- Smulkiau
Kovo 27 d. 17.30 val. kviečiame į pirmąjį Kraštotyros klubo susitikimą, kuris vyks Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos skaitykloje.
Steigti Biržų bibliotekoje kraštotyros klubą kilo mintis bibliotekininkams Ritai Venskūnienei ir Tadui Verkeliui, kurie dalinasi savo mintimis ir svajonėmis.
Rita
Kiekvienas kraštas turi savo istoriją – kartais užrašytą knygose, kartais saugomą nuotraukose, o dažnai gyvenančią žmonių atmintyje. Būtent todėl gimė mintis Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje suburti Kraštotyros klubą – vietą, kur susitiktų žmonės, besidomintys savo krašto praeitimi, kultūra ir žmonėmis.
Biblioteka visada buvo ne tik knygų saugykla, bet ir bendruomenės susitikimų, idėjų bei žinių mainų vieta. Kraštotyros klubas šią bibliotekos misiją dar labiau sustiprins. Čia galės susiburti visi – mokytojai, mokiniai, senjorai, istorijos mėgėjai, kolekcininkai ar tiesiog smalsūs biržiečiai, kuriems rūpi savo krašto istorija.
Tokio klubo veikla gali būti labai įvairi. Pirmiausia – tai susitikimai ir pokalbiai apie Biržų krašto istoriją, vietoves, žymius žmones, senąsias tradicijas. Planuojama rengti pranešimus, paskaitas, prisiminimų vakarus, kuriuose žmonės galės pasidalyti savo sukaupta medžiaga, nuotraukomis ar šeimos istorijomis.
Svarbi veiklos dalis – vietos istorijos rinkimas ir išsaugojimas. Dažnai vertingi pasakojimai ar nuotraukos lieka tik šeimos albumuose. Kraštotyros klubas skatins juos pristatyti bendruomenei, o biblioteka galės padėti juos išsaugoti ateities kartoms.
Taip pat planuojamos pažintinės išvykos po Biržų kraštą, lankant istorines vietas, dvarus, piliakalnius, senąsias sodybas ar mažiau žinomas, bet įdomias vietoves. Tokios kelionės leidžia gyvai pajusti istoriją ir geriau pažinti savo aplinką.
Šia klubo veikla labai norime paskatinti žmones užrašyti savo kaimo, savo giminės istorijas, prisiminimus, kaupti nuotraukas, dokumentus, savo šeimos, giminės archyvą. Kartu su pussesere Aldona Petrulyte-Andrianova pernai metais išleidome knygą ,,Gataučių krašto istorijos“, kuriai medžiagą rinkome keturis metus. Šioje knygoje rašėme apie kaimo žmones, pastatus, tradicijas, šventes, sunkius laikotarpius. Mūsų tikslas buvo, kad kaimo žmonių pasakojimai neišnyktų. Ši knyga – tai pagarba savo kraštui ir žmonėm ir vertinga dovana ateities kartoms.
Ne visi žino, kad Biržų biblioteka, kraštotyros skyrius turi sukaupęs nemažai medžiagos apie Biržų kraštą, vietoves, dvarus, žmones, įstaigas. Esame ta vieta, kuri gali padėti surasti tam tikrą informaciją, kuri pasitarnaus Jums vėliau rašant apie savo gimtas vietas ar įžymius žmones. Labai svarbu ir mūsų krašto tarmė, jos išsaugojimas, todėl esame sudarę biržiečių šnektos žodynėlį, kurį nuolat Jūsų visų dėka pildome.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad kraštotyros klubas padės suburti bendraminčius. Kartais žmonės domisi tais pačiais dalykais, tačiau vieni kitų nepažįsta. Klubas taps erdve susitikti, pasikalbėti, pasidalyti atradimais ir kartu kurti naujas iniciatyvas.
Krašto pažinimas prasideda nuo smalsumo ir noro sužinoti daugiau. Tikime, kad Kraštotyros klubas bibliotekoje taps vieta, kur šis smalsumas virs prasminga veikla, o mūsų krašto istorija bus dar geriau pažinta ir išsaugota.
