Darbo laikas:
I - V 10 - 18 val.
VI 9 - 16 val.
VII nedirbame.
Vaikų literatūros skyrius nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. šeštadieniais nedirbs.
Pirmasis mėnesio penktadienis – švaros diena.
Kraštotyra
Sukaktys ir datos
2019 METŲ SUKAKTYS
BIRŽŲ RAJONAS
SAUSIS
1 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Pajuodupėje gimė mechanikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras ALFREDAS ANCIŪNAS.
1 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Sližiuose gimė Lietuvos kariuomenės kapitonas JURGIS ATSTUPĖNAS. Mirė 1968 m. lapkričio 16 d. Biržuose.
1 d – 95 metai, kai (1924 m.) Kirbuliuose gimė žurnalistas, visuomenės veikėjas, 1949, 1950–1955 m. „Biržiečių tarybinio žodžio", „Raudonojo artojo" redaktorius JONAS DREVINSKAS.
1 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Marijinske, tremtyje, mirė kunigas, ekonomistas, visuomenės veikėjas FABIJONAS KEMĖŠIS. Gimė 1880 m. vasario 25 d. Vastapuose (Molėtų r.). 1908–1911 m. vikaras Vabalninke.
1 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Šimuliuose (Plungės r.) gimė inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras, mokslininkas, tekstilės pramonės problemų tyrinėtojas, docentas ALBINAS KIJAUSKAS. 1954–1956 m. dirbo „Siūlo" fabrike.
1 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Zizonyse gimė karininkas, partizanas, Vyčio apygardos Pilėnų tėvonijos Vytenio būrio vadas KOSTAS KREGŽDĖ. Sušaudytas 1954 m. birželio 11 d.
1 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Kilučiuose gimė agronomas, gamtos apsaugos, kultūros žymūnas VYTAUTAS LAPĖNAS. Gyvena Papilėje (Akmenės r.).
1 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Dubriškyje gimė inžinierius technologas, technologijos mokslų daktaras, išradėjas JUOZAS VEGYS.
1 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Biržuose gimė ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius ALEKSANDRAS VENGRYS.
1 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Šalniuose gimė pedagogė, rašytoja RITA VINCIŪNIENĖ. Mirė 2015 m. vasario 20 d. Kaune.
2 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Pladiškiuose (Panevėžio r.) gimė kunigas JUOZAS BAGDONAS. Mirė 2009 m. vasario 6 d. Dirbo vikaru Biržuose.
2 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Lyglaukiuose gimė agronomas, kooperacijos veikėjas PETRAS KREGŽDĖ. Mirė 1947 m. balandžio 22 d. Niujorke.
2 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Gulbinuose gimė pedagogas ROMUALDAS PAŠKEVIČIUS. Mirė 1998 m. sausio 14 d. Mokytojavo Pasvalyje.
2 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Žaliojoje gimė poetas, vertėjas VYTAUTAS VENCLOVA.
3 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Kučgalyje gimė fizikas EMILIS SUVEIZDIS.
3 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Smaliečiuose gimė pedagogas, poetas PETRAS ZABLOCKAS. Mirė 2008 m. liepos 13 d. Panevėžyje.
4 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Biržuose gimė ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius EDMUNDAS SMILGA.
4 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Lapiškiuose gimė mokslininkė biochemikė, technologijos mokslų daktarė ALDONA ŠPOKIENĖ.
5 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Biržuose gimė literatas SIMANAS BALBIERIS. Mirė 2007 m. sausio 2 d. Biržuose.
5 d. – 30 metų, kai (1989 m.) Biržuose mirė gydytojas, ilgametis Biržų ligoninės rentgenologas, vyr. gydytojo pavaduotojas VYTAUTAS GYLYS. Gimė 1924 m. rugsėjo 4 d. Jurginiškiuose (Kauno r.).
5 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Mantvyduose (Kupiškio r.) gimė pedagogas BRONISLOVAS JONAS KULIEŠIUS. Nuo 1949 m. dirbo Biržų rajono mokyklose, buvo Kupreliškio, Vabalninko B. Sruogos, Biržų I (dabar „Atžalyno") vidurinių mokyklų direktoriumi. Mirė 1994 m. gegužės 6 d. Vabalninke.
5 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Leskavoje (Prienų r.) gimė karininkas, teisininkas SILVESTRAS LEONAS. Mirė 1959 m. lapkričio 17 d. Kaune. Dirbo teisėju Biržuose.
5 d. – 15 metų, kai (2004 m.) Vilniuje mirė Nepriklausomybės Akto signataras, ilgametis „Laisvosios žemės" kolūkio pirmininkas, UAB „Butautai" direktorius PETRAS POŠKUS. Gimė 1935 m. gruodžio 15 d. Perlojoje (Varėnos r.).
5 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Dirvonakiuose gimė carinės kariuomenės štabo radistas ir ilgametis Pasvalio ir kt. pašto viršininkas, tremtinys JONAS ŽALDOKAS. Mirė 1979 m. kovo 11 d. Kaune.
6 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Stačkūnuose gimė karininkas STASYS KAKLIAUSKAS.
7 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Debeikiuose (Anykščių r.) gimė kariškis, valstybės tarnautojas, tremtinys JONAS RAŠČIUS. Mirė 1951 m. spalio 1 d. Počioto lageryje (Rusija). 1933–1940 m. Biržų apskrities viršininkas.
7 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Bauskėje (Latvija) gimė dailininkas, nuo 1999 m. Dailininkų sąjungos narys EGILS SKUJA. Gyvena ir dirba Biržuose.
7 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Kirkiluose gimė kunigas, poetas KAZIMIERAS ŽUKAS. Mirė 1992 m. gegužės 30 d. Kaltinėnuose.
8 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Padgaveniškyje gimė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Biržų skyriaus direktorė ALYTĖ GIRJOTAITĖ-GALECKIENĖ.
8 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Medeniuose (Utenos r.) gimė pedagogas, vertėjas, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys POVILAS GASIULIS. Gyvena Biržuose. Dirbo Biržų „Atžalyno" vidurinėje mokykloje, „Saulės" gimnazijoje.
8 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Kaltinėnuose (šilalės r.) gimė vargonininkas, muzikos mokytojas, chorvedys BRONIUS JAKUBAUSKAS. Mirė 1980 m. balandžio 30 d. Biržuose. Vadovavo chorui Biržuose.
8 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Padaičiuose gimė astronomas, visuomenės veikėjas, fizinių mokslų daktaras, Etnokosmologijos muziejaus Kulionyse (Molėtų r.) įkūrimo iniciatorius ir jo vadovas, knygų autorius GUNARAS KAKARAS.
8 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Kuokaviečiuose gimė zootechnikas, mokslininkas, ilgametis Žemės ūkio akademijos (dabar Žemės ūkio universitetas) dėstytojas, agrarinių mokslų daktaras, gyvulininkystės vadovėlio autorius VLADISLOVAS KALPOKAS. Mirė 1994 m. gruodžio 20 d.
9 d. – 10 metų, kai (2009 m.) mirė mokytoja, gydytoja ALDONA ONA ŠAMŠONAITĖ-ANDRĖJAUSKIENĖ. Gimė 1917 m. vasario 15 d. Mokėsi Biržų gimnazijoje, kurį laiką joje mokytojavo.
9 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Biržuose gimė krepšininkė, Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narė ELA BRIEDYTĖ.
9 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Antakalnyje (Prienų r.) gimė gydytoja pediatrė, nuo 1982 m. – Biržų ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja MARIJA VALAITIENĖ.
10 d. – 130 metų, kai (1889 m.) Kunigiškiuose (Vilkaviškio r.) gimė mokytojas ANUPRAS KARALIUS. Mirė 1940 m. rugpjūčio 20 d. 1924–1940 m. mokytojavo Biržų gimnazijoje.
10 d. – 30 metų, kai (1989 m.) mirė dailininkas grafikas, pedagogas, profesorius, Valstybės premijos laureatas ANTANAS KUČAS. Gimė 1909 m. sausio 24 d. Deikiškiuose.
10 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Germaniškyje gimė literatė DALIA BERTULYTĖ-MATUSEVIČIENĖ.
11 d. – 185 metai, kai (1834 m.) Kražiuose gimė kunigas, publicistas OSKARAS KURNATAUSKAS. Mirė 1911 m. balandžio 30 d. Rygoje. Kunigavo Biržų evangelikų reformatų parapijoje.
12 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Leitiškiuose gimė tautodailininkė VANDA BRIEDIENĖ. Mirė 2005 m. rugsėjo 29 d. N. Radviliškyje.
12 d. – 35 metai, kai (1984 m.) Kaune mirė gydytojas, fiziologas, medicinos mokslų daktaras JUOZAS KUPRYS. Gimė 1908 m. rugsėjo 15 d. Šukionyse.
13 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Kupreliškyje gimė VšĮ Šiaulių stomatologijos poliklinikos vyriausioji gydytoja odontologė DANUTĖ SIMANAVIČIŪTĖ-ŠAPALIENĖ.
14 d. – 200 metų, kai (1819 m.) Viljandyje (Estija) gimė geologas, profesorius KONSTANTINAS GREVINKAS. Tyrė dolomitus pagal Mūšą, Nemunėlį, gipsą ties Biržais. Mirė 1887 m. birželio 30 d. Tartu (Estija).
14 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Rokiškyje mirė draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas IZIDORIUS MATUZONIS. Gimė 1865 m. Kamajuose (Rokiškyje). Vargoninkavo Vabalninke.
14 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Rešiotų lageryje (Rusija) mirė pedagogas, publicistas ALFREDAS ŠLIKAS. Gimė 1902 m. liepos 15 d. Užušiliuose.
14 d. – 15 metų, kai (2004 m.) mirė aktorė DANUTĖ VIDUGIRYTĖ. Gimė 1943 m. vasario 18 d. Vabalninke.
15 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Natiškiuose gimė kunigas ADOLFAS BREIVĖ. Mirė 2002 m. liepos 29 d. Upytėje. Vikaravo Pabiržėje.
15 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Biržuose mirė kooperatininkas, ilgametis Biržų žemės ūkio draugijos vedėjas JONAS MEKAS. Gimė Šlepščiuose 1897 m.
17 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Troškūnuose (Anykščių r.) gimė agronomas, inžinierius BRONIUS GAIŽAUSKAS. Mirė 1994 m. birželio 8 d. JAV. 1938 m. baigė Biržų gimnaziją.
17 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Ukmergėje gimė dailininkas, skulptorius LEONAS KAMARAUSKAS. Pokario metais dirbo Nemunėlio Radviliškio progimnazijoje. Mirė 1996 m. spalio 17 d. Vilniuje.
17 d. – 135 metai, kai (1884 m.) Veleniškiuose gimė kunigas JULIJONAS ŠAKENIS. Mirė 1962 m. vasario 17 d. Radviliškyje.
18 d. – 35 metai, kai (1984 m.) Kaune mirė Argentinos lietuvių visuomenės veikėjas PRANAS ŽILINSKAS. Gimė 1910 m. rugsėjo 5 d. Totoriuose.
19 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Smilgiuose (Panevėžio r.) gimė teisininkas, nuo 1985 m. Biržų rajono prokuroras ARVYDAS BARTKEVIČIUS. Mirė 2008 m. sausio 18 d. Biržuose.
19 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Purvynėje (Zarasų r.) gimė lengvaatletė, Kauno mechanikos mokyklos kūno kultūros mokytoja, Kauno sporto mokyklos „Viltis" sportininkė GRAŽINA KILIŪTĖ-NARVILIENĖ. 1989–1993 m. mokėsi Vabalninko žemės ūkio mokykloje.
20 d. – 50 metų, kai (1969 m.) Vokietijoje mirė kompozitorius, choro dirigentas MOTIEJUS BUDRIŪNAS. Gimė Pabiržėje 1898 m. rugsėjo 23 d.
20 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Panevėžyje gimė dramaturgė, pedagogė, visuomenininkė VANDA TAMOŠAUSKAITĖ-FRANKIENĖ. Mirė 2007 m. gruodžio 3 d. JAV. Mokytojavo Biržų apskrities pradinėse mokyklose.
21 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Kirdeikiuose (Utenos r.) mirė kunigas, lietuviškos spaudos platintojas, mokyklų steigėjas JUOZAS BREIVA. Gimė 1891 m. sausio 16 d. Natiškiuose.
21 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Rygoje gimė karininkas, mokytojas JONAS JAKŠTAS. 1930 m. baigė Nemunėlio Radviliškio progimnaziją.
24 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Pakruojyje gimė Veiverių T. Žilinsko vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas metodininkas ROMUALDAS MIKALOJUS ERMOŠENKA. 1965–1971 m. Vabalninko TŪT dėstytojas.
24 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Biržuose mirė keramikas NAPOLEONAS TASECKIS. Gimė 1873 m.
24 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Deikiškiuose gimė dailininkas grafikas, pedagogas, profesorius, Valstybės premijos laureatas ANTANAS KUČAS. Mirė 1989 m. sausio 10 d. Vilniuje.
25 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Saločiuose (Pasvalio r.) gimė pedagogė, literatė MARGARITA LUŽYTĖ. Baigė Medeikių vidurinę mokyklą.
25 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Rygoje gimė kunigas, literatas, visuomenės veikėjas ALFONSAS SUŠINSKAS. Mirė 1969 m. birželio 18 d. JAV. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
26 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Troškūnuose (Anykščių r.) mirė kunigas JONAS BAGDONAS. Gimė 1907 m. lapkričio 13 d. Užvalkiuose (Kėdainių r.). 1937 m. kunigavo Suoste, 1937–1940 m. – Pabiržės vikaras, 1965–1966 m. – Biržų klebonas.
26 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Akmenėje (Akmenės r.) gimė literatė LAIMA PLIKYTĖ-KLIBIENĖ. Gyvena Gavėniškyje.
26 d. – 5 metai, kai Utenoje mirė kunigas ZENONAS NAVICKAS. Gimė 1937 m. gruodžio 22 d. Ditkūnuose (Zarasų r.). 1995–2000 m. kunigavo N. Radviliškyje.
27 d. – 155 metai, kai (1864m.) Lenčiuose (Kėdainių r.) gimė gydytojas, publicistas, tautosakos rinkėjas MIKALOJUS KUPREVIČIUS. Mirė 1932 m. rugpjūčio 11 d. Žagarėje (Joniškio r.). Dirbo gydytoju Biržuose.
28 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Muoriškiuose gimė mokytojas, matininkas, esperantininkas, vertėjas JUOZAS KAZLAUSKAS.
28 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Žarėnuose (Telšių r.) gimė pedagogė, teisininkė, nuo 1987 m. Biržų Civilinės metrikacijos biuro vedėja JOANA KVEDARAVIČIENĖ.
29 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Pilviškiuose (Anykščių r.) gimė habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, miškininkas agrochemikas, pedagogas ANTANAS SERBENTAVIČIUS. 1940–1941 m. dirbo Papilyje.
30 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Salake (Zarasų r.) gimė lietuvių tautininkų sąjungos sekretorius RIMANTAS GILIAUSKAS. Mokėsi Sodeliškio, Biržų mokyklose.
30 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Dauguviečiuose gimė „Saulės" gimnazijos mokytoja, metodininkė VIRGINIJA KALVANAITĖ.
31 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Joniškyje gimė filosofas, pedagogas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras ROMUALDAS OZOLAS. Mirė 2015 m. balandžio 6 d. Vilniuje. Metus dirbo Biržų „Atžalyno" vidurinėje mokykloje.
1 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Biržuose gimė biologė, chemikė, gamtos mokslų daktarė VESTA SKRODENYTĖ–ARBAČIAUSKIENĖ.
1 d. – 95 metai, kai (1934 m.) Šiauliuose (Anykščių r.) gimė kunigas JUOZAPAS BALČIŪNAS. Mirė 2002 m. gegužės 28 d. Panevėžyje. 1977–1984 m. dirbo klebonu Nemunėlio Radviliškyje.
1 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Šveicarijoje mirė pedagogė, vertėja, Lietuvos evangelikių moterų sąjungos įsteigėja ir ilgametė jos pirmininkė KLARA ŠEPETIENĖ. Gimė 1879 m. vasario 4 d. Vecaucėje (Latvija). Gyveno ir dirbo Nemunėlio Radviliškyje, Papilyje.
1 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Žagarėje gimė karininkas STASYS VENGIANSKIS (VENGIANSKAS). Mirė 1987 m. lapkričio 11 d. Biržuose.
2 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Roviškiuose gimė literatė DANUTĖ ŠTEINBERGA.
2 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Ožkiniuose (Kupiškio r.) žuvo Lietuvos kariuomenės aviacijos kapitonas, partizaninio judėjimo Biržų apskrityje organizatorius ALBINAS TINDŽIULIS. Gimė 1910 m. rugsėjo 11 d. Gineišiuose (Rokiškio r.)
3 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Bardiškiuose (Raseinių r.) gimė agronomė, mokslininkė, biomedicinos mokslų daktarė ELENA PETRAUSKAITĖ. Yra dirbusi Pabiržėje.
3 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Daukniškiuose gimė inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras, knygų autorius JONAS VEGYS.
4 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Baluškiuose (Pasvalio r.) gimė karininkas ALFONSAS KUPRYS. Baigė Biržų gimnaziją.
4 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Biržuose gimė karininkas VILIUS NASTOPKA.
4 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Biržuose mirė kunigas KAZIMIERAS RIMKEVIČIUS. Palaidotas Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje. Gimė 1878 m. Sliepsiškiuose (Anykščių r.). 1867 – 1919 m. Biržų klebonas, vienas iš „Saulės" gimnazijos įkūrėjų.
4 d. – 140 metų, kai (1879 m.) Vecaucėje (Latvija) gimė pedagogė, vertėja, Lietuvos evangelikių moterų sąjungos įsteigėja ir ilgametė jos pirmininkė KLARA ŠEPETIENĖ. Mirė 1964 m. vasario 1 d. Šveicarijoje. Gyveno ir dirbo Nemunėlio Radviliškyje, Papilyje.
4 d. – 155 metai, kai (1864 m.) Ručenių dvare (Pasvalio r.) gimė rašytoja, poetė, visuomenininkė, aušrininkė LIUDVIKA MALINAUSKAITĖ-ŠLIŪPIENĖ. Mirė 1928 m. balandžio 7 d. Kaune. Mokėsi Biržuose evangelikų reformatų mokykloje.
4 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Padubysio dvare (Panevėžio aps.) gimė karininkas KOSTAS VOLBEKAS. Mirė 1983 m. balandžio mėn. Nuo 1932 m. Papilio pradinės mokyklos vedėjas, Papilio šaulių būrio vadas, Tautininkų sąjungos Papilio apylinkės pirmininkas.
5 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Pasvalio valsč. gimė kunigas, spaudos darbuotojas JONAS KRIVICKAS. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
5 d. – 35 metai, kai (1984 m.) Antaviliuose (Vilniaus r.) mirė chorvedys, muzikos pedagogas APOLINARAS LIKERAUSKAS. Gimė 1899 m. liepos 15 d. Sankt Peterburge. Nuo 1910 m. gyveno, dirbo Biržų rajone.
5 d. – 55 metai, kai (1964 m.) gimė biomedicinos mokslų daktarė ROMA SEMAŠKIENĖ (VALENTINAVIČIŪTĖ).
5 d. – 35 metai, kai (1984 m.) Kaune mirė agronomas JUOZAS ŠLEIVA. Gimė 1906 m. kovo 11 d. Putiškyje.
6 d. – 10 metų, kai (2009 m.) mirė kunigas JUOZAS BAGDONAS. Gimė 1914 m. sausio 2 d. Pladiškiuose (Panevėžio r.). Dirbo vikaru Biržuose.
6 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Vidugiriuose (Pasvalio r.) gimė karininkas ALFONSAS GABRIŪNAS. Mirė 1995 m. vasario 1 d. Giluvoje (Raseinių r.). Baigė Biržų gimnaziją.
7 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Čikagoje mirė pedagogas, visuomenės veikėjas MATAS KRIKŠČIŪNAS. Gimė 1886 m. Ašmintoje (Prienų r.). 1924–1929 m. mokytojavo Biržuose.
7 d. – 5 metai, kai (2014 m.) Vilniuje mirė technikos mokslų daktaras, dainininkas, knygų autorius AUGUSTAS KUBILIUS. Gimė 1933 m. rugsėjo 28 d. Stroliuose.
7 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Linkuvoje mirė kunigas, filosofas JUOZAS LOMANAS. Gimė 1899 m. rugsėjo 23 d. Aukštuoliuose. Buvo Biržų gimnazijos kapelionu. Palaidotas Vabalninke.
7 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Štakiriuose gimė žurnalistas, literatas, fotografas VILIUS MIZARAS. Dirbo „Biržiečių žodžio" redakcijoje.
7 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Titkoniuose (Pasvalio r.) gimė karininkas PETRAS POVILIONIS. Mokytojavo Biržų gimnazijoje.
8 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Saločių valsč. (Pasvalio r.) gimė chemijos mokslų kandidatė RŪTA REGINA ČEPELIENĖ. Mirė 1995 m. 1960 m. baigė Biržų vidurinę mokyklą.
8 d. – 70 metų, kai (1949 m.) gimė lakūnas, sklandytojas, nusipelnęs treneris, 1981–1998 m. Biržų aeroklubo viršininkas VIDMANTAS JUKNA.
8 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Stroliuose gimė choro dirigentas, pedagogas JONAS KUBILIUS.
11 d. – 5 metai, kai (2014 m.) Vabalninke mirė pedagogė, kraštotyrininkė MIRDZA GARBAUSKIENĖ. Gimė 1938 m. gruodžio 26 d. Slimaniškyje.
11 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Pukniškyje gimė fotografas ALGIRDAS KALNINIS.
11 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Biržuose gimė Sovietinės armijos generolas majoras PETRAS TURLA. Mirė 1995 m. lapkričio 11 d. Dirbo Krašto apsaugos ministrų A. Butkevičiaus, L. Linkevičiaus patarėju.
11 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Nausėdžiuose gimė gydytojas, evangelikų reformatų kuratorius VILIUS VILEIŠIS. Mirė 1991 m. gegužės 5 d. Čikagoje. Dirbo Vabalninko sveikatos punkte, Biržų apskrities ligoninėje, vertėsi privačia praktika.
13 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Papilyje gimė filosofas, habil. dr. (humanitariniai m., filosofija), profesorius SKIRMANTAS JANKAUSKAS.
12 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Joniškėlyje (Pasvalio r.) gimė rašytojas, žurnalistas ALBERTAS VYTAUTAS MISEVIČIUS. Mirė 1994 m. balandžio 28 d. Vilniuje. Pokario metais dirbo „Biržiečių tarybinio žodžio" redakcijoje.
12 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Šlekiškiuose gimė zootechnikas, visuomenės veikėjas BRONIUS PEČIULIS.
13 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Šlepščiuose gimė ekonomistas, spaudos bendradarbis JONAS DAGYS. Mirė Biržuose 1983 m. liepos 14 d.
13 d. – 55 metai, kai (1964 m.) gimė TŪB „Rinkuškiai" bendrasavininkas SIGITAS KALKYS.
13 d. – 5 metai, kai (2014 m.) Biržuose mirė krašto muziejaus „Sėla" muziejininkas ANTANAS SEIBUTIS. Gimė 1961 m. lapkričio 7 d. Narkūnuose (Rokiškio r.).
14 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Stipinuose (Pasvalio r.) gimė karininkas PETRAS JURGAITIS. Mirė 1959 m. kovo 19 d. JAV. 1936 m. buvo išrinktas Biržų miesto burmistru.
14 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Palangoje gimė MARTYNAS MACAITIS. Žuvo lageryje 1943 m. gegužės 26 d. Tarnavo Lietuvos pasienio policijoje Nemunėlio Radviliškio policijos rajono, Rokiškio policijos rajono viršininku.
14 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Svėdasuose (Anykščių r.) gimė kunigas ALEKSANDRAS PAPUČKA. Mirė 1977 m. birželio 16 d. Kupreliškyje.
14 d. – 105 metai, kai (1914 m.) gimė psichologijos mokslų daktarė, visuomenės veikėja AGOTA ŠIDLAUSKAITĖ. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
16 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Dainiūnuose gimė žurnalistas, literatas, tautodailininkas, kraštotyrininkas, ilgametis „Biržiečių žodžio" redaktorius ALGIRDAS BUTKEVIČIUS.
17 d. – 15 metų, kai (2004 m.) Vilniuje mirė literatūros tyrinėtojas, kritikas VYTAUTAS KUBILIUS. Gimė 1928 m. lapkričio 23 d. Aukštadvaryje (Rokiškio r.). Mokėsi, dirbo Biržuose.
17 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Bostone mirė agronomas, publicistas, vertėjas JUOZAS VALIŪNAS. Gimė 1896 m. birželio 29 d. Juodeišiuose. 1924–1933 m. Biržų apskrities agronomas.
17 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Gaigaluose gimė pedagogas, socialinių mokslų daktaras AUDRONIUS VILKAS.
18 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Biržuose gimė pedagogė, teisininkė Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja ALDONA SAKALAUSKIENĖ. Mokytojavo Biržų II vidurinėje mokykloje, 1982–1987 m. dirbo Biržų civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.
18 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Vynupėje (Panevėžio r.) gimė inžinierius architektas, menotyros mokslų kandidatas, Valstybinės premijos laureatas FELIKSAS BIELINSKIS. Sudarė Biržų ligoninės projektą. Mirė 1986 m. vasario 13 d. Kaune.
18 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Kočėnuose gimė tautodailininkas, tapytojas, drožėjas ROLANDAS BRIEDIS.
18 d. – 15 metų, kai (2004 m.) JAV mirė evangelikų reformatų bažnyčios garbės kuratorius, JAV aviacijos ir aeronautikos inžinierius MARTYNAS KREGŽDĖ. Gimė 1922 m. birželio 9 d. Rygoje. Vaikystėje gyveno Biržuose.
19 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Novošatkine (Rusija) gimė karininkas KOSTAS FRANKAS. Mirė 1996 m. gegužės 15 d. Biržuose.
19 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Vilniuje mirė karininkas JUOZAS ZIGMANTAS. Gimė 1916 m. sausio 13 d. Varkove (Rusija). Baigė Biržų gimnaziją.
19 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Biržuose gimė dailininkas LEONAS ŽYGAS. Mirė 1980 m.
20 d. – 10 metų, kai (2009 m.) mirė dailininkas VYTAUTAS IGNAS-IGNATAVIČIUS. Gimė 1924 m. gegužės 16 d. Zacido vns. (Raseinių apskr.). Mokėsi Biržų gimnazijoje.
20 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Lujėnuose gimė buvęs Aplinkos ministerijos viceministras, UAB „Granitinė skalda" direktorius JULIUS LAICONAS.
20 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Kaune mirė karininkas JONAS LAPINSKAS. Gimė 1898 m. kovo 30 d. Tarvydų dvare (Telšių r.). 1936 m. paskirtas Biržų apskrities komendantūros raštvedžiu.
20 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Ginkūnuose gimė karininkas VINCAS MATULIONIS. Žuvo lageryje 1943 m. gegužės 2 d. 1920 m. paskirtas Biržų miesto ir apskrities kariniu komendantu.
21 d. – 15 metų, kai (2004 m.) Biržuose mirė kunigas PETRAS NYKŠTA. Gimė 1928 m. kovo 12 d. Zarasų rajone.
22 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Kriaunose (Rokiškio r.) gimė muzikos mokytojas, chorvedys VYTAUTAS LAIMUTIS ČETKAUSKAS. Mokytojavo Papilyje, Biržuose. Biržų rajoninių dainų švenčių organizatorius. Mirė 2017 m.
22 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Satkūnuose gimė dailininkė, skulptorė ELENA EUGENIJA PALŠYTĖ-KASPERAVIČIENĖ. Mirė 2003 m. gruodžio 13 d.
22 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Libieškiuose (Latvija, Bauskės r.) gimė pedagogė, buvusios Kvetkų pagrindinės mokyklos direktorė SIGUTĖ KVETKIENĖ.
22 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Vilniuje mirė dailininkas grafikas PETRAS RAUDUVĖ. Gimė 1912 m. rugsėjo 5 d. Baukuose (Pasvalio r.). Mokėsi Biržų gimnazijoje.
24 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Daukniškiuose (Panevėžio r.) gimė vargonininkas, chorvedys PRANAS DŪMANAS. Mirė 1989 m. spalio 23 d. Anykščiuose. 1945–1948 m. vargoninkavo Kupreliškio bažnyčioje, 1953–1960 m. dėstė muziką Vabalninko vidurinėje mokykloje, vadovavo moksleivių, kultūros namų ir žemės ūkio mokyklos mišriems chorams.
25 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Bobėnuose gimė karininkas PETRAS JANONIS.
26 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Kyviliškiuose gimė ryšininkas, Kauno radijo stoties inžinierius, Kauno politechnikos instituto dėstytojas VYTAUTAS KRISIUKĖNAS. Mirė 1986 m. vasario 16 d. Kaune.
26 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Runikiuose gimė vargonininkė, chorvedė, mokytoja VIKTORIJA MORKŪNIENĖ.
26 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Apaščios kaime gimė fotografas ROMAS PALIULIONIS. Mirė 1975 m. rugpjūčio 9 d.
27 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Rimšiuose gimė ilgametis žemės ūkio darbuotojas, literatas BRONISLOVAS ŠIMONIS. Mirė 2017 m. sausio 7 d. Biržuose.
27 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Brukline mirė diplomatas, politikas, visuomenės veikėjas ANTANAS TRIMAKAS. Gimė 1902 m. birželio 19 d. Taupriuose (Pasvalio r.). 1924 m. baigė Biržų gimnaziją.
28 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Vilniuje mirė medicinos mokslų daktaras, oftalmologas JONAS CUMFTAS. Gimė 1864 m. spalio 2 d. Nemunėlio Radviliškyje.
28 d. – 65 metai, kai (1954 m.) mirė karininkas ALFONSAS RAMAŠAUSKAS. Gimė 1895 m. gegužės 25 d. Biržuose.
28 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Pašiliuose (Rokiškio r.) gimė mokytoja ANTANINA ŠEŠKIENĖ. Mirė 2002 m. liepos 1 d. Biržuose. Dirbo Kvetkų aštuonmetėje, Biržų I-oje vid. mokykloje.
1 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Puikiuose (Šiaulių aps.) gimė teologas, protestantų kunigas, teologijos daktaras, profesorius ALGIRDAS JURĖNAS. Mirė 2007 m. kovo 2 d. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
1 d. – 5 metai, kai (2014 m.) Panevėžyje mirė kunigas VYTAUTAS ALOYZAS MAROZAS. Gimė 1930 m. rugpjūčio 20 d. Ramygaloje. 1985–1991 m. administravo Biržų bei Geidžiūnų parapijas.
1 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Jėlaukiuose (Rokiškio r.) gimė inžinierius ALBINAS PAŠKEVIČIUS. Baigė Biržų gimnaziją. 1931–1932 m. Biržų apskrities inžinierius, vėliau – Biržų m. technikas.
1 d. – 30 metų, kai (1989 m.) mirė karininkas SUMANTAS (STRIUŽAS) MARTYNAS. Gimė 1897 m. gruodžio 12 d. Medeikiuose.
2 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Šilutėje gimė kompozitorius, literatas ALGIRDAS KUPRYS. Mirė 2004 m. kovo 30 d. Vilniuje. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
2 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Devynbalsiuose gimė agronomas, technologijos mokslų daktaras GINUTIS JOKŪBAS KUTRA.
3 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Iškonyse gimė chemikas, chemijos mokslų kandidatas KOSTAS JANUŠEVIČIUS. Mirė 1968 m. birželio 1 d. Vilniuje.
4 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Manikūnuose (Pasvalio r.) gimė tautodailininkas, medžio drožėjas, pynėjas VYTAUTAS VENSLOVAS. Mirė 2015 m. kovo 18 d. Biržuose.
5 d. – 40 metų, kai (1979 m.) gimė socialinė darbuotoja, literatė, rankdarbių kūrėja INGRIDA BUTKEVIČIŪTĖ.
5 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Vabalninke gimė treneris, žurnalistas, sporto organizatorius EDMUNDAS DAUBARAS.
5 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Bėčiūnuose gimė biomedicinos mokslų daktaras (agronomija) REMIGIJUS ŠMATAS.
6 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Raseinių apskr. gimė Nepriklausomos Lietuvos kapitonas, buvęs Biržų apskrities policijos vadas JONAS IGNATAVIČIUS-IGNAS. Mirė 1968 m. liepos 20 d. JAV.
6 d. – 15 metų, kai (2004 m.) Klaipėdoje mirė menotyrininkas, architektūros istorikas, meninikas JONAS TATORIS. Gimė 1925 m. birželio 17 d. Medeikiuose.
7 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Floridoje mirė kultūrtechnikos inžinierius, inžinerijos mokslų daktaras LEONAS BAJORŪNAS. Gimė 1910 m. spalio 23 d. Buiviškiuose (Pasvalio r.). 1927 m. baigė Biržų gimnaziją.
8 d. – 50 metų, kai (1969 m.) Kaune mirė Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis KAZIMIERAS GUDELIS. Gimė 1896 m. kovo 23 d. Gudeliuose.
11 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Daunoriuose gimė Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininko pavaduotojas GAUDENTAS AUKŠTIKALNIS.
11 d. – 110 metų, kai Valiuliškyje gimė karininkas JUOZAS GRIGAS.
11 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Kaune mirė carinės kariuomenės štabo radistas ir ilgametis Pasvalio ir kt. pašto viršininkas, tremtinys JONAS ŽALDOKAS. Gimė 1894 m. sausio 5 d. Dirvonakiuose.
12 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Biržuose gimė menininkė DŽINA JASIŪNIENĖ.
13 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Griežionyse (Panevėžio apskr.) gimė karininkas STASYS DIDŽIULIS. 1932 m. baigė Biržų gimnaziją.
13 d. – 35 metai, kai gimė biologas, fotografas VITALIUS STIRKĖ.
13 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Patašinėje (Marijampolės apskr..) gimė viena pirmųjų Vabalninko žemės ūkio mokyklos direktorių, vienuolė ELŽBIETA MARGARITA VAŠKEVIČIŪTĖ.
14 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Rygoje gimė karininkas HENRIKAS GALVANAUSKAS. Gyveno Biržuose.
14 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Biržuose mirė veterinarijos gydytojas, mokslo straipsnių apie galvijų marą autorius, rašytojos Halinos Korsakienės tėvas, PETRAS NASTOPKA. Gimė 1871 m. birželio 10 d. Rinkuškiuose.
15 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Smilgiuose gimė pedagogas, knygos autorius ADOLFAS BALČIŪNAS. Mirė 2009 m. birželio 28 d. Vilniuje.
15 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Peikšteniuose gimė evangelikų reformatų ir liuteronų kunigas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis PETRAS DAGYS. Mirė 1977 m. gruodžio 1 d. JAV.
15 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Biržuose gimė krepšinio treneris OTAS GRAUDINIS.
15 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Kirdonyse gimė karininkas JONAS MORKVĖNAS. Mirė 2003 m. gruodžio 22 d. Vilniuje.
16 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Biržuose gimė karininkas ZIGMANTAS KALINAUSKAS. Mirė 1976 m. Čikagoje.
16 d. – 130 metų, kai (1889 m.) Pasvalyje gimė gydytojas, karininkas VINCAS PALIOKAS. Mirė 1968 m. rugpjūčio 9 d. Čikagoje. Gyveno Pasvalyje, dirbo gydytoju, buvo Biržų-Pasvalio aps. tarybos pirmininkas.
16 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Putauskuose (Panevėžio r.) gimė poetas, vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas JONAS STRIELKŪNAS. Dirbo Vabalninko, Biržų rajonų laikraščių redakcijose. Mirė 2010 m. gegužės 9 d. Vilniuje.
17 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Stroliuose gimė Biržų „Saulės" gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui MARIJA JONĖNAITĖ.
18 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Birželiuose (Panevėžio r.) gimė agronomė, visuomenės veikėja, ilgametė buvusio „Lenino keliu", Lenino kolūkio pirmininkė EUGENIJA JAKUCEVIČIENĖ.
18 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Biržuose gimė geografas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos geografų draugijos viceprezidentas, docentas RIMAS PETRAS ŽAROMSKIS.
19 d. – 135 metai, kai (1884 m.) Bernotuose (Panevėžio r.) gimė spaudos bendradarbis, poetas JUOZAS ČERKESAS. Mirė 1949 m. spalio 16 d. Panevėžyje. Dirbo raštininku Vabalninke.
19 d. – 60 metų, kai (1959) m. JAV mirė karininkas PETRAS JURGAITIS. Gimė 1894 m. vasario 14 d. Stipinuose (Pasvalio r.). 1936 m. buvo išrinktas Biržų miesto burmistru.
20 d. – 20 metų, kai (1999 m.) Traupyje mirė kunigas, literatas STEPONAS GALVYDIS. Gimė 1916 m. spalio 5 d. Svėdasuose (Anykščių r.). Vikaravo Vabalninke, Biržuose.
20 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Juodžiūnuose (Kupiškio r.) gimė inžinierius architektas ŽIBARTAS SIMANAVIČIUS. Tyrinėjo Biržų pilį.
20 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Baibokuose gimė ekonomistas, spaudos darbuotojas KAZYS SRUOGA. Mirė 1974 m. kovo 9 d. Elgine (JAV).
21 d. – 75 metai, kai (1944 m.) lageryje žuvo karininkas PRANAS KRIVICKAS. Gimė 1904 m. spalio 29 d. Kauniuose.
22 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Ąžuolpamušyje (Pasvalio r.) gimė tautodailininkė, mezgėja JANINA APINYTĖ.
22 d. – 15 metų, kai (2004 m.) Biržuose mirė žurnalistas, literatas, kraštotyrininkas EMILIS JOKŪBAS TREČIOKAS. Gimė 1938 m. sausio 2 d. Smaliečiuose.
23 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Radviliškyje gimė kunigas PETRAS RAUDA-ŠPEIL. Mirė 1974 m. Dirbo Biržų gimnazijos kapelionu.
24 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Biržuose gimė miškininkas, Kuršių nerijos girininkas GEDIMINAS DIKŠAS.
25 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Biržuose gimė gydytoja, Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninės gydytoja pulmanologė, statistikos kabineto vedėja DIANA NOREIKIENĖ.
25 d. – 10 metų, kai (2009 m.) Biržuose mirė pedagogė JANINA PANGONIENĖ. Gimė 1928 m. sausio 18 d. Pervalkuose (Pasvalio r.).
25 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Parupėje gimė dr. (fiziniai m., chemija) ELVYRA DANUTĖ ČYGAITĖ-RINKEVIČIENĖ.
27 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Valkiškiuose gimė pedagogas, verslininkas RIMANTAS MALDŪNAS.
27 d. – 100 metų, kai (1919 m.) mirė kunigas, knygnešys JONAS PUIDOKAS. Gimė 1872 m. 1910 m. perkeltas vikaru į Vabalninką.
27 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Gineišiuose (Rokiškio r.) gimė kunigas TITAS VINKŠNELIS. Mirė 1982 m. liepos 18 d. Nuo 1937 m. Nemunėlio Radviliškio kuratas.
28 d. – 140 metų, kai (1879 m.) Rinkuškiuose gimė evangelikų reformatų kuratorius, matininkas MARTYNAS NASTOPKA. Mirė 1963 m. spalio 23 d. JAV.
28 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Melburne mirė karininkas JONAS TINTERIS. Gimė 1895 m. rugsėjo 18 d. Šikšniuose (Šiaulių aps.). Dirbo pasienio policijoje Biržų baro rajono viršininku.
29 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Valkiškiuose gimė ekonomistė LIUDGARDA ANDROŠIŪNIENĖ.
29 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Pagojėje gimė karininkas JONAS MATULIS. Mirė 1988 m. sausio mėn. Vilniuje. 1928 m. baigė Biržų gimnaziją.
30 d. – 15 metų, kai (2004 m.) Vilniuje mirė kompozitorius, literatas ALGIRDAS KUPRYS. Gimė 1934 m. kovo 2 d. Šilutėje. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
30 d. – 145 metai, kai (1874 m.) Pasvaliečiuose gimė vertėjas, publicistas, leidėjas, kovotojas prieš lietuviškosios spaudos draudimą ANTANAS MACIJAUSKAS. Mirė 1950 m. kovo 28 d. Panevėžyje.
