(pildoma) 

Anilionis Romualdas – technologijos mokslų daktaras

Gimė 1946 m. rugpjūčio 21 d. Biržuose. Mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale. 1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Serijinės gamybos integralinių tranzistorinių aukšto dažnio parametrų matavimas“. Nuo 1975 m. Kauno politechnikos instituto vyr. dėstytojas, nuo 1979 m. Kauno technologijų universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto docentas, vėliau prodekanas. Yra paskelbęs apie 100 mokslo darbų, keletos mokymo metodinių leidinių autorius. Mirė 2015 m. kovo 19 d.

Anilionis Romualdas [1946 08 21 Biržuose] – radiotechnikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras // Kupiškėnų enciklopedija. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013-. – P. 57.

Alekna Jonas – zoologas

Gimė 1886 m. Aleknų kaime, Juodupės valsčiuje (Rokiškio raj.). Pirmojo pasaulinio karo pradžioje atsidūrė Rusijoje, 1916 m. baigė Insaro mieste progimnaziją, o 1916–1918 m. studijavo Kazanės mokytojų institute, kur baigė du kursus.
Nuo 1930 iki 1936 m. Jonas Alekna buvo įsidarbinęs Biržų apskrities II rajono pradžios mokyklų inspektoriumi, Biržų muziejaus Gamtos skyriaus organizatoriumi ir vedėju. Jis surinko gausią ir įdomią Biržų krašto gyvūnijos kolekciją, kurioje buvo ir jo labiausiai branginama laumžirgių kolekcija. Deja, didelė jos dalis pasimetė Antrojo pasaulinio karo metu. 1936 m. buvo pakviestas dėstyti zoologijos į Klaipėdos mokytojų institutą. Institutui persikėlus į Vilnių ten taip pat dėstė zoologiją. 1945–1948 m. buvo Vilniaus pedagoginio instituto Zoologijos katedros vadovas. 1950 m. dėl politinių įsitikinimų atleistas iš darbo, motyvuojant tuo, kad neturi aukštosios mokyklos baigimo diplomo. Po atleidimo mokytojavo Vilkaviškio miesto ir rajono mokyklose.
Mirė 1986 m. Palaidotas Vilniuje, Kalvarijų kapinėse.

Tamara Arnastauskienė, Algimantas Jakimavičius. Lietuvos zoologai XVIII-XX a. – Vilnius: Ekologijos inst., 1997. – 431 p.

Ona Atlavinytė – Lietuvos zoologė, ekologė, biologijos mokslų daktarė

Gimė 1916 metų liepos 18 Klyvlende, JAV. Būdama penkerių, 1921 metais su tėvais grįžo į Lietuvą, į tėvų gimtinę Biržų rajone Mikalių kaime už Papilio. Nors tėvai turėjo tik 10 ha ūkį, bet tėvas buvo sumanus ūkininkas, pavyzdys kitiems. Ona Atalvinytė nuo vaikystės daug dirbusi, būdama šešiolikmete įstojo mokytis į Joniškėlio žemės ūkio mokyklą, kurią baigė 1936 m. Po šių mokslų sekė kooperacijos kursai Kaune ir buhalterės darbas Skapiškio valsčiaus pieninėje bei Biržų vartotojų kooperatyve. 1942–1946 metais mokėsi Biržų Amatų ir prekybos mokykloje. Jau subrendusi ir turinti darbinės patirties, Ona Atlavinytė įstojo į Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos fakultetą, ten kur tikrai norėjo ir svajojo nuo vaikystės. 1950 metais įgijo biologijos- chemijos mokytojos specialybę. Paskyrimą gavo į Telšių mokytojų seminariją, kur dėstė zoologiją, botaniką, žemės ūkio pagrindus, žmogaus anatomiją. Ona Atlavinytė buvo be galo darbšti, energinga, iniciatyvi. Tad po ketverto metų Telšiuose, ji grįžo į Vilnių, į pedagoginį institutą, kur dirbo Zoologijos katedroje laborante, asistente, dėstė studentams neakivaizdininkams. Paskatinta profesoriaus P. Šivickio, Ona Atlavinytė baigė MA Biologijos instituto aspirantūrą, apsigynė kandidato disertaciją „Oligochetų ekologija Lietuvos TSR dirvožemiuose“. 1959–1964 metais gerbiama Ona buvo Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos instituto jaunesnioji, vėliau vyresnioji mokslinė bendradarbė. Nuo 1990 m. – Ekologijos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė. 1979 metais Tartu universitete apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją. Ona Atlavinytė buvo pirmoji Lietuvoje apgynusi daktaro darbą iš dirvožemio zoologijos tyrimų. Mokslininkė yra išleidusi knygas „Sliekų ekologija ir jų reikšmė dirvožemio derlingumui“(1975 m.), „Sliekai – žemdirbių talkininkai“ (1989 m.), „Sliekų poveikis agrocenozėms“ (1990 m.).       
1979 metais Onai Atlavinytei suteiktas Lietuvos nusipelniusios mokslo veikėjos vardas. 1986 metais už kompleksinių darbų visumą „Dirvožemio bestuburių gyvūnų ir mikromicetų kompleksai ir jų reikšmė dirvožemio derlingumui ir biologiniam aktyvumui Onai Atlavinytei ir jos kolegoms I, Eitminavičiūtei bei A. Lugauskui buvo paskirta Lietuvos valstybinė mokslo premija.
Mirė Ona Atlavinytė 1991 metų vasario 24 dieną Vilniuje, palaidota Biržuose, šalia tėvų, Liepų gatvės kapinėse.

Ona Atlavinytė: Bibliografijos rodyklė. – V., 2016. – 67 p., iliustr.
Butkevičius A. Mokslininkė // Biržiečių žodis. – 1996, gruodžio 17, p. 8.

Audzijonienė (Simanavičiūtė) Lina Adelaida – chemijos mokslų daktarė

Gimė 1940 spalio 27 d. Zastaučių kaime. 1958 m. baigė Geidžiūnų vidurinę mokyklą, 1964 m. – Vilniaus pedagoginį institutą.
1964 m. Mokytojavo Ukmergės rajono Želvos vidurinėje mokykloje. 1964–1971 m. Vilniaus pedagoginiame institute vyr. laborantė, 1967–1971 m. – aspirantė, 1971–1981 m. vyresnioji dėstytoja. Vilniaus valstybiniame universitete 1974 m. spalio 22 d. apgynė Lietuvos respublikos chemijos mokslų daktaro disertaciją „Chromo rūgšties redukcijos tyrimas priklausomai nuo Cu, Ni, Cr, Au katodų būvio“. Nuo 1981 m. – docentė. Parengė apie 40 mokslinių bei metodinių straipsnių, autorinių liudijimų. Yra 2 patentų bendraautorė.

Audzijonienė (Simanavičiūtė) Lina Adelaida // Raimonda Daiva Jankauskienė, Danutė Ona Kimtienė. Lietuvos chemikai: biografijų žinynas. – Vilnius: TEV, 1999. – P. 32.