Kviečiame visus besidominčius prisijungti prie Kraštotyros klubo ir kartu atrasti bei saugoti Biržų krašto istoriją.
Tadas
Ko gero dauguma mūsų įsivaizduoja kraštotyrą, kaip neprofesionalų krašto tyrinėjimą – keliaujant po jį ir su diktofonu užrašinėjant pagyvenusių žmonių atsiminimus. Neneigsiu, kad tai kraštotyros dalis ir tam tikrais atvejais pagrindas, bet kaip kraštotyra papildo kitas istorijos mokslo šakas, taip kitos mokslo šakos gali papildyti kraštotyrą. Todėl manyčiau, kad mano kraštotyros suvokimas yra ganėtinai platus. Kraštotyra man yra savo krašto tyrinėjimas, pasitelkiant nuo istoriografinės medžiagos nagrinėjimo iki fizinių ekspedicijų, siekiant pamatyti, kaip objektas yra išlikęs gyvai.
Yra objektų, kurie jau skaičiuoja ne vieną šimtmetį, o jų atsiradimą regėjusių arba girdėjusių žmonių jau nėra. Todėl tokias vietoves arba reiškinius galime suprasti, tik pasitelkdami genealogiją, šaltiniotyrą ar net archeologiją. Žinoma, minėdamas archeologiją, nesiūlau imti kastuvą į rankas ir užsiimti nepateisinamais, nelegaliais dalykais, bet turiu mintyje, kad tam tikros vietos yra žvalgytos arba ištirtos archeologų, ir jų surinkta informacija taip pat galima pasinaudoti ir paįvairinti tiriamus dalykus.
Tačiau kraštotyroje yra reikalinga ne tik mokslų įvairovė, bet ir gebėjimas į vieną objektą pasižiūrėti kitu kampu. Ir šiam dalykui vienos galvos gali neužtekti, tam reikalinga skirtingų patirčių ir suvokimų žmonės. Galima metai iš metų praeiti pro akmenį, kuris turi geležies arba bronzos amžiaus žmonių paliktus ženklus, ir niekad į tai neatkreipti dėmesio, ir tokių atvejų gali būti su pačiais įvairiausiais objektais – kryžiais, pastatais, tiltais ar net kalneliais.
Kai istoriją menantys dalykai yra mūsų kasdienybės dalis, jie tokiais atvejais išblanksta ir jie mums atrodo neįdomūs, kol kas nors iš šalies neatkreipia dėmesio. Toks jau mūsų žmonių būdas, kad kartais nepastebime arba nesureikšminame dalykų, kurie būna mums prieš akis.
Mūsų krašto atveju – Biržuose, mes turime palaimą arba prakeiksmą, nes čia visko ganėtinai daug. Turime Biržų tvirtovę, mitais apipintas smegduobes, kunigaikščių bei įvairiausių grafų ir baronų istorijas. O kur dar religijų ir konfesijų įvairovė su ne vieno šimtmečio istorija. Net nekalbant apie iš Biržų kilusius įvairius žymius ir pasižymėjusius žmones. Būtų galima vardyti ir vardyti.
Todėl, manau, kad Biržams būtų naudinga turėti kraštotyros klubą, kuriame galėtu susiburti mūsų krašto tyrinėtojai, visuomenininkai ir kiti interesantai, besidomintys Biržų istorija. Tai juk būtų puiki proga net tik pasidalinti žiniomis ir sužinoti ką nors naujo, bet ir atrasti bendraminčių. Tikiu, kad su šią iniciatyva, sulaukus pakankamai dėmesio, ateityje būtų galima padaryti daug kraštui naudingų darbų. O jei kas nors baiminasi ar gėdijasi, kad yra mėgėjas arba nieko nežino, - tai nieko baisaus: net ir profesoriai gyvenimo pradžioje buvo neprofesionalūs mėgėjai. Taigi visi yra laukiami ir kviečiami kovo 27 d. į pirmąjį kraštotyros klubo susirinkimą.