31 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Puškonyse (Pasvalio r.) gimė karininkas, gydytojas ALBERTAS JACKŪNAS. Mirė 1950 m. lapkričio 20 d. Kaune. 1926–1928 m. Vabalninko ligoninės vedėjas.
? d. – 10 metų, kai (2009 m.) Panevėžyje mirė Valstybinės įmonės „Regitra" Panevėžio padalinio vadovas RIMANTAS KAULINSKAS. Gimė 1945 m. Biržuose.
1 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Biržuose gimė dailininkas LAIMUTIS LOČERIS.
1 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Likėnuose gimė Lietuvos sporto informacijos centro redaktorė ZITA ŠAKALINIENĖ.
1 d. – 5 metai, kai (2014 m.) Jagaudžiuose mirė tautodailininkas drožėjas ANTANAS VINCIŪNAS. Gimė 1926 m. vasario 16 d. Jagaudžiuose.
2 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Kuršėniškėje (Molėtų r.) gimė architektas ALGIMANTAS UMBRASAS. Drauge su Simonu Ramuniu, Algimantu Urbštu tyrinėjo, matavo Biržų pilies rūmų liekanas, tikslino Simono Ramunio parengtą jų konservavimo planą.
3 d. – 10 metų, kai (2009 m.) Biržuose mirė literatė EUGENIJA JAŠINSKIENĖ. Gimė 1945 m. gruodžio 5 d. Saudogalėje (Pasvalio r.). Nuo 1966 m. gyveno ir dirbo Biržuose.
4 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Antaviliuose (Vilniaus r.) mirė pulkininkas leitenantas, Nepriklausomybės kovų dalyvis JOKŪBAS MICHŪRA. Gimė 1881 m. kovo 18 d. Chersone (Ukraina). Gyveno ir dirbo Biržuose.
4 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Vabalninke gimė fizikas EIMUTIS ALOYZAS SKAISTYS. Mirė 1990 m. birželio 5 d. Vilniuje.
4 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Sindriūnuose (Pasvalio r.) gimė kunigas, jėzuitas ANTANAS ŠEŠKEVIČIUS. Mirė 2002 m. sausio 25 d. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
5 d. – 30 metų, kai (1989 m.) mirė karininkas PETRAS KALKYS. Gimė 1906 m. sausio 31 d. Lebeniškiuose.
5 d. – 125 metai, kai (1894 m.) mirė kunigas, draudžiamos lietuvių spaudos ir knygnešių rėmėjas MARTYNAS PETKEVIČIUS. Gimė apie 1821 m. 1852 m. paskirtas Kvetkų klebonu.
6 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Kurmenėje (Latvija) gimė Biržų regioninio parko direktorius KĘSTUTIS BARONAS.
6 d. – 130 metų, kai (1889 m.) Daukniškiuose gimė kooperatininkas, kompanijos „Lietūkis" vyriausiasis direktorius POVILAS DAGYS. Mirė 1943 m. Kaune.
6 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Valentuose gimė ilgametis UAB „Biržų šilumos tinklai" direktorius JONAS VALECKAS.
7 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Biržuose gimė žurnalistas, teisininkas, ilgametis „Biržiečių žodžio" redakcijos darbuotojas TAUTVYDAS NASTOPKA. Mirė 2015 m.
7 d. – 90 metų, kai (1929 m.) gimė inžinierius, Biržų krašto šviesuolis BRONISLOVAS PETRAUSKAS. Mirė 2016 m. gruodžio 20 d. Klausučiuose.
7 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Vabalninke gimė chemijos inžinierius, mokslininkas DONATAS ŠATAS. Mirė 1999 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje. Palaidotas Panevėžyje. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
8 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Biržuose gimė Biržų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas AUDRIS MUKAS.
9 d. – 20 metų, kai (1999 m.) Biržuose mirė pedagogas, švietimo organizatorius, literatas ANTANAS GAILIŪNAS. Gimė 1928 m. kovo 10 d. Guodžiuose.
9 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Vytartuose (Pasvalio r.) gimė karininkas STASYS JAKŠUKAS. Mirė 1987 m. spalio 4 d. Palaidotas Ukmergėje. 1934 m. baigė Biržų gimnaziją.
9 d. – 150 metų, kai (1869 m.) Raudondvaryje (Kauno r.) gimė kompozitorius, vargonininkas JUOZAS NAUJALIS. Mirė 1934 m. rugsėjo 9 d. Kaune. Kurį laiką vargoninkavo Vabalninke.
9 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Bėčiūnuose gimė veterinarijos gydytojas, ilgametis Veterinarijos akademijos dėstytojas, docentas JURGIS PAVINKŠNIS.
9 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Neciūnuose gimė krepšinio treneris RIMANTAS RAMONAS.
9 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Dapšioniuose (Radviliškio r.) gimė Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkė NIJOLĖ ŠATIENĖ. Mirė 2016 m. vasario 3 d. Šukionyse.
9 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Gajūnuose gimė inžinierius KOSTAS TAMULĖNAS. Mirė 1993 m. balandžio 17 d. Švedijoje.
10 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Maskvoje gimė evangelikų reformatų kunigas MYKOLAS FRANKAS. Mirė 1968 m. balandžio 3 d. Biržuose.
13 d. – 135 metai, kai (1884 m.) Kijeve (Ukraina) gimė aktorė OLGA KUZMINA-DAUGUVIETIENĖ. Mirė 1967 m. gegužės 14 d. Vilniuje. Yra vaidinusi Biržų scenos mėgėjų spektakliuose.
13 d. – 85 metai kai (1934 m.) Bugailiškiuose (Kupiškio r.) gimė kunigas BRONIUS ŠLAPELIS. 1963–1965 m. dirbo vikaru Biržuose.
14 d. – 65 metai, kai (1954 m.) gimė buvusi „Lietuvos draudimo" Biržų skyriaus direktorė ZITA KAIRIENĖ.
15 d. – 20 metų, kai (1999 m.) mirė ekonomistas, spaustuvininkas, knygų leidėjas MYKOLAS MORKŪNAS. Gimė 1916 m. vasario 17 d. Payslikyje (Pasvalio r.). 1938 m. baigė Biržų gimnaziją.
16 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Toronte mirė karininkas PRANAS KAUNAS. Gimė 1891 m. liepos 12 d. Balseliškiuose (Šakių aps.). 1928–1933 m. Biržų apskrities komendantūros komendantas.
16 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Kašeliškiuose gimė odos dailininkė DALYTĖ KAVALIAUSKIENĖ.
17 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Satkūnuose gimė Lietuvos evangelikų reformatų Papilio parapijos pirmininkė PALMYRA MIZARIENĖ.
18 d. – 205 metai, kai (1814 m.) Logoiske (Baltarusija) gimė archeologas, muziejininkas EUSTACHIJUS TIŠKEVIČIUS. Mirė Vilniuje 1873 m. rugpjūčio 27 d. Yra gyvenęs Biržuose.
21 d. – 35 metai, kai (1984 m.) Australijoje mirė aktyvus ALB narys bei veikėjas, lietuviškų laikraščių korespondentas ALFONSAS JULIUS ŠERNAS. Gimė 1915 m. balandžio 7 d. Jasiškiuose.
22 d. – 110 metų, kai (1909 m.) gimė karininkas KOSTAS JONUŠAS (JANUŠEVIČIUS). Baigė Biržų gimnaziją.
22 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Čikagoje mirė JAV lietuvių visuomenės ir kultūros veikėja KONSTANCIJA YSAKAITĖ-RIMKIENĖ. Gimė Šeškinėje 1896 m. kovo 6 d.
23 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Čikagoje mirė ekonomistas, žurnalistas GEDIMINAS GALVA (GALVANAUSKAS). Gimė 1905 m. kovo 3 d. Zizonyse.
23 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Rudikuose (Kupiškio r.) gimė muziejininkas, kraštotyrininkas, esperantininkas JUOZAS PETRULIS. Mirė 1975 m. balandžio 25 d. Vilniuje. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
23 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Skrebotiškiuose (Pasvalio r.) gimė karininkas JURGIS ŠIVICKAS. Mirė 1991 m. birželio 19 d. Kaune. Baigė Biržų gimnaziją.
23 d – 80 metų, kai (1939 m.) Varniūnuose gimė fizikos matematikos mokslų daktaras JONAS VERKELIS.
24 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Rubežiuose gimė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas, Konsistorijos pirmininkas JONAS VIKTORAS KALVANAS. Mirė 1995 m. sausio 15 d. Tauragėje.
27 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Daujėnuose (Pasvalio r.) gimė Jonavos darbo biržos direktorius BRONIUS KAZĖNAS. 1961–1964 m. mokėsi Biržų J. Janonio internatinėje mokykloje.
27 d. – 50 metų, kai (1969 m.) Bostone mirė baleto artistas JONAS VASILIAUSKAS. Gimė 1905 m. rugpjūčio 3 d. Biržuose.
27 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Biržuose gimė biofizikos mokslų daktarė DANGUOLĖ ZABLOCKAITĖ.
28 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Naujukuose (Skuodo r.) gimė teisininkas, visuomenės veikėjas JONAS JURGAITIS. Mirė 1994 m. sausio 20 d. Vilniuje. 1940–1941 m. dirbo administracinį darbą Biržuose.
28 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Vilniuje mirė rašytojas, žurnalistas ALBERTAS VYTAUTAS MISEVIČIUS. Gimė 1924 m. vasario 12 d. Joniškėlyje (Pasvalio r.). Pokario metais dirbo „Biržiečių tarybinio žodžio" redakcijoje.
28 d. – 110 metų, kai (1909 m.) mirė visuomenės veikėja, kovotoja už lietuvišką spaudą ONA PUODŽIŪNAITĖ. Gimė 1880 m. Legailiuose.
28 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Ančiškiuose gimė kompozitorius, pedagogas, profesorius POVILAS TAMULIŪNAS. Mirė 1995 m. lapkričio 11 d. Vilniuje.
29 d. – 10 metų, kai (2009 m.) Biržuose mirė agronomas ADOLFAS POVILAS AREIMA. Gimė 1940 m. birželio 24 d. Žvalguose (Panevėžio r.).
30 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Kėdainiuose mirė gydytojas, visuomenininkas JULIUS ANUSAVIČIUS. Gimė 1858 m. Daniūnuose.
30 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Biržuose gimė tapytoja GITEL LURJYTĖ (LURIE).
1 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Padaguose gimė kultūros darbuotoja, Meilūnų dramos kolektyvo vadovė DALINA URBONIENĖ.
4 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Biržuose gimė Kauno sporto mokyklos treneris, mokytojas VYTAUTAS BALČIŪNAS. Dukart Lietuvos dviračių sporto čempionas.
4 d. – 50 metų, kai (1969 m.) mirė kunigas ANTANAS MIKONIS. Gimė 1906 m. gegužės 25 d. Ramongaliuose.
5 d. – 95 metai, kai (1924 m.) gimė literatė STEFA BEKERIENĖ. Mirė 2018 m. rugpjūčio 15 d. Biržuose.
5 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Gudiškiuose gimė policininkas, politinis tremtinys JONAS BURBULYS. Sušaudytas 1942 m. liepos 17 d. Sverdlovske.
5 d. – 20 metų, kai (1999 m.) Vokietijoje mirė kunigas ANTANAS DEKSNYS. Gimė 1906 m. gegužės 9 d. Buteniškyje (Rokiškio r.). 1934–1936 m. Biržų parapijos vikaras.
5 d. – 50 metų, kai (1969 m.) Biržuose gimė UAB „Aukštuminių statybų technologijos ir ko" direktorius DARIUS SIMANAVIČIUS.
6 d. – 25 metai, kai (1994 m.) mirė literatė STANISLAVA BALČIŪNIENĖ. Gimė 1954 m. lapkričio 6 d. Krinčine (Pasvalio r.). Mokėsi, gyveno Biržuose.
6 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Vabalninke mirė pedagogas BRONISLOVAS JONAS KULIEŠIUS. Nuo 1949 m. dirbo Biržų rajono mokyklose, buvo Kupreliškio, Vabalninko B. Sruogos, Biržų I (dabar „Atžalyno") vidurinių mokyklų direktoriumi. Gimė 1929 m. sausio 5 d. Mantvyduose.
6 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Satkūnuose gimė pedagogė, literatė LAIMA GASPARAVIČIŪTĖ-MACIENĖ.
7 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Nariškiuose gimė zootechnikas, visuomenės veikėjas BRONIUS JĖČIUS.
7 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Noreikiškėse (Kauno r.) gimė kunigas DALIUS TUBYS. Nuo 2000 m. dirbo Biržuose. Mirė 2013 m. lapkričio 25 d.
8 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Moninoje (Jurbarko r.) gimė visuomenės veikėjas JONAS ADOMAITIS. 1956–1960 m. dirbo Vabalninke.
8 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Bridžporte (JAV) gimė žurnalistas, visuomenės veikėjas JONAS STANISLOVAS JOKUBKA. Mirė 1998 m. spalio 19 d. Brazilijoje. 1913 m. su tėvais grįžo į Lietuvą, mokėsi Kupreliškio pradžios mokykloje.
8 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Plukiuose (Panevėžio r.) gimė kunigas VLADISLOVAS KUPSTAS. Mirė 1970 m. lapkričio 24 d. 1966 m. paskirtas Biržų klebonu, palaidotas Biržuose.
9 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Rinkuškiuose mirė pedagogė ELENA CUMFTAITĖ-NASTOPKIENĖ. Gimė 1874 m. vasario 13 d. Nemunėlio Radviliškyje. Mokytojavo Biržų gimnazijoje.
9 d. – 10 metų, kai (2009 m.) Biržuose mirė rašytojas, Biržų garbės pilietis PETRAS SKODŽIUS. Gimė 1927 m. gruodžio 26 d. Kupreliškyje.
9 d. – 45 metai, kai (1974 m.) JAV mirė ekonomistas, spaudos darbuotojas KAZYS SRUOGA. Gimė 1899 m. kovo 20 d. Baibokuose.
10 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Smilgiškiuose gimė karininkas JUOZAS AUKŠTIKALNIS.
10 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Biržuose gimė dailininkė tekstilininkė ELENA GAILIŪNIENĖ.
10 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Žibuoklėse (Kelmės r.) gimė inžinierius, buvęs Biržų akcinės pieno bendrovės generalinis direktorius VLADAS SONGAILA.
10 d. – 25 metai, kai (1994 m.) JAV mirė gydytoja ONA SLAVINSKAITĖ-SRUOGIENĖ. Gimė 1896 m. Biržuose.
11 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Gulbinuose gimė literatė, bibliotekininkė LIUDA PRUNSKIENĖ.
12 d. – 15 metų, kai (2004 m.) mirė veterinarijos gydytojas, literatas VALENTINAS VYTAUTAS NAVICKAS. Gimė 1923 m. birželio 26 d. Vaituose (Vilkaviškio r.). Dirbo Biržuose.
12 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Vienkiemiuose gimė fizikas, technikos mokslų daktaras VYTAUTAS ŠILALNIKAS.
13 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Kupiškyje gimė inžinierius mechanikas, ilgametis Vabalninko seniūnas STEPAS GUDAS. Mirė 2013 m. gruodžio 8 d. Vabalninke.
13 d. – 70 metų, kai (1949 m.) gimė buvusi Širvėnos seniūnijos seniūnė GRAŽINA SAMULIONIENĖ.
14 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Dubriškyje gimė buvusi Biržų muziejaus direktorė EUGENIJA MORAUSKIENĖ-DAGIENĖ. Mirė 2011 m. kovo 10 d. Biržuose.
14 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Gorodecke (Rusija) gimė karininkas SOTERAS PRANAS VASILIS (VASILIUS). Baigė Biržų gimnaziją, tarnavo Lietuvos banko Biržų skyriuje.
15 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Biržuose gimė teisininkas, teisės mokslų daktaras JONAS BERGHOLCAS. Mirė 2003 m. rugpjūčio 12 d. Rygoje.
15 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Klickuose (Kupiškio r.) gimė karininkas, savanoris BRONIUS GAIŽIŪNAS. Mirė 1979 m. Palaidotas Biržuose.
15 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Biržuose gimė kompozitorius, pedagogas, muzikos kritikas VLADAS JAKUBĖNAS. Mirė 1976 m. gruodžio 13 d. Čikagoje.
15 d. – 145 metai, kai (1874 m.) Biržuose gimė pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje Biržų miesto burmistras, įvairių visuomeninių organizacijų narys POVILAS KLYBAS. Mirė 1966 m. gruodžio 19 d. Niujorke.
16 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Čikagoje mirė Lietuvos kariuomenės majoras, visuomenės veikėjas, Amerikos lietuvių spaudos bendradarbis JURGIS ČYGAS. Gimė 1891 m. sausio 29 d. Sližiuose.
16 d. – 95 metai, kai (1924) Zacido vsd. (Raseinių apskr.) gimė dailininkas VYTAUTAS IGNAS-IGNATAVIČIUS. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
17 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Čepukuose gimė fizikas, poetas, publicistas ALFREDAS NAKTINIS.
19 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Ėriškiuose (Panevėžio r.) žuvo karininkas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis JONAS NASTOPKA. Gimė 1897 m. sausio 17 d. Biržuose.
20 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Miunchene mirė buvęs Vokietijos LB Miuncheno apylinkės pirmininkas KIPRAS AUSIEJUS. Gimė 1904 m. Biržų apskr.
20 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Biržuose gimė architektas ALGIMANTAS JUKNA.
20 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Išimo m. (Rusija) gimė karininkas KAZYS LIAUDANSKAS. Baigė Biržų gimnaziją, Birželio sukilimo Biržuose dalyvis.
22 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Kupiškyje gimė kunigas SALVIJUS PRANSKŪNAS. Dirbo Biržuose.
22 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Montagailiškio dvare gimė karininkas ANTANAS ZUBAVIČIUS. Mirė 1957 m. rugpjūčio 2 d. Anglijoje.
25 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Vinkšniniuose gimė kraštotyrininkas, literatas, publicistas JONAS DAGILIS.
25 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Biržuose gimė inžinierius, verslininkas ROBERTAS GRAUDINIS.
25 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Kaune mirė teisininkas, buvęs Lietuvos teisingumo ministras (1925 – 1926 m.) VINCAS KAROBLIS. Gimė 1866 m. rugsėjo 20 d. Natiškiuose.
25 d. – 80 metų kai (1939 m.) Klausučiuose gimė istorikas, enciklopedijų redaktorius JONAS SAULIUS KULBIS. Mirė 1994 m. sausio 13 d. Vilniuje.
25 d. – 135 metai, kai (1884 m.) Jasiškiuose gimė kunigas, vertėjas, literatas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios superintendentas ADOMAS ŠERNAS. Mirė 1965 m. sausio 6 d. Nemunėlio Radviliškyje.
26 d. – 20 metų, kai (1999 m.) JAV mirė inžinierius KOSTAS KLYBAS. Gimė 1921 m. kovo 12 d. Biržuose.
26 d. – 30 metų, kai (1989 m.) mirė kunigas LEONARDAS SKARDINSKAS. Gimė 1916 m. liepos 1 d. Kunigavo Geidžiūnuose.
26 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Papilyje gimė literatas, žurnalistas VYTAUTAS VALIONIS. Mirė 1988 m. vasario 2 d. Vilniuje. Ilgametis „Biržiečių žodžio" darbuotojas.
27 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Biržuose gimė literatė VITALIJA KAIRIENĖ.
28 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Trišakiuose gimė fotožurnalistas LEONAS GRUBINSKAS. Mirė 2015 m. liepos 17 d. Panevėžyje.
29 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Petrovkoje (Pasvalio r.) gimė Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos dėstytojas VYTAUTAS SAIKAUSKAS. 1964 m. mokėsi Kirdonių mokykloje.
30 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Jonutiškėse (Utenos r.) gimė karininkas, miškininkas BALYS LIULEVIČIUS. 1947–1966 m. dirbo miškininku Biržų miškų ūkyje.
2 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Papilyje gimė karininkas PETRAS AIŠPARAS. Mirė 1949 m. Lenkijoje.
2 d. – 130 metų, kai (1889 m.) Orenburge (Rusija) gimė geologas, geologijos-mineralogijos mokslų daktaras MYKOLAS KAVECKIS. Mirė 1968 m. vasario 28 d. Kaune. Tyrė gipso klodus Biržų apylinkėse.
2 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Astrave gimė dailininkė-dekoratorė MARIJA LAURINAVIČIENĖ-JUKNAITĖ. Mirė 2000 m. Čikagoje. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
3 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Vilniuje mirė kunigas, Lietuvos jėzuitų provinciolas, vertėjas ROMUALDAS BLAŽYS. Gimė 1901 m. sausio 19 d. Buivydiškiuose (Rokiškio r.). 1911–1914 m. mokėsi Biržų miesto mokykloje.
3 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Grūžiuose (Pasvalio r.) gimė karininkas JUOZAS UOGINTAS. Mirė 1984 m. lapkričio 16 d. Baigė Biržų gimnaziją.
5 d. – 15 metų, kai (2004 m.) Biržuose mirė literatas, fotografas VYTAUTAS KARAVAITIS. Gimė 1943 m. birželio 9 d. Parovėjos vnk.
5 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Panemunėlyje (Rokiškio r.) gimė Rokiškio rajono apylinkės vyriausioji prokurorė IRENA GRATKAUSKAITĖ-MIKULIENĖ. 1955–1956 m. mokėsi Papilyje.
6 d. – 80 metų, kai (1939 m.) gimė dailininkas grafikas, tapytojas JUOZAS ŽUKAS. Gyveno Klausučiuose.
8 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Anykščiuose gimė karininkas ANTANAS AVIŽIENIS. Mirė 1973 m. spalio 27 d. Los Andžele. 1940 m. birželio 28 d. paskirtas Biržų apskr. kariniu viršininku. 1940 m. paleistas į atsargą.
8 d. – 25 metai, kai (1994 m.) JAV mirė agronomas, inžinierius BRONIUS GAIŽAUSKAS. Gimė 1919 m. sausio 17 d. Troškūnuose (Anykščių r.). 1938 m. baigė Biržų gimnaziją.
8 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Satkūnuose gimė agronomas, mokslų daktaras POVILAS PETRAUSKAS.
9 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Liepojoje (Latvija) gimė karininkas JONAS BYTAUTAS. Nukautas 1923 m. liepos 10 d. Mokėsi Biržų komercijos mokykloje.
9 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Čikagoje mirė karininkas PRANAS BRIEDULIS. Gimė 1896 m. spalio 10 d. Radviliškyje. 1924 m. perkeltas į Biržų komendantūrą.
9 d. – 80 metų, kai 1939 m. Ratkupyje (Rokiškio r.) gimė bibliotekininkė ONA GERULIENĖ. Gyvena Biržuose. Dirbo Biržų viešojoje bibliotekoje. 1977–1982 m. Biržų centrinės bibliotekos direktorė.
9 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Šilutėje mirė visuomenės veikėjas JUOZAS VEPŠTAS. Gimė 1920 m. gegužės 15 d. Rojūnuose (Panevėžio r.). 1945–1953 m. dirbo Biržuose, Vabalninke.
10 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Rudėnuose gimė kineziterapeuto padėjėjas, svarsčių kilnotojas, sporto organizatorius LIUITGARDAS RAMUTĖNAS. Dirba Likėnų reabilitacijos ligoninėje.
10 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Gojiškyje gimė VU Santariškių klinikų ausų, nosies, gerklės ligų klinikos otochirurgijos ir surdologijos poskyrio ordinatorė RITA BRONĖ POVILONYTĖ- ŠALAVIJIENĖ.
11 d. – 5 metai, kai (2014 m.) Būginiuose mirė tautodailininkė KATRĖ IVAŠKIENĖ. Gimė 1941 m. balandžio 21 d. Ageniškyje.
11 d. – 65 metai, kai (1954 m.) sušaudytas karininkas, partizanas, Vyčio apygardos Pilėnų tėvonijos Vytenio būrio vadas KOSTAS KREGŽDĖ. Gimė 1914 m. sausio 1 d. Zizonyse.
11 d. – 65 metai, kai (1954 m.) gimė gydytoja ELENA ŠAKELIENĖ. Biržų šeimos gydytojų centro gydytoja.
11 d. – 145 metai, kai (1874 m.) Lebeniškiuose gimė karininkas, matininkas JUOZAS PEREKŠLIS.
11 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Nemunėlio Radviliškyje gimė fizikas, fizinių mokslų daktaras VYTAUTAS TAURAS.
13 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Biržuose gimė fizikas RIMANTAS BELECKAS.
13 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Kirdonėliuose gimė tautodailininkė audėja, tapytoja, armonikininkė ONA LADYGIENĖ. Mirė 2009 m. kovo 17 d.
13 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Kaune mirė teisininkas JONAS VARIAKOJIS. Gimė 1903 m. birželio 13 d. Daukniškiuose.
14 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Baltrušiuose (Šakių r.) gimė vienuolė, poetė, „Caritas" narė BRONISLAVA ALEKSAITYTĖ. 1940–1941 m. Biržų vaikų darželio darbuotoja.
14 d. – 15 metų, kai (2004 m.) Vilniuje mirė operos solistas ANTANAS SPRINDYS. Gimė 1907 m. sausio 22 d. Ripeikiuose. 1926 m. baigė Biržų gimnaziją.
15 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Pasvalyje gimė nusipelniusi mokytoja ir choreografė LIGIJA SOFIJA VAIČIULĖNIENĖ-VASILIAUSKAITĖ. Mirė 2014 m. vasario 7 d. Kretingoje. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
17 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Tumėjoje (Anykščių r.) gimė kunigas RIMANTAS KAUNIETIS. 1999 m. paskirtas į Biržų parapiją.
19 d. – 50 metų, kai (1969 m.) Pasvaliečiuose gimė Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo viršininkas pulkininkas VILMAS ŠATAS.
20 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Guodžiuose gimė Biržų ligoninės gydytojas nefrologas ALGIMANTAS GAILIŪNAS.
20 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Krinčine (Pasvalio r.) mirė poetas, vertėjas, literatūros kritikas EUGENIJUS MATUZEVIČIUS. Gimė 1917 m. gruodžio 24 d. Uriupine (Rusija). Gyveno ir mokėsi Biržuose.
22 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Biržuose gimė filologė, humanitarinių mokslų daktarė BIRUTĖ TRIŠKAITĖ.
23 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Saločiuose (Pasvalio r.) gimė provizorius JONAS ANDZEVIČIUS. Mirė 2011 m. kovo 30 d. Biržuose. Ilgametis Biržų vaistinės valdytojas.
23 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Biržuose gimė karininkas REMIGIJUS BALTRĖNAS.
23 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Kviriškyje mirė kanklininkas, skudučių ir ragų pūtėjas PETRAS LAPIENĖ. Gimė 1866 m. Kviriškyje.
23 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Biržuose gimė inžinierius elektromechanikas, technikos mokslų daktaras JONAS ŠATAS.
23 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Vabalninke gimė Linkuvos specialiosios internatinės mokyklos direktorius JONAS ŠIDLAUSKAS.
24 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Gulbinuose gimė medžio skulptorius PETRAS VAINAUSKAS.
25 d. – 165 metai, kai (1854 m.) Balailiuose (Rokiškio r.) gimė knygnešys PETRAS MULOKAS. Mirė 1939 m. sausio mėnesį. Platino knygas Kvetkų ir Panemunio apylinkėse.
27 d. – 140 metų, kai (1879 m.) Gaižiūnuose gimė teisininkas, 1928–1940 m. buvęs Lietuvos vyriausiojo tribunolo teisėjas PETRAS ADOMAVIČIUS. Mirė 1967 m. sausio 18 d. JAV.
28 d. – 10 metų, kai (2009 m.) Vilniuje mirė pedagogas, knygos autorius ADOLFAS BALČIŪNAS. Gimė 1924 m. kovo 15 d. Smilgiuose.
29 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Rimiškiuose gimė karininkas PETRAS KIRKILIONIS. Mokėsi Biržuose. Tarnavo N. Radviliškio Bliūdžių pašte valdininku.
2 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Kupreliškyje gimė miškų ūkio inžinierius, ornitologas, gamtos mokslų daktaras EUGENIJUS DROBELIS.
2 d. – 35 metai, kai (1984 m.) gimė socialinių mokslų daktaras VINCAS GRIGAS.
2 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Panevėžyje gimė technologijos mokslų daktaras, KTU Mechanikos fakulteto šilumos ir atomo energetikos katedros docentas PETRAS ŠVENČIANAS. 1946–1954 m. mokėsi Vabalninko B. Sruogos vidurinėje mokykloje.
3 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Dačiūnuose gimė habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, VU neuroangiochirurgijos klinikos profesorius POVILAS PAULIUKAS.
4 d. – 185 metai, kai (1834 m.) Geidžiūnuose gimė knygnešių rėmėjas, daraktorius LUKOŠIUS KAZIŪNAS. Mirė 1908 m. gegužės 16 d. Geidžiūnuose.
4 d. – 60 metų, kai ( 1959 m.) Biržuose gimė geografas, VPU Gamtos fakulteto bendrosios geografijos katedros docentas JULIUS TAMINSKAS.
6 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Geltonpamūšės dvare (Pasvalio r.) gimė karininkas KAZYS SADAUSKAS. Baigė Biržų gimnaziją.
7 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Biržuose mirė visuomenės veikėjas JULIUS ANDRIUŠKEVIČIUS. Gimė 1912 m. balandžio 27 d. Palevenėlėje (Kupiškio r.). Gyveno, dirbo Biržuose.
7 d. – 10 metų, kai Biržuose mirė muziejininkė, tautodailės propaguotoja ir organizatorė, kraštotyrininkė REGINA DREVINSKIENĖ. Gimė 1927 m. sausio 2 d. Braškiuose.
7 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Mažuosiuose Mostaičiuose (Plungės r.) gimė miškininkas, buvęs Biržų miškų urėdijos urėdas ROMANAS GAUDIEŠIUS.
7 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Velžyje (Panevėžio r.) mirė kunigas FELICIJONAS LIALIS. Gimė 1870 m. sausio 4 d. Pumpėnų parapijoje. 1925 m. paskirtas Papilio klebonu.
7 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Troškūnuose (Anykščių r.) mirė inžinierius, kultūros istorikas, vertėjas, visuomenės ir valstybės veikėjas, buvęs Seimo pirmininkas, valstybės kontrolierius, ministras KONSTANTINAS ŠAKENIS. Gimė Veleniškiuose 1881 m. lapkričio 27 d. Parašė monografiją apie Vabalninką.
8 d. – 30 metų, kai (1989 m.) Čikagoje mirė filosofas, pedagogas RAPOLAS SERAPINAS. Gimė 1904 m. lapkričio 3 d. Gailaičiuose (Kretingos aps.). 1926–1933 m. mokytojavo Biržų apskrities pradinėse mokyklose.
9 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Grubiškyje gimė poetas JONAS RŪTENIS. Mirė 1932 m. Leningrade (dabar Sankt Peterburgas). Mokėsi Biržų gimnazijoje, dirbo Vabalninke.
9 d. – 15 metų, kai (2004 m.) Kaune mirė pedagogas, psichologijos mokslų daktaras, rašytojas VYTAUTAS TALAČKA. Gimė 1928 m. birželio 20 d. Panevėžyje. Dirbo Nemunėlio Radviliškyje.
10 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Panevėžyje nušautas karininkas JONAS JAKUBONIS. Gimė 1907 m. kovo 8 d. Balzieriškyje.
10 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Žaliojoje gimė rašytojas PETRAS VENCLOVA.
11 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Vaskoniuose (Panevėžio r.) gimė kunigas VYTAUTAS DAGELIS. 2008–2017 m. Pabiržės klebonas.
11 d. – 50 metų, kai (1969 m.) Čikagoje mirė veterinarijos gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras, vadovėlių autorius JUOZAS MOTIEJŪNAS. Gimė 1896 m. gegužės 21 d. Juodupyje (Anykščių r.). Dirbo Biržų apskrities veterinarijos gydytoju.
11 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Ūdrupyje (Rokiškio r.) gimė kunigas JUOZAPAS VARNAS. Mirė 1990 m. liepos 9 d. Vabalninke. Ilgametis Vabalninko parapijos klebonas.
12 d. – 90 metų, kai (1929 m.) gimė humanitarinių mokslų (kalbotyros) daktaras, KMU Medicinos fakulteto kalbų katedros docentas JONAS BAJORAS. 1956–1958 m. Vabalninko vidurinės mokyklos mokytojas, direktorius. Mirė 2011 m. rugsėjo 27 d.
13 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Vilniuje mirė režisierius, aktorius, dramaturgas BORISAS DAUGUVIETIS. Gimė 1885 m. kovo 26 d. Dauguviečiuose.
13 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Kelmaičiuose (Lazdijų r.) gimė kalbininkė, pedagogė, docentė ELZBIETA MIKALAUSKAITĖ. Mirė 1970 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje. Mokytojavo Biržų gimnazijoje.
14 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Joniškėlio vlsč. gimė karininkas LEONAS LATONAS. Žuvo kalėjime 1943 m. balandžio 1 d. 1932 m. – pasienio policijos Biržų baro II eilės rajono viršininkas.
15 d. – 30 metų, kai (1989 m.) Sidnėjuje mirė karininkas JUOZAS JABLONSKAS. Gimė 1912 m. balandžio 16 d. Meškalaukyje (Pasvalio r.). 1933 m. baigė Biržų gimnaziją.
15 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Sankt Peterburge gimė chorvedys, muzikos pedagogas APOLINARAS LIKERAUSKAS. Mirė 1984 m. vasario 5 d. Antaviliuose (Vilniaus r.). Nuo 1910 m. gyveno, dirbo Biržų rajone.
15 d. – 30 metų, kai (1989 m.) Naujojoje Zelandijoje mirė evangelikų reformatų kuratorius, inžinierius PETRAS RAMUTĖNAS. Gimė 1920 m. lapkričio 5 d. Žardiniuose.
17 d – 100 metų, kai (1919 m.) Gervelėnuose gimė literatė STEFANIJA SAMULĖNAITĖ. Mirė 2011 m. rugsėjo 23 d. Biržuose.
20 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Vilniaus rajone gimė kunigas HENRIKAS BERNATOVIČIUS. Mirė 2017 m. sausio 20 d. Vabalninke. Buvęs N. Radviliškio parapijos klebonas, Vabalninko bažnyčios kunigas rezidentas.
20 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Likėnuose mirė buvęs Biržų rajono vykdomojo komiteto pirmininkas ALBINAS TUMĖNAS. Gimė 1932 m. gegužės 1 d. Čepeliškėse (Zarasų r.).
21 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Žiliškiuose gimė gydytoja oftalmologė, mokslų daktarė GENOVAITĖ JUSAITIENĖ.
22 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Šiauliuose gimė gydytojas neurologas, akupunktūros bei manualinės terapijos specialistas ALFREDAS MARUŠKA. Gyveno Biržuose.
23 d. – 155 metai, kai (1864 m.) gimė provizorius APOLINARAS MARCINKEVIČIUS. Mirė 1941 m. vasario 14 d. 1905 m. gruodžio 4–5 d. dirbo Didžiajame Vilniaus Seime. Buvo Biržų Laisvamanių etinės kultūros draugijos pirmininku.
23 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Biržuose gimė ekonomistas, žinomas krepšininkas SAULIUS PATKAUSKAS.
24 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Papilyje gimė socialinių mokslų daktaras, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas ALGIMANTAS JANKAUSKAS.
25 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Kaune mirė veterinarijos gydytojas parazitologas, veterinarijos mokslų daktaras, buvęs Veterinarijos akademijos rektorius JONAS ČYGAS. Gimė 1910 m. kovo 11 d. Jasiškiuose.
25 d. – 150 metų, kai (1869 m.) Lemuje (Suomija) gimė suomių tautosakininkas, lietuvių tautosakos rinkėjas ir tyrinėtojas AUGUSTAS ROBERTAS NIEMIS. Mirė 1931 m. spalio 28 d. Helsinkyje (Suomija). Kartu su Adolfu Sabaliausku-Žalia Rūta rinko tautosaką Biržų krašte.
27 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Alytuje gimė žurnalistė NATALIJA BAJORIŪNIENĖ. 1955–1958 m. „Raudonojo artojo" redaktorė (dabartinis „Biržiečių žodis").
29 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Pabiržėje gimė kompozitorius, dirigentas, pedagogas BRONIUS BUDRIŪNAS. Mirė 1994 m. spalio 11 d. Los Angelese.
29 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Pasvalyje gimė keramikė, pedagogė GRAŽINA PETRONYTĖ-VISOCKIENĖ. Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos dailės skyriaus mokytoja.
30 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Rygoje gimė JAV chirurgė ortopėdė, medicinos mokslų daktarė ALVINA ŠABANIENĖ (SABANAS-WELLS). Mokėsi Biržų gimnazijoje.
31 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Biržuose gimė architektė VIDA DEVINDUONIENĖ.
31 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Jaugėluose (Radviliškio r.) gimė gydytojas ginekologas ZENIS GEDMINAS. 1976–1986 m. dirbo Biržų ligoninėje gydytoju, vyr. gydytojo pavaduotoju.
1 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Kaune mirė Biržų apskrities inžinierius POVILAS VILIŪNAS. Gimė 1902 m. gruodžio 9 d. Armališkėse (Utenos r.). 1933–1944 m. dirbo Biržų apskrities inžinieriumi.
2 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Kaune gimė teatrologas EGMONTAS GEORGAS JANSONAS. Mirė 2007 m. spalio 3 d. Vilniuje. Vaikystėje gyveno Biržuose.
2 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Kirsnelėje (Lazdijų r.) gimė literatas JONAS KERŠULIS. Mirė 1996 m. balandžio 7 d. Palaidotas Pabiržėje.
3 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Pasvaliečiuose gimė vargonininkas, chorvedys JONAS JUŠKA. Mirė 2013 m. spalio 24 d. Australijoje.
3 d. – 15 metų, kai (2004 m.) Vilniuje mirė karininkas JONAS SRIBIKĖ. Gimė 1912 m. balandžio 1 d. Strazdžiuose.
4 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Novostroikoje (Irkutsko sr., Rusija) gimė tautodailininkė RAMUTĖ DREVINSKAITĖ-KRAUJALIENĖ. 1972 m. mokėsi Biržų 2-oje vidurinėje mokykloje.
4 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Čikagoje mirė moterų judėjimo veikėja, „Birutės" draugijos organizatorė STEFANIJA TYRULYTĖ-OŽELIENĖ. Gimė 1900 m. spalio 25 d. Biržuose.
5 d. – 265 metai, kai (1754 m.) Juostaviečiuose gimė reformatų literatūros rengėjas MYKOLAS CERAUSKAS (CERASKIS, VAŠKAS). Mirė 1824 m. lapkričio 11 d. Biržuose.
5 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Biržuose gimė pedagogas, verslininkas KOSTAS GALVELIS.
5 d. – 15 metų, kai (2004 m.) Vabalninke mirė buvęs Vabalninko žemės ūkio technikumo direktorius ALGIRDAS PUODŽIUS. Gimė 1934 m. rugpjūčio 21 d. Spuliuose (Molėtų r.).
6 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Meištuose (Šakių r.) gimė karininkas VINCAS MATIJOŠAITIS. Tarnavo Biržų pašte.
6 d. – 30 metų, kai (1989 m.) mirė poetas JONAS SNARSKIS. Gimė 1898 m. balandžio 5 d. Biržuose. Dirbo Biržų spaustuvėje.
9 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Saukų vnk. (Latvija) gimė karininkas JONAS AUKSTINIS. Baigė Biržų gimnaziją.
9 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Biržuose gimė stalo tenisininkas, treneris ALBINAS ČEPAITIS.
9 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Vabalninke mirė knygnešys PRANAS STAKAUSKAS. Gimė 1860 m. vasario 9 d. Vabalninke.
9 d. – 10 metų, kai (2009 m.) Biržuose mirė meteorologas VYTAUTAS VAITEKONIS. Gimė 1920 m. liepos 17 d. Klausučiuose.
10 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Biržuose gimė Biržų „Saulės" gimnazijos muzikos mokytoja metodininkė, mišraus jaunimo choro vadovė DANGUOLĖ KAZAKEVIČIENĖ.