 

Ausiejus Bronislovas Klemensas – ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius, politologas.

Gimė 1921 m. lapkričio 14 d. Nemunėlio Radviliškyje. 1936 m. baigė Biržų realinės gimnazijos 6 klases. 1945–1948 m. mokėsi Joniškėlio žemės ūkio technikume. 1948 m. dirbo Kelmės rajono žemės ūkio skyriaus vyr. agronomu. 1952–1956 m. studijavo žemės ūkio akademijoje ir dirbo Kelmės tarybinio ūkio direktoriumi. Yra buvęs Ūkio ministerijos ministro pavaduotoju, Lietuvos ministrų tarybos vyr. referentu, Ekonomikos instituto vyr. moksliniu bendradarbiu. 1969 m. sausio 14 d. Vilniaus valstybiniame universitete apgynė Lietuvos respublikos ekonomikos mokslų daktaro disertaciją „Valstybinių prūdinių žuvininkystės ūkių rentabilumo didinimo klausimai“. 1969–1976 m. Vilniaus universitete – vyt dėstytojas, 1979–1986 m. Vilnius inžinerinio statybos instituto vyr, dėstytojas, docentas. Yra paskelbęs apie 200 straipsnių ekonomine ekologine tematika, parašė keletą knygų, brošiūrų.

Bronislovas Klemensas Ausiejus // Pasvaliečiai – knygų autoriai. – Vilnius-Pasvalys [i.e. Panevėžys]: Panevėžio spaustuvė, 1997. – P.19.

Avižonienė Irena – medicinos mokslų daktarė, gydytoja neurologė

Gimė 1926 m. balandžio 29 d. Nemunėlio Radviliškyje. 1946 m. įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1952 m., mokantis VI kurso paskutiniame semestre, Irena, kaip „netarybinė studentė“, buvo pašalinta iš universiteto. Baigti studijas pavyko tik po J. Stalino mirties. Nuo 1957 m. pradėjo dirbti gydytoja neurologe. 1964 m. konkurso keliu buvo priimta į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Nervų ligų katedrą asistente. Vilniaus valstybiniame universitete 1971 m. kovo 17 d. apgynė Lietuvos respublikos medicinos mokslų daktaro disertaciją „Cerebralinių rachnoidinių ir kai kurių hemodinaminių rodiklių kitimai“. Irena Avižonienė parengė daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių, 4 monografijas, kuriose nagrinėjamos nervų sistemos infekcinės ir paveldimos ligos.
Doc. Irena Avižonienė buvo aktyvi Lietuvos neurologų mokslinės draugijos narė, ilgus metus ėjo draugijos pirmininko pareigas, apdovanota Lietuvos neurologų mokslinės draugijos garbės nario raštu. Buvo Lietuvos neurologų asociacijos garbės narė.
Mirė 2021 m. liepos 2 d. Vilniuje.

Neurologė doc. med. dr. Irena Avižonienė 1926 04 26 – 2021 07 02: in memoriam. // Mokslo Lietuva. – 2021, liep. 21, p. 11.

Balanda Balys – ekonomistas, lietuvių-latvių draugijų narys

Gimė 1901 m. liepos 13 d. Daniūnų kaime. 1924 m. baigė Biržų gimnaziją. 1924-1928 m. Lietuvos universiteto Teisės fakultete studijavo ekonomiką. Diplominį darbą „Lietuvos cukraus pramonės raida“ apgynė 1942 m. dirbo Žemės banke, buvo Lietuvių-latvių draugijos narys, 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. Balys Balanda mirė 1954 m., palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje.

Varkalaitė-Pliopienė, Rūta. Tarpukario kasdienybės atspindžiai Balio Balandos archyve. – Iliustr. // Nemunas.– 2016, spal. 20 - lapkr. 9 (Nr. 18), p. 22-23.
Nuotrauka: Balys Balanda. "Modern" fotografija. Kaunas. 1919. KAVB RF 1-119, nuotr. 2. Straipsnyje "Nemune" buvo nurodyta data 1924 m., bet ji vėliau aprašant nuotrauką taisyta į 1919 m.

 

Balbierius Petras – skaičiavimo technikos inžinierius, mokslų daktaras

Gimė 1931 m. lapkričio 1 d. Gulbinų kaime. 1957 m. 1957 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1963–1978 m. dirbo Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro vyriausiuoju inžinieriumi, vėliau, 1978–1981 m. Vilniaus automatizuotų valdymo sistemų projektavimo ir konstravimo biuro direktoriumi. Kauno politechnikos institute 1972 m. spalio spalio 6 d. apgynė Lietuvos respublikos elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų daktaro disertaciją „Skaitmeninių įrenginių elementų montažinio komutacinio projektavimo algoritminių metodų panaudojimo kai kurių klausimų tyrimas“. Petras Balbierius yra knygos „Elektroninė skaitmeninė skaičiavimo mašina EV8023“ vienas autorių, parašė straipsnių skaičiavimo technikos tematika.

Balbierius Petras [g. 1931.XI.1]. – Tarybų Lietuvos enciklopedija T. 1 A–Grud. – V., 1985. – P. 169.

Balčiauskas Linas – zoologas, biologijos mokslų daktaras

Gimė 1957 m. balandžio 30 d. Biržuose. 1974 m. baigė Biržų vidurinę mokyklą. 1979 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, 1988 m. Kvalifikacijos kėlimo fakultete – programavimą. 1988 m. biologijos mokslų kandidatas. SSRS mokslų akademijos A. Severcovo evoliucinės morfologijos ir gyvūnų ekologijos institute 1988 m. gegužės 24 d. apgynė Lietuvos respublikos biologijos mokslų daktaro disertaciją „Kanopinių erdvinis pasiskirstymas Lietuvos antropogeniniame landšafte“.
Nuo 1979 m. Zoologijos ir parazitologijos instituto (nuo 1989 m. Ekologijos institutas) mokslo darbuotojas, nuo 2003 m. Žinduolių ekologijos laboratorijos vedėjas ir nuo 2008 m. direktoriaus pavaduotojas. 1997–2008 m. Vilniaus universiteto, nuo 2001 m. Šiaulių universiteto dėstytojas, nuo 2009 m. VU profesorius. Nuo 2010 m. Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, daugelio projektų vadovas. Jo moksliniai interesai: kanopinių, pusiau vandens, plėšriųjų ir smulkiųjų žinduolių ekologija, nykstančios rūšys, stambieji plėšrūnai, erdvinis pasiskirstymas, buveinių analizė, populiacijų valdymas ir kompiuterinis modeliavimas, biologinė įvairovė ir ekologinė įvairovė, kelių ekologija, žinduolių socio-ekonominiai aspektai.
Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, padarė daugiau kaip 100 pranešimų tarptautinėse konferencijose. Iš anglų kalbos išvertė daugiau kaip 30 biomedicinos ir informatikos srities knygų.

