Trečioji knyga „Pilnaties babilonai, arba Kristiano Anderseno rožė“ – tarsi baigiamasis trilogijos akordas. Su puikiu humoru papasakotos neretai itin dramatiškos istorijos, seniai rašyti ir vėl atrasti eilėraščiai suaugusiesiems ir vaikams, tarsi pratęsiantys pasakojimo nuotaiką, nukelia mus į autorės vaikystę, praskleidžia ilgų kūrybos metų užkulisius ir piešia fragmentiškus, bet nepamirštamus rašytojos artimųjų bei garsių kultūros žmonių portretus. Kartu atskleidžia buvusio laiko dvasią, asmeninio gyvenimo peripetijas, šiandienos jausenas ir nerimą.