėsJonas Mekas
Semeniškių idilės CD

Dviejų dalių Jono Meko „Semeniškių idilių“ audioknyga. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka.
Skaitovas Leonidas Čiudaras. Garso takelis – Giedrius Žilinskas.

 

Mano mokytojas1Mano mokytojas

Praėjusiais metais Seimo narys Viktoras Rinkevičius pakvietė jaunuosius kūrėjus dalyvauti rašinėlių konkurse „Mano mokytojas“. Metų pabaigoje pasirodė knygelė, į kurią sudėti rašinėlių konkurso darbai. Knygelę „Mano mokytojas“ V. Rinkevičius išleido asmeninėmis lėšomis 100 egzempliorių tiražu. Įvadiniame žodyje V. Rinkevičius rašo: „Viena geriausių padėkų mokytojui – mokinio jam sukurtas rašinys, mažos širdelės plunksna išreikšta padėka Mokytojui“.
Leidinį puošia tautodailininkės Saigūnės Rožėnienės karpiniai.

 

Mantgailikio dvarasMantagailiškio dvaras

Didžioji dalis Biržų krašto dvarviečių susiformavo XVI a., jos pažymėtos 1645 m. Juzefo Naronovičiaus-Naronskio „Biržų kunigaikštystės žemėlapyje“. Iki šių dienų daugelio dvarų likę tik pavadinimai. Mantagailiškis vienas iš XVI a. dvarų, kuris nepriklausė Biržų savininkams kunigaikščiams Radviloms, o vėliau ir grafams Tiškevičiams. Į kultūros vertybių registrą įtrauktos Mantagailiškio dvaro sodybos (u.k.80) struktūra susiformavo XIX a. II pusėje. Rūmų avarinės būklės likvidavimo dokumentacijos rengimas paskatino architektūrinius ir istorinius tyrimus. Iki 2012 m. apie teritorijoje susiformavusį kultūrinį sluoksnį, jo datavimą informacijos nebuvo.
Mantagailiškio dvaras šiuo metu yra bene daugiausiai archeologiškai ištirtas dvaras Šiaurės rytų Lietuvoje, o archeologinė medžiaga leidžia daryti apibendrinimus apie XVI a.–XIX a. pradžios šio krašto dvarų buitį ir sąsajas su Kuršu bei kitais Lietuvos regionais.
Naujai rasti ir į lietuvių kalbą išversti XVI–XVIII a. dvaro inventoriai suteikia galimybę platesnei skaitytojų auditorijai susipažinti su dvaro istorija ir jį valdžiusiais savininkais.
Istorinius šaltinius išvertė istorikas dr. A.Baliulis, archeologinius tyrimus apibendrino archeologė R.Songailaitė, zooarcheologinės medžiagos pradėtus tyrimus pristato prof. L.Daugnora, su architektūriniais dvaro pastatų tyrimais ir dvaro atkūrimo koncepcijomis supažindina architektas A.Stalgys.
Leidinys 240 puslapių, iliustracijų apie 420 vnt.: ikonografinė medžiaga, tyrimų ir radinių nuotraukos, planai ir kt. Straipsnių santraukos anglų kalba.

SienaVytautas Čepas
Siena

„Siena" – tai istorija, nutikusi Lietuvoje: pasakojimas apie nusikaltimus, kurių tinkamai neištyrus kalėti iki gyvos galvos buvo nuteisti trys jauni vyrai. Apie sunkiai besisukančią neįsivaizduojamo dydžio teisėsaugos mašiną, prieš kurią bejėgiai jaučiasi ne tik paprasti žmonės, bet ir jai priklausantys teisininkai.
Ar teisingumas gali klysti? Ką daryti, atsidūrus prieš neįveikiamą ir akliną sieną? Nemanykite, kad tai jūsų neliečia. Ši siena staiga gali iškilti prieš kiekvieną iš mūsų.

 

Įmonės kodas: 190548271
J. Radvilos g. 3, Biržai 41175 
Tel./faks. 8 450 38012
e. paštas – biblioteka@birzai.rvb.lt