Apie parodą

Kategorija: Jurgis Bielinis Paskelbta: Ketvirtadienis, 2013 m. gegužės 16 d.
 knygneys
 

Biržų kraštas – knygnešių karaliumi vadinamo Jurgio Bielinio gimtinė. Retai sutiksime žmogų, kuris nėra girdėjęs apie šį knygnešį. Jurgio Bielinio asmenybė visada asocijuojasi su uždraustos spaudos platinimu, pasišventimu, ryžtu ir drąsa.

Knygnešio gyvenimas ir veikla apipinta legendomis, aprašyta spaudoje, grožinės literatūros kūriniuose, enciklopedijose, atsiminimuose. Jau greitai bus Jurgio Bielinio mirties šimtmetis, o knygnešių knygnešio žemėje vis dar ryškūs jo pėdsakai. Džiugina šis Baltojo erelio skrydis apie kurį Biržų krašte perduodami pasakojimai iš kartos į kartą.

Knygnešys – tai žodis, faktiškai neišverčiamas į kitas kalbas. Jį galima tik nusakyti ir paaiškinti jo reikšmę. Savitai ir išradingai tą padarė italų kalbininkas Pietro U. Dini savo knygoje Baltijos žiedas, knygnešį pavadinęs portalibri ir šalia paaiškinęs: contrabbandieri della Lituanita – pažodžiui išvertus – lietuviškumo kontrabandininkas. Manoma, kad toks šio žodžio ir viso reiškinio apibūdinimas yra vienas tiksliausių.

 

Nuotraukos ir kita vaizdinė medžiaga parodoje panaudota iš Biržų krašto muziejaus Sėla ir Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos fondų.

Biografija

Kategorija: Jurgis Bielinis Paskelbta: Ketvirtadienis, 2013 m. gegužės 16 d.
 Bielportr
 

Jurgis Bielinis gimė 1846 m. kovo 16 d. Purviškių vienkiemyje prie Suosto. 1864 m. vedė Oną Pipinytę, 1867 m. susilaukė sūnaus Jono Adomo. 1868 m., žmonai ir sūnui mirus, išnuomojo ūkį ir metus mokėsi Šiauliuose (manoma, gimnazijos parengiamojoje klasėje). 1869–1870 metais mokslus tęsė Mintaujoje (dabar Jelgava, Latvija), tikriausiai miesto mokykloje. 1870–1872 metais tris klases baigė Rygos vokiečių pradžios mokykloje. Pramoko rusų, lenkų, latvių, vokiečių kalbų.

1873 m. pradėjo verstis nelegalių, tradiciniais lotyniškais rašmenimis spausdintų, lietuviškų knygų platinimu. Tapo vyskupo Motiejaus Valančiaus ir kunigo Johano Zabermano, kuris Tilžėjė leido lietuvišką spaudą, ryšininku. Be to, Vilniuje ėmė ir platino knygas iš Zavadskių spaustuvės, nes iki 1879 m. Rusijos valdžia leido laisvai pardavinėti iki lietuviškos spaudos draudimo išleistas knygas. Su lietuviška spauda keliaudamas iš Tilžės, apsistodavo Pasvalio ūkininko Jono Avižonio namuose, lankydavosi pas Šemberius.

1876 m. pradėjo ūkininkauti gimtinėje: iškasė žemės sausinimo griovius, įvedė sėjomainą. Tais pačiais metais vedė Oną Brazauskaitę (mirė 1932 m.).

1883 m., apsilankęs Garšviuose, susipažino su Kazimieru Ūdra. Suradę bendrą kalbą, 1885 m. kartu su kitais bendraminčiais įkūrė Garšvių knygnešių draugiją ir tapo jos dalininku. Šioje draugijoje vieni rūpinosi spaudos pirkimu Mažojoje Lietuvoje, kiti ją pernešdavo per sieną, treti veždavo į Garšvius, o dar kiti ją platindavo po Lietuvą. Jurgis Bielinis palaipsniui sukūrė didžiausią Lietuvoje spaudos platinimų tinklą, o bendraminčiai vadino jį Ministru. Daug pagarsėjusių knygnešių iš jo išmoko knygnešystės amato: kaip saugiai pereiti sieną, kaip toliau gabenti ir platinti spaudą. Pats J. Bielinis daugiausia spaudą  platino Šiaulių, Panevėžio ir Ukmergės apskrityse, organizavo jos prenumeratą. Spaudinių latvių kalba nugabendavo ir į Latgalą, nes spauda lotyniškais rašmenimis Latvijoje taip pat buvo uždrausta.