10 d. – 15 metų, kai (2004 m.) Vabalninke mirė buvęs Vabalninko žemės ūkio mokyklos pavaduotojas, dėstytojas JONAS ŠERELIS. Gimė 1932 m. balandžio 24 d. Narvuose (Kaišiadorių r.).
11 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Rygoje gimė karininkas STASYS MILKAITIS (MILKEVIČIUS). Mirė 1945 m. Yra gyvenęs Biržuose.
12 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Biržuose gimė lengvaatletė, Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė AUSTRA SKUJYTĖ.
12 d. – 140 metų, kai (1879 m.) Krikščiuose gimė inžinierius, geležinkelininkas, diplomatas JONAS SABALIAUSKAS. Mirė 1967 m. lapkričio 29 d. Vokietijoje.
13 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Biržuose gimė pulkininkas, Vadovybės apsaugos departamento prie LR VRM direktorius RAIMUNDAS KAIRYS.
15 d. – 40 metų, kai (1979 m.) gimė dizainerė AUDRONĖ INDRELIŪNAITĖ.
15 d. – 25 metai, kai (1994 m.) JAV mirė karininkas, agronomas ALBINAS KAZIŪNAS. Gimė 1913 m. sausio 27 d. Geidžiūnuose.
15 d. – 75 metai, kai (1944 m.) gimė fotografas, literatas STASYS VALAITIS. Mirė 2001 m. balandžio 25 d.
16 d. – 45 metai, kai (1974 m.) gimė gydytojas odontologas, alpinistas MINDAUGAS LESKAUSKAS. Gyvena ir dirba Biržuose.
16 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Rokiškyje gimė tapytoja, pedagogė JŪRATĖ PRANCILIAUSKIENĖ.
16 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Vilniuje gimė architektė IRENA SAKALAUSKAITĖ. Projektavo Likėnų sanatorijos parko sutvarkymą (1988).
17 d. – 45 metai, kai (1974 m.) mirė ekonomistas, knygų autorius BRONIUS VAITKEVIČIUS. Gimė 1922 m. rugsėjo 22 d. Špygiuose.
17 d. – 30 metų, kai (1989 m.) mirė inžinierius geodezininkas, ilgametis Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, geodezijos katedros vadovas PETRAS VARIAKOJIS. Gimė 1908 m. birželio 15 d. Tauniūnuose.
18 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Sližiuose gimė karininkas LEONAS PRĖNAS.
19 d. – 90 metų, kai (1929 m.) gimė ūkininkė, literatė JANINA BIRUTĖ ČIŽAUSKIENĖ. Mirė 2012 m. spalio 10 d. Kvetkuose.
20 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Rygoje gimė kunigas GERARDAS DUNDA. Mirė 1996 m. balandžio 15 d. Dirbo Biržuose.
20 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Nemunėlio Radviliškyje mirė liaudies muzikantas PETRAS NATKA. Gimė 1891 m. kovo 5 d. Jasiškiuose.
20 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Diliuose gimė tautodailininkas (tapytojas) ALBERTAS PETKEVIČIUS. Mirė 2007 m. kovo 8 d. Biržuose. Palaidotas Pasvalyje.
20 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Astrave gimė mokytoja, literatė RIMA TUNKŪNIENĖ.
21 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Spuliuose (Molėtų r.) gimė buvęs Vabalninko žemės ūkio mokyklos technikumo direktorius ALGIRDAS PUODŽIUS. Mirė 2004 m. rugpjūčio 5 d. Vabalninke.
23 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Panevėžyje mirė kunigas, knygnešys JONAS KARBAUSKAS. Gimė 1866 m. gruodžio 10 d. Peičiūnuose (Pakruojo r.). Dirbo Kupreliškyje, čia suorganizavo slaptą lietuvišką mokyklą.
23 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Biržuose gimė gydytoja FELICIJA BALBIERYTĖ-KARPALOVA.
24 d. – 45 metai, kai (1974 m.) gimė tapytoja, dailininkų grupės „8 plius" narė SONATA VASYLIŪTĖ-ČEPUKĖNIENĖ.
25 d. – 130 metų, kai (1889 m.) Švobiškyje (Pasvalio r.) gimė botanikas, floristas, biologijos mokslų daktaras POVILAS SNARSKIS. Mirė 1969 m. lapkričio 17 d. Vilniuje. 1919–1920 m. mokytojavo Pabiržėje, Biržuose.
26 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Gajūnuose gimė verslininkas, 2008–2012 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys VALDEMARAS VALKIŪNAS.
27 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Ivoniškyje gimė evangelikų reformatų kuratorius JONAS DAGYS. Mirė 1985 m. rugsėjo 6 d.
29 d. – 10 metų, kai (2009 m.) Toms Rivere (JAV) mirė karininkas LEONAS MORKŪNAS. Gimė 1916 m. rugsėjo 6 d. Ančiškiuose.
29 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Dirvoniškyje gimė karininkas JONAS ZAGORSKIS. Mirė 1985 m. vasario 5 d. Kretingoje.
30 d. – 35 metai, kai (1984 m.) Likėnuose mirė karininkas EDVARDAS RULINSKAS. Gimė 1894 m. spalio 13 d. Pabaliuose (Tauragės apskr.).
31 d. – 130 metų, kai (1889 m.) Mieleišiuose gimė kunigas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios superintendentas POVILAS JAŠINSKAS. Mirė 1982 m. gegužės 19 d. Biržuose.
31 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Vabalninke gimė dailininkas grafikas JUSTAS TOLVAIŠIS. Mirė 2008 m. liepos 30 d. Kaune.
? d. – 75 metai, kai (1944 m.) žuvo karininkas POVILAS PARADNIKAS. Gimė 1906 m. rugpjūčio 14 d. Štadviliuose (Zarasų r.). Palaidotas Kupreliškio kapinėse.
1 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Gataučiuose gimė zoologas, gamtos mokslų daktaras VIRGINIJUS SRUOGA.
2 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Baltimorėje mirė publicistas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas MOTIEJUS KARAŠA. Gimė 1895 m. Paberžiuose 1895 m. rugsėjo 10 d.
2 d. – 15 metų, kai (2004 m.) mirė kunigas, poetas, tautosakos rinkėjas ANTANAS VALANTINAS. Gimė 1916 m. lapkričio 14 d. Vėriškiuose (Radviliškio r.). Kunigavo Biržuose, Vabalninke, Kupreliškyje, Smilgiuose.
3 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Južintuose (Rokiškio r.) gimė pedagogė BRONĖ JUŠKAITĖ-KLUSIENĖ. Mirė 2002 m. gruodžio 30 d. Kvetkuose. Mokytojavo Papilyje, Kvetkuose.
3 d. – 20 metų, kai (1999 m.) Vilniuje mirė chemijos inžinierius, mokslininkas DONATAS ŠATAS. Gimė 1929 m. balandžio 7 d. Vabalninke.
4 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Jurginiškiuose (Kauno r.) gimė gydytojas, ilgametis Biržų ligoninės rentgenologas, vyr. gydytojo pavaduotojas VYTAUTAS GYLYS. Mirė 1989 m. sausio 5 d. Biržuose.
4 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Vilniuje mirė prozininkas, žurnalistas ROMUALDAS LUKINSKAS. Gimė 1911 m. liepos 16 d. Akmenėje (Biržų r.).
5 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Kilučiuose gimė inžinierius, ilgametis Biržų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas ALGIMANTAS KRIKŠČIUKAS. Mirė 2005 m. gegužės 8 d. Biržuose.
5 d. – 145 metai, kai (1874 m.) Kuzmine (Rusija) gimė architektas MYKOLAS SONGAILA. Mirė 1941 m. rugsėjo 12 d. Kaune. Pagal jo projektą ir jam vadovaujant 1935 m. Biržuose pastatytas banko pastatas.
6 d. – 30 metų, kai (1989 m.) Toronte mirė skulptorius JOKŪBAS DAGYS. Gimė 1905 m. gruodžio 16 d. Šlepščiuose.
8 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Daudžgiriuose gimė ekonomistas, socialinių mokslų daktaras VALENTINAS DUBINAS.
8 d. – 5 metai, kai (2014 m.) Vilniuje mirė poetė ALMA KAROSAITĖ. Gimė 1945 m. sausio 19 d. Gavėnuose.
9 d. – 30 metų, kai (1989 m.) Vilniuje mirė poetė, tautosakininkė PRANĖ AUKŠTIKALNYTĖ-JOKIMAITIENĖ. Gimė 1922 m. kovo 1 d. Vabalninke.
9 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Gailioniuose (Pasvalio r.). gimė karininkas PETRAS GENYS. Mirė 1969 m. spalio 5 d. JAV. Buvęs Biržų apskrities komendantas.
12 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Kirdonyse gimė dainininkas, pedagogas, kultūros veikėjas VALERIJONAS INDRIKONIS. Mirė 2008 m. gruodžio 22 d.
12 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Skuode gimė kūno kultūros mokytojas ALGIRDAS MUKAS. Mirė 1994 m. rugsėjo 17 d. Biržuose. Nuo 1953 m. dirbo kultūros mokytoju, treneriu Biržuose.
13 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Gajūnuose gimė pedagogas JUOZAS STIKLERIS. Mirė 1999 m. spalio mėn. Ilgametis Pabiržės vidurinės mokyklos mokytojas, direktorius.
14 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Biržuose gimė tautodailininkas tapytojas VIDMANTAS STREIKUS. Mirė 2000 m. birželio 24 d. Biržuose.
15 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Bajoriškiuose gimė agronomas, ilgametis Kratiškių apylinkės pirmininkas, kraštotyrininkas ERNASTAS MEŠKINIS. Mirė 2007 m. rugpjūčio 8 d. Kratiškiuose.
15 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Remeikiuose gimė vienas iš pirmųjų Lietuvos karo lakūnų, savanoris, pulkininkas leitenantas LEONARDAS PESECKAS. Mirė 1976 m. gegužės 29 d. Čikagoje.
16 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Plikiuose gimė gydytoja pediatrė BIRUTĖ KUČINSKAITĖ-AMBROZAITIENĖ. Mirė 2008 m. sausio d. Vilniuje.
17 d. – 125 metai, kai (1894 m.) gimė karininkas PETRAS KAUŠIS (KAUŠYS). Gyveno Biržuose, dirbo inžinieriumi.
17 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Biržuose mirė sporto pedagogas, treneris ALGIRDAS MUKAS. Gimė 1929 m. rugsėjo 12 d. Skuode.
19 d. – 5 metai, kai (2014 m.) Biržuose mirė mokytoja, literatė ALDONA ČERNIAUSKIENĖ. Gimė 1926 m. birželio 27 d. Biržuose.
19 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Kaune mirė kompozitorius, vargonininkas JUOZAS NAUJALIS. Gimė 1869 m. balandžio 9 d. Raudondvaryje (Kauno r.). Vargoninkavo Vabalninke.
20 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Urboniškyje gimė kunigas, visuomenininkas JONAS GASIŪNAS. Mirė 1998 m. kovo 9 d. JAV.
21 d. – 5 metai, kai (2014 m.) Papilyje mirė pedagogas, buvęs Papilio pagrindinės mokyklos direktorius JONAS JANKŪNAS. Gimė 1951 m. vasario 3 d. Miliškiuose.
23 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Aukštuoliuose gimė kunigas, filosofas, literatas JUOZAS LOMANAS. Mirė 1959 m. vasario 7 d. Linkuvoje. Palaidotas Vabalninke. Buvo Biržų gimnazijos kapelionu.
25 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Mediniuose (Pasvalio r.) gimė savanoris KAZYS ČEPULIS. Gyveno Daumėnų kaime.
25 d. – 65 metai, kai (1954 m.) netoli Kuginių kaimo nušautas partizanas, Vyčio apygardos, Pilėnų tėvonijos vadas STEPONAS GIEDRIKAS. Gimė 1925 m. spalio 5 d. Biržų raj.
26 d. – 65 metai, kai (1934 m.) gimė finansininkas VYTAUTAS JURNA. AB Turto banko valdybos pirmininkas. 1956 m. Biržų raj. finansų skyriaus inspektorius.
29 d. – 90 metų, kai (1929 m.) gimė Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras VLADIMIRAS BERIOZOVAS. Mirė 2016 m. kovo 16 d. Yra gyvenęs Lebeniškiuose, I klasę baigė Biržuose.
1 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Šlepščiuose gimė poetas, rašytojas, fotomenininkas, kūrybinis darbuotojas ALIS BALBIERIUS.
1 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Tyruliuose (Radviliškio r.) gimė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras DALIUS BITAITIS. Gyveno ir mokėsi Biržuose.
1 d. – 160 metų, kai (1859 m.) Panevėžyje gimė Nepriklausomos Lietuvos ministras be portfelio žydų reikalams BERNARDAS FRIDMANAS. Mirė 1929 m. spalio 22 d. Panevėžyje. 1886–1915 m. advokatavo Biržuose ir Panevėžyje.
2 d. – 155 metai, kai (1864 m.) Nemunėlio Radviliškyje gimė medicinos mokslų daktaras, oftalmologas JONAS CUMFTAS. Mirė 1929 m. vasario 28 d. Vilniuje.
2 d. – 215 metų, kai (1804 m.) gimė gruzinų poetas GRIGOLIS ORBELIANI. Mirė 1883 m. kovo 21 d. Kelerius metus praleidęs ištremtyje Lietuvoje, gyveno ir Biržuose.
2 d. – 5 metai, kai (2014 m.) Vilniuje mirė geologas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius POVILAS SUVEIZDIS. Gimė 1931 m. birželio 30 d. Kaune. 1940–1950 m. mokėsi Biržuose.
3 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Biržuose gimė laikraščio „Klaipėda" vyr. redaktoriaus pavaduotojas VIDMANTAS NASTOPKA.
5 d. – 50 metų, kai (1969 m.) JAV mirė karininkas PETRAS GENYS. Gimė 1894 m. rugsėjo 9 d. Gailioniuose (Pasvalio r.). Buvęs Biržų apskrities komendantas.
8 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Čikagoje mirė Lietuvos fondo narys, visuomenės veikėjas JONAS GUOBUŽIS. Gimė 1907 m. gegužės 16 d. Pabiržės parapijoje.
8 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Želniškiuose (Panevėžio r.) gimė gydytojas chirurgas, Biržų poliklinikos vadovas LEONIDAS SOLOGUBOVAS.
8 d. – 25 metai, kai (1994 m.) JAV mirė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios išeivijoje kolegijos prezidentas, ekonomistas MOTIEJUS TAMULĖNAS. Gimė 1912 m. gruodžio 22 d. Gajūnuose.
9 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Vilniuje mirė Komunistų partijos veikėjas KAZIMIERAS BITINAS. Gimė 1928 m. balandžio 1 d. Pasvalyje. 1962–1983 m. dirbo Biržuose.
9 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Vabalninke gimė tapytojas, pedagogas ALGIRDAS VENSKUS.
11 d. – 25 metai, kai (1994 m.) JAV mirė kompozitorius, pedagogas, dirigentas BRONIUS BUDRIŪNAS. Gimė 1909 m. liepos 29 d. Pabiržėje.
11 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Šiliškiuose gimė karininkas EDVARDAS JUKNAITIS (slap. Juozaitis, Petraitis). Mirė 1947 m. rugsėjo 6 d. Varėnos r.
12 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Leitiškiuose gimė kunigas, filosofas, filosofijos mokslų daktaras ANDRIUS BALTINIS. Mirė 1975 m. rugsėjo 5 d. Čikagoje.
12 d. – 125 metai, kai (1974 m.) Paalsyje (Raseinių r.) gimė pedagogas, teisininkas ANTANAS STANKUS. Mirė 1974 m. gruodžio 5 d. Vilniuje. 1933–1941 m. dirbo advokatu Biržuose.
13 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Gulbinuose gimė poetas, pedagogas PAULIUS DREVINIS. Mirė 1990 lapkričio 22 d. Klaipėdoje. Palaidotas Daumėnuose.
13 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Pabalčiuose (Tauragės r.) gimė karininkas EDVARDAS RULINSKAS. Mirė 1984 m. rugpjūčio 30 d. Likėnuose. Palaidotas Pabiržės kapinėse.
13 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Žadeikiuose (Kupiškio r.) gimė karininkas JONAS ŠABLICKAS. Mirė 1996 m. spalio mėn. Baigė Biržų gimnaziją.
15 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Menklaukiuose (Šilutės r.) gimė pedagogė, literatė BIRUTĖ GALVELIENĖ.
15 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Biržuose gimė habilituotas fizinių mokslų (chemija) daktaras, VU Chemijos fakulteto Analizinės ir aplinkos chemijos katedros profesorius AUDRIUS PADARAUSKAS.
16 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Panevėžyje mirė spaudos bendradarbis, poetas JUOZAS ČERKESAS. Gimė 1884 m. kovo 19 d. Bernotuose (Panevėžio r.). Dirbo raštininku Vabalninke.
16 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Vilniuje mirė mokslininkė, teisės mokslų daktarė, docentė ANDA LEDA DAGYTĖ- JUODPUSIENĖ. Gimė 1940 m. liepos 14 d. Benupėje.
16 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Vilniuje gimė agronomas, evangelikų reformatų veikėjas VIKTORAS KAROSAS. Mirė 1982 m. liepos 28 d. JAV. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
17 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Naciūnuose gimė pedagogė BRONĖ AUKŠTIKALNIENĖ. 1955 – 1958 m. Geidžiūnų vidurinės mokyklos mokytoja.
18 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Kviriškyje gimė pedagogas, tautosakininkas, esperanto kalbos propaguotojas PETRAS LAPIENĖ. Mirė 1943 m. rugsėjo 2 d. Kaune.
19 d. – 75 metai, kai (1944 m.) mirė karininkas MEČYS BALČIŪNAS. 1936–1940 m. Lietuvos-Latvijos pasienio policijos Biržų baro Virškupėnų rajono viršininkas.
19 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Biržuose mirė karininkas STASYS NASTOPKA. Gimė 1881 m. birželio 19 d. Rinkuškiuose.
20 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Tomsko sr., Rusija gimė pedagogas, rankinio treneris, sporto darbuotojas ARVYDAS DAUGIS. Dirba Pasvalyje. Baigė Nemunėlio Radviliškio vidurinę mokyklą.
20 d. – 20 metų, kai (1999 m.) Panevėžyje mirė mokytoja, kraštotyrininkė ELENA GABULAITĖ. Gimė 1916 m. rugsėjo 2 d. Žudžiuose (Panevėžio r.). Dirbo Biržų gimnazijoje, „Biržų žinių" redakcijoje.
20 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Šniūriškiuose gimė gydytojas, sveikatos apsaugos organizatorius, medicinos mokslų kandidatas PETRAS JAŠINSKAS. Mirė 1986 m. balandžio 28 d. Kaune.
20 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Dirvonakiuose gimė karininkas JONAS KUTRA. Mirė 1961 m. rugpjūčio 30 d. Liekniškyje. Palaidotas Dirvonakių evangelikų reformatų kapinėse.
21 d. – 55 metai, kai (1964 m.) mirė mokytojas, evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius PETRAS DUBRA. Gimė 1900 m. lapkričio 30 d. Daukniškiuose.
21 d. – 40 metų, kai (1979 m.) gimė mokslų daktaras (fizikiniai mokslai, chemija) ARŪNAS STIRKĖ. Mokėsi Vabalninko vidurinėje mokykloje.
22 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Panevėžyje mirė Nepriklausomos Lietuvos ministras be portfelio žydų reikalams BERNARDAS FRIDMANAS. Gimė 1859 m. spalio 1 d. Panevėžyje. 1886–1915 m. advokatavo Biržuose ir Panevėžyje.
22 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Rygoje gimė ekonomistas, buvęs Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas, visuomenės veikėjas KSAVERAS KAIRYS. Mirė 1991 m. liepos 12 d. Vilniuje. Gyveno ir mokėsi Biržuose. Biržų miesto garbės pilietis.
22 d. – 75 metai, kai (1944 m.) tremtyje Rusijoje mirė visuomenės veikėjas, „Biržų žinių" redaktorius MARTYNAS MAŽUIKA. Gimė 1889 m. lapkričio 4 d. Galintiškiuose.
23 d. – 30 metų, kai (1989 m.) Anykščiuose mirė vargonininkas, chorvedys PRANAS DŪMANAS. Gimė 1924 m. vasario 24 d. Daukniškiuose (Panevėžio r.). 1945–1948 m. vargoninkavo Kupreliškio bažnyčioje, 1953–1960 m. dėstė muziką Vabalninko vidurinėje mokykloje, vadovavo moksleivių, kultūros namų ir žemės ūkio mokyklos mišriems chorams.
23 d. – 10 metų, kai (2009 m.) Vilniuje mirė geografas, fizinių mokslų daktaras, žygeivių judėjimo Lietuvoje pradininkas RIMANTAS KRUPICKAS. Gimė 1943 m. liepos 9 d. Vilniuje. Baigė Vabalninko vidurinę mokyklą.
23 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Pramislavoje (Rokiškio r.) gimė karininkas IGNAS POVILAVIČIUS. Mirė 1978 m. gruodžio 12 d., palaidotas Niujorke. 1938 m. perkeltas raštvedžiu į Biržų aps. komendantūrą.
25 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Biržuose gimė elektronikos inžinierius LEONAS KUGINYS. Mirė 2011 m. vasario 9 d.
27 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Biržuose gimė IT specialistas, keliautojas, muzikantas GIEDRIUS BALBIERIS.
27 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Biržuose gimė parašiutininkė, trenerė, teisėja JŪRATĖ ONA PAŠKEVIČIŪTĖ-GUTNIKIENĖ.
27 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Inkūnuose gimė tautodailininkas, medžio drožėjas LEONAS PEREKŠLIS. Mirė 2014 m. liepos 27 d.
28 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Biržuose gimė dailininkė IRENA TREČIOKAITĖ-ŽEBENKIENĖ. Mirė 1985 m. sausio 13 d. Vilniuje.
29 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Kauniuose gimė karininkas PRANAS KRIVICKAS. Žuvo 1944 m. kovo 21 d. lageryje.
29 d. – 20 metų, kai (1999 m.) mirė kunigas, Lietuvos bažnyčios kronikos knygų leidėjas KAZIMIERAS KUZMINSKAS. Gimė 1906 m. spalio 26 d. Dirbo Vabalninke.
31 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Gudžiūnuose (Kėdainių r.) gimė visuomenės veikėja EMILIJA PARAŠČIAKAITĖ. Mirė Kaune 1988 m. sausio 22 d. 1950–1956 m. dirbo Biržuose.
1 d. – 185 metai, kai (1834 m.) Jokšiškyje (Kupiškio r.) gimė kunigas ANTANAS VALENTAS. Mirė 1928 m. kovo 4 d. Švėkšnoje. Kunigavo Pabiržėje, Kupreliškyje.
3 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Kaune mirė kunigas, religinių raštų rengėjas, visuomenės veikėjas POVILAS DOGELIS. Gimė 1877 m. vasario 1 d. Kniebionyse (Raseinių r.). Dirbo Kvetkuose, Papilyje.
3 d. – 10 metų, kai (2009 m.) Biržuose mirė fotografas PETRAS MEŠKAUSKAS. Gimė 1921 m. spalio 28 d. Vanagiškiuose (Panevėžio r.).
3 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Gailaičiuose (Kretingos aps.) gimė filosofas, pedagogas RAPOLAS SERAPINAS. Mirė 1989 m. liepos 8 d. Čikagoje. 1926–1933 m. mokytojavo Biržų aps. pradinėse mokyklose.
4 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Tumasonyse (Rokiškio r.) gimė JONAS KAIRELIS. 1954–1964 m. dirbo Biržų rajono tarybos vykdomojo komiteto pirmininku.
4 d. – 130 metų, kai (1889 m.) Galintiškiuose gimė visuomenės veikėjas, „Biržų žinių" redaktorius MARTYNAS MAŽUIKA. Mirė 1944 m. spalio 22 d. tremtyje Rusijoje.
4 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Nausėdžiuose gimė Biržų meteorologijos stoties viršininkas BRONIUS MEDINIS.
4 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Manikūnuose (Pasvalio r.) gimė tautodailininkas, medžio drožėjas JONAS MICEVIČIUS. Mirė 2017 m. rugpjūčio 27 d. Biržuose.
5 d. – 140 metų, kai (1879 m.) Joniškyje gimė generolas, Nepriklausomybės kovų dalyvis MAKSIMAS KATCHE. Mirė 1933 m. birželio 10 d. Biržuose. Gyveno, palaidotas Biržuose.
6 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Krauleidžiuose (Šilutės r.) gimė ūkininkas, buvęs Papilio seniūnas GEDIMINAS ARNAŠIUS.
6 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Krinčine (Pasvalio r.) gimė literatė STANISLAVA BALČIŪNIENĖ. Mirė 1994 m. gegužės 6 d. Mokėsi, gyveno Biržuose.
6 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Kilučiuose gimė literatė ONA ALDONA DAGYTĖ-RAUDUVIENĖ-JUSEVIČIENĖ. Mirė 2015 m. spalio 12 d. Kilučiuose.
6 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Dargužiuose (Radviliškio r.) gimė karininkas, kunigas PETRAS SENULIS. Kunigavo Suoste. 1946 m. suimtas, kalintas Biržuose.
6 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Berlyne mirė literatūros istorikas ir kritikas, publicistas, visuomenės veikėjas JONAS ŠLIŪPAS. Gimė 1861 m. kovo 7 d. Rakandžiuose (Šiaulių r.). 1921 m. mokytojavo Biržų gimnazijoje. Vienas iš Biržų spaustuvės savininkų.
7 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Toliūnuose gimė karininkas PETRAS BALČIŪNAS. Baigė Biržų gimnaziją.
7 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Detroite mirė medicinos daktaras POVILAS ŠEPETYS. Gimė 1917 m. spalio 15 d. Švilpiškiuose.
7 d. – 110 metų, kai (1909 m.) gimė gydytojas, buvęs Likėnų sanatorijos vyr. gydytojas IGNAS VAITOŠKA. Mirė 1983 m. gruodžio 22 d.
8 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Pasvalyje gimė karininkas KAZYS PETKEVIČIUS. Sušaudytas 1943 m. 1916 m. baigė Biržų gimnazijos 5 klases.
9 d. – 5 metai, kai (2014 m.) Vabalninke mirė Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo muziejaus vadovė ONA ŠOBLINSKIENĖ. Gimė 1935 m. kovo 29 d. Pabiržėje.
9 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Biržuose gimė hidrotechnikas, aviacijos leitenantas KONRADAS BRUNONAS VASILIS-VASILIAUSKAS. Mirė 1964 m. kovo 13 d.
10 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Klausučiuose gimė fizikė, fizikos ir matematikos mokslų daktarė RENATA EMILIJA BAREIKIENĖ.
10 d. – 135 metai, kai (1884 m.) Barklainiuose (Pasvalio r.) gimė visuomenės veikėjas JULIUS DAUBARAS. Mirė 1943 m. tremtyje Jakutijoje. 1922–1927 m. dirbo Biržuose.
10 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Kaune mirė tapytojas, skulptorius JUOZAS ZIKARAS. Gimė 1881 m. lapkričio 10 d. Kaune. Biržuose sukūrė Jonušo Radvilo paminklinį biustą.
11 d. – 195 metai, kai (1824 m.) Biržuose mirė reformatų literatūros rengėjas MYKOLAS CERAUSKAS (CERASKIS, VAŠKAS). Gimė 1754 m. rugpjūčio 5 d. Juostaviečiuose.
11 d. – 55 metai, kai (1964 m.) Jasiškiuose mirė liaudies muzikantė ELŽBIETA NATKIENĖ (ŠERNAITĖ). Gimė 1891 m. rugsėjo 12 d. Jasiškiuose.
12 d. – 55 metai, kai (1959 m.) Biržuose gimė dailininkas, fotografas, pedagogas DONATAS KUČINSKAS.
13 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Nemunėlio Radviliškyje gimė ryšininkas, ilgametis Biržų ryšio mazgo viršininkas OTAS ŠERNAS.
15 d. – 35 metai, kai (1984 m.) Kaune mirė karininkas JOKŪBAS DAGYS. Gimė 1898 m. lapkričio 11 d. Vinkšniniuose.
15 d. – 30 metų, kai (1989 m.) Biržuose gimė sportininkas, boksininkas, Lietuvos bokso čempionas TADAS TAMAŠAUSKAS.
15 d. – 130 metų, kai (1889 m.) Vabalninke gimė 1905 m. revoliucinių įvykių Vabalninke dalyvis, lietuvių išeivijos Amerikoje veikėjas ANTANAS VADOPALAS. Mirė 1974 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje.
15 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Galiniuose (Pasvalio r.) gimė agronomas, knygų autorius ANTANAS VYČAS. Mirė 1971 m. balandžio 3 d. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
16 d. – 50 metų, kai (1969 m.) Vokietijoje mirė atsargos kapitonas STASYS SKEBERDIS. Gimė 1890 m. rugpjūčio 1 d. Kilučiuose.
16 d. – 135 metai, kai (1884 m.) Biržuose gimė filosofas, rašytojas VLADIMIRAS STANKEVIČIUS (nuo 1944 m. Vladas Stanka). Mirė 1968 m. gruodžio 25 d. Vašingtone.
16 d. – 35 metai, kai (1984 m.) mirė karininkas JUOZAS UOGINTAS. Gimė 1914 m. birželio 3 d. Grūžiuose (Pasvalio r.). Baigė Biržų gimnaziją.
17 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Pervalkuose (Pasvalio r.) gimė poetas, rezistencijos dalyvis BRONIUS KRIVICKAS. Žuvo 1952 m. rugsėjo 21 d. mūšiuose prie Raguvos (Panevėžio r.). Gyveno Biržų rajone, mokėsi Biržų gimnazijoje.
17 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Kaune mirė karininkas, teisininkas SILVESTRAS LEONAS. Gimė 1894 m. sausio 5 d. Leskavoje (Prienų r.). Dirbo teisėju Biržuose.
17 d. – 50 metų, kai (1969 m.) Vilniuje mirė botanikas, floristas, biologijos mokslų daktaras POVILAS SNARSKIS. Gimė 1889 m. rugpjūčio 25 d. Švobiškyje (Pasvalio r.). 1919–1920 m. mokytojavo Pabiržėje, Biržuose.
17 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Jurbarke gimė gydytojas virusologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, pilietinio karo Ispanijoje dalyvis MATAFIJA ŠEINBERGAS. 1933–1936 m. dirbo vaikų ligų gydytoju Biržuose.
19 d. – 105 metai, kai (1914 m.) Vabalninke gimė poetas LEONARDAS ŽITKEVIČIUS. Mirė 1995 m. kovo 6 d. Niujorke.
20 d. – 145 metai, kai (1874 m.) Vabalninke gimė Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas POVILAS BRAZDŽIUS. Mirė 1977 m. gegužės 29 d.
20 d. – 70 metų, kai (1949 m.) Kavarske (Anykščių r.) gimė teisininkė, nuo 1976 m. buvusi ilgametė SODROS Biržų skyriaus vedėja REGINA GRICIŪNIENĖ.
20 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Anžiliuose (Raseinių r.) gimė inžinierius architektas ROMUALDAS VYTAUTAS KAMINSKAS. Mirė 2010 m. gruodžio 13 d. Projektavo Astravo dvaro rūmų Biržuose restauraciją (1961 m. su A. Urbštu).
21 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Biržuose gimė akordeonininkas, muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras ALBERTAS VYTAUTAS BAIKA.
21 d. – 30 metų, kai (1984 m.) JAV mirė aktorius, visuomenės veikėjas JONAS KAZLAUSKAS. Gimė 1916 m. vasario 8 d. Kučgalyje.
23 d. – 25 metai, kai (1994 m.) Biržuose mirė gydytojas STASYS BALČIAUSKAS. Gimė Liepojoje 1913 m. birželio 19 d. (Latvija). Nuo 1942 m. dirbo Biržuose.
24 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Žeimiuose (Kėdainių r.) gimė dirigentas, muzikos pedagogas ALEKSANDRAS BOGDANAS. Mirė 1973 m. sausio 20 d. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
25 d. – 10 metų, kai Vilniuje mirė kariškis, rezistentas JUOZAS JANKAUSKAS. Gimė 1914 m. rugpjūčio 4 d. Grincagalėje (Kupiškio r.). Kalintas Biržuose.
26 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Laumekiuose gimė istorikas VLADAS JACKŪNAS. Mirė 1995 m. JAV.
26 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Medeikiuose gimė filosofijos daktaras, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto dekanas KĘSTUTIS DUBNIKAS.
26 d. – 100 metų, kai (1909 m.) Užušiliuose gimė pedagogė, žurnalistė, lietuvių išeivijos Amerikoje veikėja JULIJA SKEBERDYTĖ-MARAZIENĖ. Mirė 1994 m.
27 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Kaune mirė dainininkas, pedagogas, chorvedys PETRAS VISOCKIS. Gimė 1908 m. vasario 7 d. Lapiškiuose.
28 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Zizonyse gimė evangelikų reformatų kuratorius STASYS PALŠIS. Mirė 1976 m. lapkričio 10 d. JAV. Dirbo Biržų apskr. žemės tvarkytojo įstaigoje.
28 d. – 70 metų, kai (1949 m.) mirė karininkas, Dariaus ir Girėno tėvūnijos štabo karinio parengimo skyriaus viršininkas, dimisijos majoras JONAS RASTAUSKAS. Gimė 1917 m. gegužės 30 d. JAV. Gyveno Butniūnuose, žuvo Geidžiūnuose.
29 d. – 115 metų, kai (1904 m.) gimė mokytoja, visuomenės veikėja ELENA MASAITIENĖ (BALČIŪNIENĖ). Mirė 1980 m, spalio 4 d. JAV. Baigė Biržų gimnaziją.
29 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Vilniuje gimė architektas GINTARAS POČIUIPA. Projektavo Biržų ryšių mazgą (1989 m.).
1 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Dameliuose (Joniškio r.) gimė literatė LEOKADIJA AUGUSTAUSKAITĖ-JURGAITIENĖ. Gyvena Kvetkuose.
1 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Jokniūnuose gimė chemikė, mokytoja ekspertė, knygų autorė ANGELIJA KULIŠAUSKAITĖ-KALPOKIENĖ. Dirbo Biržų „Aušros" vidurinėje mokykloje. Mirė 2013 m. liepos 27 d. Biržuose.
1 d. – 45 metai, kai (1974 m.) JAV mirė gydytojas BALYS MATULIONIS. Gimė 1895 m. gegužės 28 d. Antakalniuose (Utenos r.). 1937 m. vadovavo komisijai, kuri ištyrė Likėnų sieros šaltinius ir pakeitė pradėtą Likėnų kurorto statybą.
2 d. – 165 metai, kai (1854 m.) Dauguviečiuose gimė teisininkas, pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Panevėžio apskrities viršininkas PRANAS DAUGUVIETIS. Mirė 1943 m. gruodžio 26 d. Panevėžyje.
2 d. – 60 metų, kai Biržuose gimė ekonomistė, knygos autorė JŪRATĖ MURNIKIENĖ. Mirė 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje.
2 d. – 35 metai, kai (1984 m.) Vilniuje mirė karininkas POVILAS RAKŠNYS. Gimė 1907 m. birželio 17 d. Mikšiūnuose (Joniškio r.). Dirbo viešosios policijos nuovados viršininku Vabalninke ir Biržuose.
3 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Mediniškiuose gimė karininkas ANTANAS ADOMONIS.
3 d. – 20 metų, kai (1999 m.) mirė žurnalistas VYTAUTAS MINIOTAS. Gimė 1928 m. vasario 22 d. Viekšniuose (Akmenės r.). 1949–1950 m. Biržų apskrities laikraščio „Biržiečių tarybinis žodis" redaktorius
5 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Vilniuje mirė pedagogas, teisininkas ANTANAS STANKUS. Gimė 1894 m. spalio 12 d. Paalsyje (Raseinių r.). 1933–1941 m. advokatavo Biržuose.
6 d. – 125 metai, kai (1894 m.) Nemunėlio Radviliškyje gimė veterinarijos gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras JUOZAS ŽEMAITIS. Mirė 1956 m. liepos 29 d. Kaune.
7 d. – 95 metai, kai (1924 m.) Venslaviškyje (Panevėžio r.) gimė Lietuvos liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotojas mokslui VYTAUTAS STANIKŪNAS. 1951–1966 m. mokytojavo Biržų I vidurinėje mokykloje.
7 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Biržų krašte gimė chorvedys, pedagogas ALFONSAS UZĖLA. Mirė 2011 m. gegužės 24 d. Palaidotas Smilgių kapinėse.
9 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Sibire nužudytas karininkas JONAS EIDUKAS. Gimė 1893 m. Paberžiuose.
9 d. – 90 metų, kai (1929 m.) Kubiliūnuose (Pasvalio r.) gimė kontrabosininkas, muzikos mokytojas, chorvedys VLADAS SKUJA. Mokėsi Biržų gimnazijoje.
10 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Satkūnuose gimė karininkas KRYSIUS ŠLEKYS. Žuvo 1945 m.
13 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Biržuose gimė buvęs ilgametis Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Visagino ir IAE apsaugai viršininkas VASILIJ FEDORENKO.
13 d. – 5 metai, kai (2014 m.) Papilyje mirė vargonininkas, fotografas PRANAS KUČINSKAS. Gimė 1922 m. sausio 12 d. Meilūnuose.
13 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Biržuose gimė ekonomistas RITAS VAIGINAS.
14 d. – 85 metai, kai (1934 m.) Kaune mirė hidrobiologas, socialdemokratų veikėjas, spaudos bendradarbis LEONAS ČERAŠKA. Gimė 1896 m. gegužės 6 d. Padaičiuose.
16 d. – 30 metų, kai (1989 m.) Biržuose mirė gydytojas chirurgas GYTIS JANUŠEVIČIUS. Gimė 1939 m. gruodžio 24 d. Žvirbliuose. Vienas iš Sąjūdžio Biržuose iniciatorių.
16 d. – 110 metų, kai (1909 m.) Gegiečiuose (Pakruojo r.) gimė dailininkė ALVYDA VILBRANTAITĖ-ZAJANČKAUSKIENĖ. Mirė 1980 m. birželio 27 d. Kaune. 1930–1944 m. gyveno, dirbo Biržuose.
18 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Valaikiškyje (Kupiškio r.) gimė mokytoja, literatė REGINA TAMOŠIŪNAITĖ-GRUBINSKIENĖ. Mokytojavo Biržų rajone, Biržų literatų klubo „Mūza" (1987 m.) įkūrėja.
19 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Biržuose gimė UAB „Tyla" direktorius LAIMUTIS JANUŠEVIČIUS.
20 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Biržuose gimė krepšininkas, A. Sabonio krepšinio mokyklos direktorius VIRGINIJUS JANKAUSKAS.
20 d. – 25 metai, kai (1994 m.) mirė zootechnikas, mokslininkas, ilgametis Žemės ūkio akademijos (dabar Žemės ūkio universitetas) dėstytojas, agrarinių mokslų daktaras, gyvulininkystės vadovėlio autorius VLADISLOVAS KALPOKAS. Gimė 1924 m. sausio 8 d. Kuokaviečiuose.
20 d. – 75 metai, kai (1944 m.) Ubiškėse (Telšių r.) gimė literatė BIRUTĖ KERŠINSKIENĖ. Gyvena Biržuose.
22 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Semeniškiuose gimė ilgametis Biržų savivaldybės sekretorius PETRAS ČIGAS. Mirė 1977 m. sausio 27 d. JAV.
22 d. – 130 metų, kai (1889 m.) Kaune mirė kunigas, religinės literatūros rengėjas JERONIMAS KIPRIJONAS RAČKAUSKAS. Gimė 1825 m. gruodžio 21 d. Platustaliuose (Šilalės r.). 1857 m. paskirtas Vabalninko klebonu.
22 d. – 120 metų, kai (1899 m.) Gerdžiogalos dvare (Šiaulių aps.) gimė karininkas ALEKSANDRAS VASNEVSKIS. Žuvo lageryje 1942 m. gruodžio 23 d. 1935 m. – pasienio policijos Biržų baro rajono viršininkas.
24 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Žvirbliuose gimė gydytojas chirurgas GYTIS JANUŠEVIČIUS. Vienas iš Sąjūdžio Biržuose iniciatorių. Mirė 1989 m. gruodžio 16 d. Biržuose.
