Pabiržės seniūnija

Balandiškiai – kaimas. Surašymų duomenimis Balandiškiuose buvo 1959 m. – 58, 1970 m. – 130, 2011 m. 56 gyventojai. Išlikusi dvaro sodyba.
Bitniškiai – kaimas, už Kirdonių miško. Istorijos šaltiniuose paminėtas 1570 m. Surašymų duomenimis 1959 m. buvo 23, 1970 m. – 18 gyventojų. Neišlikęs.
Čeniškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis Čeniškių I kaime buvo 18 ūkių su 84 gyventojais, Čeniškių II kaime – 12 ūkių su 51 gyventoju, 1959 m. – 139, 1970 m. – 120, 2011 m. – 10. Kaime yra neveikiančios kapinės. Netoli kaimo teka Tatulos upė.
Dainiūnai – kaimas. Įsikūręs šalia Likėnų. Kaimas gatvinio tipo ir tęsiasi apie 2 km, todėl senieji vietiniai šį kaimą dar praminė „Londono gatve“. Surašymų duomenimis 1959 m. čia gyveno 87, 1970 m. – 72, 2011 m. – 20 gyventojų.
Daniūnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 7 ūkiai su 49, dvare 1 ūkis su 27 gyventojais. 1959 m. – 21, 1970 m. – 15. Jame kažkada buvo plytinė ir malūnas. Daniūnų plytinė anksčiau buvo dvaras, kuriame gimė ir mirė poetas Julius Anusavičius. (Hanusovičius) (1832–1907), 1863 m. sukilimo dalyvis, už tai buvo ištremtas į Sibirą. Grįžo iš tremties apie 1890 m. Dvarelyje iki 1941 m. gyveno poeto brolio šeima. Likę dvaro pastatai: buvusio dvaro gyvenamasis namas (26 m x 9 m) – neišvaizdus, paprastas. Rytų namo pusės siena – ant aukštoko (iki 1 m) iš akmens mūryto ir nutinkuoto pamato, sienos medinės, užlipdytos moliu, iš lauko pusės tinkuotos. Kitas namo galas statytas vėliau. Prie namo yra priestatas. Fasadinėje pusėje – veranda. Yra rūsys. Stogas dengtas šiferiu. Name gyvena gyventojai. Ūkiniai dvaro sodybos pastatai: tvartas, svirnas. Gamybiniai dvaro sodybos pastatai: didelis malūnas. Ne dvaro laikotarpio pastatai: klėtis, ūkinis pastatas. Sodyba jaukioje vietoje, daug senų medžių.
Daumėnai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 58 ūkiai su 300 gyventojų. 1959 m. – 261, 1970 m. – 254, 2011 m. – 58. Carinės priespaudos laikotarpiu šiame kaime buvo pradžios mokykla.
Dirvoniškis – viensėdis, prie Kirdonių miško. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 10 gyventojų. 1959 m. – 10, 1970 m. – 10, 2011 m. – 0. Neišlikęs.
Dūdoriškiai – viensėdis. (Pasak senų žmonių, vyrai mėgdavo dūduoti dūdomis, iš to, manoma, kilo pavadinimas). 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 8 gyventojais. 1959 m. – 7, 1970 m. – 2. Neišlikęs.
Gatavina – viensėdis. 3 km nuo Likėnų. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 5 gyventojais.
Gerkiškiai (Mykalynė) – kaimas. (Pasak senų žmonių Gerkiškius seniau vadino Mikalinoj). 1923 m. surašymo duomenimis buvo 18 ūkių su 101 gyventoju. 1959 m. – 68, 1970 m. – 57, 2011 m. – 13. Prie Mykalynės kaimo, Pabiržės valsčiuje, Biržų apskrityje, teka upelis Tatula. Vienoje Tatulos gilesnėje vietoje yra didelė maudykla, Raganinė vadinama. Sako, tą vardą ji gavo senovėje, kai buvo daug raganų. Norintieji sužinoti, kuri tokia esanti, paėmę ir įmesdavo ten. Kuri išplaukdavo, tą laikydavo ragana, kuri prigerdavo – ne ragana. Mat, toji maudykla buvusi labai gili ir plati, tai žmogus vargiai galėjo išplaukti. Nuo raganų tyrimo ir iki šiai dienai išliko vardas Raganinė. („Lietuvių tautosaka“, t. 4, 1967 m.).