Balčiauskas Linas // Tamara Arnastauskienė, Algimantas Jakimavičius. Lietuvos zoologai XVIII-XX a. – Vilnius: Ekologijos inst., 1997. – P. 33–34.

Balčiūnas Antanas – inžinierius, habil. Technikos mokslų daktaras

Gimė 1928 m. birželio 29 d. Berniškių kaime. 1936–1939 m. mokėsi Meilūnų pradinėje mokykloje, 1941–1944 m. Biržų gimnazijoje, 1953 m. baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją dirbo Šilutės teritorinėje sausinimo sistemoje, o nuo 1954 m. Hidrotechnikos ir melioracijos instituto moksliniu bendradarbiu. Lietuvos žemės ūkio akademijoje 1961 m. rugsėjo 19 d. apgynė Lietuvos respublikos aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų daktaro disertaciją „Drenuotų dirvožemių fizinių savybių ir vandens režimo pakeitimai kai kurių agromelioracinių priemonių įtakoje Lietuvos TSR sąlygomis“. 1966–1983 m. Hidromelioracijos skyriaus, 1983–1993 m. Hidromelioracijos laboratorijos vedėjas.
Parengė keletą knygų, parašė virš 130 straipsnių melioracijos, drenažo tyrimų klausimais. Dalyvavo tarptautiniuose kongresuose ir simfoziumuose užsienyje, ten skaitė pranešimus. Bendradarbiavo leidiniuose „Mokslo Lietuva“, „Valstiečių laikraštis“ ir kt.

Šaulys, Valentinas. Antanui Balčiūnui - 80. – Portr. // Žemėtvarka ir hidrotechnika. – 2008, Nr. 2, p. 76.
Tarutis J. Kad žemė būtų dosnesnė // Biržiečių žodis. – 1998, birž. 28, p. 4.

Balčiūnas Mindaugas – socialinių mokslų daktaras, krepšinio treneris, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius

Gimė 1977 m. kovo 15 d. Kupiškyje. Būdamas keturių metų su tėvais atsikėlė į Biržus. 1984–1995 m. mokėsi Biržų „Aušros“ vidurinėje mokykloje. Biržų Vaikų ir jaunių sporto mokyklos auklėtinis. Pirmasis treneris Algirdas Kriaučiūnas. Būdamas 16-os jis tapo jauniausiu krepšinio treneriu Lietuvoje. 1993–1995 m. dirbo Biržų sporto mokyklos krepšinio treneriu, 1999 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, specialybė – krepšinio treneris. 2005 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos universitete Mindaugas Balčiūnas apgynė daktaro disertaciją „Optimizuotų fizinių krūvių taikymo veiksmingumas rengiant jaunuosius krepšininkus“. Visa jo veikla susijusi su krepšiniu: Baltijos krepšinio lygos vykdantysis direktorius, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius (nuo 2007 m.), FIBA (pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur, Tarptautinė krepšinio federacija) Techninės komisijos narys (nuo 2007 m.). 2013 m. spalio 17 d. Mindaugui Balčiūnui suteiktas Vusterio universiteto (Didžioji Britanija) garbės profesoriaus vardas. 2016–2018 m. Lietuvos sporto universiteto (LSU) prorektorius,
2021 m. – iki dabar Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius, 2018 m. – iki dabar Tarptautinio krepšinio universiteto generalinis direktorius ir prorektorius. Mindaugas Balčiūnas yra keletos knygų bendraautorius,

Balčiūnas, Mindaugas. Biržietis įkūrė tarptautinį krepšinio universitetą: [pokalbis su Lietuvos krepšinio vadybininku Mindaugu Balčiūnu] / [kalbino] Kęstutis Isakas. – Iliustr. // Biržiečių žodis. – 2021, birž. 8, p. 1, 5, 7.
Trainys, Vygandas. Žmona vyrą matė ir ant šlovės bangos, ir nublokštą žemyn. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2013, lapkr. 9, priedas "Gyvenimo būdas", p. 4-5.
Lietuvos krepšinio federacija. Žiūrėta: 2023.03.28 internete https://ltu.basketball/struktura/generalinis-sekretorius/

Balčiūnienė Ingrida – humanitarinių mokslų daktarė

Gimė 1978 m. liepos 28 d. Pasvalio krašte, nuo dviejų metukų augo Biržuose. Mokėsi „Aušros“, „Atžalyno“ vidurinėse mokyklose. 1996–2002 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių filologiją, 2002–2004 m. – taikomąją lietuvių kalbotyrą. 2004–2009 m. Vytauto Didžiojo universitete parengta daktaro disertacija „Pokalbio struktūros analizė kalbos įsisavinimo požiūriu“ ir įgytas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis. Ji yra pirmoji ir iki šiol vienintelė mokslininkė Lietuvoje, psicholingvistiniais metodais tirianti savo pačios vaiko kalbą.
Ingrida Balčiūnienė yra parengusi virš 100 mokslinių straipsnių, dalyvavusi tarptautiniuose projektuose.

Dr. Ingrida Micevičiūtė Balčiūnienė: „Biržietiškos tarmės akcentas mano šnekoje juntamas iki šiol“: [pokalbis su humanitarinių mokslų daktare, Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros docente Ingrida Micevičiūte-Balčiūniene] / [kalbino] Stanislava Tijūnaitienė. – Iliustr. // Biržiečių žodis. – 2022, rugs. 30, p. 7–8, 10.

Baranova Jūratė – humanitarinių mokslų daktarė, VPU filosofijos katedros profesorė

Gimė 1955 m. gruodžio 15 d. Biržuose. Mokėsi Biržų „Atžalyno“, Vilniaus 31-ojoje (dabar Tuskulėnų) vidurinėje mokykloje. 1978 m. Vilniaus Universitete baigė psichologijos ir filosofijos studijas. 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją – Pragmatistinė Viljamso Džeimso tiesos koncepcija“.
Jūratė Baranova monografijų, eseistikos knygų autorė, parengė filosofijos, etikos mokymo metodikos priemonių, vadovėlių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms. Parašė filosofinių, literatūros kritikos straipsnių, prozos kūrinių. Dalyvavo tarptautiniuose projektuose, forumuose mokslinėse stažuotėse. Publikavo kritinių straipsnių, eseistikos kultūros periodiniuose leidiniuose „Kultūros barai“, „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“, kt. Žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redakcijų kolegijų narė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Socialinio ir dorinio ugdymo ekspertų komisijos pirmininkė. Straipsnių, eseistikos išversta į anglų, prancūzų, švedų, esperanto kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2014 m. Literatūrinis slapyvardis – Ana Audicka.
2000 m. Jūratė Baranova pelnė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso premiją už vadovėlį mokykloms „Filosofinės etikos chrestomatija XI–XII kl.“, 2004 m. – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premiją už vadovėlį aukštosioms mokykloms „Istorijos filosofija“. 2016-aisiais – „Panevėžio literatūrinės žiemos“ festivalio prizą „Žalvarinė ranka-segtuvas“ už karminius darbus filosofijai, literatūrai, rožėms ir festivaliui. Aktyviai dalyvavo tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ . Mirė 2021 m. vasario 4 d. Vilniuje.