J. Bielinis bandė spręsti ir valstiečių žemės nuosavybės klausimus. Šiuo tikslu išleido net keletą knygelių. 1887-1888 metais rūpinosi, kad žmonės atgautų Paparčių bažnyčią (Kaišiadorių r.), Rusijos valdžios uždarytą po 1863-1864 metų sukilimo, tačiau – nesėkmingai.

1888 m. savo ūkį vėl išnuomojo ir nėrėsi į knygnešio profesionalo veiklą. Nuo 1890 m. dėl persekiojimų namuose beveik negyveno. 1895 m., Rusijos valdžiai susekus Garšvių draugiją ir ją likvidavus, spaudą ėmėsi platinti vienas. Knygnešys sienos apsaugos sargybiniams ir policininkams buvo įkliuvęs gal net 5 kartus, bet visada sugebėdavo išsisukti, dažnai davęs kyšį. Nesiliovė platinęs knygas net valdžiai paskelbus jo paiešką ir paskyrus premiją už išdavimą. Manoma, per 31 metus jis vienas arba su talkininkais per sieną pervežė ir Lietuvoje išplatino apie pusę tuo laiku Mažojoje Lietuvoje išleistos lietuviškos spaudos.

Jurgis Bielinis bičiuliavosi su Steponu Paviloniu iš Gripkelių kaimo, Saločių valsčiaus. Jaunesnis už Bielinį ir sumanus vyras įsitraukė į knygnešių veiklą, talkino spausdinant, sumeistravo dailią dėžę su daugeliu skyrelių – raidžių kasą. J. Bielinis rašė tekstus, o S. Pavilionis juos spausdino. Bielinis rašė straipsnius į Aušrą, Varpą ir kitus leidinius. Pasirašinėdavo Lietuvos Teokrato Juozapo, Baltojo Erelio, J. B., Erelio, Jurgio, Juozapo slapyvardžiais. 1897 m., Mažojoje Lietuvoje iš Martyno Jankaus nupirkęs spausdinimo mašinėlę, parašė ir išleido valstiečiams skirtą neperiodinį laikraštį Baltasis erelis. 1899 m., Bitėnuose (Mažoji Lietuva, dabar Pagėgių savivaldybė), Martyno Jankaus spaustuvėje išleido knygelę Istoriški pritikimai iš ūkininkų gyvenimo Lietuvoje. 1900 m. Tilžėje ši knyga paaukota devynioliktojo amžiaus sukaktuvių atminimui. Daugiausia rašė Lietuvos istorijos ir valstiečių klausimais, kritikavo dvarininkus ir jų daromas skriaudas valstiečiams, teigė, kad Vakarų valstybių spaudimas Rusijai padės įkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kurią valdytų iš valstiečių kilęs karalius.

1904 m., Rusijos valdžiai panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, Jurgis Bielinis liko be darbo ir galėjo, nebijodamas persekiojimų, grįžti namo ir ūkininkauti, bet 31 metus platinęs spaudą, skaitęs laikraščius ir knygas, rašęs straipsnius ir knygeles, jis jau negalėjo dirbti kitaip. Turtų iš knygnešio amato taip pat nesusikrovė. Bandymai vėl bendradarbiauti to meto lietuvių spaudoje nebuvo sėkmingi – Jurgio Bielinio straipsniams trūko faktų ir istoriškumo. Be to, per tą laiką išaugo ir lietuvių spaudos lygis, todėl laikraščiai ir žurnalai jo straipsnių nebespausdindavo. 1911 ir 1912 metais vėl išleistas Baltasis erelis skaitytojų dėmesio nesulaukė. 1917 m., sudegus sodybai ir jos brangiausiam turtui – bibliotekai ir raštams, daugiausia lankydavosi pas savo pažįstamus. Jurgis Bielinis mirė 1918 m. sausio 18 d. Katinų kaime, seno pažįstamo Prano Mitkaus kieme prie kryžiaus (Joniškėlio valsčius). Palaidotas Suosto (Biržų rajonas) bažnyčios šventoriaus kapinaitėse.

