Naujos knygos Kraštotyros fonde

Paskelbta: Antradienis, 28 Balandis 2020

Žaidžiame ripkąŽaidžiame ripką: Jokūbo Stiklerio prisiminimai, užrašyti sūnaus Zigmo

Knyga „Žaidžiame ripką“ – apie klajones jauno vaikino Jokūbo iš Gajūnų kaimo, Biržų rajone, pašaukto rekrūtų į caro kariuomenę 1912 m., prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą. Čia jam teko patirti dvi Rusijos revoliucijas ir suirutę. Galėjo sugrįžti tik į Nepriklausomą Lietuvą 1921-aisiais. Siūlome perskaityti lietuviškąjį mažosios istorijos variantą, iliustruotą Biržų krašto muziejaus „Sėla" parinktais šimtmetį menančiais vaizdais.
Savo istoriją po keturiasdešimties klajonių metų Jokūbas papasakojo sūnui Zigmui, o šis – dar po keturiasdešimties tėvo balsu pasakoja šios knygos skaitytojui.

 

 

Emilijos dienoraštisEmilijos dienoraštis: 1942–2015 m. Vienos epochos liudijimas

„Emilijos dienoraštis“ – autentiškas mokytojos dienoraštis, tik autorė niekada neįsivaizdavo, kad jis bus išspausdintas. Viskas prasideda 1942 metais, kai septyniolikmetė pradeda naujus mokslo metus Biržų gimnazijoje. Tikrovė negailestinga: išeina į karą klasiokai, artėja frontas, aplinkui sprogimai, baimė ir nerimas dėl ateities. Vėliau – baigiamieji egzaminai, istorijos-filologijos studijos Kaune, studentiški pasilinksminimai, Filologijos fakultetas perkeliamas į Vilnių... Ir štai Emilija – jau mokytoja neįvardyto miestelio mokykloje: dienoraštyje įrašai apie administracinius reikalus, švietimo skyriaus reikalavimus... Skaitytojas drauge lanko koncertus, teatrą, vertina atlikėjus, sklaido knygas, svarsto apie mokytojo profesiją, moters padėtį, mirties neišvengiamumą, mėgaujasi kelionių įspūdžiais ir stebisi „geležinės uždangos“ suvaržymais. Įrašuose – ir kasdienybė, ir nuolatinės grožio paieškos, meno alkis, ir daugelį metų puoselėjama meilė. Galiausiai į dienoraštį įsiveržia Sąjūdis, ir Emilijos akimis regime pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius.
1942–2015. Visas gyvenimas prabėga pro akis. Nieko tikresnio ir labiau jaudinančio negali būti.
Emilija atstovauja kartai žmonių, kurie patyrė Antrąjį pasaulinį karą, išgyveno sovietmetį, sulaukė Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės, – ir išsaugojo gebėjimą džiaugtis ir stebėtis gyvenimu. Jos dienoraštis – literatūrinis ir dokumentinis paminklas mūsų mamoms ir senelėms, vieno gyvenimo istorija.

 

Gyvenimo laiskaiKęstutis Pikūnas
Gyvenimo lai(š)kai. Jonas ir Adolfas Mekai

Jono ir Adolfo Mekų vardai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. 1949 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose atsidūrę broliai kūrė avangardo istoriją, bendravo su žymiausiais pasaulio menininkais, tačiau už profesinių pasiekimų slypėjo ir nepaliaujamas gimtojo krašto ir Semeniškiuose (Biržų r.) likusios šeimos ilgesys.
„Šią knygą būtų galima pavadinti filmu, atsidūrusiu ant popieriaus, kuriame susitinka Mekų šeimos nariai ir jų artimieji. Dviejų brolių gyvenimas skleidžiasi laiškuose šeimos nariams, likusiems Lietuvoje“, – pasakoja knygos sumanytojas Kęstutis Pikūnas.
Nuo 1957 iki 1995 metų iš Niujorko megapolio į Semeniškių kaimą Jonas ir Adolfas Mekai išsiuntė daugybę mamai, broliui Petrui ir kitiems artimiesiems adresuotų laiškų. Laiškuose pasakojamos išskirtinės brolių istorijos, minimos neįtikėtinos pažintys ir patirtys Amerikoje, tačiau dauguma jų persmelkti vaikystės ilgesio ir prisiminimų iš Lietuvos. Daugiau nei šimtas knygoje pirmą kartą viešai publikuojamų laiškų atskleidžia ne tik itin artimą ryšį tarp Jono ir jo jauniausio brolio Adolfo, bet ir visos Mekų šeimos istoriją.
Originalius laiškus, iškarpas ir nuotraukų albumus išsaugojo brolis Petras Mekas, o su knygos sudarytoju Kęstučiu Pikūnu šia medžiaga pasidalijo Biržuose gyvenančios Mekų dukterėčios Edita Rubinienė ir Ina Guogienė. Knygoje –„Gyvenimo lai(š)kai. Jonas ir Adolfas Mekai“ gausu ir mažai kam matytų šios giminės gyvenimą iliustruojančių nuotraukų, kurios surinktos iš plačios Mekų giminės asmeninių albumų bei žinomų Lietuvos fotografų Algimanto Kunčiaus, Antano Sutkaus, Viktoro Kapočiaus ir kitų fotomenininkų archyvų.
Beveik šimtą metų apimantis fotopasakojimas „Gyvenimo lai(š)kai. Jonas ir Adolfas Mekai“ papildytas šeimos narių prisiminimais.