Jūratė Baranova-Rubavičienė 1955 12 15 – 2021 02 05: in memoriam. – Portr. // Mokslo Lietuva. – 2021, vas. 22, p. 11.
Kazarian, Sima. Jūratė Baranova, kurios niekada nepažinojau. – Iliustr. // Biržiečių žodis. – 2021, vas. 9, p. 8.

Bareikienė Renata Emilija – fizikė, fizikos ir matematikos mokslų daktarė

Gimė 1939 m. lapkričio 10 d. Klausučiuose. Mokėsi biržų J. Janonio vidurinėje mokykloje. 1961 m. baigė Vilniaus universitetą. 1968–1992 m. dirbo Puslaidininkių fizikos institute. SSSR MA Uralo skyriaus chemijos institute 1990 m. spalio 24 d. apgynė Lietuvos respublikos fizikos mokslų daktaro disertaciją „V O - Ag O ir V O - MoO sistemų elektrinis laidumas“.
Puslaidininkių fizikos instituto mokslinė bendradarbė (1968-92). Mokslinių tyrimų sritis – vanadžio oksido ir puslaidininkinių tirpalų elektrinis laidumas, dislokacijos; perjungimo reiškiniai puslaidininkiuose; puslaidininkiniai atminties elementai; monokristalai. Nuo 1992 m. Lietuvos mokslo tarybos darbuotoja. Parengė knygą apie prof. Vytautą Bareikį. Aktyvi evangelikų reformatų bendruomenės veikėja. Nuo 2007 m. Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos prezidentė. Vilniaus Evangelikų reformatų choro „GIESMĖ“ vadovė.

Makariūnienė, Eglė. [Emilija Bareikienė] // Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas. – Vilnius : FI, 2001. – P. 69.

Bartašiūtė Stanislava – fizinių mokslų daktarė, astronomė

Gimė 1953 m. sausio 19 d. Kuodiškyje. Mokslus pradėjo Meilūnų aštuonmetėje mokykloje, tęsė Biržuose vidurinėje mokykloje. Studijavo Vilniaus universitete. Teorinės fizikos ir astronomijos institute ir Vilniaus universitete 1994 m. kovo 3 d. apgynė Lietuvos respublikos astronomijos mokslų daktaro disertaciją „Žvaigždžių populiacijos kinematikos ir cheminių savybių tyrimas aukštose galaktinėse platumose“. VU Astronomijos observatorijos vyresnioji mokslo darbuotoja. Mokslinių tyrimų sritys – Galaktikos sandara ir cheminė evoliucija, senosios žvaigždžių populiacijos ir jų cheminės sudėties, kinematikos ir amžiaus sąryšio tyrimai. Tarptautinės astronomų sąjungos ir Europos astronomų sąjungos narė. Stanislavos Bartašiūtės vardu yra pavadintas vienas iš Lietuvos astronomų atrastų asteroidų.

Bartašiūtė, Stanislava. Net pravažiuojantis autobusas su užrašu „Biržai“ visada suvirpina širdį: [pokalbis su astronome, gamtos mokslų daktare Stanislava Bartašiūte] / [kalbino] Stanislava Tijūnaitienė. – Iliustr. // Biržiečių žodis. – 2022, rugs. 23, p. 7–8.
Makariūnienė, Eglė. [Stanislava Bartašiūtė] // Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas. – Vilnius : FI, 2001. – P.113.

Baublys Arūnas – istorikas, muziejininkas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras

Gimė 1960 m. spalio 27 d. Biržuose. Mokėsi Biržų miesto 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1983 m. baigė Vilniaus universitetą (bibliografiją). 1983–85 m. dirbo LSSR Mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje, 1985–86 m. – LSSR Kultūros ministerijos Bibliotekų reikalų valdyboje, 1986–1993 m. – Biržų krašto muziejuje „Sėla“. 1984–1989 m. dėstė Respublikiniame kultūros darbuotojų tobulinimosi institute Bibliotekininkystės ir muziejininkystės katedroje, kur dėstė LDK numizmatikos kursą muziejų darbuotojams. 1993 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą, dirbo Klaipėdos universitete. Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos istorijos institute 2000 m. spalio 18 d. apgynė Lietuvos respublikos istorijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodas: organizacija, bažnytinė savivalda ir konfesinės inteligentijos formavimas 1795-1830 metais“. 2001–2014 m. doc. dr. Arūnas Baublys buvo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto padalinio Evangeliškosios teologijos centro direktoriumi. Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje. Monografijos „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodas: organizacija, bažnytinė savivalda ir konfesinės inteligentijos formavimas 1795-1830 metais“ bei daugybės mokslinių straipsnių autorius.

Istorikas Arūnas Baublys: „Neskubėkite visko pakišti po negyvomis betono ar akmens trinkelėmis“ : [pokalbis su istoriku Arūnu Baubliu] / [kalbino] Indra Drevinskaitė. – Iliustr. // Biržiečių žodis. – 2022, kovo 15, p. 9, 11.
Baublys Arūnas // Lietuva. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008-2015. – P. 963.

Beleckas Rimantas – fizikas

Gimė 1934 m. birželio 13 d. Biržuose. 1966 m. baigė Vilniaus Valstybinį universtetą. Rimantas Beleckas buvo užgrūdintas tremtyje Sibire, laboratorijoje pradėjo dirbti dar būdamas trečio kurso studentu, pats sukūrė didelės galios magnetroninį generatorių su sudėtinga valdymo sistema, kuris generavo 10 GHz stiprius elektromagnetinius laukus netiesinių savybių tyrimams. 1979 m. R. Beleckas apgynė daktaro disertaciją „Siūlinių SbSJ kristalų dielektrinės savybės mikrobangų laukuose“. Apgynęs disertaciją Rimas dirbo pedagoginį bei techninį darbą. Mokslinių tyrimų sritys – feroelektra ir mikrobangų elektodinamika. Sukūrė metrinių ir decimetrinių bangų spektrometrą.