25 d. – 50 metų, kai (1969 m.) Čikagoje mirė spaudos bendradarbis, ilgametis Biržų pašto viršininkas MYKOLAS PLEPYS. Gimė 1891 m. lapkričio 4 d. Pakapinėje.
26 d. – 115 metų, kai (1904 m.) Petriškiuose (Pasvalio r.) gimė karininkas SIMAS MOCKŪNAS. Mirė 1971 m. vasario 23 d. JAV. Baigė Biržų gimnaziją.
26 d. – 160 metų, kai (1859 m.) Nereikoniuose (Pasvalio r.) gimė gydytojas, literatas, visuomenės veikėjas ADOMAS SKETERIS. Mirė 1916 m. gegužės 2 d. Maskvoje. 1912–1914 m. dirbo gydytoju Papilyje.
26 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Biržuose gimė Biržų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė LINA VIRELIŪNIENĖ.
27 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Biržuose gimė policijos pareigūnas MINDAUGAS AKELAITIS. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas.
27 d. – 150 metų, kai (1869 m.) Beržiniuose gimė tautosakos rinkėja, poeto Juliaus Janonio motina MARIJA JANONIENĖ. Mirė 1947 m. kovo 31 d. JAV.
27 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Biržuose gimė aktorė DALIA MIKOLIŪNAITĖ.
28 d. – 45 metai, kai (1974 m.) Brazilijoje mirė kunigas, karo kapelionas JUOZAS JANILIONIS. Gimė 1892 m. kovo 19 d. Geidžiūnuose. Kunigavo Biržuose, Geidžiūnuose.
28 d. – 10 metų, kai (2009 m.) JAV mirė kunigas, teologijos daktaras, žurnalistas, visuomenės veikėjas EUGENIJUS GERULIS-SNARSKIS. Gimė 1922 m. balandžio 28 d. Alytuje. 1941 m. baigė Biržų gimnaziją, įsteigė Biržuose sporto klubą „Vilkas".
28 d. – 65 metai, kai (1954 m.) Kaune mirė ALFONSAS ŠEPETYS. Gimė 1900 m. sausio 19 d. Drąseikiuose. Dirbęs „Siūlo" fabrike direktoriaus pavaduotoju, Valstybiniame draudime Biržuose.
28 d. – 100 metų, kai (1919 m.) Veliuonoje mirė kunigas, knygnešių rėmėjas JONAS TUOMAS. Gimė 1852 m. 1883 m. paskirtas vikaru į Pabiržę.
30 d. – 40 metų, kai (1979 m.) Vilniuje mirė architektas SIGIZMUNDAS PIPYNĖ. Gimė 1925 m. rugpjūčio 1 d. Biržuose.
30 d. – 60 metų, kai (1959 m.) Vabalninke gimė inžinierius, verslininkas, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys DANGIRDAS MIKŠYS.
31 d. – 80 metų, kai (1939 m.) Pažvelskyje (Klaipėdos r.) gimė biomedicinos mokslų daktaras, Kauno aukštesniosios miškų mokyklos direktorius JUOZAS JONIKAS. 1968–1980 m. Biržų miškų tyrimo punkto vedėjas.
31 d. – 10 metų, kai (2009 m.) Vilniuje mirė fizikas, fizikos mokslų daktaras, rašytojas GENDRUTIS MORKŪNAS. Gimė 1960 m. rugpjūčio 4 d. Vabalninko krašte.
31 d. – 350 metų, kai (1669 m.) Karaliaučiuje (dabar Kaliningradas) mirė valstybės ir karo veikėjas, evangelikų reformatų globėjas BOGUSLAVAS RADVILA. Gimė 1620 m. gegužės 3 d. Gdanske (Lenkija). Biržuose išlaikė kapelą.
* * * * *
435 metai, kai (1584 m.) mirė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karo ir reformacijos veikėjas RADVILA MIKALOJUS RUDASIS. Gimė 1512 m. Įsteigė Biržuose evangelikų reformatų aukštesniąją mokyklą.
250 metų, kai (1769 m.) gimė architektas MYKOLAS ŠULCAS. Mirė 1812 m. birželio 20 d. Vilniuje. Pagal jo projektus pastatyta Vabalninko bažnyčia, klebonija.
235 metai, kai (1784 m.) gimė vienuolis benediktinas MYKOLAS RUDZINSKIS, parengęs ledinį „Maldų knyga iš visokių raštų surinkta..." (1857). Mirė 1862 m. rugpjūčio 19 d. Vabalninke. Kunigavo Vabalninke.
225 metai, kai (apie 1794 m.) Daubariuose (Mažeikių r.) gimė kunigas, religinės literatūros vertėjas JOKŪBAS KURMAVIČIUS. Mirė 1858 m. gegužės 30 d. Skaistkalnėje (Latvija). Kunigavo Vabalninke.
210 metų, kai (1809 m.) mirė kunigas JUOZAPAS ŠARKEVIČIUS. Gimė apie 1747 m. Suosto dvare pastatęs bažnyčią, buvo jos kunigu.
195 metai, kai (1824 m.) gimė dailininkas tapytojas FELIKSAS SMUGLEVIČIUS. Mirė po 1863 m. Nutapė peizažą „Biržų pilies griuvėsiai".
190 metų, kai (apie 1829 m.) gimė kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius JUOZAPAS DAUKŠA. Nuo 1880 m. Suostų filialistas. Mirė 1886 m. sausio 3 d. Suoste.
185 metai, kai (1834 m.) Sviliuose gimė liaudies muzikantas, dainininkas, pasakotojas STANISLOVAS VALACKAS. Mirė 1926 m. Sviliuose.
175 metai, kai (1844 m.) gimė kunigas, knygnešys JUOZAPAS KERPAUSKAS. Mirė 1912 m. gegužės 30 d. Kaune. 1874 m. perkeltas vikaru į Vabalninką.
175 metai, kai (apie 1844 m.) gimė knygnešė ELŽBIETA VAIČIULĖNIENĖ. Gyveno Gulbinų valsčiuje.
170 metų, kai (apie 1849 m.) Pulėnuose gimė draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas ADOMAS AVEIKA (AVEIKIS).
165 metai, kai (1854 m.) Biržų apskr. gimė gydytojas JOKŪBAS JASINSKIS. Mirė 1929 rugpjūčio 8 d. Kaune.
165 metai, kai (apie 1854 m.) Čypėnų vlsč. gimė knygnešys POVILAS LATVĖNAS.
160 metų, kai (1859 m.) Sviliuose gimė knygnešys PRANAS VERKELIS. Mirė 1947 m. sausio 18 d.
155 metai, kai (1864 m.) Padegėsiuose gimė sekmininkų judėjimo pradininkas PETRAS VIEDERIS. Mirė 1932 m. spalio 23 d.
150 metų, kai (1869 m.) gimė grafas JUOZAS TIŠKEVIČIUS. Mirė 1917 m. Turėjo rūmus ir biblioteką Biržuose.
150 metai, kai (apie 1869 m.) gimė knygnešys POVILAS MAŠALAS. Gyveno Gulbinuose.
145 metai, kai (1874 m.) Šakiškiuose (Pasvalio r.) gimė partizanas VLADAS KAULEKIS (KAULIAKIS). 1919 m. įstojo į Biržų partizanų būrį.
140 metų, kai (1879 m.) gimė advokatas, Biržų savanorių gaisrininkų draugijos garbės narys VINCAS LAPĖNAS. Mirė 1933 m. Palaidotas Biržuose.
140 metų, kai (apie 1879 m.) Čypėnuose gimė knygnešys PETRAS LATVĖNAS.
130 metų, kai (1889 m.) gimė audėja, siuvinėtoja TEOFILĖ BALČIŪNIENĖ.
120 metų, kai (1899 m.) Zabikuose (Akmenės r.) gimė teisininkas, visuomenės veikėjas ANTANAS DAUNYS. 1956–1960 m. dirbo teisėju Vabalninke.
120 metų, kai (1899 m.) Smailiuose gimė drožėjas LEONAS JAUDZEMAS.
115 metų, kai (1904 m.) Biržų apskr. gimė KIPRAS AUSIEJUS. Mirė 1994 m. gegužės 20 d. Miunchene. Buvęs Vokietijos LB Miuncheno apylinkės pirmininkas.
110 metų, kai (1909 m.) Mantagailiškyje gimė jūrų kapitonas, kuratorius STASYS DAGYS. Mirė 1988 m. vasario 22 d. Čikagoje.
110 metų, kai (1909 m.) Krikliniuose (Pasvalio r.) gimė fotografas ANTANAS ILEKIS. Mirė 1998 m. Pasvalyje. Dirbo Biržuose.
110 metų, kai (1909 m.) Biržuose gimė agronomas, literatas MYKOLAS KASINKEVIČIUS. Mirė 2001 m.
110 metų, kai (1909 m.) Šveicarijoje mirė 1863 m. sukilimo dalyvis OTONAS KOGNOVICKIS. Gimė 1842 m. Kauno apylinkėse. Dalyvavo sukilėlių mūšyje su caro kariuomene prie Gudiškio ir Šniurkiškių.
110 metų, kai (1909 m.) Seinų aps. gimė sodininkas, pasodinęs Likėnų parką JUOZAS NARUŠIS. Mirė 1941 m. birželio 21 d. (nužudytas sovietinių aktyvistų ir Raudonosios armijos karių Likėnų medelyne).
110 metų, kai (1909 m.) gimė tautodailininkė audėja ADOLFINA OBELIŪNIENĖ. Mirė 1981 m.
105 metai, kai (1914 m.) gimė tautodailininkė, audėja, siuvinėtoja OLGA BURBULYTĖ.
105 metai, kai (1914 m.) Dūduose (Ignalinos r.) gimė žemės ūkio specialistas, tremties prisiminimų knygos „Atsiminimai iš rojaus statybų" autorius EDMUNDAS DEVEIKIS. Mirė 1998 m. sausio 2 d. Nemunėlio Radviliškyje.
100 metų, kai (1919 m.) Amūro krašte (Rusija) bolševikų buvo sušaudytas spaudos bendradarbis, karo medicinos studentas ADOMAS PLEPYS. Gimė apie 1895 m Striošiuose.
100 metų, kai (1919 m.) Pasvaliečiuose gimė kultūrtechnikas ALOYZAS RŪTA. Mirė 2004 m. Toronte. Kanadoje dirbo Ontario provincijos Susisiekimo ministerijos kelių departamente.
100 metų, kai (1919 m.) gimė tautodailininkė audėja LIUCIJA TUOMĖNIENĖ.
95 metai, kai (1924 m.) Rindaugiškiuose gimė fotografas LEONARDAS KLYVIS. Mirė 2005 m. Biržuose.
80 metų, kai (1939 m.) gimė kompozitorius ŽYGINTAS ANILIONIS. Mokėsi Pabiržėje, gyveno Likėnuose.
80 metų, kai (1939 m.) Biržuose mirė fotografas BORUCHAS MICHELSONAS. Gimė 1871 m.
80 metų, kai (1939 m.) Biržų r. gimė pedagogė, literatė KONSTANCIJA VINKELIENĖ.
70 metų, kai (1949 m.) Lenkijoje mirė karininkas PETRAS AIŠPARAS. Gimė 1894 m. birželio 2 d. Papilyje.
65 metai, kai (1954 m.) Čikagoje mirė tarnautojas, dirbęs Žemės banke, Lietuvių-latvių draugijos narys BALYS BALANDA. Gimė 1901 m. liepos 13 d. Daniūnuose. Mokėsi Biržų gimnazijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV.
65 metai, kai (1954 m.) Vilniuje mirė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius, visuomenės veikėjas PETRAS KAROSAS. Gimė 1873 m. Biržuose.
55 metai, kai (1964 m.) gimė notarė, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narė SVAJONĖ ŠALTAUSKIENĖ. Dirbo Biržuose.
50 metų, kai (1969 m.) JAV mirė kooperacijos pradininkas Biržų krašte JONAS DAGYS. Gimė 1902 m. balandžio 20 d. Peikšteniuose.
55 metai, kai (1964 m.) Bostone mirė vaikų ligų gydytojas POVILAS JAKIMAVIČIUS. Gimė 1887 m. gruodžio 17 d. Vabalninke.
55 metai, kai (1964 m.) Biržuose gimė fotografas ALFREDAS KALPOKAS.
55 metai, kai (1964 m.) Kanadoje mirė architektas, dailininkas VYTAUTAS TREČIOKAS. Gimė 1912 m. sausio 9 d. Biržuose.
45 metai, kai (1974 m.) mirė karys savanoris JONAS GELAŽIUS (GELAŽIS). Gimė 1898 m. Guodžių dvare.
45 metai, kai (1974 m.) Panevėžyje mirė fotografas TEODORAS KLYVIS. Gimė 1920 m. Rindaugiškiuose.
45 metai, kai (1974 m.) mirė kunigas PETRAS RAUDA-ŠPEIL. Gimė 1894 m. kovo 23 d. Radviliškyje. Dirbo Biržų gimnazijos kapelionu.
40 metų, kai (1979 m.) Kaune mirė karininkas MIKAS DĖLIS. Gimė 1891 m. balandžio 12 d. Kočėnuose.
35 metai, kai (1984 m.) mirė pedagogas, karininkas OTONAS OBAKEVIČIUS. Gimė 1910 m. rugsėjo 16 d. Joniškėlyje (Pasvalio r.). Mokytojavo Gaižiūnuose, Ančiškiuose, Meliūnuose, Vabalninke. 1933 m. Vabalninko šaulių būrio vadas.
30 metų, kai (1989 m.) Los Andžele (JAV) mirė teologas, teisininkas, rezistencijos prieš nacių okupaciją dalyvis, buvęs Laisvės kovotojų sąjungos Biržų apskrities vadas EDVINAS BALCERIS. Gimė 1916 m. balandžio 1 d. Biržuose.
30 metų, kai (1989 m.) mirė tautodailininkė mezgėja MILDA STREIKIENĖ. Gimė 1907 m. gruodžio 4 d.
25 metai, kai (1994 m.) mirė pedagogė, žurnalistė, lietuvių išeivijos Amerikoje veikėja JULIJA SKEBERDYTĖ-MARAZIENĖ. Gimė 1909 m. lapkričio 26 d. Užušiliuose.
25 metai, kai (1994 m.) Biržuose mirė fotografė JADVYGA VAITAITIENĖ. Gimė 1903 m. gegužės 11 d. Vainekoniuose (Pasvalio r.). Dirbo fotografe Biržuose.
20 metų, kai (1999 m.) mirė hidrotechnikos inžinierius STASYS BUOŽIS. Gimė 1903 m. lapkričio 11 d. Buivydžiuose. 1927–1937 m. dirbo kultūrtechniku Biržų apskrityje, reguliavo Apaščios upę.
15 metų, kai (2004 m.) mirė cirko artistas JONAS KVEDARAS. Gimė 1913 m. Jurgėnuose (Pasvalio r.). Gyveno Vabalninke. Šiauliuose ir Biržuose buvo įkūręs saviveiklinius cirkus.
15 metų, kai (2004 m.) Toronte mirė kultūrtechnikas ALOYZAS RŪTA. Gimė 1919 m. Pasvaliečiuose. Kanadoje dirbo Ontario provincijos Susisiekimo ministerijos kelių departamente.
Parengė Zita Balaišienė
Internete publikavo Laima Ramutėnienė
Biržiečiai kūrę Lietuvos nepriklausomybę: krašto šviesuoliai šimtmečio pradžioje
ATSTUPĖNAS JURGIS
Lietuvos kariuomenės kapitonas
Gimė – 1894 m. sausio 1 d. Sližių kaime, Biržų valsčiuje. Mokėsi Biržų keturklasėje mokykloje, ją baigęs 1915 m. buvo pašauktas į carinę kariuomenę. Baigus karo mokyklą jam suteiktas pirmasis karininko laipsnis. Grįžęs iš Rusijos įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo veiklą. 1918 m. vasario 20 d., kuriantis Biržų parapijos komitetui, kartu su kitais biržiečiais suformavo Biržų apskrities apsaugos štabą, vėliau perėmė šio štabo viršininko pareigas. 1919 m. kovo 28 d. partizanams laikinai užėmus Biržus Jurgis Atstupėnas pasiskelbė miesto komendantu. Biržų spaustuvėje išleido atsišaukimus miesto ir apskrities gyventojams, kuriuose ragino laikytis tvarkos ir padėti partizanams naikinti bolševikų susisiekimo priemones. Gegužės 29 d. galutinai išvadavus Biržus įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1920 m. jau turėjo vyresniojo leitenanto laipsnį, tarnavo Kaune, 2-ojo atsargos bataliono kulkosvaidžių komandos viršininku. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto lietuvių sukilime. Buvo sužeistas, brolio Vaclovo materialiai remiamas gydėsi Šveicarijoje. Iki 1940 m. tarnavo Kaune, Aukštojoje Panemunėje. Pertvarkius Lietuvos kariuomenę į Raudonosios armijos teritorinį korpusą 1940 m. neteko tarnybos. Prasidėjus tremimams išsikėlė gyventi į Klaipėdą ir dirbo alaus darykloje. Paskutinius savo gyvenimo metus praleido Biržuose. Mirė 1968 m. lapkričio 16 d. Palaidotas Biržuose, Kęstučio gatvės kapinėse.
Parengta pagal:
Atstupėnas J. Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 2. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002, p. 81. Neviera V. Biržų krašto savanoriai – Lietuvos kariuomenės kūrėjai ir Nepriklausomybės kovų dalyviai // Prakalbinta praeitis : moksleivių rašiniai konkursui "Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorija. - Vilnius: LGGRTC, 2002, p. 82-95.
Seibutis A. Kapitonas Jurgis Atstupėnas // 1918-1919 metai Biržų krašte. – Panevėžys, Amalkeros leidyba, 2008, p. 49-51. Seibutis A. Klaipėdos kraštą vadavo ir biržietis // Šiaurės rytai, 2009, saus. 13, p. 9.
AUDĖNAS JUOZAS
Ekonomistas, Lietuvos pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas
Gimė 1898 m. rugsėjo 25 d. Rumpiškėnuose, Rokiškio rajone. 1905 m. pavasarį su tėvais apsigyveno Parovėjos dvare, Biržų valsčiuje. 1907 m. persikėlė gyventi į Žvaguičių kaimą. Baigė Kupreliškio pradinę mokyklą. Kai Audickai gyveno Baitiniškyje, Juozas suartėjo su vietos jaunimu. Pradėjo ruošti šokių vakarus su programomis. Su kaimo mokytoju Jokūbu Šernu įkūrė Papilio valsčiaus pirmąją biblioteką, įsitraukė į vietos jaunimo politinę veiklą. Pamatęs skelbimą, kad Kaune jaunuoliai kviečiami į trijų mėnesių Pašto, Telegrafo ir Telefono kursus, Juozas išvyko į Kauną. 1919-1920 m. baigė pašto telefono kursus, tarnavo Panevėžio ir Biržų pašto įstaigose. 1925m. baigė Lietuvos Mokytojų profesinės sąjungos suaugusiųjų gimnaziją Kaune, o 1931 m. – Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakulteto ekonominį skyrių. 1926-1928 m. buvo varpininkų draugijos pirmininkas. 1930-1936 m. mokesčių inspektorius Kaune. 1934-1939 m. buvo Lietuvos ekonomistų draugijos sekretorius. XXI a. Merkio Ministrų kabinete (1939 11 21 – 1940 06 17) buvo žemės ūkio ministras. 1940-1944 m. dirbo ūkinį, pedagoginį darbą. 1940-1942 m. Kauno miesto savivaldybės finansų skyriaus vedėjo padėjėjas. 1942-1944 m. „Lietūkio" direktorius ir tuo pat metu Profesinių Sąjungų instituto prekybos ir kooperacijos skyriaus vedėjas ir ekonomikos dėstytojas. J. Audėnas buvo vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) vienas organizatorių ir vadovų. 1944 m. gestapo ieškomas slapstėsi Lietuvoje ir Vokietijoje. Nuo 1949 m. gyvendamas JAV, buvo Lietuvos ūkio atstatymo komisijos pirmininkas, Niujorko Lietuvos Laisvės Komiteto narys, Lietuvos delegacijos narys Pavergtųjų Europos tautų asamblėjos seime (ACEN). Nuo 1958 m. Bendrojo Amerikos lietuvių fondo (BALF) direktorius, 1960-1964 m. vicepirmininkas, 1965-1966 m. generalinis sekretorius. Pirmoji knyga - diplominis darbas „Verslo mokesčiai" (1936). 1966 m. išleido atsiminimus „Paskutinis posėdis". Buvo žurnalo „Lietuva" (JAV) redkolegijos pirmininkas, vienas iš „Varpo" redaktorių. Bendradarbiavo leidiniuose: „Ekonomika", „Jaunimas", „Kultūra", „Lietuvių dienos", „Lietuvių kelias", „Lietuvių žodis", „Lietuvos ūkininkas", „Naujienos", „Nepriklausoma Lietuva", „Savivaldybė", „Sėja", „Talka", „Tautos ūkis", „Tėviškės garse", „Varpas" ir kt. Mirė 1982 spalio 10 d. Niujorke, JAV.
Parengta pagal:
Audėnas J. Paskutinis posėdis. – Vilnius: Mintis, 1990. Dagilis J. Viršila, prilygęs generolams // Šiaurės rytai, 2013, rugs. 24, p. 8; rugs. 26, p. 9.
BALANDA TADAS
Teatro veikėjas, prieškarinių visuomeninių draugijų narys
Gimė 1887 m. vasario 9 d. Daniūnų kaime, Pabiržės valsčiuje. Nuo 1903 m. mokėsi Rygoje ir ten dirbo privačiose įmonėse, drauge dalyvaudamas lietuvių organizacijose, tokiose kaip: 1915 m. Rygos lietuvių pašalpinės draugijos sekretorius, 1911-1915 m. Rygos švietimo draugijos žvaigždės sekretorius. Nuo 1915 m. dirbo Petrapilio lietuvių komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1915 m. mobilizuotas, 1916-1918 m. buvo vokiečių nelaisvėje. 1919-1921 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, o nuo 1921 m. užsienio reikalų ministerijoje Kaune. Parašė straipsnių apie lietuvių teatrinę veiklą laikraščiuose „Viltis“, „Rygos garsas“, „Juokdarys“, „Lietuvos balsas“. 1921-1922 m. dalyvavo draugijos „Daina“ veikloje. Nuo 1924 m. padėjo rengti dainų šventes. 1940-1960 m. dirbo Respublikinėje bibliotekoje Kaune. Mirė 1970 m. spalio 9 d.
Parengta pagal:
Lopienė R. Balanda Tadas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, p. 476-477.
Varkalaitė-Pliopienė R. Tarpukario kasdienybės atspindžiai Balio Balandos archyve //Nemunas, 2016, spal. 20, lapkr. 9, p. 22-23.
Maknys V. Teatro dirvonuose. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997, p. 205-206.
BANIULIS ALFONSAS
Karininkas, majoras
Gimė 1900 m. gegužės 23 d. Vaidagynių vienkiemyje, Vabalninko valsčiuje. 1918 m. baigė Panevėžio gimnaziją, mokėsi Karo mokykloje, paskirtas į Utenos komendantūrą. Netrukus perkeltas į Marijampolės batalioną, vėliau performuotą į 6 pėst. pulką. Nepriklausomybės kovų dalyvis. Nuo 1939 m. gruodžio 11 d. iki Lietuvos okupacijos ėjo Krašto apsaugos ministerijos Ypatingojo skyriaus santykių su Sovietų Sąjungos kariuomene atstovo pareigas. 1940 m. liepos 27 d. paleistas į atsargą. 1940 m. rugsėjo 11 d. suimtas, kalintas Kaune, kilus karui išlaisvintas. Vokiečių okupacijos metu gyveno Kaune, vėliau Budiškių kaime, Žiežmarių valsčiuje. Nuo 1946 m. iki 1958 m. slapstėsi Latvijoje, Skaistkalnės rajone vėliau Rygoje rusiška Kuznecovo pavarde, kad išvengtų persekiojimo. Paskutinius gyvenimo metus praleido Kaune. Mirė 1960 m. vasario 15 d. Palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse. 2017 m. rugpjūtį Žolinės aikštėje, Vabalninke atidengta paminklinė lenta, skirta 1919-1920 m. Vabalninko krašto savanoriams. Paminklinėje lentoje iškalta ir Alfonso Baniulio pavardė.
Parengta pagal:
Baniulis Alfonsas // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. - Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001-. - T. 2, p. 138.
Kavaliauskas V. Baniulis Alfonsas: leitenantas, 6 pėstininkų Margio pulkas. // Lietuvos karžygiai. - Vilnius : Daigai [etc.], 2008-. - T. 7, p. 49.
Vaičeliūnas A. Vabalninke - lenta savanoriams atminti // Šiaurės rytai, 2017, rugpj. 19, p. 6-7.
BARONAS JONAS
Pedagogas, gamtininkas, leksikografas
Gimė 1873 m. vasario 9 d. Kratiškių kaime, Biržų rajone. 1900m. baigė Maskvos universitetą. 1906–1915 m. buvo Liepojos komercijos mokyklos mokytojas. 1919 m. Panevėžio berniukų gimnazijos, 1919–1926 m. Ukmergės gimnazijos, o 1928–1936 m. Kauno 3-ios gimnazijos direktorius. Parašė keletą gamtos mokslo vadovėlių mokykloms, kitos mokomosios literatūros. Jonas Baronas plačiai žinomas kaip leksikografas. 1924 m. buvo išleistas jo „Rusiškai lietuviškas žodynas“. Rečiausiai minimas Jono Barono domėjimasis antropologija. Mirė 1952 m. spalio 16 d. Vilniuje.
Parengta pagal:
Baronas Jonas // Lietuvių kalbos enciklopedija. – Vilnius, 1999, p. 79-80.
Trečiokas E. Jonas Baronas // Biržų kalendorius 1993. – Biržai: „Biržiečių žodžio“ redakcija, 1993, p. 39-40.
BIELINIS AUGUSTAS
Chorvedys, vargonininkas
Gimė 1886 m. gegužės 10 d. Suosto kaime, Biržų rajone. Kurį laiką pasimokęs pas vietos vargonininką, netrukus tapo jo padėjėju. Suosto bažnytkaimio klebonas J. Stasevičius, pastebėjęs jaunuolio muzikinius gabumus, nusiuntė A. Bielinį mokytis į Juozo Naujalio vargonininkų kursus Kaune. Juos baigęs gavo vargonininko darbą Rezeknėje (Latvija). Nuo 1923 m. A. Bielinis gyveno nepriklausomoje Lietuvoje. Jis apsigyveno Šeduvoje, kur daug metų vargonininkavo bažnyčioje ir vadovavo parapijos chorui. Iki 1928 m. kartu dirbo ir Šeduvos progimnazijos muzikos ir kūno kultūros mokytoju, vadovavo pučiamųjų orkestrui. Jo vadovaujamas Šeduvos bažnyčios choras buvo pasiekęs gerą meninį lygį, atlikdavo sudėtingesnius keturbalsius religinės ir pasaulietinės muzikos kūrinius. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, vengdamas bolševikų persekiojimo, A. Bielinis 1945 m. pasitraukė į Latviją, Kurmenės bažnytkaimį, kur iki mirties vargonininkavo bažnyčioje, vadovavo kaimo kultūros namų chorui. Mirė 1971 m. birželio 16 d. Palaidotas Kurmenės (Latvija) kapinėse.
Parengta pagal:
Morkūnaitė-Lazauskienė A. Augustas Bielinis Kurmenėje // „Šiaurės rytai“, 2009, spal. 24, p. 12.
BIELINIS JURGIS
Knygnešys
Gimė 1846 m. kovo 16 d. Purviškių vienkiemyje, Biržų rajone, baudžiauninkų šeimoje. Krikštytas Skaistkalnės parapijos bažnyčioje. Gimimo metrikų knygoje užrašytas krikšto vardas Juozapas. Jo tėvas buvo Petras Jakulis. Įdomi pavardės raida: Jakulis, Bielinskas, Bieliakevičius, Bielianis, Bieliakas, Bielinis. Jurgis Bielinis 1872 m. baigė Rygos vokiečių pradžios mokyklą, išmoko vokiečių, latvių, lenkų, rusų kalbas. Nuo 1973 m. įsijungė į nacionalinio išsivadavimo kovą, pradėjo gabenti ir platinti lietuvišką spaudą. Pradžioje į jo visuomeninį darbą daug kas žiūrėjo skeptiškai, nepagarbiai ir priešiškai, tik vėliau pradėjo remti. 1885 m. Panevėžio apskrityje, Garšviuose, Ustronės vienkiemyje susikūrė lietuviškų knygų platinimo centras. Jo įkvėpėjas ir vadovas buvo J. Bielinis. 1890 m. būdamas knygnešiu-profesionalu, palaikė ryšius su „Atgajos“ draugija, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, išleido keletą knygelių, laikraštėlį „Baltasis erelis“. J. Bielinis visą laiką buvo persekiojamas ir gaudomas žandarų, Įkliuvęs buvo 5 kartus, bet visuomet pavyko išsisukti. Tam, kas nurodys jo buvimo vietą, rusų valdžia buvo paskyrusi 500 rublių premiją. Išdavikų neatsirado. Jurgis Bielinis giliai tikėjo, kad knygnešio darbas, vargas ir kančios nenueis niekais. Jis vienas iš pirmųjų pradėjo skleisti nepriklausomos Lietuvos idėją dar prieš spaudos laisvės atgavimą. J. Bielinis mirė 1918-ųjų sausio 18 dieną dabartiniame Katinų kaime, Panevėžio rajone, kaip manoma, pakeliui į Vilnių, iš kurio vis dažniau pasiekdavo žinios apie artėjančią Nepriklausomybę. Jurgis Bielinis palaidotas Suosto kapinėse, Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios šventoriuje.
Parengta pagal:
Domas Velička: kūrybinis palikimas kovojančiai tautai: rinktiniai raštai, dokumentai, literatūra / surinko, aptarė, redagavo ir išleido Asta Kornelija Veličkaitė. Chicago (Ill.), 2009. D.2, kn. 3: II.C-D., p. 389–390.
Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias. Vilnius, 1994, p. 62-63.
Seibutis A. Knygnešys Jurgis Bielinis // Šiaurės rytai. – 2004, geg. 4, p. 6.
BINKIS KAZYS
Poetas, lietuvių avangardinės poezijos pradininkas, laikraščio "Keturi vėjai" iniciatorius ir redaktorius, dramaturgas, vertėjas
Gimė 1893 m. lapkričio 16 d. Gudelių kaime, Papilio valsčiuje, Biržų rajone neturtingų valstiečių šeimoje. Anksti netekęs tėvo lankė mokyklą ir padėjo motinai ūkyje. 1908 m. baigė Papilio pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Biržų aukštesniojoje pradžios (keturklasė) mokykloje, Baltarusijos Voronežo žemės ūkio mokykloje, „Saulės“ mokytojų kursuose Kaune. 1915 m. baigė trumpalaikius mokytojų kursus Vilniuje, sugrįžo į tėviškę ir karo metus praleido mokytojaudamas Papilyje. Prie mokyklos įsteigė vakarinius kursus kaimo jaunimui, organizavo saviveiklą, rengė vakarus. Pamilęs kaimynystėje dirbusią jauną mokytoją, jai dedikavo eilėraščius. Karui baigiantis įsitraukė į politinę veiklą ir, jausdamas, kad artėja palankus metas krašto nepriklausomybei, svajojo apie demokratinėmis vertybėmis grįstą santvarką, buvo įsitraukęs į Biržų apylinkės tarybą, tačiau nuolat keičiantis valdžioms jautėsi nesaugus ir 1919 m. persikėlė į Vilnių. Čia buvo leidžiama lietuvių spauda, rengiami teatrų spektakliai, kuriuose aktyvios prigimties poetas noriai dalyvavo. Vilniuje K. Binkis susipažino su modernistine, avangardine literatūra. Akiratį itin išplėtė išvykos į Berlyną, kur 1920 m. pradžioje poetas įstojo į universitetą laisvojo klausytojo teisėmis. Viešnagė Vakarų didmiestyje svaigino K. Binkį. Įspūdį darė ne vien universiteto profesūra, bet ir plačios, ryškiai apšviestos gatvės, iki tol nematyti technikos stebuklai, bohemiška kavinių atmosfera, avangardinio meno pasaulis, naujos pažintys. Tais pačiais 1920 m. Kazys Binkis išleido pirmąjį lyrikos rinkinį. Nuo 1922 m. poeto bute Kaune reguliariai rinkosi jaunų literatų draugija, vėliau sudariusi žurnalo „Keturi vėjai“ branduolį. K. Binkis dirbo žurnalistu, redagavo įvairius leidinius, rašė populiarias brošiūras, straipsnius, prisidėjo prie laikraščio „Literatūros naujienos“ leidimo. Antrojo pasaulinio karo metais Kazio Binkio namuose buvo slepiami žydai, todėl kartu su žmona jis vėliau pelnė garbingą Pasaulio teisuolių vardą. Mirė 1942 m. balandžio 27 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Parengta pagal:
Juršėnas A. Kazys Binkis ir Vilnius // Literatūra ir menas. – 1993, gruod. 11, p. 4.
Juršėnas A. Lietuviškojo avangardizmo vedlys // Moderniškas pavasaris. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. – P. 5-18.
Eimulis S. Kazio Binkio šimtmečiui // Literatūra ir menas. – 1993, lapkr. 20.
BRAZDŽIUS POVILAS
Panevėžio apskrities viršininkas
Gimė 1874 m. lapkričio 20 d. Vabalninke, gausioje septynių vaikų šeimoje. Mokėsi Vabalninke, vėliau Mintaujoje. Gimnaziją baigė Rygoje. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą, Tų pačių metų balandžio 15 d. Povilas Brazdžius vidaus reikalų ministro P. Leono įsakymu skiriamas Panevėžio apskrities viršininku. Nuo pirmųjų savo darbo dienų susidūrė su daugeliu problemų. Ypač didelį dėmesį veiklos pradžioje jis skyrė milicijai organizuoti. Yra išlikęs Povilo Brazdžiaus įsakymas Panevėžio apskrities milicijai suregistruoti visas prostitutes ir išgabenti iš Panevėžio krašto. Povilas Brazdžius apskrities viršininko pareigas ėjo iki 1919 m. rugpjūčio 9 d. Pablogėjus sveikatai apskrities viršininko pareigų nebegalėjo eiti. Po ligos 1920 m. buvo paskirtas Ukmergės miesto ir apskrities milicijos vadu, Vėliau dirbo Tauragėje, Alytuje, Kretingoje, Mažeikiuose, Seinuose. 1940 m. valdišką darbą paliko. Prasidėjus rusų, paskui vokiečių okupacijoms, saugodamasis represijų, nuolat keitė gyvenamąją vietą. Mirė 1977 m. gegužės 29 d. Palaidotas Naujosios Akmenės kapinėse.
Parengta pagal:
Savivaldos plėtra 1919-1924 m. // Iš Panevėžio praeitie: Upytės žemei 750 metų konferencijos pranešimai, Panevėžys, 2004 09 14. - [Panevėžys] : Panevėžio kraštotyros muziejus, [2004] ([Šiauliai] : Titnagas). – p. 123-132.
Šoblinskienė O. Dar vieno kraštiečio likimas // „Biržiečių žodis“, 1999, vas. 2, p. 2.
BRAZYS TEODORAS
Kunigas, kompozitorius, muzikologas, vargonininkas, choro dirigentas, bažnytinės muzikos ir muzikos istorijos specialistas
Gimė 1870 m. lapkričio 20 d. barono Bistramo dvare Memelhofe, prie Bauskės. Ten tėvai buvo atsikėlę iš Biržų apskrities, Pabiržės parapijos. Tėvas Modestas buvo Pabiržės parapijos Daudžgirių dvaro barono Bistramo baudžiauninkas, atsiradęs Memelhofe drauge su baronu. Baronui mirus tėvai vėl sugrįžo į Daudžgirius. Teodoras mokėsi Bauskėje. Į Daudžgirius grįždavo tik atostogoms. Vargonauti pramoko pas Pabiržės vargonininką, vėliau, pasimokęs Rokiškyje, neretai jį pavaduodavo. 1896 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1900 m. įšventintas kunigu. Penkerius metus kunigavo Balstogėje. 1905 m. jis įstojo į dr. Haberlio vadovaujamą bažnytinės muzikos mokyklą Regensburge, studijavo klasikinės polifonijos kompoziciją. Nuo 1917 m. iki 1923 m. Teodoras Brazys gyveno įvairiuose pietų Lietuvos miesteliuose, mokytojavo progimnazijose, rinko ir harmonizavo liaudies dainas. Nuo 1923 m. Kunigų seminarijos profesorius. Nuo 1924 m. Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto docentas, bažnytinės muzikos ir muzikos istorijos dėstytojas, Universiteto ir Kunigų seminarijos bei bažnytinių chorų vadovas. Dėstė J. Naujalio vargonininkų kursuose, redagavo Šv. Cecilijos draugijos žurnalą „Muzikos aidai“ (1926 m.), paskelbė jame straipsnių. Taip pat rašė leidiniuose „Muzikos barai“, „Soter“, periodinėje spaudoje. Teodoras Brazys mirė 1930 m. rugsėjo 10 d. Miunchene. Palaidotas Kaišiadorių bažnyčios šventoriuje.
Parengta pagal:
Butkevičius A. Kompozitorius iš Daudžgirių // Šiaurės rytai, 2010, lapkr. 13, p. 6, 12.
Miškinytė I. Tėvynei ir bažnyčiai atsidavęs Teodoras Brazys // Respublika, 2011, bal 19, p. 14.
Ramoškaitė Ž. Susijungiantys punktyrai // Kultūros barai, 1990, Nr. 11, p. 31-35.
BROGA JONAS
Visuomenės veikėjas, buvęs apskrities viršininkas
Gimė 1893 m. spalio 31 d. Pačiaunėje, Zarasų rajonas. Mokėsi Petrograde. Iki 1928 m. viršininkavo Biržuose. Buvo įsigijęs 7 ha ūkį prie Vėjo gatvės, statėsi pastatus, sodino medžius. Per 20 vadovavimo apskričiai metų Biržuose pastatyta „Aušros“ mokykla, rajono tarybos vykdomojo komiteto pastatas, Nepriklausomybės paminklas, valstybinio banko pastatai, ligoninė, tiltai per Apaščią ir Agluoną. Išgrįstos visos pagrindinės Biržų gatvės. Mirė Jonas Broga 1942 m. sausio 3 d.
Parengta pagal:
Dagilis J. Palikęs prasmingą pėdsaką // Biržiečių žodis, 1990, spal. 16, p. 3.
Meškauskas Z. Apskrities „galvos“ žentas // Biržiečių žodis, 1991, p. 2.
ČEREŠKA (ČERAŠKA) LEONAS
Zoologas, Lietuvos politinis veikėjas
Gimė 1896 m. gegužės 6 d. Gulbinų valsčiaus Padaičių dvare. Iki 1911 m. Čereškų gyvenimas buvo nepastovus. Jų šeima gyveno Pabiržės, Papilio ir vėl Padaičių dvaruose vėliau įsikūrė ir ilgesniam laikui apsistojo Butniūnuose. Iki 1908 m. Leonas baigė Biržų pradžios mokyklą, o vėliau ir rusų keturklasę miesto mokyklą. 1915-1918 m. jis mokytojavo Savučių, Daunorių pradžios mokyklose.1919-1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Tarnaudamas ieškojo būdų kaip tęsti mokslus. 1920 m. įstojo į ką tik įsteigtus Aukštuosius mokslo kursus, o 1922 m. vasario 16 d., įsikūrus Vytauto Didžiojo universitetui, vienas pirmųjų studentų matematikos-gamtos fakulteto agronomijos-miškininkystės skyriuje. Tais pačiais metais išlaikė egzaminus prie Švietimo ministerijos gavo brandos atestatą. Nuo 1926 m. zoologijos ir lyginamosios anatomijos laborantas. 1927 m kovo 5 d. suimamas Ukmergėje, 1929 m. balandį Kaune vadinamoje Voldemaro atentato byloje buvo nuteistas 4 metus kalėti sunkiųjų darbų kalėjime. 1930 m. vasario 16 d. specialiu aktu iš kalėjimo paleistas ir universiteto pastangomis vėl pradėjo dirbti jaunesniuoju, o vėliau ir vyresniuoju asistentu. 1931 m. porą mėnesių lankė hidrologijos kursus Lunce (Austrija), 1934 m. išvyko į Graco universitetą Austrijoje, kur rašė disertaciją. Čereška (Čeraška) – mokslininkas zoologas, priklausęs pirmajai gamtininkų kartai, baigusiai aukštąjį mokslą Nepriklausomoje Lietuvoje. Jis buvo Lietuvos hidrologijos pradininkas ir šios mokslo šakos kūrėjas. Savo mokslinius straipsnius publikavo spaudoje, bendradarbiavo socialdemokratų spaudoje: Naujoje Bangoje, Mūsų Fronte, Žaizdre (buvo jų steigėjas) ir kt. Mirė Leonas Čereška 1934 m. gruodžio 14 d. Kaune, sulaukęs vos 38 metų amžiaus, neužbaigęs rašyti disertacijos, zoologijos praktikos darbų vadovėlio pirmosios dalies.