 

Semeniškių idilėsJonas Mekas
Semeniškių idilės CD

Dviejų dalių Jono Meko „Semeniškių idilių“ audioknyga. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka.
Skaitovas Leonidas Čiudaras. Garso takelis – Giedrius Žilinskas.

 

Mano mokytojas1Mano mokytojas

Praėjusiais metais Seimo narys Viktoras Rinkevičius pakvietė jaunuosius kūrėjus dalyvauti rašinėlių konkurse „Mano mokytojas“. Metų pabaigoje pasirodė knygelė, į kurią sudėti rašinėlių konkurso darbai. Knygelę „Mano mokytojas“ V. Rinkevičius išleido asmeninėmis lėšomis 100 egzempliorių tiražu. Įvadiniame žodyje V. Rinkevičius rašo: „Viena geriausių padėkų mokytojui – mokinio jam sukurtas rašinys, mažos širdelės plunksna išreikšta padėka Mokytojui“.
Leidinį puošia tautodailininkės Saigūnės Rožėnienės karpiniai.

 

Mantgailikio dvarasMantagailiškio dvaras

Didžioji dalis Biržų krašto dvarviečių susiformavo XVI a., jos pažymėtos 1645 m. Juzefo Naronovičiaus-Naronskio „Biržų kunigaikštystės žemėlapyje“. Iki šių dienų daugelio dvarų likę tik pavadinimai. Mantagailiškis vienas iš XVI a. dvarų, kuris nepriklausė Biržų savininkams kunigaikščiams Radviloms, o vėliau ir grafams Tiškevičiams. Į kultūros vertybių registrą įtrauktos Mantagailiškio dvaro sodybos (u.k.80) struktūra susiformavo XIX a. II pusėje. Rūmų avarinės būklės likvidavimo dokumentacijos rengimas paskatino architektūrinius ir istorinius tyrimus. Iki 2012 m. apie teritorijoje susiformavusį kultūrinį sluoksnį, jo datavimą informacijos nebuvo.
Mantagailiškio dvaras šiuo metu yra bene daugiausiai archeologiškai ištirtas dvaras Šiaurės rytų Lietuvoje, o archeologinė medžiaga leidžia daryti apibendrinimus apie XVI a.–XIX a. pradžios šio krašto dvarų buitį ir sąsajas su Kuršu bei kitais Lietuvos regionais.
Naujai rasti ir į lietuvių kalbą išversti XVI–XVIII a. dvaro inventoriai suteikia galimybę platesnei skaitytojų auditorijai susipažinti su dvaro istorija ir jį valdžiusiais savininkais.
Istorinius šaltinius išvertė istorikas dr. A.Baliulis, archeologinius tyrimus apibendrino archeologė R.Songailaitė, zooarcheologinės medžiagos pradėtus tyrimus pristato prof. L.Daugnora, su architektūriniais dvaro pastatų tyrimais ir dvaro atkūrimo koncepcijomis supažindina architektas A.Stalgys.
Leidinys 240 puslapių, iliustracijų apie 420 vnt.: ikonografinė medžiaga, tyrimų ir radinių nuotraukos, planai ir kt. Straipsnių santraukos anglų kalba.

SienaVytautas Čepas
Siena

„Siena" – tai istorija, nutikusi Lietuvoje: pasakojimas apie nusikaltimus, kurių tinkamai neištyrus kalėti iki gyvos galvos buvo nuteisti trys jauni vyrai. Apie sunkiai besisukančią neįsivaizduojamo dydžio teisėsaugos mašiną, prieš kurią bejėgiai jaučiasi ne tik paprasti žmonės, bet ir jai priklausantys teisininkai.
Ar teisingumas gali klysti? Ką daryti, atsidūrus prieš neįveikiamą ir akliną sieną? Nemanykite, kad tai jūsų neliečia. Ši siena staiga gali iškilti prieš kiekvieną iš mūsų.

 

Įmonės kodas: 190548271
J. Radvilos g. 3, Biržai 41175 
Tel./faks. 8 450 38012
e. paštas – biblioteka@birzai.rvb.lt