Jonas Grigas. Pažinimo keliais: prieš laiko rodyklę pažvelgus. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. – 435, [1] p.
Makariūnienė, Eglė. [Rimantas Beleckas] // Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas. – Vilnius : FI, 2001. – P. 51

Bercholcas Jonas – teisės mokslų daktaras, profesorius

Gimė 1934 m. gegužės 15 d. Biržuose. Baigė Biržų gimnaziją, dirbo žurnalisto darbą, mokėsi Vilniaus universitete teisė fakultete. Nuo 1957 m. dirbo Parovėjos MTS instruktoriumi, rajoninio laikraščio „Raudonasis artojas“ (dabar „Biržiečių žodis“) redakcijos bendradarbiu vėliau buvo pa-skir¬tas į Du¬se¬tų ra¬jo¬ną tei¬sė¬ju. Pa¬nai¬ki¬nus šį ra¬jo¬ną, jis grį¬žo į Bir¬žus ei¬ti ra¬jo¬no vyk¬do¬mo¬jo ko¬mi¬te¬to sek¬re¬to¬riaus pa¬rei¬gų. 1964 m. apsigyveno Rygoje, kur dirbo Rygos prokuratūros tardytoju, įvairių įmonių ir įstaigų juristu. Ne vieną dešimtmetį dirbo mokslinį darbą Latvijos ir Lietuvos mokslų akademijos sistemose.
J. Bergholcas jūrų teisės ir supančios aplinkos klausimais įvairiomis kalbomis išspausdino daugiau kaip 150 mokslo ir kitokių darbų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Anglijoje, Japonijoje, JAV, Maltoje. Beveik keturiasdešimt metų profesorius dirbo pedagoginį ir mokslinį darbą, palaikė glaudų ryšį su LJS ir jūrinės visuomenės atstovais, konsultavo jūrų teisės klausimais, rengė jūrų teisės specialistus. Savo kvalifikaciją kėlė Švedijos ir Maskvos universitetuose, skaitė mokslinius pranešimus konferencijose Lietuvoje, Estijoje, Rusijoje. Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Prancūzijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. 2001 m. Kembridžo (Anglija) tarptautinių biografijų centras Joną Bergholcą paskelbė 2001 metų žmogumi. 2003 m. rugpjūčio 18 d. Jo¬nas Berg¬hol¬cas mi¬rė Ry¬go¬je, pelenai, pagal jo valią išbarstyti Baltijos jūroje.

Butkevičius, Algirdas. Biržiečių ryšiai su Latvija // Šiaurės Rytai. – 2014, lapkr. 18, p. 8.
Januševičius, Borisas. Emigrantai iš Latvijos tarpukario Biržuose (VI). – Iliustr. // Biržiečių žodis. – 2016, geg. 10, p. 4.
Mizaras, Vilius. Bangų purslai // Krantai. – 2014, Nr. 1, p. 42-49.

Bėčius Kostas – agronomas, selekcininkas, ž. ū. mokslų daktaras, agrarinių mokslų daktaras

Gimė 1911 m. liepos 3 d. Ločių kaime. 1923 m. pradėjo lankyti Nemunėlio Radviliškio vidurinę mokyklą vėliau mokėsi Biržų gimnazijoje. Ją baigė 1931 m. 1937 m. baigė žemės ūkio akademiją. 1936–1954 m. dirbo Dotnuvos selekcijos stotyje, 1945–1954 m. direktoriaus pavaduotojas. 1954–1956 m. Žemdirbystės ir dirvožemio instituto, 1956–1965 m. Žemdirbystės instituto Vokės filialo direktorius. 1958–1962 m. žurnalo „Žemės ūkis“ redaktorius, 1966–1992 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, 1976–1983 m. Augalininkystės katedros vedėjas. Nuo 1978 m. profesorius.
Vienas ir su kitais sukūrė 10 bulvių ir žirnių veislių, visos rajonuotos Lietuvoje. Populiariausios veislės: bulvių – „Vilija“, „Pirmūnės“, žirnių – „Rainiai“, „Greitukai“.
Veikalai: „Bulvės“ (1957 m.), „Selekcijos pionierius“ (bendraautoris Ch. Markovas, 1966 m.), „Javai“ (bendraautoris K. Dereškevičius, 1962 m.), „Veislinės bulvės“ (1986 m.), „Selekcija ir sėklininkystė“ (bendraautorė L. Ganusevičiūtė, 1974 m., 2 leid. 1989 m.), „Sėklininkystės pagrindai“ (1994 m.), „Sėklininkystė su selekcijos pagrindais“ (su kt., 1994 m.). 2005 m. liepos 22 d. mirė. Palaidotas Kauno rajono Tabariškių kapinėse.

Bėčius Kostas 1911 07 03, Ločiai (Nemunėlio Radviliškio vlsč.): agronomas selekcininkas. – Nuotr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001-2015. – P. 765.
Bėčius Kostas (g.1911 07 03 Ločiuose, Nemunėlio Radviliškio vls., Biržų aps.), agronomas selekcininkas, agrarinių mokslų dr. // Žemės ūkio enciklopedija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidyb. inst., 1998-. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 1998.- P.190–191.
Pagerbtas garsusis augalų selekcininkas: kraštiečiui Kostui Bėčiui – 100 / parengė Rasa Penelienė. – Iliustr. // Šiaurės Rytai. – 2011, liep. 2, p. 7, 12.

Bėčius Vilius Vytautas – knygų autorius, biomedicinos mokslų daktaras (agronomija)

Gimė 1937 m. gegužės 10 d. Ločiuose. 1945–1949 m. mokėsi Bėčiūnų pradžios mokykloje, 1950–1956 m. Nemunėlio Radviliškio vidurinėje mokykloje. 1961 m. baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, (nuo 1996 m. Lietuvos žemės ūkio universitetas) joje dėstė, Lietuvos žemės ūkio akademijoje 1968 m. gegužės 7 d. apgynė Lietuvos respublikos agronomijos mokslų daktaro disertaciją „Pašarinių morkų derlingumo padidinimas ir derliaus kokybės pagerinimas Lietuvos TSR sąlygomis“. 1983–1988 m. buvo Augalininkystės katedros vedėjas, nuo 1970 m. docentas. 1978–1982 m. dėstė Gvinėjoje. Mokslinio darbo kryptis – žemės ūkio augalų selekcija ir sėklininkystė. Kartu su kitais sukūrė nebyrančių pašarinių žirnių veisles: „Kiblukai“, „Molinukai“, „Greitieji“, „Tomiai“. Nuo 1995 m. Lietuvos ūkio partijos, nuo 1999 m. Lietuvos valstiečių partijos narys.
Mirė 2001 m. gegužės 25 d. Kaune.

Bėčius Vilius Vytautas: 1937 05 10 // Lietuva. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008–015. – P. 211.
Bėčius Vilius // Žemės ūkio enciklopedija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998–2007. – p. 191.

Binkis Raimondas – fizikas, fizikos mokslų daktaras

Gimė 1958 m. gruodžio 12 d. Papilyje. Mokėsi Vilniaus valstybiniame universitete. Jį baigė 1982 m. Tame pačiame universitete 1988 m. birželio 3 d. apgynė Lietuvos respublikos fizikos mokslų daktaro disertaciją „GaAs ir InP epitaksinių sluoksnių paviršiaus atomų sąveikos su technologinių plėvelių atomais tyrimas“.

Makariūnienė, Eglė. [Raimondas Binkys] // Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas. – Vilnius : FI, 2001. – P. 130.

