Jiems Biržų gimnazija ir reformacija neatskiriama

Biržiečiai, kūrę Lietuvos valstybę


2017-ieji ypatingi tuo, kad plačiai minimas Reformacijos penkių šimtų metų jubiliejus. O Biržuose – Biržų gimnazijos šimtmetis.

Ir dar – ne metus, tik mėnesius skaičiuojame iki 2018-ųjų vasario, kai sukaks šimtas metų nuo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Iš pirmo žvilgsnio – tai skirtingos sukaktys. Bet praeityje būta asmenybių, artimai susijusių su gimnazija ir su savo iš protėvių paveldėtomis religinėmis nuostatomis bei dalyvavusių Nepriklausomybės kovose. Jie prisidėjo išsaugant Lietuvos valstybingumą. Toks buvo PETRAS ŠERNAS, vadovavęs Biržų gimnazijai, dalyvavęs nepriklausomybės kovose, plėtojęs reformaciją. Būsimasis matematikas gimė 1886 01 22 Skultiškių vienkiemyje, kuris tarpukariu įėjo į Nemunėlio Radviliškio valsčiaus Kašeliškių seniūniją. Dabar – Parovėjos seniūnijos pakraštys. 1923 m. Skultiškiuose jau buvo septyni savarankiški ūkiai, kuriuose gyveno 67 žmonės. 2015 m. belikę tik penki. Gyventojai pagrįstai gali didžiuotis savo kraštiečiais, palikusiais ryškių pėdsakų krašto švietime ir reformacijoje. Vienas iš tokių - Petras Šernas. Pradžios mokslus Petras pradėjo Nemunėlio Radviliškyje. Tęsė Rygoje, o mokslus brandos atestatui gauti baigė 1906 m. Slucke. Iki 1912 m. Maskvos universitete studijavo matematiką.
Pagal carinės Rusijos vedamą nutautinimo politiką išsilavinęs lietuvis Lietuvoje darbo negalėjo gauti. Bet P. Šernui iš dalies pavyko. Gavo paskyrimą į Vilniaus Mokslo Apygardai pavaldžią Bobruisko valstybinę vyrų gimnaziją. Brendo istoriniai įvykiai, nuo kurių jaunas mokytojas nenusišalino. 1915 m. stojo (ar buvo verčiamas) savanoriu į rusų kariuomenę. Sužinojęs, kad Smolenske formuojamas Lietuvių batalionas, 1917 m. perėjo pas lietuvius. Bet bolševikams brutaliai likvidavus Smolensko lietuvių batalioną, sugebėjo per neaiškias fronto linijas persigauti į dar vokiečių okupuotą Lietuvą.
Gimtajame Biržų krašte virė nuomonių, politinių įsitikinimų įvairovė. 1918 metų pradžioje Biržus valdę socialdemokratai liaudininkai atleido gimnaziją kūrusią vedėją Editą Likevičiūtę ir į jos vietą paskyrė P. Šerną. Trumpas, audringas buvo P. Šerno direktoriavimas. Protestuodami prieš vadovų kaitą išsivaikščiojo dalis mokytojų ir gimnazistų. Kol subūrė naują kolektyvą, 1919 01 22 pradėjo pamokas, Biržuose - vėl valdžių kaita. Biržus užgrobus bolševikams, prasidėjo represijos. Prieš kratą gimnazijoje 1919 10 04 mokytojai ir mokiniai išsivaikščiojo. Taip žiauresnio smurto pavyko išvengti.
Silpstant kitataučių invazijai, tvirtėjant Lietuvos, kaip valstybės, institucijoms, 1919 10 04 P. Šernas perkeliamas į Panevėžį vadovauti rusų berniukų gimnazijai, o į jo vietą Švietimo ministerija paskiria Vilių Grytę.
Neužsibuvo P. Šernas ir Panevėžyje. 1920 12 13 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, kad įsijungtų į kovas prieš besiveržiančius į Lietuvą lenkus.
Koviniai nuopelnai ar įgytas išsilavinimas lėmė, kad demobilizuotas P. Šernas nuo 1922 10 07 pradėjo mokslinę, lektoriaus veiklą tarp Lietuvos universiteto matematikų. Parašė „Sferinės trigonometrijos“ vadovėlį (išspausdintą 1925 m.)
Nuo 1920 m. P. Šernas Lietuvoje ev. reformatų bažnyčios kuratorius, 1925 m. subūrė ev. reformatų Kauno parapiją, buvo Lietuvos evangelikų draugijos Kaune pirmininkas. To nepamiršo po laisvą pasaulį išsivaikščioję lietuviai reformatai. Būtent pagal jų surinktą medžiagą ir parengtas šis tekstas. Deja, jie Petro Šerno gyvenimo pabaigą nurodo taip: „P. Šernas per pirmąją bolševikų okupaciją buvo areštuotas ir apie vienerius metus kalintas Vilniaus kalėjime. Mirė kalėjime plaučių uždegimu.“ Tai patvirtina ir įrašas Lietuvos gyventojų genocido sąvade: „Šernas Petras gyv. Trakuose, mokyt. Suimtas 1941, kalintas Vilniuje, ten mirė.“
Tai įvyko metais, kai „Vilnius buvo mūsų, o mes rusų“. Šykštūs protokoliniai teiginiai įpareigoja išsamiau pasidomėti šia iškilia asmenybe. Kodėl buvęs kaunietis jau mokytojas Trakuose? Kuo buvo kaltinamas? Kokia šeimyninė padėtis? Ar Biržų krašte išlikę P. Šerno giminaičių? Į tokius ir panašius klausimus atsakymai - bažnytinėse apeigų registracijos knygose ir Genocido aukų bylose. Reikia tikėtis, kad per jubiliejinius 2017 metus šie faktai bus paviešinti.
Laisvoje Lietuvoje Petras Šernas buvo pastebėtas, įvertintas ir apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Dabar gi vertingiausia dovana būtų tokių asmenybių išsamus mokslinės, visuomeninės veiklos pagarsinimas. Jie be pėdsako neturėtų nueiti užmarštin.


Jonas Dagilis,
kraštotyrininkas
2017-02-21