Dabar Mitkų vienkiemyje pastatytas naujas kryžius visiems primena J. Bielinio nuveiktą darbą ir kad niekam nepavyko iš lietuvių atimti jų kalbos.

Ištikima J. Bielinio padėjėja buvo žmona Ona Bielinienė. Valdė ūkį, augino mažamečius vaikus, slėpė vyro atgabentas knygas, ištvėrė daugybę kratų ir grasinimų. Sūnus Kipras Bielinis tėvo dėka anksti susipažino su lietuviška spauda ir jos platinimu. Mokydamasis Mintaujos mokykloje, Rygos gimnazijoje platino draudžiamą spaudą mokiniams ir darbininkams, buvo įkūręs Rygos lietuvių kuopelę.

Maldose taikai išprašyti, 1916 m. J. Bielinis parašė: ...tegu padeda Lietuvai tos maldos greičiau išsigydyti iš visų žaizdų... Tegu sveika žengia mūsų tauta tiesos keliais šviesesnėn ateitin. Nebesulaukė knygnešių patriarchas Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, bet lietuvių tauta, tesėdama šviesuolio žodžius, deramai saugo Jo šviesų atminimą.

 

Jurgis Bielinis leidiniuose

Kategorija: Jurgis Bielinis Paskelbta: Penktadienis, 2013 m. gegužės 17 d.

Ereli 1

Baltasis erelis: neperiodinis leidinys. – Biržai, 2004. – 4 p.; iliustr.

 

Erelis 2

Baltasis erelis: neperiodinis laikraštis. – Biržai, 2005. – 8 p.; iliustr.

 

Dienojant

Bielinis K. Dienojant: Spaudos draudimo laikų atsiminimai. – 2-asis fotogr. leid. – Vilnius, 1992. – 464 p.: iliustr.

 

 apybr

Biržų istorijos apybraižos. – Vilnius, 2006. – 338 p.: iliustr.

 

Danileviius

Danilevičius E. Šlamėkit, ąžuolai: Apybraižos. – Vilnius, 1984. – 95 p.: iliustr.

 

Bylos

Didžiosios knygnešių bylos: [Dokumentų rinkinys] / Lietuvos istorijos institutas; sudarė Algimantas Katilius. – Vilnius, 2003. – 422 p.

 

Drevinskiene

Drevinskienė R. Mūsų kaimas Braškiai. – Biržai, 2002. – 83 p.

 

Ilgnas

Ilgūnas G. Knygnešių keliais. – Vilnius, 2005. 159 p.: iliustr.

 

Daraktoriai

Kaluškevičius B. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904 m. / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. – Vilnius, 2004. – 672 p.: iliustr.

 

Knygnbibl

Knygnešio žemės biblioteka: Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos istorija, 1930–2010. – Biržai, 2012. – 351 p.: iliustr.

 

Knygneys 1

Knygnešys 1864–1904. – 2-asis fotografuot. leid. – Vilnius, 1992. – 1 t. 328 p.

 

Knygneys 2

Knygnešys 1864–1904. – 2-asis fotografuot. leid. – Vilnius, 1992. – 2 t. 320 p.

 

Kratotyra

Kraštotyra. – Vilnius, 1969. – 362 p.: iliustr.

 

Kundrotas

Kundrotas J. Knygnešių šventa gadynė: Esė, apybraižos, apysaka. – Kaunas, 1990. – 143 p., iliustr.

 

Bite

Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetis: Praeities ir dabarties sąsajos: Mokslinės konferencijos medžiaga. – Panevėžys, 2004. – 97 p.

 

Lietuvikos

Lietuviškos spaudos draudimas 1864–1904 metais. – V., 2004. 383 p.: iliustr.

 

Liet

Lietuviškos spaudos keliai Šiaurės Lietuvoje: 1864–1904–2004. – Šiauliai, 2005. – 344 p.: iliustr.

 

Draudiam

Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864–1904: Informac. knyga. – Vilnius, 1994. – 579 p.