Gražūsiai (Grąžusiai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 29 gyventojais. 1959 m. – 29, 1970 m. – 9. Neišlikęs.
Gulbinai – kaimas. (Pabiržės bažnyčios mirties metrikų knygoje 1901 – 1910 minima, kad seniau Gulbinus vadino Užutatuliu). Gulbinuose – Meldynė, poeto Pauliaus Drevinio (1919–1990) tėviškė, išlikę namo kertiniai pamatiniai akmenys, laiptai, šulinys, obelys, liepos, eglės, krūmai. Kaimo pakraštyje – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas − 1921−1922 m. nutiestas siaurasis geležinkelis ir pastatyta Gulbinų geležinkelio stotis. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 55 ūkiai su 310 gyventojų. Gulbinų dvare buvo 4 ūkiai su 133 gyventojais. 1959 m. – 218, 1970 m. – 195, 2011 m. – 116.
Juodeišiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 25 ūkiai su 148 gyventojais. 1959 m. – 134, 1970 m. – 107, 2011 m. – 37.
Juodenėliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 9 ūkiai su 47 gyventojais. 1959 m. – 31, 1970 m. – 20. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d. 
Kirdonėliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 41 ūkis su 215 gyventojų. 1959 m. – 126, 1970 m. – 104, 2011 m. – 13.
Kirdonys – kaimas. 1802 m. Vilniaus universiteto profesoriaus Bonifaco Jundzilo ekspedicija pateikė ataskaitą apie druskos paieškas Biržų apylinkėse, kurioje minimos paieškos Kirdonyse.
1923 m. surašymo duomenimis buvo 70 ūkių su 393 gyventojais. 1959 m. – 322, 1970 m. – 286, 2011 m. – 456.
Kiršoniai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis palivarke buvo 4 ūkiai su 20 gyventojų. 1959 m. – 77, 1970 m. – 47, 2011 m. – 41.
Kojeliškiai – kaimas. Į pietus nuo kaimo yra Kojeliškio ežeras. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 78 gyventojais. 1959 m. – 82, 1970 m. – 65, 2011 m. – 20.
Latveliškis – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1 ūkis su 10 gyventojų. 1959 m. – 5, 1970 m. – 3, 2011 m. – 3.
Likėnai – kaimas Biržų rajono savivaldybės teritorijos vakaruose. Buvusi kurortinė miesto tipo gyvenvietė. Yra parkas, gamtos paminklas – Smardonės šaltinis. Yra dvi mineralinio vandens versmės. Mineralinis vanduo gaunamas iš gręžinių. 1923 m. surašymo duomenimis kaime buvo 27 ūkiai su 155 gyventojais, dvare – 16 ūkių su 105 gyventojais. 1959 m. – 88, 1970 m. – 64, 2011 m. – 19. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Likėnai tapo miesto tipo gyvenviete (kaip kurortas), teisės panaikintos 1992 m. 1970–1989 m. prie Likėnų buvo prijungtas Pabiržės miestelis. XX a. pabaigoje dėl melioracijos išnyko dvi iš trijų mineralinių Smardonės versmių. Pagal sieringų šaltinių, kurie skleidžia supuvusio kiaušinio kvapą, iki XX a. 4-ojo dešimtmečio kaimas ir dvaras buvo vadinamas Smardone arba Lukėnais. XX a. tarpukariu nusistovėjo vardas Likėnai.