Parengta pagal:
Dagys V. Zoologas Leonas Čereška // „Biržiečių žodis“, 1989, rugpj. 29, p. 3.
Čereška Leonas // Lietuvių enciklopedija, T. 4. – Bostonas (JAV), 1954, p. 168.
ČIGAS PETRAS
1920-1944 m. Biržų apskrities savivaldybės sekretorius
Gimė 1899 m. gruodžio 22 d. Semeniškių kaime Biržų rajone ūkininkų šeimoje. Lankė Papilio pradžios mokyklą. Papilyje jį krikštijo ir konfirmavo kunigas A. Neimanas. Pirmo pasaulinio karo metu Čigų šeima pasitraukė iš Semeniškių kaimo į Rusiją. Petras lankė Peterburgo gimnaziją, vakarais dirbo M. Yčo laikraštėlyje "Tėvynės garsas". Persikėlęs į Voronežą tęsė mokslus komercinėje mokykloje. Vasaros atostogų metu dirbo miško matavimo darbus Murmanske. Organizavo transporto lietuvių tremtinių grįžimui į Lietuvą darbus. Į Lietuvą grįžo 1920 m. Dirbo Biržų apskrities savivaldybės sekretoriumi (savivaldybė buvo įsikūrusi Pasvalyje) beveik 25 metus. Be tiesioginio darbo dar dirbo antraeilėse pareigose: tvarkė valsčiaus buhalteriją, o vakare – kooperatyvo knygas. 1924 m. pabaigoje savivaldybė iš Pasvalio persikėlė į Biržus. P. Čigas nepriklausė jokiai politinei partijai tačiau aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime šalpos organizacijų veikloje. Jo pastangomis ir iniciatyva 1938 m. buvo įsteigtas Likėnų kurortas, pastatyta pirma Lietuvoje savivaldybės plytinė Kraštų dvare, apskrityje įsteigtos kelios savivaldybės vaistinės, pastatyti Biržų gimnazijos rūmai, daug prisidėta prie plentų tiesimo organizavimo apskrityje. Mylėdamas žemės ūkį ir juo domėdamasis, stengėsi pagražinti ir pagerinti savo tėviškės ir kitų giminių ūkius. Jiems parūpino veislinių gyvulių, sukultūrino pievas, sodino sodus. Prieš Antrąjį pasaulinį karą pirko Puziniškio dvaro centrą Panevėžio apskrityje, buvusią G. Petkevičaitės-Bitės tėviškę. Ten pasodino apie tūkstantį medelių. 1939 m. vedė savo krikšto tėvo dukrą, dantų gydytoją Emiliją Klybaitę, gimusią Pakiburiškio kaime, Papilio parapijoje. Nesvetima jam buvo ir reformatų bažnyčios veikla: rėmė ją materialiai, dalyvavo sinoduose, „Radvilos“ draugijos veikloje. 1942 m. išrinktas Kuratoriumi. Buvo Biržų gimnazijos neturtingiems moksleiviams šelpti draugijos narys. Po 1944 m. P. Čigas su žmona pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. atvyko į JAV, Klivlendą. Padėjo Lietuvoje likusiems giminaičiams, rėmė 13 studijuojančių studentų. Mirė 1977 m. sausio 27 d. Klivlende. Palaidotas All Souls kapinių mauzoliejuje Chardon, Ohio, apie 20 mylių nuo Klivlendo.
Parengta pagal:
Seibutis A. Vieno herbo istorija // „Biržiečių žodis“, 2000, spal. 1, p. 5
Dora K. Petrą Čigą amžinybėn palydėjus // Mūsų sparnai, 1977, Nr. 42, p. 68-71.
DAGYS JOKŪBAS
Karininkas
Gimė 1898 m. lapkričio 11 d. Vinkšninių kaime Biržų rajone. Nuo 1913 m. mokėsi Biržų progimnazijoje. Artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui 1915 m. pasitraukė į Petrogradą, ten mokėsi Vedinskio komercinėje mokykloje. 1917 m. išvyko į Šiaurės Kaukazą, ten mokėsi realinėje mokykloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. Jokūbas Dagys mobilizuojamas į Lietuvos kariuomenę. Kadangi buvo išsimokslinęs, buvo paskirtas Generalinio štabo raštvedžiu. Štabuose, jų kanceliarijose, Jokūbas Dagys ištarnavo apie dvidešimt metų. Dirbo ir mokėsi, kilo kariniai laipsniai ir pareigos. 1937 m. lapkričio 19 d. perkeltas į Kariuomenės štabą ir paskirtas Karininkų ramovės Kaune šeimininku, prasidėjus karui aktyviai dalyvavo Birželio sukilime, organizavo Karininkų ramovės apsaugą. Lietuvos Laikinosios vyriausybės įsakymu paskirtas Karininkų ramovės turto valdytoju ir valdybos nariu. Sovietinės okupacijos metais sugebėjo išsaugoti karininkų sąjungos vėliavą, kai kuriuos dokumentus bei A. Janulaičio monografijos „Lietuvos Didysis kunigaikštis Kęstutis“ rankraštį, kurį 1993 m. sūnus Aleksandras Dagys perdavė Krašto ministerijos apsaugos archyvui. Jokūbas Dagys mirė 1984 m. lapkričio 15 d. Palaidotas Kauno Romainių II kapinėse.
Parengta pagal:
Dagilis J. Biržietis išsaugojo „Kęstutį“ // „Šiaurės rytai“, 2001, geg. 3, p. 4.
Karaša M. Jokūbas Dagys // „Mūsų sparnai“, 1971, Nr. 31, p. 97.
Janulaitis A. Lietuvos Didysis kunigaikštis Kęstutis. – Vilnius: kardas, 1998, p. 6-7.
GAIDELIS MIKAS
Karininkas, savanoris
Gimė 1896 m. gruodžio 27 d. Paskevitiškio vienkiemyje, Biržų rajone. Mokėsi Biržų realinėje mokykloje, po to Rygoje, technikos mokykloje. I pasaulinio karo metu 1915 m. pašauktas į caro kariuomenę. 1916 m. baigęs Tbilisio karo mokyklą, dalyvavo kare su vokiečiais. Grįžęs į Lietuvą įsijungė į kuriamąjį darbą Biržų krašte. 1918 m. lapkričio 20 d. įvyko rinkimai į Biržų parapijos komitetą, kuriam buvo pavesta eiti ir Biržų apskrities komiteto pareigas. Tą pačią dieną karininkas K. Ladiga pradėjo organizuoti iš savanorių partizanų Biržų apskrities apsaugą, suformavo apsaugos štabą. Štabo adjutantu paskirtas karininkas Mikas Gaidelis. 1919 m. M. Gaidelis pasitraukė iš Biržų ir 1919 m. balandžio 4 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, 2 pėstininkų pulke buvo jaunesniuoju karininku, vėliau – kuopos vadu, dalyvavo kovose su bolševikais prie Panevėžio ir Daugpilio. Buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5 laipsnio ordinu. 1920 m. rugpjūčio 2 d. pateko į lenkų nelaisvę, iš jos paleistas po keturių mėnesių. 1921 m. M. Gaidelis gavo kapitono laipsnį. 1924 m. išėjęs į atsargą dirbo Tauragės apskrities Pagramančio girininkijoje, vėliau Kauno miesto savivaldybėje sąskaitininku. Lietuvai atgavus Vilnių, M. Gaidelis iš pradžių dirbo Vilniaus miesto savivaldybės finansų skyriuje, vėliau Vilniaus miesto policijos viršininku. 1940 m. lapkričio 6 d. Mikas Gaidelis suimamas, nuteisiamas 8 metams ir kalinamas Vilniuje, po to kalėjo Pereliosų lageryje, Jaroslavlio srityje. Nuo 1948 m. buvo tremtyje Tasajeve, Krasnojarsko srityje. Į Lietuvą grįžo 1956 m., gyveno Vilniuje, dirbo „Švyturio“ gamykloje. Mikas Gaidelis mirė 1966 m. gruodžio 8 d.
Parengta pagal:
Gaidelis Mikas // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 3, 2003, p. 126.
Seibutis A. Mikas Gaidelis: karininkas, savanoris, Vilniaus policijos viršininkas, kalinys // 1918-1919 metai Biržų krašte. - Panevėžys, 2008. - P. 123-125.
GALVA-GALVANAUSKAS GEDIMINAS
Ekonomistas, žurnalistas, visuomenės veikėjas
Gimė 1905 m. kovo 3 d. Zizonių kaime, Vabalninko valsčiuje. 1925 m. baigė Biržų gimnaziją. 1925-1929 m. studijavo Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete ekonomiką. Studijas tęsė Romoje, Ženevoje, Paryžiuje, Berlyne ir Kylyje. 1931 m. dirbo patarėju Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijoje, 1931-1934 m. Centralinio statistikos biuro Ūkio konjunktūros skyriaus viršininku, 1934-1940 m. Klaipėdos prekybos institute dėstė statistikos teorijos, ūkio statistikos, ūkio konjunktūros ir tarptautinio ūkio disciplinas. G. Galvanauskas buvo aktyvus visuomenininkas ir spaudos darbuotojas. 1935-1936 m. buvo bendrovės „Rytas“ direktorius, 1936-1939 m. žurnalo „Prekyba“ redaktorius. Ekonomikos, politikos temomis rašė į tuo metu populiarius Lietuvos žurnalus bei dienraščius: „Tautos ūkį“, „Lietuvos aidą“, „Naująją Romuvą“, „Židinį“ ir kt. 1941 m. buvo Biržų burmistras, 1941-1942 m. Valstybės taupomųjų kasų valdytojas. 1942 m. suimtas už antinacinę veiklą, netrukus paleistas, bet privalėjo išvykti iš Lietuvos. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. G. Galva-Galvanauskas daug prisidėjo prie viešojo sektoriaus statistikos tobulinimo. Jis buvo vienas valstybės tarnautojų lavinimo ir kvalifikacijos kėlimo kursų šalininkų. Taip pat teigiama, kad (Galva) Galvanauskas vienas pirmųjų Lietuvoje konstatavo turizmo svarbą šalies ūkiui. Gediminas Galva-Galvanauskas mirė 1979 m. balandžio 29 d. Čikagoje. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Parengta pagal:
Butkevičius A. Įžvalgus ekonomistas, dėstytojas, publicistas // Birčiečių žodis, 2017, spal. 17, p. 9.
Galva Gediminas-Galvanauskas: ekonomistas, visuomenininkas // Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuviai. Biografijų žinynas. T. 1. – Vilnius, 1998, p. 279.
Smalskys V., Šenavičius A. Gedimino (Galvos) Galvanausko indėlis į viešojo sektoriaus statistikos tobulinimą ir naujų viešosios politikos krypčių modeliavimą // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 2 (15), p. 259-264.
GALVANAUSKAS ERNESTAS
Inžinierius, valstybės ir visuomenės veikėjas
Gimė 1882 m. lapkričio 20 d. Zizonių kaime, Vabalninko valsčiuje. Mokėsi Vabalninko pradinėje mokykloje, Panevėžio realinėje dviklasėje mokykloje, 1902 m. baigė Mintaujos (dabartinė Jelgava) gimnaziją. Vėliau 1902-1904 m. studijavo Peterburgo (dabar Sankt Peterburgas) kasybos institute. 1905 m. dalyvavo revoliucijos įvykiuose Lietuvoje, buvo vienas pirmųjų Lietuvos valstiečių sąjungos steigėjų, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. 1906-1919 m. gyveno Suomijoje, Belgijoje.Ten 1912 m. įsigijo kalnų inžinieriaus specialybę. Buvo paskirtas Lietuvos vyriausybės delegacijos taikos konferencijoje Paryžiuje nariu. 1919-1920 m. – Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, kartu finansų, prekybos ir pramonės ministras, šias ministro pareigas dar ėjo 1920-1922 m., 1921 m. atstovavo Lietuvai Tautų Sąjungoje. 1922-1924 m. vėl ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. 1924-1927 m. Lietuvos valstybės atstovas Londone. Pasitraukęs iš šių pareigų, atvyko į Klaipėdą ir atsidėjo visuomeninei bei švietimo veiklai. 1927-1928 m. buvo Klaipėdos uosto valdybos pirmininkas, Klaipėdos mokytojų draugijos pirmininkas. 1934-1939 m. jo pastangomis įkurto Prekybos instituto Klaipėdoje rektorius, įkūrė amatų mokyklą. Buvo „Ryto“ spaustuvės ir leidyklos valdybos narys, pirmasis Klaipėdos dienraščio „Vakarai“ redaktorius. 1939-1940 m. buvo Antano Merkio vyriausybės finansų ministras. Bolševikams okupavus Lietuvą, įėjo į vadinamąją „Liaudies vyriausybę“. Vėliau pabėgo į Klaipėdą, nacių buvo ištremtas į Reicho gilumą. 1946 m. pabaigoje Vokietijoje ėmė vadovauti VLIK-o (Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto) vykdomajai tarybai, 1947 m. išvyko į Madagaskarą. Ten įsteigė prekybos ir pramonės kursus, juose dėstė, vertėsi amatais. 1963 m. apsigyveno Prancūzijoje. Mirė 1967 m. liepos 24 d. Aix-les-Bains (Prancūzijoje).
Parengta pagal:
Ernestas Galvanauskas // Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje. - Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2016. - P. 100-101.
Martišius S. A. Ernestas Galvanauskas - Lietuvos diplomatijos ir politikos istorijoje // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. - 2007, [Nr.] 2(9), p.136-145.
Seibutis A. Ernestas Galvanauskas : ekonomistas, politikas, visuomenininkas // 1918-1919 metai Biržų kraštes. - [Panevėžys : Amalkeros leidyba] ; Biržai: Biržų krašto muziejus "Sėla", 2008. - P. 17-19.
Seibutis A. Ernestui Galvanauskui – 130 // „Šiaurės rytai“, 2012, lapkr. 24, p. 7.
IKAMAS VLADAS
Karininkas
Gimė 1896 m. rugsėjo 7 d. Virškupėnų kaime Papilio valsčiuje. 1911 m. baigė Rygos dviklasę mokyklą. 1914 m. mobilizuotas į Rusijos armiją eiliniu, 1916 m. suteiktas praporščiko laipsnis. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. liepos 24 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į pirmąjį pėstininkų pulką jaunesniuoju karininku. Tarnavo šeštoje kuopoje. 1919 m. lapkritį suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. Pasižymėjo kautynėse su lenkais, bolševikais ir bermontininkais. 1921 m. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, vadovavo kuopai. 1927 m. suteiktas kapitono laipsnis. 1928 m. baigė Aukštųjų karininkų kursų bendrąjį skyrių. Iki 1938m. buvo 6 kuopos vadas, vėliau ūkio kuopos vadas. 1940 m. birželio mėn. paskirtas Zarasų apskrities kariniu viršininku. 1940 metų rugpjūčio 24 d. pakeltas į majorus. Tų pačių metų pabaigoje paleistas į atsargą. 1941 m. birželio 14 d. suimtas, išvežtas į Sibirą. Iš tremties grįžo 1956 m. Mirė 1981 metais. Palaidotas Panemunės kapinėse.
Parengta pagal:
Ikamas Vladas // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. - Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001-. - T. 3, P. 268-269.
Kavaliauskas V. Ikamas Vladas // Lietuvos karžygiai. - Vilnius: Daigai [etc.], 2008-. - T. 2, P. 339-340.
YČAS JONAS
Pedagogas, mokslininkas, valstybės ir visuomenės veikėjas
Gimė 1880 m. liepos 21 d. Biržų valsčiaus Šimpeliškių kaime pasiturinčių lietuvių ūkininkų reformatų šeimoje. Mokėsi Mintaujos ir Slucko gimnazijose. 1903 m. Jonas Yčas baigė Peterburgo Istorijos ir filosofijos institutą, įgijo istorijos kandidato laipsnį. 1903-1916 m. jis dirbo mokytoju bei inspektoriumi Tomsko ir Semipalatinsko gimnazijose. Nuo 1916 m. perkeltas į Voronežą ir paskirtas II gimnazijos direktoriumi. Voroneže J. Yčas dalyvavo lietuvių karo pabėgėlių bei tremtinių kultūrinėje veikloje, vadovavo lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti centrinio komiteto švietimo sekcijai. 1918 m. birželio pabaigoje grįžo į Lietuvą. Jonas Yčas buvo tarp pirmųjų nepriklausomos Lietuvos ministrų, 1918 m. rudenį pakviestų į Laikinąją vyriausybę. 1918 m. jis buvo Lietuvos Valstybės Tarybos Švietimo komisijos Vilniuje pirmininkas. 1918 m. lapkričio 11 d. – 1919 m. kovo 12 d. švietimo ministerijos valdytojas, 1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d. švietimo ministras. 1919-1920 m. gilino žinias Karaliaučiaus universitete. Čia apsigynė disertaciją „Simonas Grunan, VI amžiaus kronistas“. 1920-1925 m. Panevėžio berniukų ir mergaičių gimnazijos direktorius. 1922 m. įsteigus Kauno universitetą Jonas Yčas paskirtas Humanitarinių mokslų fakulteto ordinariniu profesoriumi, dėstė Lietuvos, Rusijos, Vokietijos, Latvijos istoriją. 1925-1927 m. buvo Klaipėdos krašto švietimo kuratoriumi. Aktyviai dalyvavo Lietuvos evangelikų reformatų gyvenime. 1931 m. išvažiavo į Švediją kur dirbo karališkajame Upsalos archyve. Parašė monografiją „Biržai. Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė“. Mirė 1931 m. gruodžio 17 d. Palaidotas Kauno evangelikų reformatų kapinėse.
Parengta pagal:
Aničas J. Jonas ir Martynas Yčai. – Vilnius: Vaga, 2007. – 504 p.
Aničas J. „Ne ardyti, bet stiprinti...“ // Dialogas, 1995, liep. 7, p. 28-29. Yčaitė – Kregždienė D. Prof. dr. Jonas Yčas (1880 VII 21 – 1931 XII 17) // Mūsų sparnai. – 1980, Nr. 49, p. 45- 50.
Seibutis A. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras – biržietis // Šiaurės rytai, 2010, liep. 24, p. 7.
YČAS MARTYNAS
Politikas, visuomenės veikėjas, teisininkas, publicistas, pramonininkas
Gimė 1885 m. lapkričio 13 d. Biržų valsčiaus Šimpeliškių kaime pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Pradinį mokslą išėjo kaimo mokykloje, vėliau – rusiškoje Biržų pradžios mokykloje. Brolis Jonas 1900 m. Martyną nusivežė į Peterburgą, kur pats studijavo ir parengė stoti į gimnaziją. Peterburge Martynas Yčas išgyveno iki 1903 m. Per tą laiką jis išėjo dviejų gimnazijos klasių kursą ir gerokai išpruso visuomeniškai. 1903 m. įstojo į Pernavos (Pernu, Estija) gimnazijos trečiąją klasę. 1906 m. išvyko pas brolį Joną į Tomską, metus mokėsi privačiai, eksternu išlaikė abitūros egzaminus ir 1907 m. Tomsko universitete pradėjo studijuoti teisę. Studijas baigė 1911 m. Jo diplominis darbas „Evangelikų bendruomenės atsiradimas ir organizacija Lietuvoje ir kunigo padėtis joje” buvo įvertintas aukso medaliu. Autoriui pasiūlyta likti universitete ir rengtis profesūrai, tačiau jis atsisakė siūlomo darbo, atvyko į Kauną ir pradėjo dirbti advokato Petro Leono padėjėju. 1912 m. Biržuose įsteigė spaustuvę pavadintą „M. Yčo ir B-vės spaustuvė“. Tai buvo pirmoji spaustuvė Lietuvos provincijoje po spaudos atgavimo. Būdamas pakankamai jaunas, Martynas Yčas tapo politiku. Rusijos Valstybės dūmos deputatu dirbo iki 1917 m. birželio mėn. 1913ؘ m. su J. Basanavičiumi lankėsi JAV lietuvių kolonijose, rinko lėšas Lietuvių mokslo draugijai, Tautos namams Vilniuje statyti. 1914 m. lapkričio 21 d. Vilniuje įkūrė Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo išrinktas jos Centro komiteto pirmininku. M. Yčo pastangomis 1915 m. pabaigoje Kryme, buvo įsteigta lietuvių džiovininkų sanatorija. 1915 m. Voroneže įsteigė lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijas, vėliau pavadintas jo vardu, 1917 m. – Lietuvių mokytojų kursus. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Įtraukiamas į Lietuvos valstybės tarybą. Augustino Voldemaro Ministrų kabinete buvo finansų, prekybos ir pramonės ministras ir laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas. 1919 m. Martynas Yčas išrinktas Lietuvos prekybos ir pramonės banko direktoriumi-pirmininku. 1920 m. įkūrė Lietuvių garlaivių bendrovę ir įsteigė Lietuvos jūrų laivyną. Martynas Yčas aktyviai dalyvavo Lietuvos evangelikų bažnyčios veikloje. Buvo kuratorius, Sinodo pirmininkas, prisidėjo prie Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakulteto įkūrimo. 1928–1930 m. jame dėstė bažnytinę teisę. 1928 m. M. Yčui suteiktas garbės daktaro laipsnis. Traukdamasis nuo sovietinės okupacijos 1940 m. su šeima emigravo į Vokietiją, vėliau – į Portugaliją, 1941 m. – į Braziliją. Martynas Yčas buvo „Lietuvių balso“ leidėjas, ir atsakingas redaktorius, „Vairo“ leidėjas. Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke“, „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“, „Lietuvos aide“. Mirė 1941 m. balandžio 5 d. būdamas 55 metų. Palaidotas Rio de Žaneiro Šv. Jono Krikštytojo kapinėse.
Parengta pagal:
Aničas J. Jonas ir Martynas Yčai. – Vilnius: Vaga, 2007. – 504 p.
Butkevičius A. Pasiaukojęs tėvynės gerovei (I-II): Martynui Yčui – 130 // Šiaurės rytai, 2015 lapkr. 10, p. 8; lapkr. 14, p. 12.
Lukšas A. Pasiaukojęs valstybės gerovei // Lietuvos žinios, 2013, kovo 5, p. 12-12.
Seibutis A. 1918-1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos. - Panevėžys : Amalkeros leidyba, 2008. - 128 p.
JAKUBĖNAS POVILAS
Kunigas, teologijos mokslų profesorius, evangelikų reformatų bažnyčios superintendentas, knygnešys
Gimė 1871 m. balandžio 23 d. Biržų rajono Vaitkūnų kaime. Skaityti išmokė sesuo, vėliau mokėsi pas kaimo daraktorių, Biržų liaudies mokykloje, 1893 m. aukso medaliu baigė Mintaujos (dabar Jelgava) gimnaziją. Teologiją studijavo Tartu universitete. 1900 m. paskirtas antruoju kunigu Biržų evangelikų reformatų parapijoje. Čia dirbo iki 1925 – ųjų metų pabaigos, kada buvo paskirtas į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Povilas Jakubėnas aktyviai dalyvavo ir politinėje veikloje. Jis buvo vienas iš 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo iniciatorių ir rėmėjų. Pasitraukęs į Rusiją I-ojo pasaulinio karo metu jis Petrapilyje dirbo Centro komitete pabėgėliams šelpti, dėstė lietuvių kalbą bendrojo lavinimo kursuose. Mokytojavo Voronežo M. Yčo gimnazijoje. 1912 m. P. Jakubėnas buvo vienas iš pirmosios spaustuvės Biržuose steigėjų. 1919 m., kuriantis nepriklausomai valstybei, prisidėjo prie naujų įstaigų kūrimo bei įvairių organizacijų sudarymo. Dalyvavo „Žemės ūkio draugijos“ steigime, „Prekybos ir pramonės banko draugijos veikloje. Biržų gimnazijoje dėstė religiją, vokiečių bei lotynų kalbas. 1921 m. Biržų sinode išrinktas superintendentu, 1930 m. - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu. 1927-1937 m. Kauno, nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. 1930 m. universitete įsteigė Evangelikų teologijos fakultetą, jo dekanas. Nuo 1936 m. Kauno evangelikų reformatų parapijos klebonas. 1940 m. išvyko į Vokietiją, nuo 1951 m. persikėlė į Šveicariją. Povilas Jakubėnas bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Lietuvių laikraštis", „Lietuvos ūkininkas", „Vilniaus žinios", „Viltis", „Mūsų žodis". 1906-1909 m. slapyvardžiais N., P. Našlaitėlis, J. Nykštukas, P. J. rengė ir leido kalendorių „Kaimynas", 1910 m. - „Biržų kalendorių". Parašė pirmą lietuvių kalba išleistą trijų tomų Bažnyčios istoriją. nuo 1926 m. liepos 18 d. iki 1940 m. liepos 1 d. leido bažnytinį žurnalą „Sėjėjas". Išvertė Evangeliją pagal Morkų (1907 m.), Jėzaus Kristaus Evangelijas (1934 m.) Mirė 1953 m. gegužės 30 d. Šveicarijoje.
Parengta pagal:
Butkevičius A. Talentais ir dorybėmis apdovanotas // Biržiečių žodis, 2001, bal. 24, p. 4.
Gyvenimas, skirtas tarnystei // Šiaurės rytai, 2003, birž. 17 d. p. 6.
Januševičius B. Kunigas – Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas (I-II) // Biržiečių žodis, 2017, liep. 4, p. 9, liep. 11, p. 8.
JAŠINSKAS MYKOLAS (MIKAS)
Karininkas
Gimė 1890 m. kovo 21 d. Biržuose. 1903 m. baigė Bauskės (Latvija) m-klos 4 klases. 1908 m. geležinkelininkų kursus Sankt Peterburge. Nuo 1910 m. iki 1912 m. tarnavo Revelyje (dab. Talinas) geležinkelio ir muitinės valdininku. Kilus Pirmajam pasauliniam karui buvo mobilizuotas į praporščikų mokyklą Gatčine. Ją baigęs gavo pirmąjį karininko laipsnį. 1918 m. Mykolas Jašinskas grįžo į Lietuvą. Kuriantis parapijų komitetams – pirmajai lietuviškai valdžiai, aktyviai įsitraukė į jos kūrimą, buvo išrinktas į Biržų parapijos komitetą. 1918-ųjų gruodžio pradžioje, traukiantis vokiečiams, Mykolas Jašinskas suorganizavo vietos miliciją ir buvo jos vadu iki 1919 m. liepos mėnesio. Išvadavus Biržų apskritį iš bolševikų, Biržų partizanų būrys buvo likviduotas, o Mykolas Jašinskas mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į atskiro Šiaulių bataliono trečią kuopą. 1921 m. išvyko mokytis į Aukštuosius karininkų kursus. Baigęs tarnavo įvairiose karinėse dalyse Kaune. Gavo majoro laipsnį. 1927 m. vasario 28 d. patvirtintas Rokiškio apskrities komendantu. Juo buvo iki bolševikinės okupacijos.1940 m. bolševikų buvo perkeltas į Raseinius, tačiau pasiprašė į atsargą ir grįžo ūkininkauti į žmonos tėvų ūkį. Prasidėjus trėmimams 1941 m. birželio 14 d. Mykolas Jašinskas su šeima suimtas ir išvežtas į Sibirą. Tremtyje praleido 10 metų. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Neilgai sirgęs, mirė 1962 m. lapkričio 22 d. Palaidotas Biržuose, evangelikų reformatų kapinėse.
Parengta pagal:
Mirė kuratorius Mykolas Jašinskas // Mūsų sparnai, 1963 Nr. 14, p. 52-53.
Mykolas Jašinskas // O gyventi reikėjo.... – Vilnius: Mintis, 1993. – p. 153-154. Neviera V. Biržų krašto savanoriai – Lietuvos kariuomenės kūrėjai ir Nepriklausomybės kovų dalyviai // Prakalbinta praeitis : moksleivių rašiniai konkursui "Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorija. - Vilnius: LGGRTC, 2002, p. 82-95.
Jašinskaitė-Margevičienė J. Prisimenu jo šviesų paveikslą // O gyventi reikėjo.... – Vilnius: Mintis, 1993. – p. 154-163. Seibutis A. Pulkininkas leitenantas Mykolas Jašinskas // 1918-1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos. - Panevėžys, 2008. – p. 51-55.
JURGELIŪNAS ANTANAS
Gydytojas, bakteriologas
Gimė 1872 m. liepos 2 d. Vabalninke. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1896 m. baigė Petrogrado fizikos ir matematikos fakultete Gamtos skyrių, 1900 m. Kijevo universiteto Medicinos fakultetą. Jį baigęs 1900-1903 m. dirbo gydytoju Kijevo ligoninėje. Vėliau sekė medicininis-mokslinis darbas Kijevo bakteriologijos institute. Po to penkerius metus dirbo Maskvos bakteriologijos instituto asistentu, tapo šio instituto direktoriaus pavaduotoju. 1921 m. grįžo į Nepriklausomą Lietuvą. Dirbo Valstybės higienos ir bakteriologijos instituto direktoriumi. 1922 m. Kauno universiteto Medicinos fakultete buvo įkurta Higienos-bakteriologijos katedra. Jai medicinos daktaras, profesorius, gydytojas higienistas bakteriologas Antanas Jurgeliūnas. vadovavo iki 1934 m. Tais pačiais 1922 m. profesorius pradėjo dėstyti pirmąjį medicininės mikrobiologijos kursą, kartu ir infekcines imunologijos žinias Lietuvoje. Sutrikus sveikatai grįžo į gimtinę. Mirė 1943 m. rugpjūčio 5 d. Vabalninke. Palaidotas šeimos kapavietėje Vabalninko kapinėse.
Parengta pagal:
Antanas Jurgeliūnas // Biržų kalendorius, 1992. – Biržai: „Biržiečių žodžio“ redakcija, 1991, p. 34.
Šoblinskienė O. Profesorius Antanas Jurgeliūnas // Biržiečių žodis, 1996, rugpj. 15, p. 2. Tarutis J. Žymus medikas // Biržiečių žodis, 1982, liep. 3, p. 3.
KARAŠA JURGIS
Evangelikų reformatų kuratorius, telefono-telegrafo mechanikas, visuomenės veikėjas.
Gimė 1890 m. balandžio 23 d. Paberžių kaime, Biržų valsčiuje, ūkininko šeimoje. Mokėsi Biržų pradžios mokykloje, vėliau tėvas išvežė į Bauskę, kur sėkmingai baigė keturklasę mokyklą. Peterburge baigė dvimečius aukštuosius geležinkelininkų kursus. Dirbo budėtoju Pečioros geležinkelio stotyje. 1911 m. mobilizuotas į carinę kariuomenę ir išsiųstas į Batumi miestą Kaukaze. Geležinkelininkų batalione baigė telefono - telegrafo mechanikų mokomąją kuopą puskarininkiu. Iki pat grįžimo į Lietuvą dirbo Cipa geležinkelio stotyje, Užkaukazės geležinkelininkų linijoje. 1918 m. grįžo į žmonos ūkį Užušiliuose, įsidarbino Biržų krašto pašto reikalų vedėju, įsitraukė į vietos politinį gyvenimą. Nuvertus įkurtą vietinę nepriklausomą valdžią, bolševikų komisaras Jonas Kovalskis įsakė agr. Petrą Kregždę, Jurgį Karašą ir kt. sušaudyti. Abu pabėgo į Kauną. Jurgis įsidarbino Žemės ūkio ir Valstybės Turtų Ministerijos įgaliotiniu Seinų apskrityje. 1919 m. dalyvavo pirmame Nepriklausomos Lietuvos agronomų suvažiavime. Vėliau paskirtas Kauno pašto telefono centrinės stoties pirmuoju viršininku. Po kelių metų perkeltas dirbti į Panevėžio pašto įstaigą rajono mechaniku. 1930 m. Jurgis Karaša paskirtas Šiaulių pašto vyriausiu mechaniku. Juo buvo iki 1939 m. Jurgis Karaša buvo veiklus žmogus. Dalyvavo Šaulių, Tautininkų, Vilniui vaduoti sąjungų, Paštininkų draugijos veikloje. Šiauliuose suorganizavo pašto tarnautojų sporto organizaciją “Žinia” ir jai vadovavo. 1939 m. agr. Petras Variakojis pakvietė dirbti Astravo “Siūlo” fabrike tvarkyti ūkinius ir transporto reikalus. 1940 m. apsigyveno Užušiliuose. Antrojo pasaulinio karo metu dirbo Biržų Žemės ūkio Draugijoje sandėlininku. 1944 m. apsigyveno Vilniuje. Įsidarbino pašte. Netrukus buvo perkeltas į Tilžę. 1950 m. sugrįžo į Vilnių. Užaugęs religingoje šeimoje Jurgis Karaša nenutolo nuo tikėjimo, rūpinosi bažnyčios reikalais, buvo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius. Mirė 1967 m. liepos 24 d. Vilniuje.
Parengta pagal:
Karaša M. Kuratorius Jurgis Karaša // Mūsų sparnai, 1969, Nr. 27, p. 66-70.
KARAŠA MOTIEJUS
Lietuvos kariuomenės šaulių sąjungos, Lietuvos ugniagesių sąjungos kūrėjas
Gimė 1895 m. rugsėjo 10 dieną Paberžių kaime ūkininkų Petro Karašos ir Katrės Mikelėnaitės - Karašienės šeimoje. Mokėsi Medeikiuose, Biržuose. 1915 m. sausio mėnesį Panevėžio pašto įstaigoje išlaikęs egzaminus pašto valdininko vietai užimti, buvo paskirtas dirbti į Šiaulių paštą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, M. Karaša buvo pasiųstas į Vilniaus karininkų mokyklą. Po bolševikų Spalio perversmo M. Karaša kovojo Sibire admirolo Kolčako kariuomenėje, buvo areštuotas ir kalintas Omsko kalėjime. 1921 m. grįžęs į Lietuvą, M. Karaša įstojo į nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. 1924 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune. 1926 m. paskirtas dirbti Lietuvos Šaulių sąjungoje. M. Karaša aktyviai dalyvavo Lietuvos ugniagesių sąjungos veikloje, nuo 1932 m. buvo Lietuvos ugniagesių sąjungos pirmininko pavaduotojas, o 1942 - 1943 m. - pirmininkas. 1936 - 1939 m. ėjo Pabaltijo Ugniagesių sąjungos generalinio sekretoriaus pareigas. M. Karaša aktyviai bendradarbiavo spaudoje sporto ir ugniagesybos klausimais, buvo Lietuvos šaudymo sąjungos vadovas, išleido sporto vadovėlį šauliams. Nuo 1939 m. pabaigos M. Karaša paskirtas Kėdainių apskrities karo komendantu, iš šių pareigų po Lietuvos okupacijos 1940 m. buvo atleistas. Bendradarbiavo Lietuvos spaudoje. Jo straipsniai buvo spausdinami „Karyje“, „Trimite“, „Ugniagesyje“ ir t.t. Vokiečių okupacijos laikais dirbo Raseinių apskrities socialinio aprūpinimo inspektoriumi, vėliau Savitarpinės pagalbos komiteto reikalų vedėju. Susikūrus Vietinei rinktinei buvo paskirtas Raseinių apskrities komendantu. Artėjant Raudonajai armijai, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Buvo Gross Hespės ir Diepholzo lietuvių stovyklų komitetų narys, sekretorius, reikalų vedėjas. 1951 m. atvyko į JAV, Baltimorę. Motiejus Karaša aktyviai dalyvavo ir JAV lietuvių, evangelikų reformatų bažnyčios veikloje, parašė atsiminimų knygą „Gyvenimo sūkuriuose“. Už visuomeniškumą buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo V laipsnio ordinu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu, Baltijos ugniagesių sąjungos medaliu. Mirė 1979 m. rugs. 2 d. Baltimorėje.
Parengta pagal:
Butkevičius A. Dirbęs savo visuomenei ir tautai: 120-osioms Motiejaus Karašos gimimo metinėms // Šiaurės rytai, 2015, rugs. 12, p. 12.
Kalėjas I. Motiejus Karaša // Lietuvos aidas, 2002, liep. 26, p. 9.
Karaša M. Gyvenimo sūkuriuose: atsiminimai, 1901-1951. – Chicago, 1982. – 424 p.
Seibutis A. Karininkui, šauliui, ugniagesių vadovui Motiejui Karašai – 115 // Šiaurės rytai, 2010, rugs, 11, p. 6.
KLYBAS POVILAS
Pirmasis Biržų burmistras
Gimė 1874 m. gegužės 15 d., Biržų miesto ūkininko šeimoje. Anksti tapęs našlaičiu P. Klybas išnuomojo iš tėvų paveldėtą žemę ir išvyko į Vilnių. Po kelerių metų grįžo į Biržus, dirbo vartotojų bendrovės krautuvėje pardavėju, vėliau atsidarė savo parduotuvę. Kuriantis Lietuvos nepriklausomai valstybei 2018 m. gruodį, P. Klybas išrinktas pirmuoju Biržų burmistru, kuriuo su mažomis pertraukomis dirbo beveik iki antrojo pasaulinio karo pabaigos. To meto visi Biržų miesto pasiekimai susiję su Povilo Klybo vardu. Jo dėka buvo panaikinta rėžių sistema ir prieita prie vienkieminių ūkių, nutiestas geležinkelis Biržai – Šiauliai, plentas Biržai – Panevėžys ir Biržai – Parovėja, praplatintos ir išgrįstos gatvės, pastatyti nauji tiltai per Apaščios ir Agluonos upes, nauja gimnazija, „Aušros“ mokykla, bankas, daugiau kaip 700 namų, miesto valdyba ir t.t. Biržuose pastatyti trys paminklai: poetui Stanislovui Dagiliui, kunigaikščiui Jonušui Radvilai ir Nepriklausomybės paminklas. 1944 m. P. Klybas su šeima pasitraukė į Palangą, valtimis pasiekė Švediją, po kelerių metų persikėlė į JAV. Dirbo Bruklino miesto ligoninėje. 1951 m. įsteigė Niujorko lietuvių protestantų parapiją, buvo jos pirmininku. Mirė 1966 m. gruodžio 19 d. Niujorke, palaidotas Cypress Hills kapinėse.
Parengta pagal:
Butkevičius A. Pirmasis Biržų burmistras: Povilo Klybo gimimo 140-osioms metinėms // Šiaurės rytai, 2014, geg. 31, p. 7.
Grundelė K. Pirmasis Biržų burmistras // Biržiečių žodis, 1994, birž. 17, p. 2.
Seibutis A. Pirmas ir paskutinis Biržų burmistras // Šiaurės rytai, 2004, birž. 19, p. 9.
Seibutis A. Povilas Klybas: pirmasis ilgametis Biržų burmistras, viceburmistras, savivaldybininkas // 1918-1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos. – Panevėžys, 2008. – p. 57-61.
