Violeta Mačiulienė jau kelerius metus rašo tinklaraštį „ViPirmadienis“. Energija trykštančiai aktorei, rodos, niekada netrūko veiklos – nuo vaidybos, dėstymo iki vadovavimo dramos kolektyvams, renginių vedimo. Netrūksta jos ir šiandien. Tik dabar nebėra tokio lėkimo – mintys labiau užimtos pasaulio stebėjimu. Violeta savo tinklaraštyje dalijasi įvairiomis gyvenimo įžvalgomis. Žmonės skaitydami Violetos mintis, tarsi nustemba, jie patiria, kad yra taip pat mąstančių ir tą patį jaučiančių kaip ir jie.

Biržiečių susitikimas su gerbiama aktore nustebino ne vieną atėjusį į renginį, Violetos gilios ir taiklios mintys, atvirumas ir sąžiningumas prieš klausytoją pakerėjo. Jautėmės kaip sielos puotoje, kalbėjo žmonės. Renginio dalyvė Vlada labai tiksliai aprašė susitikimo metu patirtą emociją: ,, Kai susitinka giminingos sielos. Sausio 7 d. Biržų pilyje vyko susitikimas su aktore, režisiere Violeta Mičiuliene (Trečiokaite). Renginį ,,Viskas bus gerai“ organizavo bibliotekininkė Rita Venskūnienė. Aktorės monologas palietė sielos gelmes. Papildžiau nuomonę apie aktorės asmenybę. Man ji patiko tuo, kad buvo Ji, o ne personažas. Kiek įžvalgų, išminties, gilumos, atsivėrimų! Jos dviejų valandų monologas buvo keliasluoksnis. Man Ji ypač išryškėjo tarsi kaip psichoterapeutė. Subtiliai derino vidinius išgyvenimus su brandaus amžiaus žmonių psichine būsena, psichologija, blankstančiu socialiniu statusu. Su kartų susikalbėjimu - nesusikalbėjimu. Su kiekvieno iš mūsų trapiu pasauliu ir santykio su pačiu savimi, savo vietos, savo būsenos, savivertės ieškojimais. Mūsų, senjorų, karta buvome per galėjimą - negalėjimą auginantys, skubantys, dirbantys, duriantys galą su galu tarsi iš nieko, pamiršę save, kad tik išlaikytume šeimą, kad tik kas blogai nepagalvotų apie mus, kad niekam nenusidėtum... Kaip Violeta sakė, šiame gyvenimo etape stengiasi būti matoma, gyventi taip, kaip norisi - visa tai Ji realizuoja rašydama, režisuodama, kalbėdamasi, perteikdama savo gyvenimiškąją patirtį. Manau, norint ką parodyti reikia turėti lobių ir ne bet kokių, o tokių, kurių alkani būtų klausytojai, žiūrovai. Violeta subtiliai ir brandžiai išspinduliavo savo turtingą dvasinį pasaulį, palietė jautriausias vakaro dalyvių sielų stygas. Ne vienas po paskaitos buvo lyg be žado... Geras renginys!“.

Nuoširdžiai dėkojame aktorei už brandų įsiliejimą į klausytojų sielų erdves. Linkime, kad pasirodytų jos pasakojimų knyga, nes pažįstame aktorę, kaip žodžio meistrę. Linkime kuo didžiausios sėkmės kūryboje.