Bogdanas Konstantinas – skulptorius, humanitarinių mokslų ir menotyros daktaras, profesorius

Gimė 1926 m. vasario 4 d. Žeimiuose. Konstantinui buvo keturi metukai, kai tėvai 1930 m. persikėlė į Astravą ir apsigyveno dvaro rūmų fligelyje. Mokėsi Paežerių ir Biržų pradinėse mokyklose, Biržų gimnazijoje, Panevėžio mokytojų seminarijoje, Kauno dekoratyvinės dailės institute, Leningrado dailės akademijos Repino dailės institute.
Nuo 1947 m. iki 1951 m. Kauno 6-osios ir 7-osios gimnazijų, Kauno mokytojų seminarijos mokytojas, nuo 1951 m. iki 1993 m. (su 1953–1956 m. pertrauka) Vilniaus dailės instituto dėstytojas, 1961–1988 m. VDI Skulptūros katedros vedėjas, 1962–1969 m. instituto prorektorius mokslo ir mokymo reikalams. 1956 m. apgynė kandidato disertaciją (K. Bogdano disertacinis darbas, skulptūrinė kompozicija „1863 m. valstiečių sukilimas Lietuvoje“), menotyros kandidatas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Nuo 1982 m. iki 1987 m. Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. 1983 m. TSRS dailės akademijos narys korespondentas. 1985–1989 m. LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Sukūrė kelis šimtus monumentaliosios, daugiafigūrinės ir portretinės skulptūros darbų. 1976 m. Biržuose pastatytas Konstantino Bogdano sukurtas Juliaus Janonio paminklas. Nuo 1951 m. Konstantinas Bogdanas aktyvus dailės parodų dalyvis. Individualios parodos surengtos 1976–1986 m. ir 1996 m. (Vilnius), 1987 m. (Maskva) ir 1997 m. (Biržai). Konstantino Bogdano kūryba įvertinta daugeliu svarbių apdovanojimų. 1963 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1976 m. LTRS liaudies dailininko vardas, 1977 m. LTSR valstybinė premija už K. Donelaičio skulptūrą, 1986 m. Tautų draugystės ordinas, 2000 m. rugpjūčio 4 d. suteiktas Jonavos rajono garbės piliečio vardas. 2011 m. liepos 28 d. Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas.
Mirė Vilniuje 2011 m. rugsėjo 26 d.

Butkevičius, Algirdas. Pirmuosius paveikslus ir skulptūras sukūrė Biržuose. – Iliustr. // Šiaurės Rytai. – 2011, vas. 5, p. 6, 8, 12.
Butkevičius, Algirdas. „Visada maniau esąs biržietis“, - sako Konstantinas Bogdanas. – Iliustr. // Biržiečių žodis. – 2006, vas. 4, p. 2.
Irena Račkauskaitė-Petraitienė. Konstantinas Bogdanas. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010. – 230, [2] p.

Brazdžiūnas Povilas – fizikas, filosofijos mokslų daktaras, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius

Gimė 1897 m. rugsėjo 18 d. Žižmariškio vienkiemyje, Kupiškio r. Mokslus pradėjo 1904 m. pas A. Krūlį iš Antašavos. 1906–1907 m. mokėsi Vabalninko pradžios mokykloje, vėliau – 1907–1915 m. valstybinėje Panevėžio realinėje mokykloje. 1916 m. darbą pradėjo Kupreliškio pradžios mokykloje, o kai „Saulės“ draugija Biržuose įkūrė gimnaziją pradėjo dirbti joje. Gimnazistus mokė lietuvių kalbos, geografijos ir istorijos. Po Pirmojo pasaulinio karo kuriantis Nepriklausomai Lietuvos valstybei, P. Brazdžiūnas savanoriu įstojo į Lietuvos Respublikos kariuomenę. 1919 m. Kaune baigęs Lietuvos karo aviacijos mokyklą gavo leitenanto laipsnį ir pradėjo dirbti aviacijos dalinio dirbtuvėse, po metų – Kauno miesto komendantūroje, nuo 1921 m. – Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo žvalgų dalinyje. Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, 1920 m. įstojo į Aukštųjų kursų Matematikos ir fizikos skyrių. 1922–1925 m. mokėsi Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakultete ir jau 1926 m. buvo paskirtas Fizikos katedros jaunesniuoju, o 1928 m. – Eksperimentinės fizikos katedros vyresniuoju asistentu. 1926–1928 m. dirbo Ciuricho universiteto Fizikos institute (Šveicarija). 1933 m. sausį apgynė disertaciją „Magnetiniai Baltijos juros Lietuvos pakraščio 1930 metų matavimai“ ir vasario 1 d. buvo paskirtas privatdocentu. 1934 m. balandžio 24 d. paskirtas docentu. 1928–1940 m. dėstė fiziką Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas), 1940–1943 m. ir 1945–1976 m. – Vilniaus universitete. Nuo 1940 m. buvo Vilniaus universiteto Fizikos katedros vedėju, profesoriumi, nuo 1944 m. – Vilniaus pedagoginio instituto direktoriumi, Fizikos ir matematikos fakulteto dekanu, Bendrosios fizikos katedros profesoriumi. 1943 m., vokiečių okupacijos metais, uždarius universitetą, priimdavo studentus savo bute. Artėjant frontui P. Brazdžiūnas trumpam pasitraukė iš Vilniaus. 1944 m. grįžęs į sostinę užsiėmė karo nusiaubtų fizikos laboratorijų ir kitų eksperimentinių padalinių atstatomaisiais ir organizaciniais darbais. 1949 m. išrinktas Lietuvos TSR mokslų akademijos nariu korespondentu, 1956 m. – tikruoju nariu, 1963 m. – Lietuvos TSR mokslų akademijos prezidiumo nariu, Fizikos, Povilas Brazdžiūnas technikos ir matematikos skyriaus akademiku-sekretoriumi. 1961–1986 m. buvo žurnalo „Lietuvos fizikos rinkinys“ vyriausiasis redaktorius. 1963–1965 m. ir 1969–1986 m. – Lietuvos fizikų draugijos pirmininkas. Nuo 1976 m. iki pat mirties dirbo Fizikos institute konsultantu. P. Brazdžiūnas yra daugelio šiuolaikinės eksperimentinės fizikos sričių (puslaidininkių fizikos, radioaktyviųjų tyrimų, radiofizikos, kvantinės elektronikos) pradininkas Lietuvoje. Jo įkurta keturių fizikų kartų puslaidininkių fizikos mokslinė mokykla iki šiol yra unikali Lietuvoje ir vertinama pasaulyje. Mokslininko kūrybinį palikimą sudaro parašyti darbai apie elektrooptinius reiškinius, puslaidininkių plonųjų sluoksnių elektrines, fotoelektrines, optines savybes, kietųjų metalų tirpalus, fizikos lietuvišką terminiją. P. Brazdžiūnas yra fizikos vadovėlių „Klaidų skaičiavimas“ (1934), „Termodinamika“ (1936), „Naujoji fizika“ (1941), „Bendroji fizika“ (4 d., 1960–1965) autorius; knygų „Fizikos praktikos darbai“ (1948, 1958, 1968, 1972), „Fizikos istorija Lietuvoje“ (1988) vienas iš autorių; „Fizikos terminų žodyno“ (1958), keturkalbio „Fizikos terminų žodyno“ (1979), „Lazerių fizikos terminų žodyno“ (1984) redaktorius ir vienas iš sudarytojų. Už didelius nuopelnus Lietuvos mokslui akademikas ne kartą buvo apdovanotas ordinais ir medaliais, 1961 m. jam buvo skirta valstybinė premija. P. Brazdžiūnas yra vienas pirmųjų Lietuvos mokslininkų, kuriam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Lietuvos mokslų akademijoje įsteigta Povilo Brazdžiūno vardo premija skiriama eksperimentinės fizikos mokslo srityje dirbantiems mokslininkams. 1987 m. Biržų „Aušros“ vidurinei mokyklai suteiktas akademiko Povilo Brazdžiūno vardas (1990 m. ji vėl tampa 2-ąja vidurine mokykla).
Akademikas Povilas Brazdžiūnas mirė 1986 m. vasario 28 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Akademikas Povilas Brazdžiūnas: žymieji Lietuvos mokslininkai / [sudarė E. Balnytė, V. Kalesinskas, E. Makariūnienė]. – Vilnius: Academia, 1992. – 285, [1] p., [16] iliustr. Lap.
Šalkauskas, Julius. Atsiminimai apie [fiziką] prof. Povilą Brazdžiūną // Mokslo Lietuva. – 2016, liep. 27, p. 8.
Makariūnienė, Eglė. [Povilas Brazdžiūnas] // Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas. – Vilnius : FI, 2001. – P. 28.