KREGŽDĖ KOSTAS
Mokytojas, visuomenės veikėjas, kooperatininkas
Gimė 1896 m. liepos 1 d. Lyglaukių kaime, gausioje neturtingų ūkininkų šeimoje. Mokėsi Biržų keturklasėje mokykloje. Vėliau mokslus tęsė Bauskėje. 1914 m. baigė pedagoginius kursus prie Veiverių mokytojų seminarijos, įgijo mokytojo profesiją. Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918 m. pasitraukė iš Lietuvos. Dirbo Penzos, Novosibirsko gubernijose pradžios mokyklos mokytoju lietuvių pabėgėlių mokyklose. Į Lietuvą grįžo 1918 m. pradžioje, mokytojavo Astravo pradinėje mokykloje, vėliau Biržų gimnazijoje. 1923 m. nuo Valstiečių liaudininkų partijos buvo išrinktas II Seimo nariu, 1926 m. perrinktas į III Seimą. Po III Seimo paleidimo pasitraukė į provinciją. Buvo Lietuvos jaunimo sąjungos Biržų r. tarybos pirmininkas. Priklausė mokytojų profesinei sąjungai. 1928–1940 m. – Jukniškių vienkiemio ūkio vedėjas, darbininkas. Buvo Biržų žemės ūkio draugijos valdybos narys, smulkaus kredito banko tarybos narys, Biržų P.P. bendrovės revizijos komisijos narys, „Lietūkio“ valdybos ir tarybos narys, Pieno centro tarybos narys, Biržų valsčiaus, apskrities tarybos narys. Kostas Kregždė buvo vienas iš „Mūzos“ draugijos kūrėjų, pirmasis režisierius, Lietuvos telegramų agentūros Elta korespondentas. Rašė straipsnius, feljetonus laikraščius „Lietuvos Žinias“, „Lietuvos ūkininką“, „Talką“, „Jaunimą“, „Biržų žinias“. Spaudoje daugiausiai pasirašinėjo slapyvardžiais – Ratkaus, Stagionio ir kt. Po antrojo pasaulinio karo Kostas Kregždė gyveno Kaune. Mirė 1947 m. kovo 26 d. Palaidotas gimtuosiuose Lyglaukiuose.
Parengta pagal:
Butkevičius A. Mokytojas, žurnalistas, visuomenės veikėjas // Šiaurės rytai, 2016, birž. 28, p. 8.
Seibutis A. Kostas Kregždė: mokytojas, visuomenės veikėjas, kooperatininkas // 1918-1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos. – Panevėžys, 2008. – p. 40-41.
Tamošaitis M. Kregždė Kostas II ir III Seimo narys (1923 06 05 – 1926 06 02; 1926 06 02 – 1927 04 12) // Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas. – Vilnius, 2007, p. 325-327.
Tamulėnas M. Seimo atstovą Kostą Kregždę prisimenant // Mūsų sparnai, 1978, Nr. 45, p. 58-63.
KREGŽDĖ PETRAS
Agronomas, ekonomistas, finansininkas
Gimė 1894 m. sausio 2 d. Lyglaukių kaime, gausioje ūkininkų šeimoje, Biržuose baigė pradžios mokyklą, mokėsi Bauskės gimnazijoje, vėliau aukštesniojoje agronomijos mokykloje Dotnuvoje. Per pirmąjį pasaulinį karą pradėjo mokintis Žemės ūkio akademijoje Maskvoje, buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę ir nusiųstas į Peterburgo karo mokyklą. 1917 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo 17-ajame Sibiro šaulių pulke, 1917 m. rugsėjo 29 d. – paskirtas Omsko karinės technikos dalinio karininku, vėliau perkeltas į Novonikolajevsko apskritį Maisto valdybą. Po mobilizacijos 1918 m. aktyviai įsijungė į Lietuvių pabėgėlių reikalus (skaitė paskaitas, rengė kursus ir kt.). 1918–1920 m. buvo Žemės ūkio ministerijos įgaliotinis Biržų ir Panevėžio apskrityse, 1920–1922 m. – Žemės ūkio ministerijos inspektorius Rokiškio, Utenos, Zarasų apskrityse, 1922–1923 m. – Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos vicedirektorius. Į I Seimą buvo išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą. Petras Kregždė buvo Evangelikų liuteronų sinodo kuratorius, tris kartus buvo išrinktas Evangelikų liuteronų sinodo pirmininku. Rėmė bažnytinę spaudą, padėjo statyti naują Evangelikų liuteronų bažnyčią Kaune. Buvo vienas iš „Mūzos“ draugijų steigėjas. Rašė finansų ir kooperacijos klausimais į laikraščius „Lietuvos aidą“, „Lietuvos žinias“, „Ūkininkų patarėją“, „Lietuvos ūkininką“, „Biržų kalendorių“ (1914 m.). Parašė dramos kūrinius: „Vyresnysis angliakasys“, Jonas ir Onutė“. Nacių okupacijos metais: 1941–1942 m. Petras Kregždė buvo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir direktorius, 1941–1944 m.– Gemeinschaft banko Kaune direktorius. Baigiantis kariui 1944 m.su šeima persikėlė į Švediją, vėliau – 1947 m. į JAV, kur tais pačiais metais balandžio 22 d. mirė. 2003 m. Petro Kregždės ir jo žmonos Marijos palaikai atgabenti į Lietuvą ir perlaidoti gimtųjų Lyglaukių kapinėse.
Parengta pagal:
Kalėjas I. Laisvės kovotojų dvasia gyva // Lietuvos aidas, 2005, saus. 7, p. 11.
Seibutis A. Petras Kregždė: pirmasis Biržų parapijos ir apskrities komiteto pirmininkas // 1918-1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos. – Panevėžys, 2008. – p. 34-39.
Tamošaitis M. Kregždė Petras I Seimo narys (1922 11 13 – 1923 03 13) // Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas. – Vilnius, 2007, p. 327-330.
KUBILIUS JURGIS JURAS
Karininkas, teisininkas
Gimė 1890 m. balandžio 27 d. Grumšliuose. 1911 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Prasidėjus I pasauliniam karui, mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą. Mokytojavo Panevėžyje. 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Buvo kariuomenės technikos ir organizacijos komiteto pirmininkas, krašto apsaugos ministerijos kanceliarijos viršininkas. 1927 m. baigė VDU Teisių fakulteto Teisių skyrių. Tais pačiais metais paskirtas į pulkininkus leitenantus. 1930 m. išėjo į atsargą, buvo Šiaulių miesto ir apskrities viršininkas, vėliau vyr. notaras Kaune. 1936-1938 m. buvo Klaipėdos krašto gubernatorius ir Valstybės tarybos narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. liepos 26 d. atleistas. 1941 m. birželio 14 d. suimtas ir ištremtas į Sverdlovsko sritį. Kaip atsakingas Lietuvos Respublikos pareigūnas, Sovietų sąjungos Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti. Sušaudytas 1942 m. lapkričio 4 d.
Parengta pagal:
Kubilius Juras // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. - Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001-. - T. 4, P. 291-292.
Kubilius Jurgis // Mažosios Lietuvos enciklopedija. – Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. p. 354-355.
KUGINYS PETRAS
Karininkas, teisininkas
Gimė 1897 m. spalio 13 d. Karališkių kaime. Mokėsi Biržų gimnazijoje, studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Gyvendamas Kaune Petras Kuginys dirbo Lietuvos kariuomenės karo lauko teisme. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. paskirtas Raudonosios armijos 29 Šaulių teritorinio korpuso 184 šaulių divizijos atskirojo pionierių bataliono reikmenų tiekimo viršininku. Baigiantis antrajam pasauliniam karui Petras Kuginys su šeima pasitraukė į Lenkiją, vėliau Vokietiją ir galiausiai į JAV. Gyvendamas JAV jis nenustojo domėtis teisiniais klausimais. Šia tema rašė straipsnius į Čikagos lietuvišką spaudą, kūrė eilėraščius. Mirė Petras Kuginys 1988 m.
Parengta pagal:
H. Y. P. Krt. Petras Kuginis // Mūsų sparnai, 1989, Nr. 64, p. 63-64. Dagilis J. Nuo Karališkių kaimo iki Čikagos // Biržiečių žodis, 1997, saus. 16, p. 3.
Kuginys Petras // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. - Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001-. - T. 4, P. 301-302.
KUTRA JURGIS
Literatas, vertėjas, mokytojas, kultūros ir visuomenės veikėjas
Gimė 1891 m. balandžio 25 d. Šniurkiškių kaimo ūkininkų šeimoje. Mokėsi Biržų pradžios mokykloje, vėliau Bauskės vidurinėje mokykloje. Ją baigęs, kurį laiką mokytojavo Žagarės pradžios mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais pedagogines žinias gilino Voroneže surengtuose mokytojų kursuose. 1918 m. grįžus į Lietuvą buvo paskirtas Biržų pradžios mokyklų inspektoriumi. Mokytojavo Biržų „Saulės“ progimnazijoje, vėliau tapusioje gimnazija. Joje dirbo iki pat tremties – 1941 m. birželio 14 d. Per visus savo darbo metus aktyviai reiškėsi Biržų miesto kultūriniame gyvenime. Dalyvavo dailės draugijos „Mūza“ steigime. Jis vaidino, režisavo, vertė scenos veikalus, rūpinosi, kad aktoriai kalbėtų taisyklinga lietuvių kalba. Mirė lageryje 1943 m. rugsėjo 27 d.
Parengta pagal:
Butkevičius A. Gyvas mokinių atminty. – Biržų kalendorius 1993. – Biržai, 1993, p. 32-33.
Butkevičius A. Jurgis Kutra. Pedagogas, kalbos ir kultūros puoselėtojas // Biržiečių žodis, 2018, birž. 5, p. 8.
Kregždė J. Jurgis Kutra // Lietuvos reformatų raštija. – Chicago, 1978, p. 208-211.
LADIGA KAZYS
Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės generolas
Gimė 1893 m. gruodžio 25 d. Iškonių kaime. Mokėsi Biržų pradžios mokykloje, Vilniuje baigė gimnaziją, mokėsi Vilniaus karo mokykloje. Po jos baigimo prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo pasiųstas į frontą, dalyvavo mūšiuose su vokiečiais. 1918 m. rudenį sugrįžęs į Vilnių buvo paskirtas formuojamo I-ojo pėstininkų pulko vadu. Žuvus pulko vadui, vadu paskirtas K. Ladiga. Jam teko vadovauti mūšiams išvaduojant Daugus, Zarasus. Vadovavo Lietuvos kariuomenės mūšiams su bermontininkais, Lietuvos kariuomenės žygiui į Vilnių. 1920 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais plk. Kazys Ladiga ėjo ir krašto apsaugos ministro pavaduotojo, Kariuomenės vado pareigas. Lietuvos kariuomenės daliniams pralaimėjus lenkams prie Augustavo ir Seinų, neteko kariuomenės vado pareigų, bet liko vadovauti 4-ajai divizijai. 1924 m. baigė Prahos karo akademiją. 1925 m. jam suteiktas generolo laipsnis ir paskirtas Vyriausiojo štabo viršininku. Po 1926 m. perversmo Kazys Ladiga buvo karo apygardos viršininku ir netrukus išėjo į atsargą. Išvyko į savo dvarą Gulbinėnuose ir tapo ūkininku. Gulbinėnuose įsteigė paštą, atidarė parduotuvę, tvarkė kelius, bandė pasiekti, kad Gulbinėnuose būtų pastatyta pieninė. Net ir ūkininkaudamas, stengėsi sekti kariuomenės gyvenimą, 1930 m. įstojo į Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos Biržų skyrių ir dalyvavo jo veikloje. 1937 m. Kazys Ladiga apsigyveno Kaune ir pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Rinko medžiagą apie Lietuvos kariuomenę, rengė kovų, kuriose dalyvavo, aprašymus. Deja visko baigti nesuspėjo. 1940 m. liepos 9 d. buvo suimtas, kalintas Biržų, Panevėžio kalėjimuose, vėliau iš Lietuvos ištremtas į NKVD Sol Ilecko (Orienburgo sritis Rusijoje) kalėjimą. 1941 m. gruodžio 19 d. sušaudytas.
Parengta pagal:
Čirbulėnaitė A. Kazys Ladiga: nuo karo mokyklos moksleivio iki generolo // Šiaurietiški atsivėrimai, 2003, Nr. 2, p. 36-37. Jankauskas V. Kario kelias: Generolas Kazimieras Ladiga nepriklausomybės kovose. – Vilnius, 2004. – 541 p.
Liekis A. Gen, Kazys Ladiga // Prezidentinė Lietuva (1919-1920, 1926-1940). – Vilnius, 2013. – p. 735-736.
Seibutis A. 1918-1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos. – Panevėžys, 2008. – p. 46-49.
LANSKORONSKIS JUOZAS
Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas
Gimė 1893 m. sausio 7 d. Žąsiškio vienkiemyje, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje. 1911 m. baigė Rygos klasikinę gimnaziją. Mokėsi Peterburgo Istorijos ir filologijos institute, Pavlo karo mokykloje. 1917–1918 m. prisidėjo prie Rusijos kariuomenės lietuvių karinių dalinių organizavimo. 1919 m. grįžęs į Lietuvą mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kariniuose veiksmuose su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. 1920–1922 m. Pirmosios brigados štabo viršininkas. Kartu su Stasiu Pundzevičiumi parengė Giedraičių mūšio operacinį planą. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, vėliau juose dėstė. 1922–1923 m. mokėsi Saint-Cyro aukštojoje karo mokykloje Prancūzijoje. 1925–1926 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo Karo mokslo skyriaus viršininkas. 1926–1929 m. mokėsi Belgijos karo akademijoje. 1929 m. buvo Antrosios karinės apygardos štabo viršininku. Tais pačiais metais buvo paskirtas Generalinio štabo pulkininku. 1930–1934 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo 2-ojo (informacijos) skyriaus viršininkas. Daug dirbo karinių statutų ir instrukcijų redagavimo komisijoje. Reiškėsi spaudoje, veikalo „Kariuomenės organizacijos bruožai“ autorius. 1934–1937 m. Šeštojo pėstininkų pulko vadas ir Klaipėdos įgulos viršininkas. Nuo 1937 m. Lietuvos karinis atašė Prancūzijoje ir Belgijoje. 1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą į ją negrįžo. Dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo komiteto veikloje. Mirė 1980 m. rugpjūčio 3 d. Belgijoje.
Parengta pagal:
Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. - Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001-. - T. 5, p. 20-21. Lietuva, Vilnius, 2008-. - T 3, p. 513.
MACIJAUSKAS ANTANAS
Spaudos bendradarbis, knygnešių rėmėjas
Gimė 1874 m. kovo 30 d. Pasvaliečių kaime, Biržų rajone. A. Macijauskas gimė vidutinių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Panevėžio ir Velikije Luki (Rusija) realinėse mokyklose. 1893–1898 m. studijavo Peterburgo technologijos institute, kurį baigęs gavo inžinieriaus mechaniko su statybininko teisėmis diplomą. Studijuodamas įsitraukė į lietuvių studentų kultūrinę ir patriotinę veiklą dėl lietuviškos spaudos laisvės. 1900 m. pradžioje A. Macijauskas, gyvendamas Peterburge, išleido „Žemlapis Lietuviškai Latviško krašto“ su lietuviškais pavadinimais lotyniškomis raidėmis 2000 egzempliorių tiražu. Šį žemėlapį sudarė besimokydamas Peterburgo technologijos institute. 1900 A. Macijauskas išspausdino nelegalų žemėlapio anonsą lietuvių ir rusų kalbomis. Tai buvo pirmasis lietuviškas Lietuvos žemėlapis, pavaizdavęs visą etnografinę Lietuvą, dalį Latvijos, Baltarusijos ir Mažosios Lietuvos. Dėl lietuviškos spaudos draudimo dalis žemėlapio egzempliorių buvo konfiskuota. A. Macijauskas ryžtingai stojo į kovą su Rusijos autokratija iškeldamas bylą Aukščiausiame teisme – Vyriausybės senate dėl žemėlapio konfiskavimo. Garsioji byla truko beveik ketvertą metų ir sėkmingai baigėsi 1904 metais, kai caro valdžia buvo privesta atšaukti spaudos draudimą. Šios bylos paviešinimas spaudoje, šalia kitų aplinkybių, padėjo lietuviams atgauti spaudą. Toje pergalėje nepamirštamas A. Macijausko indėlis. Šiuo faktu 2013 m. susidomėjo Biržuose viešėjęs ukrainiečių režisierius Piotras Ularas. Jo planuose dokumentinis filmas apie Antaną Macijauską. Būdamas septyniolikos Antanas Macijauskas savo sodyboje pasodino 8 ąžuolus. Dr. Vytautas Pocius šiuos ąžuolus lygina su aštuoniomis jo veiklos sritimis: 1 – rašytojas, vertėjas, publicistas; 2 – lietuviškų knygų leidyba ir platinimas; 3 – politinė veikla ir kova dėl lietuviškos spaudos laisvės; 4 – pirmasis nepriklausomos Lietuvos geležinkelių vadovas; 5 – statybos inžinerija; 6 – pramonės įmonių vadovas; 7 – lietuviškos muzikos ir dainų populiarinimas: 8 – moksliniai filologiniai darbai. Antanas Macijauskas mirė 1950 m. kovo 28 d. sulaukęs 76 metų. Palaidotas Pabiržės kapinėse.
Parengta pagal:
Butkevičius A. Aštuoni A. Macijausko ąžuolai // Biržiečių žodis. –1999, gruod. 18, p. 2.
Mickevičius D. Antanas Macijauskas // Žiemgala. – 2004, Nr. 1, p. 14-17.
Pocius V. Antanas Macijauskas. – Vilnius: Danielius, 2004. – 189 p.
Šimkūnas A. Iš užmaršties prisikėlė lietuviško žodžio gynėjas // Respublika. – 2003, geg. 3, p. 22.
Žeimantas V. Antanas Macijauskas – iškilus švietėjas, talentingas inžinierius // Lietuvos aidas. – 2005, saus. 5, p. 11.
MAŽUIKA MARTYNAS
Savanoris, kooperatininkas, savivaldybės ir visuomenės veikėjas, reformatų bažnyčios kuratorius, buvęs „Biržų žinių redaktorius“
Gimė 1889 m. lapkričio 4 d. Galintiškių km, Papilio valsčiuje vidutinių ūkininkų šeimoje. Baigęs pradžios mokslus, Rygoje gyveno pas dėdę ir lankė gimnazijų gimnastikos mokytojų kursus. Juos baigęs dirbo Rygoje, Peterburge, Lietuvoje, Vidžemėje. 1917 m. pašauktas į Rusijos kariuomenę, baigė praporščikų mokyklą, tarnavo Simbirske. 1918 m. grįžęs į Lietuvą aktyviai įsijungė į karo suniokotos Lietuvos atstatymą bei lietuviškos valdžios kūrimą Papilio ir visame Biržų krašte.1919 m. gegužės pabaigoje suorganizavo Papilio valsčiaus komitetą, buvo jo pirmas viršaitis. Tais pačiais metais Martynas Mažuika išrinktas Biržų apskrities savivaldybės valdybos pirmininku arba apskrities viršininku. Pasitraukęs iš pareigų dirbo alaus daryklos direktoriumi, vėliau, kaip savanoris, gavęs žemės iš parceliuojamo Šližių dvaro įkūrė vienkiemį ir ten ūkininkavo. Martynas Mažuika aktyviai dalyvavo visuomeninėje, kultūrinėje, meno veikloje. Buvo Biržų žemės ūkio draugijos, Biržų žemės ūkio smulkaus kredito banko valdybos, Biržų gimnazijos tėvų komiteto nariu, Rytų partizanų brolijos Biržų būrio komiteto pirmininku, Lietuvai pagražinti draugijos Biržų skyriaus sekretoriumi. Dalyvavo Biržų dailės draugijos „Mūza“ veikloje, prisidėjo piliakalnyje 1931-06-28 statant paminklą etmonui Jonušui Radvilai, 1923 m. jam buvo pavesta organizuoti Biržų apskrities gyventojų ir ūkių surašymą. Martynas Mažuika aktyviai reiškėsi evangelikų reformatų veikloje, buvo kuratorius, bendradarbiavo „Biržų žiniose“, 1925-1926 m. buvo šio laikraščio redaktorius. 1940 m. rugsėjo 19 d. Martynas Mažuika buvo suimtas. Kalintas Biržuose, Panevėžyje, Vilniuje. Po teismo išvežtas į Rusiją. Mirė 1944 m. spalio 22 d.
Parengta pagal:
Seibutis A. Martynui Mažuikai – 120 // „Šiaurės rytai“, 2009, lapkr. 7, p. 12. Lietuvos reformatų raštija. – Chicago, 1978, p. 241-242.
Neimanas St. Martynas Mažuika // Mūsų sparnai, 1976, Nr. 40, p. 76-79.
MIKELĖNAS JOKŪBAS
Gydytojas, visuomenės veikėjas, „Biržų žinių“ steigėjas
Gimė 1885 m. liepos 21 d. Mažutiškių kaime. Mokėsi Biržų pradžios mokykloje, 1907 m. eksternu baigė Tomsko gimnaziją, 2013 m. Tomsko medicinos universitetą. Nuo 1913 m. iki 1915 m. dirbo gydytoju Skaistkalnėje ir Nemunėlio Radviliškyje. Pirmojo Pasaulinio karo metu dirbo Nukentėjusiems nuo karo šelpti lietuvių komitete Maskvoje, 1916-1920 m. vadovavo lietuvių sanatorijai Jaltoje. Grįžęs į Lietuvą 1920-1941 m. dirbo chirurgu ir vadovavo Biržų apskrities ligoninei. Plėtė ir tvarkė jos patalpas, rūpinosi nauja įranga. 1938 m. dalyvavo steigiant Likėnų kurortą. J. Mikelėno veikla įvairiapusė. Jis bendradarbiavo įvairiuose laikraščiuose: „Viltyje“, „Lietuvos balse“, „Medicinoje“, „Drauge“, „Mūsų sparnuose“, ir kt., buvo „Biržų žinių“ – visuomenės, politikos ir literatūros savaitraščio Biržų krašte steigėjas ir redaktorius. J. Mikelėnas buvo ir vienas iš Biržų muziejaus įkūrėjų. Jame visuomeniniais pagrindais dirbo Archeologijos-keramikos skyriaus vedėju, skaitė paskaitas visuomenei ir moksleiviams. Buvo išrinktas „Radvilos“ draugijos garbės nariu, evangelikų reformatų kolegijos prezidentu, kuratoriumi. Vengdamas sovietinių represijų J. Mikelėnas su šeima pasitraukė į Vokietiją. Ten dirbo karo ligoninėje. Kartu su evangelikų reformatų superintendentu kun. Povilu Jakubėnu 1948 m. sušaukė pirmąjį išeivijoje evangelikų reformatų sinodą. 1949 m. atvyko į Čikagą. Čia taip pat aktyviai reiškėsi išeivijos spaudoje, evangelikų reformatų veikloje, rašė atsiminimus. Mirė 1966 m. balandžio 19 d. Palaidotas Čikagoje.
Parengta pagal:
Butkevičius A. Gydytojas, žurnalistas, visuomenės // „Šiaurės rytai“, 2015, liep. 23, p. 5.
Lietuvos reformatų raštija. – Chicago, 1978, p. 232-235.
Seibutis A. Gydytojas Jokūbas Mikelėnas ir Biržų ligoninė // „Šiaurės rytai“, 2011, kovo 24, p. 6.
Seibutis A. Jie kūrė Biržų muziejų: Vladas Rozmanas, Jonas Maciejauskas, Mykolas Staškevičius, Jokūbas Mikelėnas // Lietuvos muziejų rinkiniai, 2010 Nr. 9. – p. 34-40.
NASTOPKA JONAS
Karininkas
Gimė 1897 m. sausio 17 d. Biržų miesto ūkininko šeimoje. Baigė Biržų pradžios ir keturklasę mokyklas, Mokėsi matininkų mokykloje Rygoje, kurios nebuvo lemta užbaigti. Kilus Pirmajam pasauliniam karui buvo priverstas trauktis į Rusiją, mobilizuotas ir pasiųstas į karo mokyklą Saratove, kurią 1917 m. pavasarį baigė būdamas jaunesniuoju karininku. Sugrįžęs į Lietuvą lankė mokytojų kursus, kurį laiką mokytojavo. 1918 m. lapkričio – gruodžio mėn. dirbo apskrities milicijoje tardytoju. 1919 m. sausį, Biržuose paėmus valdžią bolševikams, išvyko į Lietuvos kariuomenę Panevėžyje. Panevėžys buvo bolševikų rankose, todėl grįžo į Biržus. Antrą kartą prie Šeduvos pateko į bolševikų nelaisvę ir buvo uždarytas Panevėžio kalėjime. J. Nastopka savanoriu stojo į jį išvadavusį dalinį ir buvo paskirtas 5-osios kuopos vadu. 1919 m. gegužės 18 d. mūšio metu žuvo Kėdainių rajone, Jasiškių kaime. 1919 m. gegužės 28 karininko palaikai buvo padėti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje greta kunigaikščio Jonušo Radvilos karsto, vėliau 1920 m. birželio 24 d. perlaidoti senosiose Biržų reformatų kapinėse.
Parengta pagal:
Dagilis, J. Lietuvos savanoris, karininkas Jonas Nastopka 1897-1919 05 18 // „Šiaurės Rytai“, 2007, birž. 19, p. 7. Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. - Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001-. - T. 5, p. 314-315. Seibutis A. 1918-1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos. – Panevėžys, 2008. – p. 65-69.
Šeškas V. Karininkui Jonui Nastopkai – 120 metų // „Siaurės Rytai“, 2017, saus. 20, p. 2, 9.
NASTOPKA STASYS
Karininkas
Gimė 1881 m. birželio 19 d. Rinkuškių kaime, evangelikų reformatų šeimoje. Pradžios mokslus baigė Biržų liaudies mokykloje, Bauskės realinėje gimnazijoje, ją baigęs įstojo į Vilniaus karo mokyklą. Tarnybą pradėjo Rusijos kariuomenėje. 1914–1918 m. kovojo Pirmojo pasaulinio karo frontuose, buvo sužeistas. 1918 m. sausio 24 d. – balandžio 24 d. buvo Atskirojo lietuvių bataliono Vitebske vadas.Jį išformavus grįžo į Lietuvą. Lapkričio 23 d. stojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Čia ėjo įvairias pareigas prie Krašto Apsaugos Ministerijos. 1918 m. gruodžio mėn. – 1919 m. kovo mėn. Krašto apsaugos ministerijos tiekimo skyriaus viršininkas, nuo 1919 m. kovo mėn. Atskirosios rinktinės, nuo 1919 m. liepos 2 d. brigados, vasarą – dar ir Panevėžio rinktinės vadas. Dalyvavo kovose su Raudonąja armija prie Vilniaus, Panevėžio ir Ukmergės (Kurklių-Panevėžio operacija, Kupiškio-Utenos operacija). 1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. liepos 13 d. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas, generolas leitenantas. 1920 m. sausio – gegužės mėn. Kauno įgulos viršininkas, vasario 22–23 d. vadovavo malšinant Kauno įgulos kareivių maištą Aukštojoje Panemunėje. Nuo 1920 m. liepos 13 d. Lietuvos kariuomenės vadas, nuo rugpjūčio mėn. Pirmosios pėstininkų divizijos, kurią sudarė Antrasis, Ketvirtasis, Septintasis ir Devintasis pėstininkų pulkai, vadas. 1920 m. spalio 21 d. per kovas su Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktine kartu su štabu pateko į lenkų nelaisvę. 1921 m. liepos mėn. – 1923 m. spalio mėn. kariuomenės inspektorius, 1923 m. spalio mėn. – 1924 m. liepos mėn. ypatingųjų reikalų karininkas prie kariuomenės vado. Pablogėjus sveikatai, 1924 m. liepos 26 d. išleistas į pensiją. Kaip savanoris, generolas, buvo gavęs žemės sklypą, kuriame, išėjęs į pensiją, ūkininkavo. Gyveno Biržuose. Mirė 1938 m. spalio 19 d. Palaidotas gimtųjų Rinkuškių kaimo kapinėse.
Parengta pagal:
Jankauskas V. Nepriklausomos Lietuvos generolai. – V.: Vilniaus dailės akad. leidykla, 1998. D. 1. – p. 7-15.
Kalėjas I. Laisvė nedovanojama, ji iškovojama // Tremtinys, 2003, spal. 16, p. 5
Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001-. – T. 5, p. 315-316. Vaičeliūnas A. Biržų krašto generolai (II) // Šiaurės rytai, 2017, birž. 27, p. 8-9.
PALIULYTĖ-LADYGIENĖ STEFANIJA
Nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikėja, redaktorė
Gimė 1901 m. sausio 9 d. Vabalninke. Mokėsi Vabalninko pradžios, Biržų keturklasėje mokyklose, baigė lietuvių pabėgėlių gimnaziją Rusijoje. 1918 m grįžusi į Lietuvą dirbo korespondente Vilniuje naujai įkurtame Prekybos ir pramonės banke. Po darbo vykdavo pas kalbininką J. Jablonskį, padėjo jam rašant lietuvių kalbos gramatiką. Persikėlusi iš Vilniaus į Kauną gavo tarnybą Žemės ūkio ministerijoje. Ji redagavo pirmuosius laikraščio „Moteris“ numerius, dirbo „Lietuvos“ redakcijoje, stažavosi Šveicarijoje, Čekoslovakijoje. Vėliau Kauno universitete studijavo filosofiją, pedagogiką, psichologiją, sociologiją. 1920 m. rugsėjo 12 d. ištekėjo už generolo Kazio Ladigos, su juo susilaukė šešių vaikų. 1926 m. buvo išrinkta Seimo nare, dvejus metus redagavo žurnalą „Naujoji vaidilutė", rašė straipsnius katalikiškos krypties žurnaluose. Kartu su vyru, jam išėjus į atsargą, Stefanija 1927 m. persikėlė į Biržų apskrities Gulbinėnų dvarą (dabar Pasvalio rajonas), kur K. Ladiga buvo įkūręs pavyzdinį ūkį. Padėjo ūkininkauti, aktyviai dalyvavo švietimo akcijose, rašė straipsnius mergaičių saviauklos ir moterų klausimais, rengė pedagoginius kursus kaimo moterims įvairiose Lietuvos vietose, rūpinosi vaikais. Rusams okupavus Lietuvą 1940 m. rugpjūčio 12 d. generolas buvo suimtas. Areštas atsiliepė ir artimųjų likimui. Sovietinė valdžia nacionalizavo Gulbinėnų dvaro turtą, Ladigų šeima išsibarstė: Stefanija Ladigienė išsikėlė į Vilnių, dirbo amatų mokykloje matematikos mokytoja. 1946 m. kovo 14 d. Stefanija Ladigienė buvo areštuota Vilniuje savo bute, kuris jau buvo tapęs slapta pasipriešinimo kovotojų vieta. Kalėjo Lukiškėse, Pečioros lageriuose, Taišete. 1956 m. buvo paleista, išvyko pas ištremtus vaikus į Irkutsko sritį. Kartu su jais 1957 m. grįžo į Lietuvą, gyveno pas dukrą Mariją. Mirė 1967 m. rugsėjo 18 d.
Parengta pagal:
Beleckienė O. Stefanija Paliulytė-Ladygienė // Caritas, 1990, Nr. 1, p. 15-17.
Esame: Stefanija Ladigienė: dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, publikacijos. – Vilnius, 2003. -372 p.
Seibutis A. Garsiojo generolo žmona – biržietė // „Šiaurės rytai“, 2011, saus. 25, p. 6.
PETRULIS ALFONSAS
Kunigas, nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras
Gimė – 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime, Čypėnų valsčiuje, Biržų apskrityje. Alfonsas Petrulis augo ūkininko šeimoje, buvo mokomas namuose, po to lankė Šiaulių gimnaziją. Baigęs šešias klases, 1891 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją, kurią baigęs dėl jauno amžiaus nebuvo įšventintas į kunigus. Mokslus tęsė Lvovo veterinarijos institute, Peterburgo dvasinėje akademijoje. Grižus į Lietuvą, 1899 m. buvo įšventintas į kunigus. Kunigavo Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, Bogdanavoje, Joniškyje, Maišiagaloje, Nalibokuose (dabar – Minsko sritis, Baltarusija), Marcinkonyse, Pivašiūnuose, Musninkuose. Toks jauno kunigo kilnojimas iš vienos vietos į kitą buvo ne šiaip sau. Taip buvo norima užslopinti Alfonso Petrulio aktyvią veiklą siekiant savo parapijoje išlaikyti ir įtvirtinti lietuvybę. Jis kartą į savaitę pamokslą bažnyčioje sakydavo lietuviškai, organizavo slaptas lietuviškas mokyklas ir skyrė visas savo santaupas joms išlaikyti, būrė lietuviškai giedančius ir lietuviškas dainas dainuojančius chorus, skatino parapijiečius rinkti etnografinius daiktus. Netgi sutikdamas vyskupą, kunigas A. Petrulis išdrįsdavo į jį prabilti, vyskupą pasveikinti tik gražia lietuvių kalba. A. Petrulis buvo vienas iš lietuviškų laikraščių („Viltis“, „Aušra“, „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rytas“, „Blaivybė“) steigėju, pats rašė straipsnius. Kunigas buvo pirmosios lietuvių legalios draugijos – Lietuvių savišalpos draugijos narys. Alfonsas Petrulis pelnytai yra laikomas vienu iš didžiausių Vilnijos krašto kovotoju už lietuvybę. Buvo išsilavinęs, mokėjo net keletą užsienio kalbų: rusų, lenkų, gudų, lotynų, prancūzų ir vokiečių. 1908 m. Alfonsas Petrulis tapo Lietuvių mokslo ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijų nariu. 1917 m. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, išrinktas į Lietuvos tarybą. 1918 m. vasario 16 dieną, kartu su kitais dvidešimčia signatarų, pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1918 m. lapkričio mėnesį dirbo Tarybos komisijoje, rengusioje pirmąją laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją. Kunigas Alfonsas Petrulis mirė 1928 birželio 28 d. prie altoriaus eidamas laikyti Šv. Mišių Švč. Trejybės bažnyčioje Musninkuose. Palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje.
Parengta pagal:
Averkienė R. Skleidęs tautiškumo, lietuvybės ir tikėjimo šviesą // XXI amžius. – 2014, vas. 28, p. 13.
Butkevičius A. Mūsų krašto signatarai // Biržiečių žodis. – 2008, vas. 14, p. 2.
Mikelionis D. Signataras Alfonsas Petrulis: kunigas, visuomenės veikėjas // Biržiečių žodis. – 2012, vas. 14, p. 6.
Seibutis A. Vasario 16-osios Akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui – 140 // Šiaurės rytai. – 2013, rugpj. 13, p. 13.
PETRULIS VYTAUTAS
Nepriklausomos Lietuvos politinis veikėjas, ekonomistas
Gimė 1890 m. vasario 23 d. Kateliškių kaime, Vabalninko valsčiuje pasiturinčių valstiečių šeimoje. Vyresnysis brolis kunigas Alfonsas Petrulis – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Baigė Kupiškio pradžios mokyklą. Po tėvo mirties, brolio Alfonso remiamas mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava) gimnazijoje. Už antinacinę veiklą 1904 m. iš gimnazijos pašalintas. Kurį laiką mokytojavo, o eksternu išlaikęs gimnazijos baigiamuosius egzaminus, išvažiavo studijuoti į Maskvos komercinį institutą. Ten įgijo ekonomisto specialybę. Dirbo Maskvoje, Peterburge, Voroneže. Voroneže jis darbavosi Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti, prie jos išlaikomos gimnazijos organizavo buhalterinės apskaitos kursus. Jis priklausė Santaros partijai, buvo išrinktas į jos centro komitetą. 1918 m. grįžęs į Lietuvą dirbo žurnalistu „Lietuvos aide“, buvo kooptuotas į Lietuvos Tarybą. V. Petrulis vadovavo 4 ministrų kabinetų finansams: VII Ernesto Galvanausko (1922 02 2 – 1923 02 23) – finansų, prekybos ir pramonės ministras nuo 1922 m. rugpjūčio 21 d.; VIII Ernesto Galvanausko (1923-02-23 – 1923-06-29) – finansų, prekybos ir pramonės ministras; IX Ernesto Galvanausko (1923-06-29 – 1924-06-18) – finansų, prekybos ir pramonės ministras; X Antano Tumėno (1924-06-18 – 1925-02-04) – finansų ministras. Gana dažnai buvo vadinamas lito „tėvu“, nes vadovavo finansų ministerijai lito įvedimo laikotarpiu. Buvo išrinktas į II Seimą (1912-1926 m.), nuo 1925 m. buvo jo prezidiumo pirmininkas. Po 1926 m. autoritarinio perversmo tautininkai perėmė ankstesnius valstiečių liaudininkų kaltinimus V. Petruliui dėl valstybės iždo nuostolių, kyšininkavimo ir kt. Pasitraukęs iš politinės veiklos nuo 1926 m. ūkininkavo Julinavos dvare, kuris specializavosi pienininkystėje. 1932 metais po ilgų teisminių nagrinėjimų teismas V. Petruliui skyrė 2 metus kalėjimo. Iškalėjęs 1,4 mėn. pagal malonės prašymą buvo paleistas. 1937 m. buvo vienas iš Eksporto prekybos bendrovės kūrėjų ir direktorių, dalyvavo Lietuvių krikščionių demokratų partijos veikloje, leido žurnalą „Tauta“. 1940 m. liepos mėn. remiantis sovietinės Lietuvos vadovo A. Sniečkaus pasirašytu arešto orderiu, V. Petrulis buvo suimtas, tardytas, kalintas Kauno kalėjime. 1940 m. gruodžio 31 d. nuteisiamas 8 metams išsiunčiant į pataisos darbų stovyklą Komijoje. Vietos teismas jį nuteisė mirties bausme sušaudant. Ji įvykdyta 1941 m. gruodžio 3 d.
Parengta pagal:
Blažytė D. Vytautas Petrulis // Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai. –Vilnius, 1997, p. 293-303.
Butkevičius A. Lito tėvas Vytautas Petrulis // Biržiečių žodis, 2017, rugs. 19, p. 4.
Seibutis A. 1918-1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos. – Panevėžys, 2008. – p. 15.
PLEPYS MYKOLAS
Spaudos bendradarbis, ilgametis Biržų pašto viršininkas
Gimė 1891 m. lapkričio 4 d. Pakapynės kaime, Papilio valsčiuje. Baigęs Biržų liaudies ir miesto keturklasę mokyklas dirbo pašto-telegrafo valdininku Panevėžio pašte. Pirmojo pasaulinio karo metu pašauktas į caro kariuomenę. M. Plepiui teko būti Rumunijoje, Austrijoje, Lenkijoje. Užsitarnavo puskarininkio laipsnį. 1917 m. grįžo į Lietuvą, dalyvavo Nepriklausomybės kare Panevėžio batalione. Po karo dirbo Biržų pašte, po kelerių metų buvo paskirtas pašto viršininku. 1930 - 34 m. redagavo „Biržų žinias", rašė eiles, vedamuosius straipsnius, feljetonus, vaidindavo „Mūzos" draugijos rengiamuose spektakliuose. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, ten Hamburge 1949 m. netikėtai mirė jo mylima žmona. Tais pačiais metais su vaikais atvyko į JAV, Čikagą. Mykolas Plepys buvo uolus reformatas. Buvo išrinktas Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios kuratoriumi, dalyvaudavo visuose Sinoduose. Išeivijoje jis taip pat įsijungė į kultūrinį lietuvišką darbą. Rašinėjo į „Naujienas", o 1951 m. išeivijos lietuvių reformatų Kolegijai pradėjus leisti žurnalą „Mūsų sparnai", tapo nuolatiniu jo bendradarbiu. 1959 m. buvo išrinktas žurnalo redakcijos komisijos nariu. Nuo 1961 m. beveik iki mirties buvo „Mūsų sparnų" teksto rinkėju ir paruošė spaudai 17 numerių. Taip pat žurnalui rašė įvairius straipsnius. Mykolas Plepys po sunkios ligos mirė 1969 m. gruodžio 25 d. Palaidotas Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse.
Parengta pagal:
H. D. Mykolas Plepys // Mūsų sparnai, 1970, Nr. 28, p. 66-68.
Lietuvos reformatų raštija. – Chicago, 1978, p. 235-236.