 

Knygnei laikai

Merkys V. Knygnešių laikai, 1864–1904. – V., 1994. – 419 p.

 

Lietvalst

Merkys V. Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. – Vilnius, 1982. – 272 p.

 

Nelegalioji

Merkys V. Nelegalioji lietuvių spauda kapitalizmo laikotarpiu; Politinės jos susikūrimo aplinkybės. – Vilnius, 1978. – 276 p.

 

Didysis

Misius K., Kaluškevičius B. Didysis knygnešys Jurgis Bielinis. – Vilnius, 2006. – 312 p.: iliustr.

 

alista

Šalis ta Lietuva: 1000 svarbiausių šalies istorijos akimirkų. – Vilnius, 2009. – 703 p.: iliustr.

 

 Ikiliausi

100 iškiliausių Lietuvos žmonių: Leidinys skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. – Vilnius, 2009. – 212 p.: iliustr., portr.

 

 imtasknygn

Šimtas knygnešių: Knygnešių sienelės vardai. – Vilnius, 1998. – 134 p.: iliustr.

 

 likas

Šlikas A. Kaip lietuvis knygnešys kovojo su caro galybe: didžiojo knygnešio Jurgio Bielinio gyvenimas ir darbai. – Kaunas, 1931. – 64 p.: [1] portr.

 

Garvi

Tyla A. Garšvių knygnešių draugija. – Vilnius, 1991. – 109 p., 4 iliustr. lap.

 

 DV

Velička D. Kūrybinis palikimas kovojančiai tautai: [Dokumentų rinkinys]. – Chicago, Illinois, USA, 2009. – 520 p.: iliustr.

 

Vbra

Vėbra R. Lietuviškos spaudos draudimas 1864–1904 metais: istorijos bruožai. – Vilnius, 1996. – 276 p.

Knygnešių karaliaus garbei

Kategorija: Jurgis Bielinis Paskelbta: Ketvirtadienis, 2013 m. gegužės 16 d.
 kapas

1930 m., Sodeliškio ir aplinkinių kaimų jaunimo iniciatyva kapinaitėse prie Suosto bažnyčios iš lauko akmenų pastatytas piramidės formos paminklas – žmonių meilės ir pagarbos Didžiajam Knygnešiui simbolis. Metalinis kryžius J. Korsako.

 

 

 gatv

Jurgio Bielinio vardu pavadinta viena seniausių Biržų miesto gatvių.

 

 akmuo

1987 m., Purviškiuose, didžiuliame akmenyje prie J. Bielinio ąžuolo įamžintas garsaus knygnešio siluetas. Autorius – Arnoldas Švenčionis.

 

 koplytst 2

Tais pačiais, 1987 metais prie sodybos pastatytas tautodailininko Leono Juozonio knygnešių šeimą simbolizuojantis koplytstulpis.

 

perekslis

Tautodailininko Leono Perekšlio kūrinys knygnešiui Jurgiui Bieliniui. 2010 m. Medis.

 

Dienai

Nuo 1989 metų kovo 16-oji paskelbta Knygnešio diena. Taip Lietuvoje pagerbtas Jurgio Bielinio gimtadienis.

J. Zikaro skulptūra Knygnešys Kaune. 1939 m.

 

Vienybe

Vienybės medis – Lietuvos tūkstantmečio granitinis monumentas šimtui iškiliausių Lietuvos asmenybių Vilniaus Vingio parke. Čia paminėtas ir knygnešio Jurgio Bielinio vardas. Skulptorius Tadas Gutauskas. 2009 m. 

 

 Pamoka

2010 m. Biržų rajono Tarybos sprendimu Biržų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas knygnešio Jurgio Bielinio vardas.

 

 suostomuz

Šviesus J. Bielinio atminimas saugomas Suosto kaimo bendruomenės muziejėlyje. Iki 2003 m. čia veikė Jurgio Bielinio vardu pavadinta mokykla.

 

 ekspozic 1

Garbingas knygnešio vardas įamžintas Biržų krašto muziejaus Sėla ekspozicijose ir jo vardą turinčioje Biržų Viešojoje bibliotekoje. Čia kasmet Knygnešio diena pažymima edukacine pamoka, skirta Jurgiui Bieliniui ir visos Lietuvos knygnešystei. Tą dieną aplankoma J. Bielinio amžino poilsio vieta prie Suosto bažnyčios.

