Artėjant Šv. Kalėdoms, Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras dar kartą visiems praveria išeivijos lietuvio, filmų kūrėjo, poeto, publicisto Jono Meko (1922-2019) archyvinį fondą. Jame be J. Meko knygų, rankraščių, scenarijų, jo paties ir jo šeimos nuotraukų, laiškų ir atvirlaiškių iš viso pasaulio, periodikos iškarpų, galima rasti išskirtinai lietuviškų, kartais ir visai netikėtų dalykų. Pavyzdžiui, kalėdaičių, liaudiškai vaidinamų plotkelėmis, kurie, kaip žinome, yra labai trapūs, nes kepami iš geriausių aukščiausios rūšies kvietinių miltų ir vandens. Šie unikalūs eksponatai mūsų fondus pasiekė 2017 m. rudenį.

Kalėdaičius 1985 m. ir 1986 m. J. Mekui siuntė Aušros Vartų lietuvių parapijos Niujorke (JAV) administratorius kunigas Vytautas Alfonsas Palubinskas (1926-2008), kuris, 2000 m. grįžęs nuolat gyventi į Lietuvą, apsigyveno Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Ilgametis tos pačios Aušros Vartų lietuvių parapijos lietuvių kilmės kunigas, vėliau – administratorius Eugenijus Savickis, šiandien jau išėjęs į užtarnautą poilsį, laiškus J. Mekui su kalėdaičiais siuntė 1990 m. ir 1993 m.

J. Meko archyviniame fonde galima rasti ir poeto, literatūros kritiko Antano Masionio (1941-1974) brolio, menininko Stasio Masionio (g. 1943 m.) 1989 m. J. Mekui siųstą kalėdaitį, kuris jau sutrupėjęs, bet išlikęs juodu rašalu ant sulenkto balto popieriaus lapo užrašytas gražus šventinis palinkėjimas, kuris skamba taip: „Linksmų švenčių! / Gerų, sveikų, kūrybingų metų – / Jums ir Jūsų šeimai!“ O dar vieno, rašyto galimai 1989 m. laiško su kalėdiniais priedais, adresantas – nežinomas.

Tai, kad šie neilgaamžiai kalėdaičiai, visai nebūdingi evangelikų reformatų bažnyčios tradicijai, tiek metų evangeliko reformato J. Meko namų-muziejaus archyve buvo saugomi, rodo, kokios aukštos vidinės kultūros žmogus buvo J. Mekas, puoselėjęs pagarbą ir kito tikėjimo – katalikų Kalėdinei tradicijai. Beje, kalėdaičių tradicija yra būdinga tik Lietuvos ir Lenkijos Romos katalikams.

Laikinoji J. Meko archyvinio fondo kalėdaičių ekspozicija, papildyta vaizdine medžiaga – XIX a. pab. – XX a. pr. keptuve kalėdaičiams kepti, laikinai pasiskolinta iš Nemunėlio Radviliškio muziejaus „Šiaurinė santaka“, lankytojų laukia Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centre, įsikūrusiame Biržų pilyje. Paroda veiks iki 2025 m. sausio 6 d. darbo dienomis: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 iki 15.45 val. Pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val.

Evaldas Timukas,

Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyresn. bibliotekininkas,

2024-12-16

Aušros Vartų lietuvių parapijos Niujorke (JAV) administratoriaus kunigo Vytauto Alfonso Palubinsko 1985 m. Jonui Mekui siųstas kalėdaitis. Drąsučio Bulovo nuotr.