SAKALAUSKAS BERNARDAS
II Seimo narys, nepriklausomybės kovų organizatorius Vabalninke
Gimė 1897 m. gegužės 11 d. Racinavos vnk., Biržų valsčiuje. 1918 m. mokytojavo Suosto pradinėje mokykloje. Organizuojant parapijinius komitetus Nepriklausomybei kurti, buvo išrinktas Suosto komiteto pirmininku. 1918-1919 m. dalyvavo kovose prieš bolševikus, 1918m. lapkritį subūrė Vabalninko valsčiaus partizanų II kuopą, buvo paskirtas to būrio vadu. Pasibaigus kovoms B. Sakalauskas padėjo sukurti valdiškas, nepriklausomos Lietuvos įstaigas Vabalninke. Buvo vedęs pasiturinčių Gaižiūnų kaimo ūkininkų dukrą su kuria susilaukė trijų vaikų. Pasižymėjęs Nepriklausomybės kovose B. Sakalauskas buvo išrinktas į II Seimą, priklausė Lietuvos Ūkininkų sąjungai (LŪS). Buvo aktyvus LŪS frakcijos narys, dalyvaudavo svarstant įstatymų projektus, dažnai pats teikdavo įstatymų projektus ar pataisas, gynė ūkininkų interesus. Seime jis „pagarsėjo“ „lašinių skutimo“ byloje, kuri 1929 m. už sukčiavimą buvo iškelta Ūkininkų Sąjungos vadovaujantiems veikėjams ir kai kuriems Seimo nariams. Po valstybės perversmo, paleidus Seimą, B. Sakalauskas grįžo į Gaižiūnus, darbavosi savo ūkyje. Nenusisekus šeimyniniam gyvenimui po skyrybų kartu su tėvais apsigyveno netoli Kratiškių. Pokario metais palaikė partizanus, Jų susirėmimo su stribais metu buvo sudeginta B. Sakalausko sodyba. Pasisakydavo prieš valdžią, todėl 1949 m. buvo suimtas, kalėjo penkerius metus, po to buvo ištremtas į Sibirą, kur išbuvo iki 1957 m. Mirė 1962 m. Linkaičių kaime, Pakruojo rajone, žmonių su dvasios negalia pensionate.
Parengta pagal:
Garbauskas A., Šoblinskienė O. Nepriklausomybės įtvirtinimas Vabalninke // XX a. Vabalninkas: datos, įvykiai, žmonės. – Panevėžys, 2007, p. 19-29.
Lansbergienė E. nepriklausomybės kovų savanorių gyvenimo vingiais. Bernardas Sakalauskas // Biržiečių žodis, 2017, birž. 13, p. 5-6.
Seibutis A. 1918-1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos. – Panevėžys, 2008. – p. 77-82.
Trinkūnas R. Sakalauskas Bernardas II Seimo narys (1924 03 14-1926 06 02) // Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas. – Vilnius, 2007, p. 455-456.
SRUOGA ADOLFAS
Inžinierius, Nepriklausomos Lietuvos paštų valdybos direktorius
Gimė 1887 m. balandžio 19 d. Baibokuose. 1906 m. baigęs gimnaziją išvyko į Europą mokytis inžinerijos. 1911 m. baigė Šarlotenburgo (Vokietija) politechnikumą, būdamas inžinierius elektrikas išvyko į Kaukazą, buvo Užkaukazės geležinkelių valdybos inžinierius, Užkaukazės telegrafų mechanikas, vadovavo Kaukazo geležinkelio bataliono technikos mokyklai. Nuo 1913 m. Peterburgo miesto telefonų stoties Peterburgo telefonų tinklo inžinierius, po revoliucijos 1917 m. buvo Petrogrado susisiekimo dalies Telegrafo ir telefonų skyriaus vedėjas. 1918 m. liepos mėn. grįžo į Lietuvą, Vilniuje dirbo įvairiose technikos komisijose, Lietuvos paštų, telegrafų ir telefonų valdybos viršininko padėjėjas ir Lietuvos paštų, telegrafų ir telefonų mokyklos vedėjas. Leido laikraštį „Naujas žodis“, jam priklausė „Tulpės“ knygynas Kauno miesto centre, to paties pavadinimo spaudos bendrovė, 1926 m. nupirkta cinkografijos ir litografijos įmonė „Žiedas“. Adolfas Sruoga turėjo akcijų kitose įmonėse, buvo laikomas pasiturinčiu žmogumi, turėjo didelį pasitikėjimą verslo sluoksniuose. 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius. 1935 m. vasario mėn. „Pašto ženklų byloje“ nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. 1941 m. ištremtas į Sibirą, Intos lagerį, kuriame ir mirė.
Parengta pagal:
Akiras-Biržys. Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 2. – Vilnius, 1932 m., p. 562.
Jie kūrė Lietuvos ryšius. – Vilnius, 2008, p. 21-22.
SRUOGA JUOZAS
Konsulas, teisininkas, knygnešių rėmėjas
Gimė 1886 m. kovo 12 d. Baibokuose. Baigė Vabalninko liaudies mokyklą, vėliau mokėsi Mintaujos gimnazijoje. 1905 m. įstojo į Petrapilio universiteto juridinį skyrių. Jį uždarius grįžo į Lietuvą. 1905 m. kartu su bendraminčiais kūrė „Čypėnų respubliką“, buvo suimtas ir 4 metus praleido kalėjime. I pasaulinio karo metu paimtas į kariuomenę, baigė karo mokyklą, prie Varšuvos buvo sunkiai sužeistas. Nuo 1922 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. Buvo Vilniaus didžiojo Seimo delegatas. Nuo 1925 m. dirbo Lietuvos Respublikos pasiuntinybėje Berlyne, 1934 liepos mėn. 1940 m. – konsulate. Mirė 1957 m. gruodžio 15 d. Kaune.
Parengta pagal:
Akiras-Biržys. Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 2. – Vilnius, 1932 m., p. 560-562.
Mažosios Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 2009, p. 396.
SRUOGA KAZYS
Ekonomistas, visuomenės veikėjas
Gimė 1899 m. kovo 20 d. Baibokų kaime. 1918 m. baigė Panevėžio realinę gimnaziją dėl karo iškeltą į Veniovą (Tulos gubernija). Grįžus į Lietuvą buvo slaptai išrinktas Vabalninko valsčiaus viršaičiu, vėliau Biržų apskrities švietimo skyriaus vedėju. Stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo laisvės kovose. Studijavo Šveicarijoje, Vokietijoje, gavo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Nepriklausomoje Lietuvoje dirbo įvairų ekonomisto darbą, daug reiškėsi spaudoje, redagavo „Verslą“. 1929-1936 m. dirbo Lietuvos finansų ministerijoje, „Maisto“ akcinės bendrovės direktoriaus pavaduotoju. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui 1944 m. išvyko Į JAV. Nuo 1947 m. gyveno Čikagoje. Bendradarbiavo Amerikoje leidžiamuose leidiniuose: „Darbininkas“, „Dirva“, „Vienybė“, „Draugas“. Mirė 1974 m. gegužės 9 d. Čikagoje.
Parengta pagal:
Baronas A. Vabalninkėnas A. Baronas apie K. Sruogą // Biržiečių žodis, 1992, rugpj. 5, p/ 2-3.
Mažosios Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 2009, p. 396.
ŠAKENIS KONSTANTINAS
Kultūros istorikas, visuomenės ir valstybės veikėjas, švietimo ministras
Gimė 1881 m. lapkričio 27 d. Veleniškių kaime, Vabalninko valsčiuje. Daraktoriaus Antano Vaitkūno parengtas 1892 m. įstojo į Šiaulių gimnaziją, kurią baigė sidabro medaliu. Mokėsi Peterburge.1905m. kilus revoliucijai mokslas beveik visose Rusijos aukštosiose mokyklose buvo nutrauktas, tad K. Šakenis grįžo į Lietuvą, dirbo „Vilniaus žinių“ redakcijoje, „Vilijos“ fabrike. Aukštosioms mokykloms vėl pradėjus veikti grįžo į Peterburgą tęsti studijų. 1910 m. baigęs mokslus, nesusigundė karjeros perspektyvomis Rusijoje, bet grįžo tėvynėn. Dėstė fiziką Vilniaus Aleksandro gimnazijoje. 1915 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto pavedimu steigė amatų dirbtuves ir mokyklas. Dirbo Voronežo lietuvių gimnazijos inspektoriumi, direktoriumi. Nuo 1918 m. mokė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, buvo vienas Lietuvos technikų draugijos (1918-1919 m.) ir Aukštųjų kursų (1919 m.) kūrėjų. 1925 m. paskirtas Panevėžio valstybinės gimnazijos direktoriumi, tais pačiais metais pradėjo dirbti Švietimo ministerijoje. Lietuvos III Seime buvo tautininkų atstovas. 1927 m. gegužės 3 d. – 1929 m. rugsėjo 23 d. Augustino Voldemaro XIV Ministrų kabinete ir vėliau iki 1934 m. birželio 12 d. Juozo Tūbelio XV Ministrų kabinete – švietimo ministras. 1930 m. – vienas Lietuvių tautininkų fondo steigėjų. 1934–1940 m. valstybės kontrolierius. 1936 m. Ketvirtojo Seimo pirmininkas. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai K. Šakenis atleistas iš darbo apsigyveno savo tėviškėje Vabalninko valsčiuje. 1941 m. birželio 14 d. okupacinės sovietų valdžios suimtas ir po tardymo ištremtas į Angarlagą (Sibiras) Rusijoje. Po 10 metų perkeltas į Krasnojarsko kraštą. 1956 m. jau palaužtos sveikatos grįžo į Lietuvą. Mirė 1959 m. liepos 7 d. Troškūnuose. Palaidotas Vabalninke.
Parengta pagal:
Aničas J. Iškili Nepriklausomos Lietuvos asmenybė // Žiemgala, 2007 Nr. 1, p. 42-43.
Butkevičius A. Konstantinas Šakenis: gyvenimas Lietuvai // Biržiečių žodis, 2016, lapkr. 8, p. 6, 11.
Banevičius A. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 m. politikos veikėjų. – Vilnius, 1991., p. 130-131.
Vaičeliūnas A. save vadinęs inžinieriumi // Šiaurės rytai, 2017, geg. 30, p. 8-9.
ŠEPETYS JONAS
Nepriklausomos Lietuvos Generalinio štabo pulkininkas
Gimė 1901 m. spalio 9 d. Kučgalyje. Mokėsi Kupiškio keturklasėje, Biržų gimnazijoje. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę, baigus karo mokyklą suteiktas leitenanto laipsnis. Vėliau mokėsi karo inžinerijos mokykloje. Tarnavo 9, 7 pėstininkų pulkuose, vėliau ryšių batalione. 1937 m. baigė aukštąją Karo mokyklą Kaune ir buvo paskirtas į kariuomenės štabo operacijų skyrių. 1938-1940 m. buvo Aukštosios karo mokyklos lektorius. Lietuvą okupavus Tarybų Sąjungai 1941 m. pasitraukė į Vokietiją. Į Lietuvą grįžo 1944 m. pavasarį, tarnavo Vietinėje rinktinėje, kurią likvidavus išvyko į Austriją, 1945 m. persikėlė į Vokietiją, 1949 m. į JAV. Bendradarbiavo karinėje spaudoje: „Mūsų žinyne“, „Karyje“, „Karde“. Jonas Šepetys mirė 1988 m. liepos 9 d. Detroite.
Parengta pagal:
Aleksiūnienė S. Pulkininkas iš Kučgalio // Biržiečių žodis, 1982, geg. 1, p. 2
Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. - Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001-. - T. 5, p. 272.
ŠERNAS JOKŪBAS
Teisininkas, žurnalistas, visuomenininkas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras
Gimė 1888 m. birželio 14 d. Biržų apskrityje, Nemunėlio Radviliškio valsčiaus Jasiškių kaime. Jis augo religingų evangelikų reformatų Elžbietos Žemaitytės ir Martyno Šerno šeimoje, turėjo tris brolius ir dvi seseris. J. Šernas mokėsi Nemunėlio Radviliškio pradinėje mokykloje, Slucko (Baltarusija) gimnazijoje, iš kurios pašalintas už dalyvavimą revoliuciniame judėjime. 1910 m. baigė privačią Tartu (Estija) gimnaziją. Metus pasimokęs Tartu universiteto Teisės fakultete, perėjo į Peterburgo universitetą, kurį baigė 1914 m. Grįžęs į Lietuvą dirbo žurnalistu, redagavo „Lietuvos žinias“, dėstė istoriją Vilniaus „Ryto“ gimnazijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais – Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti narys. J. Šernas buvo vienas iš Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis) organizatorių; buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, jos generalinis sekretorius. 1918 m. vasario 16-ąją kartu su kitais devyniolika Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. M. Sleževičiaus vadovaujamame IV Ministrų kabinete buvo ministras be portfelio, vėliau paskirtas Prekybos ir pramonės banko direktoriumi, Vidaus reikalų ministerijos referentu. Nuo 1925 m. J. Šernas – pirmasis Savivaldybių departamento direktorius, taip pat žurnalo „Savivaldybė“ redaktorius. J. Šernas priklausė Tautos pažangos partijai, dalyvavo Evangelikų reformatų bažnyčios veikloje, kasmet vykdavo į Sinodo susirinkimus, skatino ir lėšomis rėmė tikinčiųjų kultūrinį ir visuomeninį darbą. Jokūbas Šernas mirė po sunkios ligos 1926 m. liepos 31 d. Kaune. Palaidotas Nemunėlio Radviliškyje. 1tJokūbas Š
Parengta pagal:
Liekis A. Signatarai. Vasario 16. – Vilnius: Džiugas, 1996, p. 356-361.
Mikelionis D. Signataras Jokūbas Šernas ir jo šeima // Biržiečių žodis. – 2012, vas. 14, p. 7.
ŠERNAS PETRAS
Bankininkas, ekonomistas
Gimė 1857 m. lapkričio 6 d. Brigiškių kaime. Mokėsi Medeikių pradžios ir Biržų keturklasėje mokyklose. Pirmojo pasaulinio karo metais Voroneže baigė komercinę gimnaziją. Grįžęs į Lietuvą įsijungė į šalies atstatymo darbus. 1918–1922 m. tarnavo Lietuvos Respublikos kariuomenėje karo valdininku. Baigęs tarnybą 1922–1925 m. Berlyno universitete studijavo ekonomiką ir komerciją. Grįžęs ėmė dirbti Žemės banke Kaune. 1927 m. Petras Šernas paskirtas Žemės banko įgaliotiniu Klaipėdoje, 1931 m. įsteigus banko skyrių, paskirtas jo direktoriumi. Juo išbuvo iki 1939 m. - Klaipėdos krašto aneksijos . Jam vadovaujant Žemės bankas tapo vienu didžiausiu Klaipėdos krašte. Bankas savo žinioje turėjo statybos skyrių, kuris aktyviai reiškėsi visuomeninių ir privačių namų statybose. Gyvendamas uostamiestyje Petras Šernas sukūrė šeimą: vedė Eriką Trumpjonaitę, susilaukė keturių vaikų, aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, dėstė ekonomiką Klaipėdos prekybos institute. 1941 m. kartu su šeima nacių ištremtas į Karaliaučių, 1943 m. – į Dresdeną. Pasibaigus karui atsidūrė Vokietijoje, Groshezepės (Gross Hesepe) perkeltųjų asmenų stovykloje. Nuo 1949 m. su šeima gyveno Kanadoje, Toronte. Toronte buvo vienas iš „Paramos“ kredito kooperatyvo steigėjų, jam vadovavo iki pensijos. Buvo vienas iš Toronto Lietuvių evangelikų parapijos steigėjų, būdamas kuratorius, dalyvaudavo bažnyčios Sinoduose. Mirė 1988 m. gegužės 1 d., palaidotas lietuvių kapinėse Anapilyje, Missisauga mieste, Kanadoje.
Parengta pagal:
G. Š. Krt. Petras Šernas // Mūsų sparnai, 1989, Nr. 64, p. 61-62. Kubiliūtė S. Bankininkas Petras Šernas // Biržiečių žodis. – 1994, lapkr. 5, p. 5.
Seibutis A. Dalyvavęs lietuviškoje visuomeninėje veikloje // Šiaurės rytai. – 2012 lapkr. 17, p. 6, 12.
Vaičiūnienė S. Paroda „Lietuvos vėliavą iškėlus. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno ir jo šeimos gyvenimo kelias“ // Voruta. – 2014, liep. 26, p. 3, 15.
ŠLIŪPAS JONAS
Gydytojas, literatūros istorikas, visuomenės veikėjas
Gimė 1861 m. kovo 6 d. Rakandžių kaime, Šiaulių apskrityje, ūkininkų šeimoje. 1873 m. įstojo į Mintaujos vokiečių gimnaziją, kurią baigė 1880 m. Pinigais jį šelpė dėdė klebonas Aloyzas Šliūpavičius, vėliau pragyvenimui užsidirbdavo pats, mokydamas turtingųjų vaikus. Studijavo Maskvos (1880–1882), Petrapilio (1882) universitetuose. 1884–1919 m. J. Šliūpas gyveno Amerikoje. Čia baigė Merilendo medicinos mokyklą, vertėsi gydytojo praktika, dalyvavo „Aušros“ draugijos veikloje. Grįžęs į Lietuvą J. Šliūpas aktyviai dalyvavo, kuriant valstybės institucijas, akcines bendroves, kultūros draugijas. 1919-1920 m. jis buvo Lietuvos atstovas Latvijoje ir Estijoje. 1921 m. buvo Lietuvos banko direktorius. 1923-1930 m. Lietuvos universitete J. Šliūpas dėstė medicinos istoriją. 1933-1940 metais jis buvo Palangos burmistras. Jonas Šliūpas vienerius metus yra gyvenęs ir dirbęs Biržuose. Į Biržus jis atvyko žento Martyno Yčo kvietimu 1922 m. Jam buvo pasiūlytos Prekybos ir pramonės banko Biržų skyriaus vedėjo pareigos. Be šių pareigų J. Šliūpas dar dėstė higieną ir pasaulinę literatūrą Biržų gimnazijoje, Vasiliausko salėje biržiečiams skaitydavo paskaitas. 1922 kovo mėn.1 d. buvo įsteigta draugija „Biržų gimnazijai statydinti“, J. Šliūpas buvo išrinktas šios draugijos kasininku. Jis buvo ir vienas iš Spaudos bendrovės, kurios tikslas remti savaitraštį „Biržų žinios“, steigimo iniciatorių. J. Šliūpo ir jo vadovaujamo Prekybos ir pramonės banko nuopelnas yra Biržų miesto sujungimas siauruoju geležinkeliu su Šiauliais. Gaila, tačiau nepavyko bandymas įsteigti bendrovę „Sveikatos versmė“. Ši bendrovė planavo pastatyti gydyklą Likėnuose. Tam reikėjo didelių pinigų, bet nepavyko surinkti ir idėjos teko atsisakyti. 1944 metais su šeima pasitraukė į Austriją. 1944 m. lapkričio mėnesį buvo iškviestas į Berlyną perskaityti per radiją Kreipimąsi į JAV lietuvius. Mirė 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne, nuo širdies smūgio, nepasakęs kalbos tautiečiams, nes nesutiko garbinti tuometinio Vokietijos rėžimo. 1947 m. jo pelenai pervežti į Tautines lietuvių kapines, esančias netoli Čikagos (JAV).
Parengta pagal:
Butkevičius A. Jonas Šliūpas gyveno ir Biržuose // Šiaurės rytai. – 2011, vas. 26, p. 7, 12.
Butkevičius A. Jonas Šliūpas ir Biržai // Biržiečių žodis. – 1991, kovo 7, p. 3.
Seibutis A. Jonas Šliūpas Biržuose dirbo banko direktoriumi ir gimnazijos mokytoju. // Šiaurės rytai. – 2010, lapkr. 23, p. 9.
ŠTREITAS VIKTORAS
Lietuvos kūrėjas, savanoris, girininkas
Gimė 1901 m. vasario 25 d. Astravo dvare, Biržų valsčiuje. Pirmojo pasaulinio karo metais gimnaziją lankė Rygoje, Minske, Kijeve ir Proskurove. Į Biržus grįžo 1918 m. ir įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su bolševikais ir lenkais. 1922-1924 metais tarnavo pirmajame artilerijos pulko štabe laisvai samdomu kariškiu. Turėjo vyresniojo puskarininko laipsnį. Nuo 1924 m. rugsėjo 1 d. tarnavo Gegužių girininkijos girininku Papilio valsčiuje. 1930 m. vasario 5 d. įstojo į Lietuvos kariuomenės Savanorių Sąjungos Biržų skyrių, priklausė šaulių sąjungai, Papilio šaulių raitelių būriui, Miškininkų sąjungai. 1938 m. liepos 1 d. buvo perkeltas į Pasvalio urėdijos Vabalninko girininkiją. 1939 m. gruodžio 1 d. paskirtas į Nemenčinės miškų urėdijos Žarliūnų girininkiją. Antrojo pasaulinio karo metais buvo Maišiogalos viršaičiu. 1944 m. rugpjūtį pasitraukė į Vokietiją. Kasė apkasus, dirbo vertėju iki karo pabaigos. Gyveno Vokietijoje perkeltųjų asmenų Wehnen stovykloje. 1947 m. atvyko į Kanadą, dirbo miške, vėliau persikėlė į Torontą. Dirbo Šv. Juozapo senelių vaikų prieglaudoje. Kanadoje priklausė Toronto Kūrėjų - Savanorių sąjungai – buvo jos pirmininku, Vl. Putvinskio šaulių kuopai, Lietuvos Atgimimo sąjūdžiui, Miškininkų sąjungai. Mirė 1978 m. spalio 26 d. Toronte.
Parengta pagal:
H. D. Viktoras Štreitas // Mūsų sparnai, 1978, Nr. 45, p. 81-82.
Seibutis A. Naujos žinios apie Štreitų ir Šenferių šeimas // Šiaurės rytai. – 2012, rugpj. 25, p. 6, 12.
TAMULĖNAS MOTIEJUS
Matininkas, kooperatininkas
Gimė 1891 m. gruodžio 22 d. Gajūnų kaime, Biržų valsčiuje. Iš trijų sūnų Motiejus buvo jauniausiais. Tėvai turėjo nedidelį ūkelį. Kai jam buvo septyneri metai, mirė tėvas. Motinai vienai teko rūpintis šeima. Motiejus pasirodė turintis nemažų gabumų tad motina, padedama vyresniojo brolio, dėjo pastangas, kad Motiejus galėtų mokytis. Iš pradžių Motiejus lankė ūkininko Lapienės kilnojamą kaimo mokyklą, po to Biržų pradžios ir vidurinę mokyklas. Matininko profesijos mokėsi Petrapilyje. Prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui pašauktas į kariuomenę. Kartu su Samsonovo armijos kariais buvo patekęs į vokiečių nelaisvę. Į tėvynę grįžo 1918 m. rudenį. Grįžęs į Biržus įsijungė į Nepriklausomos Lietuvos kūrimo darbus. Kartu su agronomu Petru Kregžde organizavo Žemės ūkio ministerijos Įgaliotinio įstaigą. Joje buvo paskirtas įgaliotinio padėjėju. 1920 m. Žemės Tvarkymo Departamento buvo paskirtas matininku į Biržų apskritį. 1926 m. pavasarį Departamentas paskyrė M. Tamulėną į Kėdainius apskrities matininku - revizoriumi, o tų pačių metų rudenį vėl grįžo į Biržus jau kaip apskrities žemės tvarkytojas ir juo dirba iki 1944 metų. Gyvendamas Biržuose M. Tamulėnas aktyviai dalyvavo Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios veikloje. Kuratoriumi buvo išrinktas 1925 m. Sinode Biržuose, kelis kartus buvo renkamas Sinodo direktoriumi, į Revizijos komisiją. Vieną kadenciją buvo išrinktas Kolegijos prezidentu (1941-43 m.) Lietuvoje ir vieną (1961-64 m.) išeivijos lietuvių reformatų Kolegijos prezidentu. M. Tamulėnas daug rašė į išeivijos leidinius: „Mūsų sparnai", „Santara“, „Naujienos“. 1947 m. Tamulėnų šeima atvyko į JAV, apsigyveno Racine, o nuo 1964 m. persikėlė į Floridą. Motiejus Tamulėnas mirė 1980 m. rugsėjo 24 d. West Palm Beach, Floridoje.
Parengta pagal:
Motiejus Tamulėnas // Mūsų sparnai, 1980, Nr. 49, p. 79-81.
Motiejus Tamulėnas – trečiasis Lietuvos ev. ref. Kolegijos prezidentas, 1941 ir 1942 m. // Mūsų sparnai, 1955, Nr. 8-9, p. 70.
TREČIOKAS JURGIS
Visuomenės veikėjas, vienas iš Biržų spaustuvės steigėjų
Gimė 1863 m. rugpjūčio 13 d. Kyliškių kaime, Papilio valsčiuje. Mokėsi liaudies mokykloje. Būdamas penkiolikos Jurgis iškeliavo į Petrogradą. Mokėsi fizikos mechanikos dirbtuvėse prie medicinos akademijos ir dirbo. Grįžęs į Biržus nusipirko žemės, statėsi namus, įsirengė dirbtuvę, įsteigė geležies, mašinų ir kitokių ūkio reikmenų prekybos įmonę. 1912 m. kartu su M. Yču, kun. P. Jakubėnu, gyd. M. Kuprevičiumi, St. Dagiliu bei vaistininku Čepuliu Jurgis įsteigė spaustuvę, kurią po karo pardavė J. Masaičiui. Pirmojo pasaulinio karo metais J. Trečiokas su šeima buvo pasitraukęs į Rusiją. Grįžo apie 1920 m. ir aktyviai įsijungė į Biržų gyvenimą. 1922 metais Biržuose surengtoje parodoje J. Trečiokas eksponavo tris savo išrastas cementinių ir kitokių plytų gaminimo mašinas. Už jas parodos ekspertų komisija jam paskyrė I laipsnio pagyrimo raštą. Vėliau jis išrado linų minimo mašiną. 1926 m. Jurgis buvo vienas iš „Agaro“ bendrovės steigėjų. Bendrovė veikė iki 1940 metų. Mirė 1927 m. rugpjūčio 27 d. Palaidotas Biržų evangelikų reformatų kapinėse.
Parengta pagal:
Dagilis J. Kūręs Biržų spaustuvę: Jurgiui Trečiokui // Šiaurės rytai, 2003, rugpj. 19, p. 6.
Seibutis A. Jurgiui Trečiokui – 150 // Šiaurės rytai, 2013, rugpj. 20, p. 5, 8.
Trečiokas Jurgis // Lietuvių enciklopedija, T. 31. – Bostonas (JAV), 1954, p. 431.
VARIAKOJIS JONAS
Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, laisvės kovų dalyvis, Krašto apsaugos ministras
Gimė 1892 m. gegužės 20 d. Rinkuškiuose. Mokėsi Pernu gimnazijoje. Trumpai dirbo A. Smetonos redaguojamo laikraščio „Viltis“ ir „Lietuviu balsas“ redakcijose. 1913 m. įstojo studijuoti teises į Sankt Peterburgo universitetą. Baigė tris kursus, nes 1916 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę.1917 m. lapkričio m. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1917 m. vasario 2 d. baigė Vladimiro karo mokyklą ir buvo nusiųstas į Austrijos frontą. 1918 m. buvo Lietuvos tarybos įgaliotinis pabėgėlių grąžinimui į Lietuvą. Tų pačių metų spalio mėn. J. Variakojis grįžo į Lietuvą. 1918 m. gruodžio 29 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir krašto apsaugos ministro M. Velykio įsakymu buvo paskirtas Panevėžio srities apsaugos būrio vadu. Pradėjo telkti savanorius į Lietuvos kariuomenę Panevėžio krašte. 1919 m. kovo 22 d. J. Variakojis buvo paskirtas Panevėžio bataliono vadu. 1919 m. Panevėžio batalioną perorganizavus į pulką, lapkričio 1 d. paskirtas Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko vadu, kuriam vadovavo iki 1921 m. rugsėjo 21 d. 1919 m. lapkričio 18 d. J. Variakojui suteiktas vyresniojo leitenanto, 1920 m. sausio 17 d.– kapitono laipsnis. 1921-1923 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus. Juos baigus 1923 m. lapkričio mėnesį paskirtas III karo apygardos štabo viršininku. 1924 m. birželio 28 d. jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1926 m. balandžio 20 d. paleistas į atsargą. Nusipirko Šešuolėliuose dvarą ir ėmė ūkininkauti. Dvare dažnai lankydavosi prezidentas A. Smetona ir ministras pirmininkas J. Tubelis. 1928 m. lapkričio 29 d. jis buvo pakviestas į ministrų kabinetą ir sutiko užimti Susisiekimo ministerijos valdytojo pareigas. 1929 m. rugsėjo 24 dieną prezidento dekretu paskirtas krašto apsaugos ministru. Tas pareigas ėjo iki 1930 m. birželio 28 d. 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus. Pirma į Vokietiją, o 1949 m. atvyko į Čikagą. Gyvendamas JAV įsijungė į lietuvių evangelikų reformatų veiklą, bendradarbiavo „Mūsų sparnuose“, „Karyje“, kitoje spaudoje, parašė atsiminimus apie IV pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulką. Jonas Variakojis mirė 1963 m. spalio 31 d. Palaidotas lietuviu tautinėse kapinėse Čikagos priemiestyje.
Parengta pagal:
Ignatavičius S. Pulkininko leitenento Jono Variakojo 110-osioms metinėms // Lietuvos aidas, 2002, geg. 24, p. 8. Markuckytė E., Pilkauskas D. Nepriklausomybės kovų dalyvis Jonas Variakojis // Respublika, 2013 geg. 3, priedas „Žalgiris“, p. 4.
Vaičeliūnas A. Kariavęs visuose Nepriklausomybės kovų frontuose // Šiaurės rytai, 2017 m. geg. 23, p. 8-9.
VARIAKOJIS PETRAS
Agronomas, pramonininkas, visuomenės veikėjas
Gimė 1892 m. spalio 24 d. Kvietkelių vienkiemyje. Mokėsi Biržų pradžios mokykloje, gimnaziją baigė Mintaujoje (Jelgava). Agronomijos mokslus baigė Dotnuvos žemės ūkio mokykloje 1915 m. Vėliau mokėsi Tartu universitete, tačiau dėl Pirmojo pasaulinio karo mokslus teko nutraukti. Grįžęs į Lietuvą 1918 m. pradėjo dirbti Žemės ūkio ir valstybinių turtų ministerijos inspektoriumi. 1921 m. iš grafo Tiškevičiaus išsinuomojo Astravo dvarą. 1924 m. P. Variakojo pastangomis Astravo dvare buvo įsteigta, viena pirmųjų Biržų krašte, garinė pieninė, patobulintas vandens malūnas, 1923-1924 m. įsteigtas vilnų verpimo fabrikas, kuris 1930 m. išplėstas į linų ir pakulų apdirbimo fabriką. P. Variakojis bendradarbiavo tarpukario Lietuvos spaudoje, parašė keletą knygelių: „Žaliosios trąšos“, „Laikinieji tvartai“ ir kt. Buvo vienas iš Biržų Žemės Ūkio draugijos, Biržų Žemės Ūkio Smulkaus Kredito banko steigėjų. 1935 m. įkūrė bendrovę „Biržų kurortas“. Buvo Kauno Prekybos ir amatų ir pramonės rūmų, Žemės banko ir Lietūkio tarybos nariu. 1943-1944 m. P. Variakojis buvo Mažeikių apskrities agronomu. 1945 m. persikėlė į Vilnių, tais pačiais metais su sūnumi išvežtas į Sibirą. Grįžęs gyveno Alytuje. Žuvo, pertrenktas motociklo, 1970 m. spalio 14 d. Palaidotas Alytaus kapinėse.
Parengta pagal:
Dagys. Agr. P. Variakojį prisimenant // Mūsų sparnai, 1972, Nr. 32, p. 59-62
Januševičius B. Svečiuose pas iškilius tarpukario biržėnus. Agronomo Petro Variakojo šeimoje. // Biržiečių žodis, 2013, spal. 15, p. 5, 9.
Puodžiūnas V. Agronomas Petras Variakojis // Biržiečių žodis, 1992, lapkr. 13, p. 3.
Parengė Laima Ramutėnienė
Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė
Nuotraukos:
iš Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio bibliotekos, Biržų krašto muziejaus "Sėla" fondų.
Leidinių: Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. Vilnius, t. 1-10; Lietuvos reformatų raštija. Chicago, 1978.
Biržų kraštas 1918 metų spaudoje: informacijos paketas
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo parengtas informacijos paketas „Biržų kraštas 1918 metų spaudoje“. Informacijos paketą sudaro 8 dalys. Jose nuosekliai chronologiškai apžvelgiama 1918 metų Biržų krašto padėtis, kultūrinis gyvenimas, švietimo reikalai, ūkininkų ir pramoninkų naujienos, bažnyčių parapijų aktyvumas, visuomeninė veikla. Mažiausiai dėmesio skirta socialinėms problemoms ir sveikatos priežiūrai – šiomis temomis rasta tik po vieną straipsnį.
Apie 1918 metų Biržus dažnai rašė kunigai Juozas Janilionis ir Juozas Šnapšys (Margalis). Šiandien įdomu tai, kad dauguma autorių žinutes apie Biržus pasirašydavo slapyvardžiais. Lietuvos Kultūros ministerijos ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2004 metais išleistame sąvade „Lietuviškieji slapyvardžiai“ pavyko sužinoti šias straipsnių autorių pavardes: Valerija Paliulytė (Vabalninkietė), Jonas Variakojis (J. V.), Martynas Mažuika (M. M-ka, M. Marčius, M. M-us), Juozas Petrulis (Svečias), Kazimieras Trimonis (Lapas), Balys Rastauskas (Raitelis). Liko neiššifruoti tokie įdomūs slapyvardžiai – Ten buvęs (tokį slapyvardį ano meto Lietuvoje naudojo net 35 asmenys), Avinaitis, Sapalienės priešas, Pipiras, Keleivis.
Informacija paketui buvo surinkta iš mūsų bibliotekos fondų, o vaizdai kopijuoti iš nacionalinio kultūros paveldo portalo www.epaveldas.lt. Informacijos paketo vaizdinę medžiagą galima peržiūrėti naudojant interneto naršykles Google Chrome arba Microsoft Edge.
KRAŠTO ISTORIJA
„Kam tik po karo vėsulų teko apsilankyti šiame miestelyje, kiekvienas patėmijo...“, Vabalninkas / Vabalninkietė // Moterų balsas. – 1918, Nr. 2, p. 31.
"Ketverius metus išsitrankius po Rusiją, teko man apsilankyti savo tėviškėje, Biržų apskrityje..."/ J. V. - (Žinios iš Lietuvos. Po visą kraštą. Įvairios žinios) // Lietuvos aidas, 1918, gegužės 16 (Nr. 58), p. 3.
Bežemių padėjimas; Visuomenės ūpas; Jaunuomenė; Laikraščiai: [gaunamų laikraščių skaičius] / R. Svotas. – (Mūsų žinios. Vabalninkas) // Darbo balsas. – 1918, birželio 20 (Nr. 26), p. 13.
Užmigęs kaimas / Laukelis. – (Mūsų žinios. Miegonys) // Darbo balsas. – 1918, liepos 19 (Nr. 29), p. 13.
„Papilys, prie Ravėjos upelio, per karą nudegė ir dar neatstatytas...“ – (Žinios iš Lietuvos. Po visą kraštą. Įvairios žinios) // Lietuvos aidas. – 1918, rugsėjo 19 (Nr. 89), p. 3.
Šnapštys, Juozas. „Karo metu miestelis dideliai nukentėjo...“, Vabalninkas / Margalis. – (Iš Lietuvos) // Vienybė. – 1918, spalio 8 (Nr. 38), p. 594.
"Biržai. Biržų miestelis nuo karo kuone visiškai nenukentėjo..." / Biržietis // Lietuvos aidas, 1918, spalio 30 (Nr. 119), p. 3.
„Papilio, Biržų apskr., miestelis nedidelis...“ / M. M-ka. – (Mūsų žinios) // Darbo balsas. – 1918, lapkričio 15 (Nr. 45), p. 7.
"Smaliečiai. (Biržų pav.) vienas didžiųjų kaimų Papilio valsčiuje..." / M. M-ka // Tėvynės sargas, 1918, lapkričio 15 (Nr. 38), p. 13.
„Juodžionių ... kaimas prieš karą buvo nemažas...“ / M. Marčius. – (Mūsų žinios) // Darbo balsas. – 1918, lapkričio 19 (Nr. 46), p. 3.
"Biržai. Tvarkai palaikyti..." / Biržietis // Lietuvos ūkininkas, 1918, gruodžio 25 (Nr. 4), p. 52-53.
KULTŪRINIS GYVENIMAS
Šnapštys, Juozas. Į Nemuną: „Nemune, tu upe Lietuvos namine!..“; Kunigaikščių Radvilų pilies griuvėsiai Biržuose: „Didi, bet ištuštėjusi pilis jau Radvilo...“ / Margalis // Ateitis. – Nr. 1 (1918), p. 22-23.
"Karo metu jaunimas buvo čia sudaręs du savybės vakarėliu...", Geidžiūnai // Lietuvos aidas, 1918, sausio 1 (Nr. 1), p. 3.
"Per Kalėdas Papilyje buvo padarytos eglutės pas kleboną Pšijalgauskį...", Papilys // Lietuvos aidas, 1918, sausio 24 (Nr. 11), p. 3.
„Pas vartotojus ir į „Blaivybės“ arbatnamį ateina šitiek laikraščių...“, Vabalninkas / Avinaitis // Pavasaris. – 1918, Nr. 3, p. 24.
"Sausio 13 d. buvo čia suruoštas vaikų mokinių ir blaivininkų vakarėlis", Vabalninkas // Lietuvos aidas, 1918, kovo 7 (Nr. 29), p. 3.
„Trečią Sekminių dieną ... buvo čia surengtas vietinio susipratusio jaunimo sumanytas viešasis vakaras...“: [A. Šmulkščio „Rytojaus diena“ ir P. Pundzevičiaus-Petliuko komedija „Velnias – ne boba“], Daunoriai / Ten buvęs. – („Pavasario“ belaukiant. Jaunimo gyvenimas) // Tėvynės sargas. – 1918, birželio 21 (Nr. 24), p. 13.
„Sekmadienį, birželio 16 d., Kateliškių jaunimo triūsu buvo surengtas vakaras...“: [A. Baranausko vaizdelis „Čigonė“ ir Šatrijos Raganos komedija „Nepasisekė Marytei“] / Sapalienės priešas. – (Mūsų žinios. Kateliškiai) // Darbo balsas. – 1918, rugpjūčio 18 (Nr. 31), p. 11.
"Vabalninkas. Rugpjūčio 25 d. susirinko nemažas jaunimo būrelis ir daug ko gera apsvarstė..." // Pavasaris, 1918, Nr. 7, p. 21.
Janilionis, Juozas. „Gruodžio 6 d. ... įvyko įsteigiamasis muzikos-dramos dr-jos „Mūzos“ susirinkimas...“, Gruodžio 6 d. ... įvyko įsteigiamasis muzikos-dramos dr-jos „Mūzos“ susirinkimas...“, Biržai / J. J. – Žinios iš Lietuvos. Mūsų teatras) // Lietuvos aidas. – 1918, gruodžio 14 (Nr. 157), p. 3.
SOCIALINĖS PROBLEMOS
„Vabalninko vargdienių draugija labai nukentėjo...“. – (Iš Lietuvos krašto) // Dabartis. – 1918, spalio 13 (Nr. 162), p. [4].
SVEIKATOS PRIEŽIŪRA
Ispanų liga / Eglaitė. – (Mūsų žinios. Biržai) // Darbo balsas. – 1918, lapkričio 13 (Nr. 44), p. 15.
ŠVIETIMAS
Aukštesnės „Saulės“ mokyklos: [žinios apie Kauno, Biržų, Kupiškio ir Utenos gimnazijas] // Lietuvos mokykla. – 1918, Nr. 4, p. 96.
Janilionis, Juozas. A.a. Valierius Užubalis, 4 klasės Biržų gimnazijos mokinys: [m. 1918 10 01: nekrologas] / kun. Juozas Janilionis // Ateitis. – Nr. 12 (1918), p. 351.
Švietimas: [gaunamų laikraščių sąrašas] / Laukelis. – (Mūsų žinios. Miegonys) // Darbo balsas. – 1918, liepos 19 (Nr. 29), p. 9.
Sugrįžusieji [ iš Rusijos moksleiviai], Biržai / Verutė. – (Mūsų žinios) // Darbo balsas. – 1918, rugpjūčio 18 (Nr. 31), p. 12.