 

portrpav

Jurgio Bielinio portretas. Autorius L. Gogelis. 1931 m.

 

tevikpav

Jurgio Bielinio tėviškė. Tautodailininko V. Masiulio paveikslas. 1979 m.

 

mirtis

Knygnešio Jurgio Bielinio mirtis. Dailininko K. Šimonio paveikslo reprodukcija. 1971 m.

 

kapopav

Jurgio Bielinio kapas. Tautodailininko V. Masiulio paveikslas. 1979 m.

 

exlibris 1

Ekslibrisas J. Bieliniui. Dailininkė L. Gedvilaitė-Sakalauskienė. 

 

exlibris 2

 Ekslibrisas „In memoriam J. Bielinis“. 1996. Dailininkė V. Daniliauskaitė.

 

exlibris 3

 J. Bielinis. 1969. Dailininkas A. Gedminas.

 

exlibris 6

 EX LIBRIS Jurgis Bielinis. Mažvydo klubas. Dailininkas J.R.

 

exlibris 7

 Ekslibris J. Bieliniui. Dailininkas P. Šiaučiūnas.

 

exlibris 4

Jurgio Bielinio jubiliejui skirtas piešinys. Autorius nežinomas. 

Nuotraukos

Kategorija: Jurgis Bielinis Paskelbta: Pirmadienis, 2013 m. gegužės 20 d.

 

devyniolikto a

Jurgis Bielinis parašė ir atspausdino septynis leidinius politiniais, ekonominiais ir socialiniais klausimais. Tai atsišaukimai ir knygelės, kuriose rašyta apie žemės reformą, kritikuoti visuomenės veikėjai, nesirūpinantys valstiečių reikalais, tikėta lietuvių vienybe.

Bielinis J. Knyga paaukota atminimui sukaktuvių devynioliktojo amžiaus. – Vilnius, 1900.

 

 

prakalba

Jurgio Bielinio prakalba Knygai paaukotai atminimui sukaktuvių devynioliktojo amžiaus.

 

rankr

Jurgio Bielinio laiško Vilniaus žinių redakcijai faksimilė.

 

Palangos Juz

Jurgis Bielinis mėgdavęs už nakvynę atsilyginti knygomis. Mergaitėms dovanodavęs maldaknygių, vaikinams – M. Valančiaus Palangos Juzę, Pajudinkime, vyrai, žemę. Sakydavęs: Jei duosiu pinigų – juos išleis gal visai be naudos, o tuo tarpu knyga atneš naudą, vis tik bus mesta šviesos kibirkštėlė, žmonės bus pastumėti prie skaitymo, galvojimo.

 

nr vienas

 Baltasis erelis, 1897, Nr. 1.

Pirmasis Lietuvoje nelegaliai spausdintas ir platintas valstiečiams skirtas laikraštis. Išleido knygnešys J. Bielinis. Pirmas numeris išspausdintas spaustuvėje netoli Joniškėlio.

 

 Baltasis

 Baltasis erelis – Jurgio Bielinio simbolis.

 

kalend

 Lietuvos ūkininkų kalendorius. 1896 m.

 

kalend 2

 Lietuviškas kalendorius. 1892 m.

 

kinink

 Istoriški pritikimai. 1899 m.

 

sargas

 Tėvynės sargas. Katalikiškas mėnesinis leidinys 1896–1904 metais leistas pogrindyje Tilžėje.

 

Kniga paauk

 Kniga paaukauta. 1900 m.

 

testam

 Testamentas Lietuvos tautai. Antraštinio lapo faksimilė.

 

aura

 Aušra. Pirmasis Didžiajai lLietuvai skirtas mėnesinis laikraštis leistas 1883–1886 metais Ragainėje ir Tilžėje.

 

varpas

 Varpas. Mėnesinis laikraštis ėjęs nuo 1889 iki 1906 metų Tilžėje ir Ragainėje.

