Prozininkė, vertėja, visuomenės veikėja Halina Korsakienė gimė 1910 m. rugpjūčio 30 d. Kijeve. 1921 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. 1929 m. baigė Biržų gimnaziją, 1939 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Mokytojavo Kaune (1938-1940) ir Pasvalyje (1941-1944). 1940-1941 m. dirbo Kauno radiofone, 1944-1945 m. Lietuvos radijo komitete. Rašytojų sąjungos narė nuo 1945 m.
1932 m. pradėjo rašyti recenzijas ir straipsnius. 1934 m. pasirodė pirmieji prozos vertimai. Pirmasis apsakymų rinkinys „Gimtajame mieste“ (1949), apysaka „Gyveniman išėjus“ (1955), romanas „Laikinoji sostinė“ (1961), apsakymai „Neapšviestoji mėnulio pusė“ (1969), apysaka „Išpažintis po penkiasdešimt metų“ (1979). Memuarų knygos: „Susitikimai“ (1977), „Veidai ir likimai“ (1982), „Sugrįžusi praeitis“ (1985), „Namas, kuriame gyvenome“ (1991). 1980-1982 m. išleisti Raštai (T.1. „Laikinoji sostinė“, T. 2. „Gimtosios žemės kvapas“, T. 3. „Veidai ir likimai“).
Paskelbė prozos vaikams: apsakymų rinkinys „Dovana“ (1950), apysaka „Klasės garbė“ (1952). Išvertė S. Žeromskio romaną „Ištikimoji upė“ (1936), G. Geijerstamo „Mano berniukai: vienos vasaros istorija dideliems ir mažiems“ (1937), A. Gailito novelių romaną „Tomas Nipernadis“ (1938), H. Walpole „Džeremiejus: vaikystės romanas“ (1940), G. Beriozko apysaką „Karo vado naktis“ (1948), A. Čechovo, I. Erenburgo, M. Gorkio, M. Šolochovo, A. Tolstojaus kūrinių. Halinos Korsakienės kūrinių išversta į rusų, gruzinų, ukrainiečių, moldavų, kinų ir kitas kalbas.
Bendradarbiavo „Kultūroje“, „Literatūroje“, „Moksleivyje“, „Prošvaistėje“. Pagal H. Korsakienės apysaką „Gyveniman išėjus“ L. Slavinas parašė pjesę „Elena“ (1959 m. pastatyta Rusų dramos teatre).
Pasirašinėjo: H, H. K, H. N, G. K-nė, H. K-nė, h. k, k. n, n. k, Namikas Vl., Namikas Vladas, Vl. N.
Mirė Halina Korsakienė 2003 m. kovo 14 d. Vilniuje. Palaidota Antakalnio kapinėse.