„Dar prieš karą buvo ketinama Biržų apylinkėje atidaryti žemesnioji ūkio mokykla...“: [apie steigiamojo komiteto sudarymą] / Biržietis. – (Žinios iš Lietuvos. Po visą kraštą. Mūsų mokyklos) // Lietuvos aidas. – 1918, spalio 1 (Nr. 94), p. 2-3.
„Biržų miestelis nuo karo kuone visiškai nenukentėjo...“: [apie „Saulės“ draugijos skyriaus gimnaziją] / P. R. – (Žinios iš Lietuvos. Po visą kraštą. Mūsų mokyklos) // Lietuvos aidas. – 1918, spalio 30 (Nr. 119), p. 3.
„Biržų „Saulės“ gimnazijoje viso 162 mokinių...“. – (Žinios iš Lietuvos. Po visą kraštą. Mūsų mokyklos) // Lietuvos aidas. – 1918, lapkričio 9 (Nr. 127), p. 3.
„Vienas didžiųjų kaimų Papilio valsčiuje...“: [apie mokyklos įsteigimą] / M. M-ka. – (Mūsų žinios. Dukurniai) // Darbo balsas. – 1918, lapkričio 15 (Nr. 45), p. 7.
„Vienas didžiųjų kaimų Papilio valsčiuje...“: [apie mokyklą], Smaliečiai / M. M-ka. – (Po Lietuvą. Mokslas ir mokyklos) // Tėvynės sargas. – 1918, lapkričio 15 (Nr. 38), p. 13.
ŪKIS
„Šiemet derlius ... neblogas...“, Papilys / Marčius // Ūkininkas. – 1918, Nr. 3, p. 13.
„Spalių mėn. 27 d. įvyko nepaprastasis visuotinas Biržų ūkio ratelio narių susirinkimas...“ / Pušynas. – (Žinios iš Lietuvos) // Ūkininkas. – 1918, Nr. 4/5, p. 12.
„Per karą mūsų miestukas mažai nukentėjo nuo ugnelės...“, Biržai. – (Iš Lietuvos) // Vienybė. – 1918, birželio 19, (Nr. 22), p. 337-338.
Biržų vartotojų draugija. – (Žinios iš Lietuvos) // Mūsų ūkis: ...: „Lietuvos aido“ priedas. – 1918, liepos 9 (Nr. 1), p. 12-13.
„Biržų ūkio draugijėlė... dabar vėl atgaivinta...“ // Mūsų ūkis: ... : „Lietuvos aido“ priedas. – 1918, liepos 9 (Nr. 1), p. 14-15.
„Mūsų kooperatoriai ... užlaiko tvirtai pastatytą sankrovą...“, Vabalninkas / Vincukas. – (Iš Lietuvos) // Vienybė. – 1918, rugsėjo 24 (Nr. 36), p. 563.
Lietuvos ūkininkų draugijos Biržų skyrius: [apie susirinkimą] / Biržietis. – (Žinios iš Lietuvos. Mūsų draugijos) // Lietuvos aidas. – 1918, lapkričio 5 (Nr. 123), p. 5.
„Javai apylinkėje užderėjo neblogai...“: [javų, bulvių, žibalo ir druskos kainos], Papilys / M. Marčius. – (Žinios iš Lietuvos. Įvairios žinios) // Lietuvos aidas. – 1918, lapkričio 12 (Nr. 129), p. 5.
„Vinkšniniuose ... ūkininkai labai daug kalkių (vopnos) degina...“ / M. M-us. – (Mūsų žinios) // Darbo balsas. – 1918, lapkričio 19 (Nr. 46), p. 3.
„Dar prieš karą čia buvo įsisteigęs ūkio ratelis...“: [apie susirinkimus], Biržai / Svečias. – (Lietuvos žinios) // Lietuvos ūkininkas. – 1918, lapkričio 23 (Nr. 1), p. 13.
„Panevėžio ir Biržų apskrityse... žydai perkupčiai ėmė labai smarkiai grūdus supirkinėti...“ / Pakeleivis. – (Lietuvos žinios) // Lietuvos ūkininkas. – 1918, lapkričio 23 (Nr. 1), p. 13-14.
VEIKLA PARAPIJOSE
„Geidžiūnuose... buvo užsigyvenęs nuo vokiečių užėjimo kun. J. Janilionis...“ / Lapas. – (Žinios iš Lietuvos. Po visą kraštą. Įvairios žinios) // Lietuvos aidas. – 1918, sausio 1 (Nr. 1), p. 3.
Alekna, Antanas. „Biržų kl. garbės kanauninkas kun. Juozapas Rimkevičius ... ramiai užmigo...“: [m. 1918 01 25: nekrologas] / R. – (Bažnyt. Žinios) // Vienybė. – 1918, kovo 14 (Nr. 8), p. 120.
10-ties metų sukaktuvės Vabalninko L. k. moterų dr-jos iškilmės / korespondentė dalyvavo iškilmėse // Moterų balsas. – 1918, Nr. 5, p. 68-73.
Šnapštys, Juozas. „Tai didelis sodžius...“ [apie filijos įsteigimą ir kunigo J. Janilionio veiklą], Geidžiūnai / Margalis. – (Iš Lietuvos) // Vienybė. – 1918, spalio 8 (Nr. 38), p. 595.
Rastauskas, Balys. Ruošimasis Vilniun: [apie kunigų požiūrį į pirmeivius ir bolševikus] / Raitelis. – (Mūsų žinios. Vabalninkas) // Darbo balsas. – 1918, spalio 30 (Nr. 42), p. 11-12.
Janilionis, Juozas. „Šįmet vabalninkietės moterys minėjo savo 10 metų veikimo sukaktuves...“, Vabalninkas / J. J. – (Iš Lietuvos) // Vienybė. – 1918, lapkričio 13 (Nr. 43), p. 674.
„2/XI šių metų kun. M. Jusio sumanymu buvo sušaukta parapijonų sueiga...“, Vabalninkas / S. Keleinis. – (Iš Lietuvos) // Vienybė. – 1918, lapkričio 19 (Nr. 44), p. 694.
„Laikinas Biržų parapijos komitetas pradėjo veikti lapkričio 20 d. ...“ / Biržietis. – (Žinios iš Lietuvos. Įvairios žinios) // Lietuvos aidas. – 1918, lapkričio 30 (Nr. 145), p. 3.
„Lapkričio 17 d. parapija tarėsi, kaip čia susidaryti komitetas...“, Vabalninkas / Tautmylis. – (Žinios iš Lietuvos. Įvairios žinios) // Lietuvos aidas. – 1918, gruodžio 2 (Nr. 147), p. 2-3.
„Lapkričio mėn. 17 d. buvo jaunų ražančininkų susirinkimas...“, Vabalninkas / Marė K. – (Po Lietuvą. Įvairios žinios) // Tėvynės sargas. – 1918, gruodžio 19 (Nr. 44), p. 9.
Janilionis, Juozas. Visuotinas apskrities parapijinių komitetų susirinkimas, Biržai / J. J. – (Žinios iš Lietuvos. Įvairios žinios) // Lietuvos aidas. – 1918, gruodžio 15 (Nr. 158), p. 3.
VISUOMENIS GYVENIMAS
„Sausio 6 d. buvo „Blaivybės“ draugijos visuotinas susirinkimas...“. – (Iš Lietuvos. Vabalninkas) // Vienybė. – 1918, sausio 29 (Nr. 3), p. 44.
„Vasario mėn. 26 d. ... įvyko metinis visuotinis vartotojų draugijos susirinkimas...“, Vabalninkas / Pipiras. – (Po Lietuvą. Draugijų gyvenimas) // Tėvynės sargas. – 1918, kovo 28 (Nr. 12), p. 9-10.
„Vabalninkų vartotojų krautuvei sekasi gana puikiai...“ / Avinaitis. – (Žinios iš Lietuvos. Po visą kraštą. Mūsų draugijos) // Lietuvos aidas. – 1918, birželio 25 (Nr. 71), p. 4.
Blaivybės draugija, Vabalninkas / Vincukas. – (Iš Lietuvos) // Vienybė. – 1918, rugsėjo 24 (Nr. 36), p. 560.
Blaivybė; Moterų draugija, Vabalninkas. – (Iš Lietuvos krašto) // Dabartis. – 1918, rugsėjo 26 (Nr. 147), p. [3].
„Čia prieš karą buvo didelis įvairių draugijų skaičius...“, Biržai/ Jokūbas G-nas // Pavasaris. – 1918, Nr. 9, p. 22.
Mažeika J. „Nuo 1907 m. Vabalninke gyvuoja labdaringoji draugija...“: [apie susirinkimą] / J. M-is. – (Po Lietuvą. Draugijos gyvenimas) // Tėvynės sargas. – 1918, spalio 5 (Nr. 32), p. 9.
Naujas gyvenimas: [apie vartotojų draugijos pastatus ir pelną], Vabalninkas. – (Iš Lietuvos krašto) // Dabartis. – 1918, spalio 17 (Nr. 165), p. [3].
„Biržuose veikia šios draugijos...“ – (Žinios iš Lietuvos. Mūsų draugijos) // Lietuvos aidas. – 1918, lapkričio 8 (Nr. 126), p. 3.
„2 d. lapkričio čia buvo susirinkimas Vabalninko labdaringos draugijos...“ / L. – (Iš Lietuvos) // Vienybė. – 1918, gruodžio 23 (Nr. 49), p. 771-772.
Sodžiaus darbininkams, bežemiams ir mažažemiams ūkininkams: [pranešimas apie I Lietuvos sodžiaus darbininkų, bežemių ir mažažemių ūkininkų suvažiavimą] / Skuodo ir Biržų darbo ūkininkų atstovų tarybų įgaliotinių org. komis.; [su redakcijos prierašu] // Darbo balsas. – 1918, gruodžio 31 (Nr. 57), p. 1-2.
parengė Liuda Prunskienė
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečiai
Baublys Algimantas
Pedagogas, istorikas, muziejininkas, vertėjas, visuomenės veikėjas.
Gimė 1933 gegužės 7 d. Maskauskos kaime (Varėnos r.). 1940–1951 m. mokėsi Varėnos I-ojoje vidurinėje mokykloje, 1951 – 1956 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos fakultete, 1964–1967 m. – Vilniaus universiteto aspirantūroje (neakivaizdiniame sk.).
Darbinę veiklą Algimantas Baublys pradėjo 1956 m. dirbdamas mokytoju Biržų J. Janonio vidurinėje mokykloje, 1958 m. išrinktas šios mokyklos direktoriumi. 1961–1962 m. dirbo Vandens ūkio projektavimo instituto Biržų skyriaus inžinieriumi. 1964 – 1969 m. – Biržų vakarinės vidurinės mokyklos direktorius, 1969 – 1980 m. geografijos mokytojas Biržų II vidurinėje mokykloje (dabar „Aušra“). 1980 – 1999 m. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorius, 1999 m. – muziejininkas.
Eidamas muziejaus direktoriaus pareigas rūpinosi atstatomos Biržų tvirtovės rūmų pritaikymu muziejaus reikmėms, muziejininkų išsilavinimu, formavo muziejaus veiklos kryptis. Jo vadovavimo metais muziejus tapo II grupės muziejumi.
Biržuose kuriantis Sąjūdžiui Algimantas Baublys buvo vienas aktyvistų, organizatorių ir rėmėjų. 1989 m. buvo sudaryta iniciatyvinė grupė, pradėjusios rūpintis karsto regiono gamtosaugos reikalais ir parengusi pirminę medžiagą dėl dabartinio Biržų regioninio parko įsteigimo, Algimantas Baublys buvo vienas iš šios grupė steigimo iniciatorių ir aktyvus jos dalyvis. 1991 m. Biržų muziejaus darbuotojams Algimantui ir Arūnui Baubliams pirmiesiems kilo mintis steigti Lietuvos reformacijos ir kultūros istorijos draugiją.
Muziejuje dirbo mokslinį tiriamąjį darbą. Pagrindinės veiklos kryptys: muziejaus XVII – XIX a. dokumentikos fondo, Pabiržės ir Biržų katalikų parapijų archyvų tyrinėjimas, kiti Biržų krašto istorijos klausimai. 1998 m. iš lenkų kalbos išvertė ir išleido E. Tiškevičiaus knygą „Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majorato praeitį“. 2006 m. bendradarbiavo rengiant knygą „Biržų istorijos apybraižos“.
Algimanto Baublio straipsniai Biržų istorijos tematika publikuoti kultūros spaudoje: „Vorutoje“, „Žiemgaloje“, taip pat vietinėje spaudoje bei įvairiuose kitokio pobūdžio leidiniuose.
Muziejaus direktorius Algimantas Baublys biržiečių buvo išrinktas 1993-ųjų metų Biržų rajono metų žmogumi.
Mirė 2016 m. kovo 23 d.
Garbės piliečio vardas suteiktas 2014 metais rugsėjo 25 dieną.
Bogdanas Konstantinas
Skulptorius. Gimė 1926 m. vasario 4 d. Žeimiuose. Mokėsi Paežerių ir Biržų pradinėse mokyklose, Biržų gimnazijoje, Panevėžio mokytojų seminarijoje, Kauno dekoratyvinės dailės institute, Leningrado dailės akademijos Repino dailės institute.
Nuo 1947 m. iki 1951 m. Kauno 6-osios ir 7-osios gimnazijų, Kauno mokytojų seminarijos mokytojas, nuo 1951 m. iki 1993 m. (su 1953–1956 m. pertrauka) Vilniaus dailės instituto dėstytojas, 1961–1988 m. VDI Skulptūros katedros vedėjas, 1962–1969 m. instituto prorektorius mokslo ir mokymo reikalams. 1956 m. apgynė kandidato disertaciją, menotyros kandidatas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Nuo 1982 m. iki 1987 m. Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. 1983 m. TSRS dailės akademijos narys korespondentas. 1985–1989 m. LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Sukūrė kelis šimtus monumentaliosios, daugiafigūrinės ir portretinės skulptūros darbų. 1976 metais Biržuose pastatytas Konstantino Bogdano sukurtas Juliaus Janonio paminklas. Nuo 1951 m. Konstantinas Bogdanas aktyvus dailės parodų dalyvis. Individualios parodos surengtos 1976–1986 m. ir 1996 m. (Vilnius), 1987 m. (Maskva) ir 1997 m. (Biržai). Konstantino Bogdano kūryba įvertinta daugeliu svarbių apdovanojimų. 1963 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1976 m. LTRS liaudies dailininko vardas, 1977 m. LTSR valstybinė premija už K. Donelaičio skulptūrą, 1986 m. Tautų draugystės ordinas, 2000 m. rugpjūčio 4 d. suteiktas Jonavos rajono garbės piliečio vardas.
Mirė Vilniuje 2011 m. rugsėjo 26 d.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Konstantinui Bogdanui suteiktas 2011 m. liepos 28 d.
Butkevičius Algirdas Vladislovas
Pedagogas, žurnalistas, kraštotyrininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
Gimė 1939 m. vasario 16 d. Dainiūnų kaime (Biržų r.). 1947 – 1958 m. mokėsi Pabiržės vidurinėje mokykloje, 1968 m. baigė Vilniaus universitetą.
Dešimt metų mokytojavo Pasvalio rajono Krinčino, Rimkūnų, Deglėnų mokyklose. Nuo 1971 m. dirbo Biržų rajono laikraščio „Biržiečių žodis“ redakcijoje, 1989 – 2002 metais – šio laikraščio redaktorius, UAB „Biržiečių žodis“ valdybos pirmininkas.
Parengė ir išleido informacinius leidinius „Biržų kalendorius“ (1991–1993), „Biržų kraštas. Etnomuzika“ (1991). Yra eilėraščių ir drožinių knygos „Metų laiptai“ (1999), kelių šimtų straipsnių krašto istorijos, literatūros, kultūros klausimais autorius. Bendradarbiavo rengiant knygas „XX amžiaus Vabalninkas“ (2007), „Biržų istorijos apybraižos“ (2006). Aktyvus Biržų krašto literatų klubo „Versmė“ narys. Švietimo žymūnas, Lietuvos žurnalistų sąjungos Aukštaitijos zonos geriausios apybraižos konkurso laureatas ir prizininkas. Kraštotyros draugijos respublikinių parodų dalyvis. Biržų rajono tarybos pirmininko pavaduotojas (1990 – 1995).
Pomėgis – drožyba. 1967 metais priimtas į Liaudies meno draugiją. Algirdo Butkevičiaus drožiniai buvo eksponuoti respublikinėse, užsienio parodose. Rajono medžio drožėjų konkursų prizininkas. Svarbesni darbai: paminklas Sibiro tremtyje nukankintiems mokytojams Užušiliuose (1989), paminklas kanklininkui Petrui Lapienei (1990), paminklas tremtiniams Biržų geležinkelio stotyje (1991), stogastulpis 1863 m. Biržų girios sukilėliams (1993), „Žiežula“ ir „Sigutė“ Raganų kalne (Juodkrantė), paminklas mokslininkui T. Grotusui Likėnuose (1994) ir kt. Kai kurie darbai iškeliavo į JAV, Vokietiją, Italiją, Šveicariją, Kanadą, kitas šalis, jų yra Biržų „Sėlos“, Rokiškio, Vabalninko ir kituose muziejuose.
2012 m. „Šiaurės rytų“ skelbtame konkurse už reikšmingus darbus Biržų kraštui apdovanotas Biržų Garbės nominacija. 2014 m. už žurnalistikos darbus, skatinančius pasididžiavimą nacionaline kalba, ir indėlį į nacionalinę kultūrą, A. Butkevičiui paskirta Antano Macijausko premija.
Garbės piliečio vardas suteiktas 2014 rugsėjo 25 d.
Čalkauskaitė Monika
Gimė 1922 m. vasario 19 d. Bobėnų kaime. Mokėsi Biržų gimnazijoje, vėliau Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1944 m. pradėjo dirbti Nemunėlio Radviliškio progimnazijoje. Metus laiko dirbo Biržų gimnazijoje, o nuo 1949 m. — Medeikių vidurinėje (dabar pagrindinė) mokykloje piešimo mokytoja. Jos moksleivių kūryba aukštai įvertinta ne tik Lietuvoje. Laureatų vardus, medalius ir diplomus mokytojos auklėtiniai yra pelnę Australijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Japonijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Afrikos šalyse vykusiose parodose. Už nuoširdų darbą Monikai Čalkauskaitei 1975 m. suteiktas Nusipelniusios mokytojos garbės vardas, o 1994 m. — mokytojos ekspertės kvalifikacija.
Mirė 2012 m. birželio 7 d.
Garbės piliečio vardas Monikai Čalkauskaitei suteiktas 2003 m. vasario 25 d.
Dagys Valentinas
Melioratorius, literatas, kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas.
Gimė 1936 m. gegužės 4 d. Pasvalyje, 1940 metais persikėlė į Papilį, mokėsi vidurinėje mokykloje, vėliau baigė Panevėžio Hidromelioracijos technikumą, lankė Juozo Miltinio dramos studiją. Grįžęs iš Panevėžio kurį laiką dirbo Papilio gimnazijos ūkvedžiu. Po karinės tarnybos dirbo Papilio kultūros namuose meno vadovu, rodė kino filmus Papilyje, Kraštuose ir Smaliečiuose, papildomai dirbo darbų mokytojų Smaliečių mokykloje. Vėliau įsidarbino melioracijoje. Nuo 1979 metų lapkričio Valentinas dirbo Pasvalio rajono laikraščio „Darbas“ redakcijoje žurnalistu. Kasdien iš Biržų važinėti į Pasvalį nepatogu, todėl 1980 metais jis tapo pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos radijo laidų organizatoriumi ir redaktoriumi Biržų rajone. 1992 metais, nutraukus radijo laidų transliavimą Valentinas Dagys iki pat pensijos dirbo matininku.
Valentinas Dagys biržiečiams žinomas kaip kraštotyrininkas, literatas, istorijos ir kultūros puoselėtojas, visuomenės veikėjas. Nuolat rašė straipsnius bei apybraižas rajono spaudoje, fotografijos parodų, mėgėjiškų kino filmų istorine tematika kūrėjas bei peržiūrų organizatorius, aktyvus Biržų literatų klubo „Versmė“ valdybos narys, šio klubo almanachų sudarytojas, knygelių apie anapilin iškeliavusius žymesnius kraštiečius autorius, istorinių romanų „Prabėgę metai“, „Sakmė apie Jonušą“ autorius.
Mirė 2017 m. birželio 30 d. Biržuose.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Valentinui Dagiui suteiktas 2017 m. balandžio 27 d.
Dauguvietis Antanas
Gimė 1936 m. birželio 11 d. Juodelių kaime. Mokėsi Biržų „Aušros“ vidurinėje mokykloje, Kauno medicinos institute. Nuo 1962 m. dirbo Biržų ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Sumanus, energingas chirurgas pelnė pacientų pagarbą ir dėkingumą, kolegų gydytojų pasitikėjimą. Būdamas ligoninės vadovu, rūpinosi, kad laiku ir gerai būtų pastatyti nauji poliklinikos ir ligoninės pastatai (1975 m.), sutvarkyta aplinka, pasodintas parkas. Jo dėka ir pastangomis ligoninė buvo aprūpinta nauja medicinine įranga, gydymo ir diagnostikos aparatūra.
Antanas Dauguvietis daugelį metų vadovavo Biržų rajono medžiotojams.
Mirė 1995 m. lapkričio 25 d.
Garbės piliečio vardas Antanui Dauguviečiui (po mirties) suteiktas 2003 m. vasario 25 d.
Garastas Vladas
Gimė 1932 m. vasario 8 d. Linkuvoje. Mokėsi Biržų gimnazijoje, Kauno kūno kultūros institute. 1959 m. pradėjo dirbti Sporto komiteto pirmininku Biržuose. Nuo 1971 iki 1978 m. buvo Biržų vaikų ir jaunimo sporto mokyklos direktorius. Vladas Garastas išugdė daug plačiai žinomų krepšinio meistrų, sėkmingai gynusių Lietuvos sporto garbę Europoje ir pasaulyje. 1979 m. Vladas Garastas buvo pakviestas treniruoti Kauno „Žalgirį“, 1989-1991 m. treniravo TSRS rinktinę, vėliau — Čekoslovakijos, Kauno, Alytaus krepšinio komandas.Nuo 2000 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės konsultantas, 1995-2003 m. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas. Dirbdamas svetur, jis domisi Biržų krepšinio gyvenimu, prisideda prie kasmet organizuojamų tradicinių jo vardu pavadintų krepšinio turnyrų.
Už nuopelnus sportui Vladas Garastas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir III laipsnio ordinais.
Garbės piliečio vardas Vladui Garastui suteiktas 2003 m. vasario 25 d.
Kairys Ksaveras
Gimė 1909 m. spalio 22 d. Rygoje išeivio iš Biržų krašto šeimoje. 1939 m. baigė Rygos komercijos mokslo institutą, 1940 m. pradėjo dirbti Vilniaus miesto savivaldybėje. TSRS ir Vokietijos karo pradžioje buvo 16-osios lietuviškosios divizijos karininkas. Atšauktas iš armijos, dirbo mėsos ir pieno pramonės valdymo sistemoje, o pokario metais Lietuvoje — Mėsos ir pieno pramonės ministerijoje, Pienininkystės kooperacijos draugijų sąjungoje. 1961-1983 m. Ksaveras Kairys dirbo Ministrų Tarybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju.
Ksaveras Kairys visą laiką palaikė glaudų ryšį su Biržuose gyvenusiais giminaičiais, vietos valdžia, supratingai nagrinėdavo rajono valdžios prašymus, susijusius su miesto tvarkymu, statybomis, komunaliniu ūkiu.
Mirė Vilniuje 1991 m. liepos 12 d.
Garbės piliečio vardas Ksaverui Kairiui suteiktas 1989 m.
Mekas Jonas
Gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškių kaime. Poetas, kinematografininkas. Mokėsi Laužadiškio pradžios mokykloje, Biržų gimnazijoje. Dirbo „Naujųjų Biržų žinių“, „Panevėžio balso“ redakcijose, su bendraminčiais įkūrė Biržų miesto teatrą. Okupacijos metais jis dalyvavo antinacinėje ir antisovietinėje pogrindinėje veikloje. 1944 m. kartu su broliu Adolfu buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos ir pateko į karo belaisvių sovyklą Vokietijoje. Gyvendamas Vokietijoje studijavo Mainzo universitete filosofiją ir romanistiką, su bendraminčiais leido žurnalą „Žvilgsniai“. 1949 persikėlė į JAV. Dirbo kurjeriu, indų plovėju, kroviku, fabriko darbininku bei lankė paskaitas Niujorko kino institute. Įsigijęs pirmąją filmavimo kamerą pradėjo filmuoti savo gyvenimo įvykius, kultūrinį išeivių gyvenimą, susidomėjo avangardiniu kinu. Nuo 1954 m. leido ir redagavo dvimėnesinį kino žurnalą „Film Culture“. 1958 Niujorko laikraštyje "Village Voice" jis įkūrė filmų skyrelį, pavadintą "Movie Journal“ (Kino laikraštis). Pradėjo organizuoti New American Group, įvairius avangardinio kino festivalius.
1936 m. Jonas Mekas debiutavo kaip poetas ir spaudoje. ,,Vyturys“, ,,Jaunasis ūkininkas“, ,,Lietuvos ūkininkas“ išspausdino pirmus eilėraščius ir prozos gabaliukus.
J. Mekas kaip rašytojas debiutavo 1946 m. su broliu Adolfu parašyta pasakų knyga ,,Trys broliai ir kitos pasakos“. Kitais metais leidykla ,,Giedra“ išleido ,,Semeniškių idiles“. Už ,,Semeniškių idiles“ 1957 metais gavo Vinco Kudirkos premiją.Už nuopelnus kino menui Jonas Mekas apdovanotas JAV ir Vakarų Europoje. Lietuvoje Jonas Mekas apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija bei ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. Jam suteiktas Kanzaso (JAV), Vytauto Didžiojo universitetų (Kaune) garbės daktaro vardai.
2007 m. Vilniuje įkurtas Jono Meko vizualiųjų menų centras.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Jonui Mekui suteiktas 2011 m. birželio 30 d.
Savickas Žydrūnas
Gimė 1975 m. liepos 15 d. Biržuose. Mokėsi Biržų I-oje vid. mokykloje (dabar „Atžalynas“), Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA). Profesionalus galiūnas ir trikovininkas. Sporto klubo „Savicko Super Gym“ savininkas, direktorius, Biržų sporto klubo „Jėga“ narys.
Sportiniai laimėjimai:
6 kartus "Arnold's Strongest Man" nugalėtojas (2003 - 2008), 3 kartus Pasaulio galiūnų čempionas (2005, 2006, 2009), 4 kartus Pasaulio komandinio čempionato nugalėtojas (2005 - 2008), Fortissimus Stipriausias žmogus žemėje nugalėtojas (2009), Pasaulio rąsto kėlimo čempionas (2008), Europos galiūnų čempionas (2005), Europos rąsto kėlimo čempionas (2009), Pasaulio taurės laimėtojas (2004), Galiūnų super-serijos nugalėtojas (2004), Galiūnų čempionų lygos nugalėtojas (2008), 10 kartų Lietuvos galiūnų čempionas (1998-2000, 2002, 2004-2009), Pasaulio jėgos trikovės vicečempionas (2000), 3 kartus jėgos trikovės vicečempionas (1999, 2000, 2001), 10 kartų Lietuvos jėgos trikovės čempionas (1995-1997, 1999-2005), 7 kartus Lietuvos jėgos trikovės taurės laimėtojas (1994-2000).
Kiti pasiekimai: Populiariausias Lietuvos sportininkas 2005 (Sportas), Geriausias Lietuvos sportininkas 2006, 2008, 2009 (LNOK), Metų sportininkas 2006, 2008 (Vaikų balsas), Stipriausias visų laikų pasaulio žmogus (FLEX), Geriausias pasaulio galiūnas 2009 (FORTISSIMUS).
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Žydrūnui Savickui suteiktas 2011 m. vasario 19 d.
Skodžius Petras
Gimė 1927 m. gruodžio 26 d. Kupreliškyje. 1940 m. baigė Biržų „Aušros“ pradžios mokyklą, mokėsi Biržų gimnazijoje. 1951-1952 m. dirbo Pabiržės mašinų ir traktorių stoties laikraščio redakcijos literatūriniu darbuotoju, 1952-1986 m. — „Biržiečių žodžio“ redakcijoje korektoriumi, atsakinguoju sekretoriumi, redaktoriaus pavaduotoju. Dirbdamas „Biržiečių žodyje“, prie redakcijos subūrė jaunųjų literatų būrelį ir jam vadovavo. Dalyvavo Biržų krašto ir respublikos literatūriniame gyvenime.
Spaudoje Petras Skodžius debiutavo eilėraščiais, nuo 1953 m. periodinėje spaudoje skelbė apsakymus, feljetonus, humoreskas. 1959-1987 m. pasirodė dvylika rašytojo knygų. 1961 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
Mirė Biržuose 2009m. gegužės 9 d.
Garbės piliečio vardas Petrui Skodžiui suteiktas 1989 m.
Strielkūnas Jonas
Gimė 1939 m. Putauskų kaime, Panevėžio raj. Poetas, vertėjas. Mokėsi Vabalninko vidurinėje mokykloje. Dirbo Vabalninko ir Biržų rajonų laikraščiuose, nuo 1967 m. su pertraukomis „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Vertė iš rusų, anglų, latvių, rumunų, kitų kalbų. Tarp jo verstų poetų: A. Fetas, B. Pasternakas, J. Rainis, F. Tiutčevas. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1958 m., daugelis jų tapo dainomis. Išleido apie 15 eilėraščių knygų. Reikšmingiausios: „Varpo kėlimas“ (1978), „Po tylinčiom žvaigždėm“ (1982), „Trečias brolis“ (1993), „Žirgo maudymas“ (1995), „Einu namo“ (1999), „Praėjęs amžius“ (2001).
Poetas buvo dažnas svečias literatūriniuose susitikimuose Biržuose, Vabalninke.
Jonas Strielkūnas pelnė daug apdovanojimų, tarp jų – „Poezijos pavasario“, Jotvingių, yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Mirė Vilniuje 2010, gegužės 9 d.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Jonui Strielkūnui (po mirties) suteiktas 2011 m. vasario 19 d.
Šatienė Nijolė
Lietuvos ir Biržų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja
Gimė 1949 m. balandžio 9 d. Dapšionyse, Radviliškio rajone. 1956–1964 m. mokėsi Dapšionių septynmetėje mokykloje, 1964–1968 m. Joniškėlio I. Mičiūrino žemės ūkio technikume kur įgijo agronomo specialybę. 1968–1969 m. dirbo Iževsko mieste (Udmurtija), metalurgijos gamykloje inžiniere apželdintoja. Penkerius metus dirbo Suosto kolūkyje, vėliau išvyko į Šukionis. Sukūrė šeimą, su vyru Algimantu užaugino tris sūnus: Andriejų, Romaną ir Laimoną. 1974–1992 m. Biržų rajono „Gintaro“ kolūkio pirmininko pavaduotoja. Nuo 1992 m. Biržų kultūros namų Šukionių klubo salės administratorė. Biržų rajono savivaldybės tarybos narė (2000–2016 m.), ilgametė Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, 2004–2008 m. Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus padėjėja, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos valdybos narė, Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkė, Lietuvos ūkininkių draugijos tarybos narė, Biržų rajono ūkininkų sąjungos narė, Lietuvos miško savininkų asociacijos narė, Biržų rajono žemdirbių asociacijos pirmininko pavaduotoja.
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.
Mirė 2016 m. vasario 3 d. Biržuose. Palaidota Šukionių kaimo kapinėse.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Nijolei Šatienei (po mirties) suteiktas 2017 m. balandžio 27 d.
Turla Vladas
Gimė 1953 m. vasario 22 d. Biržuose. 1967 m. Vladas Turla pradėjo lankyti šaudymo treniruotes. Neeilinis talentas netruko išryškėti. Vladas Turla tapo Lietuvos jaunių rinktinės nariu. 1968 m. Lvove tapo TSRS jaunių čempionu, 1971 m. — sporto meistru. 1977 m. baigė dabartinį Vilniaus Gedimino technikos universitetą.
Vladas Turla — pirmas Lietuvos olimpietis šaudymo sporte, dalyvavęs Maskvos olimpiadoje 1980 m. Po olimpiados prasidėjo sėkmingiausias jo karjeros periodas. Iki 1985 m. jis tapo daugkartiniu TSRS, Europos, Pasaulio čempionatų asmeninių ir komandinių varžybų nugalėtoju bei rekordininku. Karjeros viršūnė — septyni aukso medaliai, iškovoti 1982 m. pasaulio čempionate Karakase, Venesueloje. Tais metais Vladas Turla buvo išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku.
Būdamas tikras Biržų krašto patriotas, visą savo apdovanojimų kolekciją Vladas Turla padovanojo Biržų krašto muziejui „Sėla“.
Garbės piliečio vardas Vladui Turlai suteiktas 2005 m. rugpjūčio 23 d.
Valstakas-Kaspar Janine Sophie Marie
Gimė 1937 m. spalio 1 d. Elzaso (Prancūzija) regione lietuvių emigrantų šeimoje. Ilgai dirbo Elzaso kalnakasių profesinės sąjungos atsakingąja sekretore. Dabar Janine Sophie Marie Valstakas-Kaspar yra Elzaso Lietuvos draugijos viceprezidentė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aktyviai įsijungė į Lietuvos ateities kūrimą. 2003 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas ponią Valstakas-Kaspar už nuopelnus Lietuvai apdovanojo II laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu.
Janine Sophie Marie Valstakas-Kaspar ypač daug dėmesio skiria sutrikusio intelekto žmonių organizacijai „Viltis“, aktyviai remia Biržų VŠĮ ligoninę. Jos dėka gydymo įstaigą pasiekia labdaros siuntos, gydytojai stažuojasi įvairiose Prancūzijos ligoninėse. Janine Sophie Valstakas-Kaspar iš dalies prisidėjo prie prancūzų turistų vizitų į mūsų kraštą gausėjimo.
Garbės piliečio vardas Janine Sophie Marie Valstakas-Kaspar suteiktas 2005 m. rugpjūčio 23 d.
Vasiliauskas Kazimieras
Gimė 1922 m. balandžio 9 d. Kateliškių kaime. Mokėsi Čypėnų pradžios mokykloje ir Biržų gimnazijoje. Studijavo Kauno ir Vilniaus kunigų seminarijose. 1946 m. Arkivyskupo Mečislovo Reinio Vilniaus arkikatedroje buvo įšventintas kunigu. 1946 m. rugpjūčio 15 d. laikė pirmąsias Šv. Mišias Vabalninko bažnyčioje. Kunigavo Kolesnikuose, Švenčionyse, Rimšėje. Už ganytojišką veiklą, kuri neįtiko saugumui, 1946 m. buvo suimtas ir nuteistas. 1950 m. kaip politinis kalinys ištremtas į Sibirą. Kalėjo Intoje, Komi autonominėje respublikoje, dirbo šachtose. 1957 m. išėjo į laisvę, bet į Lietuvą grįžti neturėjo teisės. 1958 m. apsigyveno Latvijoje, Daugpilyje. Kunigauti legaliai negalėdamas baigė vairuotojų kursus, dirbo santechniku, elektriku, buhalteriu. Iš tremties sugrįžęs 1968 m. gavo paskyrimą į Varėną. 1974 m. perkeliamas į Vilnių, į Šv. Rapolo bažnyčią, 1989 m., grąžinus tikintiesiems Vilniaus arkikatedrą, paskiriamas jos klebonu ir Kunigų seminarijos rektoriumi. Popiežius Jonas Paulius II K. Vasiliauskui suteikė monsinjoro popiežiaus kapeliono garbės vardą.
1994 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Jam buvo suteikta Lietuvos Santarvės fondo premija. 2000 m. K. Vasiliauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas, tais pačiais metais jis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Mirė Vilniuje 2001 m. spalio 14 d.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Kazimierui Vasiliauskui (po mirties) suteiktas 2011 m. vasario 19 d.
Zeltinis Aleksandras
Gimė 1951 m. Biržuose. Mokėsi II-oje vid. mokykloje (dabar „Aušra“), Kauno politechnikos institute, Vilniaus universitete.
Aleksandras Zeltinis dirbo Panevėžio tiksliosios mechanikos vyr. inžinieriumi, Vilniaus miesto vykdomojo komiteto plano komisijos pirmininko pavaduotoju, Lietuvos standartizacijos ir meteorologijos centro direktoriaus pavaduotoju, Lietuvos – Vokietijos prekybos bendrovės „Litcommerz“ bendrovės valdytoju, Lietuvos – Vokietijos bendros įmonės „Germalita“ direktoriumi, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo agentūros direktoriumi, VELIUX Vokietijos GmbH Hamburge analitiku, menedžeriu. Aleksandras Zeltinis 2000-2006 m. buvo SMB internacionalinės GmbH generaliniu direktoriumi Rytų Europai, Lietuvos žemės ūkio ministro patarėju, UAB „Vilniaus žirgynas“ direktoriaus pavaduotoju.
Su žmona Simin jau beveik dvi dešimtis metų teikia labdarą Lietuvos ligoninėms ir vaikų namams. Ilgametė humanitarinė veikla įvertinta Vokietijos Prezidentų Johannes Rau ir Horst Kuhler ordinais, LR Prezidento Valdo Adamkaus ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2005 m. Vilniaus pedagoginis universitetas už įvairiapusę paramą suteikė A. Zeltiniui Mecenato vardą.
Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas Aleksandrui Zeltiniui suteiktas 2011 m. vasario 19 d.
Zurba Algimantas
Gimė 1942 m. vasario 8 d. Žvaguičių kaime. Mokėsi Kupreliškio vidurinėje mokykloje, Vilniaus universitete. Mokytojavo, dirbo žurnalistu, Lietuvos rašytojų sąjungoje, vėliau „Moksleivio“ žurnale redaktoriumi. Dirbdamas redakcijoje Algimantas Zurba rėmė jaunųjų biržiečių kūrybinio kelio pradžią, recenzavo, skatino, spausdino kūrinius, talkino konkursuose, rengė susitikimus su rašytojais. Jis buvo Jaunųjų filologų konkurso sumanytojas, pradininkas.
Literatūroje debiutavo 1956 m. apsakymų rinkiniu „Svetimas pabučiavimas“ . Rašytojo kūryba labai įvairi: apysakų, apsakymų rinkiniai, romanai — vaikams, jaunimui ir suaugusiems.
Didelio susidomėjimo Biržų krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, susilaukė biržietiškos tematikos romanai „Molžemis“ (1986), „Savūnė“ (1994), „…eina…“ (2000), „…jai tešviečia“ (2002).
Rašytojas Algimantas Zurba dažnas svečias literatūriniuose vakaruose, literatų sukakčių paminėjimuose, kaimo žmonių susiėjimuose gimtajame Biržų krašte.
Garbės piliečio vardas Algimantui Zurba suteiktas 2003 m. vasario 25 d.
Žukauskas Algirdas
Gimė 1923 m. vasario 20 d. Biržuose. 1947 m. baigė Kauno universitetą ir buvo paliktas jame dirbti dėstytoju. Nuo 1953 m. — Fizikos ir technikos, o nuo 1956 m. Energetikos ir elektronikos institutų direktorius
Algirdas Žukauskas — pasaulinio garso mokslininkas, šilumos mainų tyrinėtojas, technikos mokslų daktaras, akademikas, daugelį metų buvo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, nuo 1974 m. Tarptautinės šilumos mainų asamblėjos narys, valstybės premijos laureatas. Vienas ir su bendradarbių kolektyvu parašė keliolika monografijų, kelis šimtus mokslinių straipsnių. Mokslininko tyrinėjimų ir išradimų rezultatai pritaikyti praktinėms ūkio, aviacijos, kosmonautikos ir kitoms reikmėms.
Algirdas Žukauskas daugelį metų buvęs Aukščiausios Tarybos Plano ir biudžeto komisijos pirmininku, rūpinosi, kad ūkio planai tenkintų gimtųjų Biržų plėtros poreikius.
Žuvo autoįvykyje Molėtų rajone 1997 m. rugpjūčio 2 d.
Garbės piliečio vardas Algirdui Žukauskui suteiktas 1989 m.