Briedienė Vanda – ekonomikos mokslų daktarė, pedagogė

Gimė 1932 m. sausio 13 d. Biržuose. Mokėsi Biržų gimnazijoje. 1949 m. kartu su motina buvo ištremta į Sibirą. Ten, Irkutsko srities Taišeto rajono Suetichos gyvenvietėje, dirbdama baigė vakarinę vidurinę mokyklą. 1955 m. įstojo į Visasąjunginį neakivaizdinį finansų ir ekonomikos institutą, kurio pirmuosius du kursus baigė Irkutske. 1957 m. grįžo į Lietuvą, mokslus tęsė 1960 m. neakivaizdiniame Finansų-ekonomikos institute Maskvoje. Jį baigė 1960 m. 1966-1968 m. mokėsi Vilniaus universiteto aspirantūroje ir 1969 m. birželio 23 d. apgynė Lietuvos respublikos ekonomikos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos kaimo statybos ir jų aprūpinimas statybinėmis medžiagomis“. Baigusi aspirantūrą buvo palikta dirbti universitete vyr. dėstytoja. 1973–1977 m. dirbo katedros vedėja Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institute. 1978–1992 m. dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą docentės pareigose Lietuvos kūno kultūros institute ir Kauno medicinos akademijoje. Yra paskelbusi mokslinių straipsnių ekonomikos, kvalifikacijos kėlimo ir kitais klausimais. Vanda Briedienė buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė, nuo 1993 m. šios sąjungos tarybos, valdybos narė. 1992-1996 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narė. Dirbo Ekonomikos komitete, buvo Politinių kalinių ir tremtinių Laisvės frakcijos narė, Baltijos Asamblėjos narė.
Mirė 2013 m. balandžio 27 d. Kaune. Palaidota Karmėlavos kapinėse.

[Vanda Briedienė] // Lietuvos Respublikos seimas, 1992-1996. – Vilnius: Danielius, 1995. – 284 p.

Cumftas Jonas – gydytojas, medicinos mokslų daktaras

Gimė 1864 m. rugsėjo 20 (spalio 2) d. Nemunėlio Radviliškyje. Baigė Slucko gimnaziją, 1882-1889 m. Tartu universitete studijavo mediciną, apsigynė daktaro disertaciją. 1904–1905 m. dalyvavo rusų ir japonų kare Mandžūrijoje. I pasaulinio karo metu buvo kariuomenės gydytoju. 1894-1918 m. gyveno ir dirbo Šiauliuose, čia turėjo akių ligoninę. Po karo persikėlė į Vilnių kur dirbo įvairiose ligoninėse. Mirė 1929 m. Vilniuje.

Jonas Cumftas // Kregždė Jokūbas. Lietuvos reformatų raštija: istorinė apžvalga. – Chicago, Ill. : Devenių kultūrinis fondas, 1978. – P. 146.
Trečiokas, E. Daktaras Cumftas // Biržiečių žodis. – 1994, rugs. 30, p. 7.

Čerka Jonas – technikos mokslų daktaras, docentas

Gimė 1946 m. balandžio 17 d. Pariškiuose. 1953–1959 m. mokėsi Kučgalio septynmetėje mokykloje, vėliau Papilio vidurinėje mokykloje. 1964–1971 m. studijavo Kaliningrado valstybiniame technikos universitete. Sevastopolio prietaisų gamybos institute 1986 m. gruodžio 18 d. apgynė Lietuvos respublikos transporto inžinerijos mokslų daktaro disertaciją „Mažatonažių žvejybinių laivų architektūrinio tipo įtaka jų stovumui štormo sąlygomis“. Dirbo Klaipėdos politechnikume dėstytoju, nuo 2015 m. buvo Klaipėdos universiteto Jūrų inžinerijos katedros docentu. Daugybės mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje autorius. Parašė knygas „Laivų braižyba“, „Laivo eigumas“, „Laivo hidroeaeromechanika". Už mokslinę veiklą apdovanotas Klaipėdos universiteto I-ojo laipsnio diplomu, Klaipėdos universiteto Didžiuoju bronzos medaliu už indėlį kuriant universitetą ir dalyvaujant jo valdyme ir kt.

Čerka Jonas. – Iliustr. // Kas yra kas Lietuvoje, 2015. – Kaunas: Leidybos studija, [2015]. – P. 409.

Čygas Donatas – technologijos mokslų daktaras, docentas

Gimė 1961 m. gegužės 26 d. Nemunėlio Radviliškyje. 1984 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, 1986 m. – Maskvos automobilių ir kelių institutą. 1997 m. kovo 27 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete apgynė disertaciją „Padidinto korozinio patvarumo asfaltbetonio mišinių gamybos technologinių būdų kūrimas“. Nuo 1984 m. dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete, nuo 1999 m. Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas, nuo 2002 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato pirmininkas, profesorius. Donatas Čygas paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių, yra šešių metodinių leidinių ir vieno vadovėlio autorius, skaitė pranešimus respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose. 2002 m. apdovanotas Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijos ženklu „Garbės kelininkas“ , Lietuvos mokslo premija įteikta 2006 m.

Čygas Donatas. – Portr. // Lietuva. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008-2015. – (2010), P. 410.
Čygas Donatas. – Iliustr. // 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2015. – P. 314.

