Petras Tarasenka - Pabėgimas

Legendinis archeologo Petro Tarasenkos romanas „Pabėgimas“ nukelia į keturiolikto amžiaus vidurį. Laikus, kai laukuose žvangėjo kalavijai, o drąsūs vyrai guldė galvas už savo tėvynę.
1351-ieji metai visoje Europoje buvo neramūs. Kažkur kovėsi anglai su prancūzais, Balkanų regioną siaubė turkai, Rusija gynėsi nuo totorių, o tuo tarpu Lietuvoje ginklus išsitraukti vertė Kryžiuočių ordinas. Visi šie karai atnešė chaosą, skurdą, gyventojų baimę, tačiau Žemaitijos kraštą guodė Skomantų pilies didybė. Ilgai nedrįso Kryžiuočiai stoti prieš stiprią sargybą.
Visgi, ramybė amžinai nesitęsė. Vieno puolimo metu vokiečių ordinas sunaikino Skomantų pilį ir žiauriai nužudė visus gyventojus. Beveik visus. Gyvas lieka tik valdovo sūnus Alpas, kurį Kryžiuočiai išsiveža į Marienburgą. Čia berniukas auginamas pagal krikščioniškas tradicijas. Ordino vadovai tikisi, kad Alpas taps krikščionybės nešėju ir žygiuose atvers pagonis į teisingą tikėjimą.
Nelaimingo atsitikimo metu Alpas susižeidžia ir susipažįsta su žiniuoniu Žaltiniu. Jis pamažu vaikinui papasakoja apie tikrąją jo kilmę. Užsidegęs Skomanto sūnus pasiryžta ištrūkti ir atkeršyti Kryžiuočiams tiek už tėvų mirtį, tiek už savo gyvenimą tremtyje. Greitai pasitaiko ir proga – Mirienburgo pilyje įkalinamas kunigaikštis Kęstutis, puoselėjantis tokius pačius tikslus.
Pabėgimas“ – istorinis nuotykių romanas apie drąsius vyrus, kurie nebijojo mirties ir mylėjo Lietuvą. Realūs istoriniai įvykiai pasakoti įtraukiančiai ir talentingai. Knygos siužetas neleidžia nuobodžiauti ir verčia jaudintis dėl pagrindinių veikėjų likimo. Archeologas Petras Tarasenka vaizdžiai pasakoja apie keturiolikto amžiaus Lietuvą, jos kovas su puldinėjančiais priešais bei garsųjį Kęstučio pabėgimą. Gyvoje istorijoje gausu vaizdingų gyvenimo detalių aprašymų, laikmečio kasdienybės, tradicijų.