 

veikalas

 Pirmoji Jurgio Bielinio lėšomis išleista knyga. Antraštinis lapas. Juozapas Baltasis savo autorystės nenurodė, tik 238 p. parašė priminimą.

 

 motina

 Jurgio Bielinio padėjėja buvo ir žmona Ona Bielinienė. Ji slėpė vyro atgabentas knygas, iškentė daugybę kratų ir grasinimų.

 

 dukt 1

 Jurgio Bielinio duktė Liucija Bielinytė-Ausiejienė.

 

 dukt 3

 Nuotraukoje dešinėje – Liucija ir Juozas Ausiejai.

 

dukt 2

 Liucija stovi pirma kairėje, vyras Juozas – pirmas dešinėje.

 

 snus 1

 Kipras Bielinis – knygnešio Jurgio Bielinio sūnus. 1920–1922 metais buvo Lietuvos Steigiamojo Seimo, 1920–1926 metais – I ir III Seimo narys socialdemokratas. Nuotrauka dedikuota mokytojui Alfredui Šlykui. 1923 m.

 

snus 2

 Kipras Bielinis, mokydamasis Rygos gimnazijoje,  rūpinosi tėvo atvežtų knygų įrišimu ir platino lietuvišką spaudą.

 

ank

 Liucijos Bielinytės-Ausiejienės duktė Angelė iš Ivoniškio. Nuotrauka B. Michelsono. 1926 m.

 

 ank 2

 Biržietės, II-ios „Birutės draugovės“ skautės stovykloje Birštone.    Dešinėje stovi Aldona Ausiejūtė – Jurgio Bielinio anūkė. 1931 m.

 

rodykl

 Rodyklė į Jurgio Bielinio gimtinę Suoste.

 

 gimtin

 Knygnešio Jurgio Bielinio gimtinė Purviškių kaime.

 

lenta

 Memorialinė lenta prie Jurgio Bielinio sodybos.

 

 auolas

 Iškilmingas Knygnešio paminėjimas Purviškiuose prie J. Bielinio ąžuolo ir paminklinio akmens.

 

koplytatid

Koplytstulpio Bielinių šeimai atidengimas prie sodybos Purviškiuose. Kalba Sodeliškio apylinkės pirmininkas J. Grotuzas. 1987 m. rugsėjo 26 d.

 

uraas

 Užrašo koplytstulpyje fragmentas.

 

 bany

 Suosto bažnyčia ir kapinės.

 

lentel

 Jurgio Bielinio kapo paminklinis užrašas.

 

kelias

Paskutinės Jurgio Bielinio kelionės žemėlapis-schema.

 

kryius

 Rastas senasis Mitkų sodybos kryžius su skaičiais 1881. Neša J.A. Bielinis, J. Dagilis, A. Stepulionis. Nuotrauka V. Šmito. 1989 m.

 

 ekspozlazda

 Jurgio Bielinio lazda Biržų krašto „Sėlos“ muziejuje.

 

 Dan ruta

 Bibliotekininkės prie Jurgio Bielinio kapo. 2012 m.

 

prie kapo

 Bibliotekininkai ir muziejininkai prie J. Bielinio kapo. 2011 m.

 

prie akm

Bibliotekininkai ir literatai prie Jurgio Bielinio akmens. 2008 m.

Svarbesnės gyvenimo ir veiklos datos

Kategorija: Jurgis Bielinis Paskelbta: Antradienis, 2013 m. gegužės 21 d.

1846 m. kovo 16 – gimė Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje. Krikštytas Skaistkalnės parapijos

bažnyčioje (Latvija). Gimimo metrikų knygoje užrašytas krikšto vardas Juozapas.

1851 m. vasara – vyskupas Motiejus Valančius suteikė sutvirtinimo sakramentą.

1860 m. rugpjūčio 31(19) – mirė tėvas Petras.

1864 m. gruodžio 4 – susituokė su Ona Pipinyte iš Drabūnų.

1867 m. gruodžio 24 – gimė sūnus Jonas Adomas (po kelių mėnesių mirė).

1868 m. kovo 8 – mirė žmona Ona Pipinytė.

1868 m. – išvyko mokytis į Šiaulius.

1869 m. – išvyko mokytis į Jelgavą (Latvija).