Dagys Vitoldas – technologijos mokslų daktaras

Gimė 1936 m. spalio 20 d. Kilučiuose. 1954 m. baigė Biržų 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Aušra“). 1960-1962 m. dirbo Biržų mašinų melioracijos stoties vyr. inžinieriumi-mechaniku. Studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Kauno politechnikos institute. 1970–1972 m. buvo Kauno politechnikos instituto metalų technologijos fakulteto vyr. dėstytoju. 1972 m. balandžio 26 d. Baltarusijos SSR mokslų akademijos fizikos technikos mokslų skyriuje apgynė Lietuvos respublikos mechanikos inžinerijos mokslų daktaro disertaciją „Kokilės įtaka ketaus liejimo stingimo greičiui ir atbalimui“. Nuo 1972 m. Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijų universitetas) – Mechanikos fakulteto medžiagų inžinerijos katedros docentas. Parengė ir išleido knygą „Metalų lydymas“, keleto vadovėlių bendraautorius.

Dagys Vitoldas. – Iliustr. // Kas yra kas Kauno apskrityje 1999. – K.: Neolitas, 1999. – P. 110.

Dobravolskas Algis  – ekonomikos mokslų daktaras, valstybės veikėjas

Gimė 1951 m. spalio 21 d. Vabalninke. 1974 m. baigė Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą. 1974–1976 m. dirbo Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoje. 1979 m. birželio 12 d. Vilniaus valstybiniame universitete apsigynė daktaro disertaciją „Liaudies gerovė: politekonominis aspektas“. 1979–1982 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1987 m. docentas. Nuo 2003 m. dėstė Mykolo Romerio universitete, 2003–2013 m. buvo Ekonomikos katedros vedėjas. Dalyvavo rengiant Atviros Lietuvos fondo, Darbo rinkos mokymo tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Norvegijos vyriausybės, PHARE ir kt. institucijų projektus Lietuvos gyvenimo sąlygų, saugos ir sveikatos darbe, privalomojo sveikatos draudimo, socialinės globos ir kitomis temomis. Mokslinės veiklos pagrindinės kryptys: socialinis draudimas ir socialinė parama, projektų kūrimas ir valdymas, strateginis planavimas ir valdymas, programų įvertinimas, viešojo sektoriaus, sveikatos, žinių ekonomika. Keleto knygų bendraautorius. 1990–1992 m. socialinės apsaugos ministras, 1991–1992 m. – vicepremjeras. Apdovanotas Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi (2005 m.).

Dževečka Algimantas – psichologijos mokslų daktaras

Gimė 1937 m. gegužės 2 d. Pabiržėje. 1957 m. baigė Pabiržės vidurinę mokyklą, 1957–1962 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, 1971–1974 m. Vilniaus pedagoginio instituto aspirantūroje. 1981 m. birželio 2 d. Ukrainos SSR psichologijos mokslo tyrimų institute apgynė Lietuvos respublikos psichologijos mokslų daktaro disertaciją „Aukštesniųjų klasių moksleivių mokymosi interesų ryšys su jų atminties ir mąstymo ypatumais“.

Dževečka Algimantas. – Iliustr. // Kas yra kas Lietuvoje 2000. – K.: Neolitas, 2000. – P. 182.

Džėja Petras – biochemikas, mokslų daktaras

Gimė 1950 m. rugsėjo 21 d. Iškonių kaime. Mokėsi Biržų J. Janonio internatinėje mokykloje, ją baigęs įstojo į Vilniaus universitetą. Baigęs mokslus dirbo Kauno medicinos institute (dabartiniame Neuromokslų institute). 1991 m. buvo pakviestas į Minesotos universitetą. Dr. Petras Džėja gyvena JAV ir vadovauja Nacionalinio sveikatos instituto projektams ir metabolomikos tyrimams Mayo klinikų, Širdies ir kraujagyslių tyrimų laboratorijoje.

Džėja, Petras Dvi biržiečio mokslininko Petro Džėjos Amerikos: [pokalbis su profesoriumi] / bendravo Edita Mikelionienė. – Iliustr. // Biržiečių žodis. – 2014, vas. 18, p. 6-7.

Gasiūnas Giedrius – biochemijos mokslų daktaras

Gimė 1983 m. kovo 5 d. Kvetkuose. Mokėsi Kvetkų pagrindinėje mokykloje, vėliau Biržų „Saulės“ gimnazijoje. 2005 m. Vilniaus universitete įgijo Biochemijos bakalauro laipsnį, 2007 m. – magistro. 2012 m. tame pačiame universitete apgynė daktaro disertaciją „DNR interferencijos mechanizmas II Tipo CRISPR-Cas sistemose“, kuri tais metais buvo išrinkta tarp geriausių šalies disertacijų. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: bakterijų apsaugos nuo virusų mechanizmai, CRISPR-Cas sistemos, Cas9 ir kiti genų redagavimo įrankiai. Stažavosi „Danisco” (Prancūzija) ir „New England Biolabs” (JAV) kompanijose. Tyrimų rezultatai buvo publikuoti 23-ejuose straipsniuose, Web of Science referuojamuose žurnaluose (įskaitant prestižinius Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America, Molecular cell, Nature Structural & Molecular Biology, Genome Biology). G. Gasiūnas yra 5-kių patentinių paraiškų, 2-jų patentų (JAV, Europos, Japonijos) ir 2-jų knygų skyrių bendraautorius. 2017 m. kartu su bendraautoriais buvo apdovanotas Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos (2011–2016)”. Taip pat G. Gasiūnas buvo įvertintas keliomis Lietuvos Mokslų Akademijos premijomis ir stipendija jauniesiems mokslininkams. Dr. Giedrius Gasiūnas – Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, startuolio „CasZyme“ bendraįkūrėjas ir mokslo direktorius.

Gasiūnas Giedrius. – Iliustr. // 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2015. – P. 385.
Kvetkienė, Sigutė. Giedrius Gasiūnas - jaunasis mokslininkas iš Kvetkų. – Iliustr. // Biržiečių žodis. – 2014, saus. 21, p. 7-8.

Gradinskaitė Vilma (g. 1971) – daktaras (humanitariniai mokslai) menotyra

Gimė 1971 m. lapkričio 20 d. Biržuose. Baigė Kauno „Aušros“ vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus dailės akademijoje kur 2005 m. spalio 28 d. apgynė Lietuvos respublikos menotyros mokslų daktaro disertaciją „Litos žydų savimonės aspektai diasporos dailėje“. Pagrindinė jos tyrimų sritis nekrikščioniškųjų tautinių mažumų – žydų, karaimų ir totorių kultūrinis paveldas Lietuvoje. Vilma Gradinskaitė pasaulyje pripažinta Rytų Europos žydų dailės specialistė, reguliariai kviečiama skaityti pranešimus tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose. Ji parengė nemažai straipsnių apie Rytų Europos žydų dailę.