Likinėliai (Likėnėliai) – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 14 ūkių su 64 gyventojais. 1959 m. – 58, 1970 m. – 9. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Meldynė – Gulbinų kaimo vienkiemis, buvusi poeto Pauliaus Drevinio gimtinė, išlikę svirno kertiniai akmenys, laiptų trinkelės, sodas, medžiai.
Naciūnai – kaimas. Istoriniuose šaltiniuose Naciūnai pirmą kartą paminėti 1694 m. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 17 ūkių su 109 gyventojais. 1959 m. – 202, 1970 m. – 213, 2011 m. – 387. Sovietinės okupacijos metais Naciūnai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Yra gipso telkinys.
Pabiržė – miestelis. Buvusi Rastauskynė, nuo ten gyvenusių dvarininkų Rastauskų. Be Rastauskų
dvaro ir bažnyčios XX a. pradžioje nieko daugiau toje vietovėje nebuvo. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje ir 1919–50 m. Pabiržė buvo valsčiaus centras. 1900 m. įkurtas vartotojų kooperatyvas, 1907 m. atidarytas Saulės draugijos skyrius. 1919 m. veikė kooperatyvas, arbatinė, 2 parduotuvės, 1928 m. atidaryti senelių globos namai, 1946 m. įkurta biblioteka. Miestelyje yra paminklai Vytautui Didžiajam (1930 m.) ir vyskupui M. Valančiui (1932 m., per karą abu nugriauti, 1990 m. atstatyti). 1923 m. surašymo duomenimis miestelyje buvo 19 ūkių su 97 gyventojais, dvare 16 ūkių su 126 gyventojais. 1959 m. – 11, 1970 m. – 10, 2011 m. – 300.
Padaičiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis dvare buvo 14 ūkių su 64 gyventojais. 1959 m. – 112, 1970 m. – 86, 2011 m. – 31.
Pagiriai – kaimas, 3 km nuo Likėnų. 1959 m. – 211, 1970 m. – 149, 2011 m. – 30.
Paringužiai – kaimas. Kaimas susikūręs apie 1922-23 m., kai buvusio Gulbinų dvaro žemės buvo
išdalintos valstiečiams, savanoriams ir kt. 1959 m. gyveno – 163, 1970 m. – 135, 2011 m. – 13 gyventojų.
Patatuliečiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 13 ūkių su 61 gyventoju. 1959 m. – 59, 1970 m. – 42.
Smardonė I – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 1ūkis su 7 gyventojais.
Smardonė II – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 2 ūkiai su 6 gyventojais.
Spalviškiai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 11 ūkių su 48 gyventojais. 1959 m. – 37, 1970 m. – 27. Architekto, etnografo Klemenso Čerbulėno (1912-1986) tėviškė. Rumšiškių etnografijos muziejaus Aukštaitijos sektoriuje esanti gryčia atvežta iš Spalviškių, nes K. Čerbulėnas buvo vienas iš šio muziejaus įkūrėjų.
Svirtiškis – viensėdis. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 5 ūkiai su 25 gyventojais. 1959 m. – 9, 1970 m. – 7. Panaikintas sovietmečiu 1982 m. kovo 26 d.
Šeškinė – kaimas. 1959 m. – 56, 1970 m. – 46, 2011 m. – 17.
Užubaliai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 48 ūkiai su 249 gyventojais. 1959 m. – 155, 1970 m. – 112, 2011 m. – 44.
Užugulbinė – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 75 ūkiai su 405 gyventojais. 1959 m. – 223, 1970 m. – 150, 2011 m. – 29.
Užulieknis – kaimo dalis. 1923 m. surašymo duomenimis Užulieknio I viensėdyje buvo 1 ūkis su 11 gyventojų, Užulieknio II – 2 ūkiai su 17 gyventojų.
Vilkinė – kaimo dalis. Panaikintas sovietmečiu 1984 m. lapkričio 28 d.

Zakriai – kaimas. 1923 m. surašymo duomenimis buvo 3 ūkiai su 23 gyventojais. 1959 m. – 34, 1970 m. – 31, 2011 m. – 4.