1870 m. – išvyko mokytis į Rygą (mokėsi 3 metus).

1873 m. – išvyko į Kauną, norėdamas pasiruošti įstoti į kunigų seminariją. Pradeda platinti draudžiamąją

lietuvišką spaudą.

1876 m. rugpjūčio 24 – susituokė su Ona Brazauskaite iš Kiauliškių.

1878 m. balandžio 1 – gimė sūnus Juozapas.

1880 m. rugsėjo 13 – gimė duktė Emilija (Matilda).

1883 m. rugsėjo 25 – gimė sūnus Kiprijonas (Kipras).

1884–1894 metais – dalyvauja Garšvių knygnešių draugijos veikloje.

1885 m. – pirmoji publikacija (laiškas Aušroje, nr. 2-3-, p. 91).

1887 m. sausio 13 – gimė duktė Liucija.

1888 m. pavasaris – išnuomoja ūkį ir išvyksta į Vakarų Europą (Vokietiją, Belgiją, Prancūziją).

1888 m. spalis – dalyvauja Paryžiuje vykusiame lenkų emigrantų tautinės sąjungos Związek Narodowy Polski

susirinkime (kongrese).

1889 m. spalio 25 – gimė sūnus Baltazaras (Baltrus).

1887–1888 metais – tarpininkauja dėl Paparčių bažnyčios (Kaišiadorys) grąžinimo tikintiesiems.

1889–1895 metais – palaiko ryšius su Atgajos draugija.

1890 m. gegužės 9 – 1-oji krata gimtinėje (Purviškiuose).

1891 m. ruduo – 1-as įkliuvimas einant per sieną į Tilžę – sumuštas pasienio sargybinio.

1890–1894 metais – gyvena Garšviuose pas Kazimierą Ūdrą.

Nuo 1892 m. – Purviškiuose daromos dažnos kratos.

1894 m. vasario 4 (16) – 2-as įkliuvimas ties Pareizgupiu (Raseiniai). Kartu su K. Ūdra ir A. Bružiu

prarado gabentus spaudinius, arklius, vežimus.

1895 m. – JAV spaudoje paskelbė straipsnių, siūlydamas leisti laikraštį Rusijos pavergtoms tautoms Liuosybė.

1896 m. rugpjūčio 15 (27) – 3-iasis įkliuvimas prie Rindaugų (Biržai). Pabėgo palikęs spaudinius.

Kratos gimtinėje.

1896 m. gruodis – parengia ir išspausdina laikraštėlį Baltasis erelis (kartu su Steponu Pavilioniu).

1897 m. – parengia ir savo lėšomis išleidžia pirmąją knygą – Simono Daukanto Lietuvos istorijos veikalą. Prie 96

puslapių autentiško S. Daukanto teksto pridėjo savo parašytą antrą dalį.

1899–1904 metais – parašo ir savo lėšomis Mažojoje Lietuvoje išleidžia 7 knygeles.

1903 m. vasario 11 (23) – 4-as įkliuvimas Rinkūnuose (Linkuva–Pakruojis). Pabėgo, prarado gabentus spaudinius.

1906–1911 metais – siunčia straipsnius lietuviškiems laikraščiams apie valstiečių skriaudas, kelia mintis išdalinti

jiems dvarų žemes.

1909 m. – dalyvauja žurnalo Draugija konkurse apysakai apie šiuolaikinį bajorų gyvenimą parašyti. Pasiunčia rašinį

apie lietuvių-lenkų santykius.

1911 m. – išleidžia laikraštį Baltasis erelis (1911, nr. 1).

1912 m. – išleidžia laikraštį Baltasis erelis (1912, nr. 1).

1916 (?) m. – parengia ir Vilniuje išleidžia knygelę Maldos taikai išprašyti.

1917 m. – gimtinėje sudega gyvenamasis namas, rankraščiai ir knygos.

1917 m. lapkritis – pasiunčia 2 straipsnius Vokietijos laikraščiams.

1918 m. sausio 17 – miršta Katinuose, Joniškėlio valsčiuje.

 

Įmonės kodas: 190548271
J. Radvilos g. 3, Biržai 41175 
Tel./faks. 8 450 38012
e. paštas – biblioteka@birzai.rvb.lt